- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-16
- Bylos Nr.
- 1S-130-334/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26913-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. Š. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. Š. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2022 m. vasario 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, A. Š., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis A. Š. taikomas nuo 2022 m. gegužės 10 d.
Šalies argumentai
2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2022 m. spalio 20 d. teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama A. Š. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. Š. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.
Šalies argumentai
4. A. Š. gynėja advokatė E. Norkienė skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir paskirti A. Š. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuotoliu būdu bei užtikrinti A. Š. dalyvavimą teismo posėdyje.
5. Gynėja teigia, kad sprendžiant dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, teismas įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Taip pat pažymi, kad ligoninės teikimas, teismui sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratesimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Gynėja nurodo, kad po minėtos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir po 2022 m., spalio mėn. 13 d. pateiktų specialistų išvadų, jokių A. Š. ligos paūmėjimo atvejų fiksuota nebuvo, o tai leidžia manyti, kad ir be stacionarinio gydymo galima pasiekti teigiamų gydymo rezultatų.
Žemesnės instancijos teismas
6. A. Š. gynėja advokatė E. Norkienė nesutinka su teismo išvada, jog jos ginamasis yra pavojingas visuomenei. Gynėja nurodo, kad A. Š. nėra agresyvus ir jam turėtų būti suteikta galimybė gydytis ambulatoriškai, padedant kitiems asmenims, jei to prireiktų, o vėliau ir savarankiškai. Gynėjos teigimu, nors A. Š. 2022-11-08 vykusio teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad su teikimu sutinka, tačiau išreiškė ir aiškų norą gydytis ambulatoriškai, nes pats galėtų lankytis pas gydytojus Klaipėdos mieste, gertų vaistus. Be to, juo rūpintųsi V. J. (duomenys neskelbtini), kurią jis pažįsta per visuomeninę veiklą ir, kuri išreiškė valią rūpintis A. Š.. Tai, kad ji rūpinasi A. Š. ir siekia padėti A. Š. įvairiose gyvenimo situacijose, įrodo ir tai, kad V. J. 2022-12-02 sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl tolimesnės A. Š. gynybos. Gynėja taip pat nurodo, kad A. Š. nusikaltimą buvo padaręs pirmą kartą, niekada tokio pobūdžio priemonės taikytos nebuvo, jis yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), praėjęs tremtį ir jos sunkumus, jam operuota struma, turi ir kitų med. problemų, augina neįgalią dukrą, kurią prižiūrėjo ir pats ja rūpinosi, todėl tęsiant A. Š. gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, gali nukentėti ne tik jo medicininė ir psichinė būklė, bet gali nukentėti ir jo sergančios dukros interesai. Be to, sava aplinka, fizinė veikla bei užimtumas pagerintų ir jo fizinę sveikatą bei psichinę būseną.
7. Taip pat gynėja pažymi, kad nors komisijos išvadose nurodoma, jog stebimuoju laikotarpiu klinikiniame vaizde stebėta padidinta vidinė įtampa, emocinis neadekvatumas, disforijos epizodai, mąstymo formos sutrikimai, afektiniai svyravimai, sutrikusi impulsų kontrolė, nepakankama kritika baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, ligos bei būklės atžvilgiu, tačiau gynėjos teigimu, tai visiškai normalu, nes kiekvienas asmuo prieš jam tokią svarbią medicininę komisiją gali jausti įtampą, kas pasireiškia jo emocijose ar adekvatume, ir tai neturėtų būti pagrindu siekiant toliau tęsti stacionarinį gydymą. Juo labiau, nereiktų sureikšminti iš konteksto pasakytų frazių apie jo buvusios sportinės veiklos asociacijos prezidentą. Nors teismas nurodė, kad A. Š. nėra kritiškas savo būklei ir ligai, tačiau gynėja atkreipia dėmesį, kad kritika savo būklei dėl asmens sveikatos būklės gali būti ir neišreikšta ar suprasta nevienareikšmiškai, tačiau tai nereiškia, kad negali būti taikoma lengvesnė priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam nebūtų galima taikyti ambulatorinio stebėjimo. Pareiškėja pažymi, kad šiuo atveju neginčijamas gydymo reikalingumas jos ginamajam, tačiau mano, kad šiuo atveju egzistuoja ambulatorinio gydymo galimybė.
8. Gynėja taip pat atkreipia dėmesį, kad teismui nieko nepasisakius apie smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20), neaišku, ar ji buvo apskritai teikta ir kodėl teismas mano, kad A. Š. turi gydytis stacionare ir gali būti pavojingas. Gydytojų komisijos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, teismas pats gali nuspręsti gydymo reikalingumą ir jo lygmenį, apklausdamas asmenį teisme, matydamas jo emocijas, reakciją, elgesį ir pan. Pagal suformuotą EŽTT praktiką procese dėl priverstinio psichiškai nesveiko asmens paguldymo į psichiatrijos ligoninę, šiam asmeniui turi būti sudaroma galimybė būti išklausytam arba asmeniškai, arba kai būtina, naudojant tam tikrą atstovavimo formą. Todėl, manytina, kad A. Š. turi dalyvauti teisme ir pats to pageidauja.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėja ir A. Š., jo atstovė V. J. prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
10. Skundas atmetamas.
11. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi pagrįstai A. Š. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti gynėjos skundą nėra pagrindo.
12. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
13. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo A. Š. pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 13 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, Komisijos išvados abejonių nekelia. Byloje nėra jokių kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Komisijos išvados pagrįstumu. Šiais bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. diagnozuotas organinis bipolinis sutrikimas.
14. Komisijos išvadose nurodoma, kad per šį laikotarpį A. Š. būklė nepakankamai stabili. Struktūruotoje aplinkoje psichomotorinio sujaudinimo, agresijos, impulsyvaus elgesio, reikšmingų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo. Stebimuoju laikotarpiu klinikiniame vaizde stebėta padidinta vidinė įtampa, emocinis neadekvatumas, disforijos epizodai, mąstymo formos sutrikimai, afektiniai svyravimai, sutrikusi impulsų kontrolė, nepakankama kritika baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, ligos bei būklės atžvilgiu. Iš anamnezės žinoma, kad (duomenys neskelbtini) m. A. Š. buvo gydytas psichiatrijos stacionare Klaipėdoje dėl depresinės simptomatikos. Ambulatoriškai tęsė gydymą 5 metus, paskutinius du metus vaistų vartojimą savo iniciatyva nutraukė dėl vaisto nepageidaujamo poveikio, pas psichiatrus nebesilankė. Komisijos metu nusiskundimų neišsako. Stebimas emocinis neadekvatumas, nerimas, vidinė įtampa. Nuotaika pakili su disforijos atspalviu. Mąstymas klampus, smulkmeniškas, rigidiškas, mažo produktyvumo. Suvokimo sutrikimus neigia, kliedesių neišsako. Skyriuje ramaus elgesio, medikamentiniam gydymui neprieštarauja. Gydymo tęstinumo atžvilgiu ambivalentiškas. Ateities planai stokoja realaus pagrindo. Todėl Komisija rekomendavo tęsti A. Š. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 3-4). Šios ligoninės atstovė L. F. pirmosios instancijos teisme pritarė Komisijos išvadoms ir papildomai paaiškino, kad A. Š. gydomas pirmą pusmetį, struktūrizuotoje aplinkoje paciento elgesys ramus, nekonfliktiškas, be agresijos. Gydymo eigoje klinikiniame vaizde stebimas emocinis neadekvatumas, sutrikusi impulsų kontrolė, greitas dirglumas, disforinės reakcijos, kritikos nepakankamumas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, ligos bei būklės ažvilgiu. Buvo koreguotas gydymas. Būsena nusistovėjusi apie 3 mėnesius, todėl dar per trumpas stebėjimo laikotarpis. Taigi iš to, kas aptarta, matyti, kad A. Š. psichinė būklė nepakankamai stabili, yra išlikę afektiniai svyravimai, stebimas emocinis neadekvatumas, disforijos epizodai, greitas dirglumas, nors vaistus vartoja, tačiau gydymo tęstinumo atžvilgiu ambivalentiškas, kritika ligos, gydymo, nusikalstamos veikos atžvilgiu formali, todėl jo priežiūra pagal dabartinę psichikos būklę yra būtina ir reikalinga.
15. Pritartina gynėjai, kad sprendžiant dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo tikslingumo, teismas įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Tačiau vien gynėjos E. Norkienės išreikštas subjektyvus A. Š. psichinės būklės vertinimas nepaneigia byloje esančių bei aukščiau aptartų duomenų ir nepatvirtina A. Š. socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. savo psichinės ligos iš esmės nepripažįsta ir nors vaistus vartoja, tačiau gydymo tęstinumui ambivalentiškas. Be to, kaip jau minėta anksčiau, praeityje ((duomenys neskelbtini).) A. Š. buvo gydytas stacionare, o vėliau tęsė gydymą ambulatoriškai, tačiau pats savo iniciatyva nutraukė vaistų vartojimą, pas psichiatrus nebesilankė, o palaipsniui ryškėjo pakilus, neadekvatus elgesys. Maža to, pagal pateiktą smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20) žinoma, kad A. Š. smurto rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau ji gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui. Taigi visa tai leidžia vertinti, kad esant ligos paūmėjimui, A. Š. gali kelti pavojų aplinkiniams, daryti nusikalstamas veikas.
16. Nors pateiktame skunde tvirtinama, kad per pastarąjį laiką A. Š. ligos paūmėjimo atvejų fiksuota nebuvo, tačiau tai nepaneigia jo kritikos ligos ir gydymosi atžvilgiu. Pažymėtina, kad stacionare A. Š. gydomas tik pirmą pusmetį, o tai rodo, kad praėjo labai trumpas laikas tam, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog A. Š. psichikos būklė yra stabili, o jo socialinis pavojingumas sumažėjęs ar išnykęs. Taigi, skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs visus šiuos duomenis, sutinka su apylinkės teismu, kad A. Š. gydymasis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis dėl nepakankamos struktūruotos priežiūros nebūtų efektyvus ir, kad šiuo metu A. Š. dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis bendro stebėjimo sąlygomis. Šios išvados nepaneigia ir gynėjos subjektyvi nuomonė, kad A. Š. turėtų būti sudaryta galimybė gydytis ambulatoriškai dėl asmeninių ir šeimyninių interesų. Be to, nors gynėja kitaip vertina A. Š. savikritiškumą, tačiau tai nepaneigia komisijos išvadų dėl A. Š., kur nurodoma, kad jo mąstymas klampus, smulkmeniškas, rigidiškas, mažo produktyvumo. Suvokimo sutrikimus neigia, gydymo tęstinumo atžvilgiu ambivalentiškas. Dėl viso to, A. Š. keisti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšį nėra jokių reikalingų sąlygų ir duomenų.
17. Kaip matyti, pateiktame skunde akcentuojama ir tai, jog A. Š. ambulatoriškai gydytųsi padedant V. J., kuri įsipareigojo prižiūrėti jį, o esant poreikiui, palydėti į gydymo įstaigą, tačiau tai nepaneigia A. Š. stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo tikslingumo ir reikalingumo. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra paremtas paties besigydančiojo asmens suinteresuotumu gydytis ir tai daryti be jokios prievartos ar priežiūros. Tačiau šiuo metu, įvertinus esamus duomenis, to tikėtis nėra pagrindo.
18. Nors skunde taipogi teigiama, kad sava aplinka, fizinis aktyvumas labiau padėtų A. Š. psichinei ir fizinei būklei, tačiau tai prieštarauja smurto rizikos įvertinimui, kuriame nurodoma, jog grįžimas į tą pačią aplinką, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, yra vienas iš veiksnių didinančių riziką pakartotinai nusikalsti.
19. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, visuma pirmiau aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą A. Š. ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti esant išnykusioms ar iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui ir buvo taikyta minėto pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi A. Š. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl jo gynėjos advokatės E. Norkienės skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. Š. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.