- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- A2.3.-14-805/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00691-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pažeidėjas
- K. N.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. N., jo atstovui advokatui G. M., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., išnagrinėjo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio Metrologinių paslaugų centre inžinieriumi metrologu, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. 2015 m. rugpjūčio 15 d. ryte, tiksliai nenustatytu laiku, medžiotojų klubo „Sakalas 2“ organizuotos medžioklės metu Kauno mariose ties Alksniakiemiu, iš valties (duomenys neskelbtini) su motoriniu varikliu, medžiojo antis, t.y. plaukiančioje motorinėje valtyje turėjo iš dėklo išimtą lygiavamzdį medžioklinį šautuvą SILMA, 12x70, 12x70, 143049, kuriuo iš valties atliko ne daugiau penkis šūvius, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.5.7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 7 dalyje.
K. N. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs pažeidimą, kaltę neigė. Nurodė, kad nurodyto pažeidimo dieną jis su G. P. plaukdami motorine valtimi nemedžiojo. Šaunant sužeistą antį jie valtimi neplaukė, tuo metu buvo sustoję ir išmetę inkarą. Nurodė, kad medžiojo kiti medžiotojai, būdami krante ir tykodami, o jis valtimi su medžioklės vadovu G. P. surinkdavo į vandenį nukritusias antis, kurių nepasiekė šunys. Nemunu pastoviai neplaukė, stovėjo vienoje vietoje, nuplaukdavo, kai susiskambinus telefonu su medžiotojais, šie pasakydavo kur yra nukritusi antis. Pradžioje apiplaukė valtimi, varoma varikliu, patikrinti kaip išsidėstę medžiotojai, variklis buvo naudojamas tik perplaukti iš vieno taško į kitą, o ne medžioti. Valtis buvo guminė, jos gale buvo pakabintas elektrinis variklis, kuris buvo pakeistas beplaukiant sugedus benzininiam varikliui. Valtį vairavo kartu su P., iki vietos, kurioje buvo sužeista antis, nuplaukė irkluodami irklais. Parodė, kad valtyje buvo du irklai – aliuminis su juoda rankena ir šviesus medinis. Valtyje specialiai vietos, įstatyti irklams, nėra, jie buvo užkišti už virvių prie balionų, irklavo irklus laikydami rankose, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos. Pradžioje G. J. pranešus apie sužeistą antį, anties nematė ir apie 15 minučių stovėjo užmetę inkarą. . Valtyje turėjo šautuvą, kuris buvo neparuoštas šaudyti, jame nebuvo šovinių, buvo atrakintas, G. P. šautuvas buvo dėkle. Pamatęs antį užtaisė šautuvą ir iššovė keturis šūvius, taiklus šūvis buvo vienas, jis nušovė tik vieną sužeistą antį. Nurodė, kad į sužeistą antį galima šaudyti valtyje ant vandens „užsiinkaravus“ dviem inkarais, įsitikinus, kad šūvis bus saugus. Šautuvą užfiksavo tuomet kai pamatė antį, tada įsidėjo į šautuvą šovinius ir užtaisė šautuvą. Šios medžioklės metu sėlinimo būdu nemedžiojo, neplaukiojo ir neieškojo ančių. Neneigia, kad buvo plaukta ir benzininiu, ir elektriniu varikliu, keičiamus variklius turėjo matyti K., J., A., S., kiti medžiotojai turėjo matyti irklus, inkarus ir liemenes, nuo kranto buvo apie 30-40 metrų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. N. atstovas advokatas G. M. teigė, kad buvo atimta teisė gintis, neišklausyti visi liudytojai, matę įvykį, o ATPK 256 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad betarpiškai mačiusio asmens parodymai turi būti išklausyti. Prireikus teismas turi būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus bei byloje nustatyti visas reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, kad N. plaukė su užtaisytu šautuvu ir šaudė iš judančios valties. Niekas nepaneigė, kad valtis buvo „užinkaruota“.
Liudytojas - pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, Č. M. paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. apie 9.04 val. bendro pagalbos centre gautas skambutis, kad Nemune teis Alksnakiemiu iš motorinės valties šaudomos antys. Su J., Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos specialistu, kurį pasikvietė jis, kadangi pastarajam geriau žinoma šio rajono teritorija, nuvyko į vietą patikrinti informaciją. Nurodytoje vietoje medžiotojų nerado. Paskambinus pagalbos centro nurodytu telefonu, į krantą atplaukęs R. S. paaiškino, kad Nemune iš plaukiančios varomos benzininiu varikliu motorinės valties buvo šaudomos antys, valtyje plaukė du asmenys. Liudytojas daug metų yra laivavedys, turi plaukiojimo valtimi patirtį, iš jam persiųstos pranešusio apie įvykį asmens MMS nuotraukos, kurią pamatė apie 10.00 val., buvo aiškiai matyti plaukianti valtis, o iš po valties sraigto matėsi sūkuriai, kurie charakteringi plaukiančiai motorinei valčiai, aiškiai matėsi iš po sraigto išpučiama arba išmetama vandens srovė, todėl nekilo abejonių, kad valtis, varoma benzininiu varikliu. Tai nėra charakteringa esant vandens bangavimui nuo vėjo. Nurodė, kad valtyje buvo matyti du žmonės, gale valtį vairavo G. P., o priekyje sėdėjo K. N., kuriam ant kelių buvo užtaisytas medžioklinis šautuvas, jis buvo neatlaužtas, o paruoštas medžioti. Nuvykus į vietą, medžiotojų vietoje nebuvo, todėl tarnybiniu automobiliu pavažinėję pakrante, grįžo atgal ir dar kartą pasitikslino aplinkybes. Nusprendė, kad medžiotojai galėtų būti nuvykę pas klubo vadovą G. P., nuvažiavus prie jo kiemo, sodyboje nieko nerado, o už 100-150 metrų pamiškėje stovėjo 5-6 automobiliai, pavėsinėje rado pietaujančius medžiotojus. Paprašė medžioklės lapo, medžioklė buvo legali, paklausus dėl vykusios medžioklės iš valties, iš G. P., kaip vadovo, ir K. N. buvo paimti paaiškinimai, nes jis pripažino, kad iš valties jis paleido 4-5 šūvius. Draudžiami medžioklės būdai yra nurodyti Medžioklės taisyklių 58.5.7 punkte, pagal kuriuos draudžiama medžioti iš judančių transporto priemonių, varomu varikliu, o iš nuotraukos buvo aišku, kad medžiojama iš valties su varikliu. Nurodė, kad nesvarbu, kiek ančių nušauta ir ar buvo šauta, svarbu procesas nuo to momento kai atsistoji į medžioklės vietą ir užtaisai šautuvą, kas reiškia, kad jau prasideda medžioklė, vienok, nuotraukose aiškiai matyti, kad šautuvas buvo užtaisytas, jis neatlaužtas. Taisyklėse nurodoma, kad šautuvas turi būti pernešamas tik išardytas, jeigu galima arba būtinai atlaužtas ir išimti šoviniai. Valtyje pagal taisykles negalėjo būti šautuvo, paruošto šauti. K. N. šautuvas buvo užtaisytas, pats patvirtino, kad iš jo šovė. Apklausiant jis negirdėjo aplinkybių, nė vienas asmuo tuo metu neaiškino, kad plaukiojo su atlaužtu šautuvu ir nešaudė. Apie inkarus niekas tuo metu neminėjo, valtis buvo G. P. garaže, apie 13.40 val. ją apžiūrėjus ant jos buvo uždėtas elektrinis variklis ir akumuliatorius, valties lizdų irklams nebuvo, jų nerado. Taip pat niekas neneigė, kad tai ta pati valtis, iš kurios buvo medžiojama, apie irklus nekalbėjo. Liudytojas iš patirties mano, kad paukščiai pakiltų virš vandens, šie asmenys valtimi plaukė pakraščiu išilgai medžiotojų linijos, kad pakilusį paukštį būtų galima šaudyti, todėl siekiant sumedžioti daugiau, į dalį ančių buvo šaudoma nuo kranto, o į kitą dalį iš valties. Mano, kad apklausiant kitus medžiotojus, jų paaiškinimai būtų šališki, norint apginti būrelio vadovą. Jam iš karto po įvykio imant paaiškinimus niekas neneigė, kad buvo medžiojama iš valties. Nė vienas medžiotojas nepasakė, kad buvo medžiojama iš nejudančios, „užinkaruotos“ valties.
Liudytojas G. P. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. buvo organizuojama ančių medžioklė, kad medžioklės metu iš vandens galima būtų surinkti antis, su savimi turėjo pripučiamą valtį. Pagal kranto liniją buvo išsidėstę medžiotojai, o jis su K. N. plaukiojo valtimi ir, jeigu antis nukrisdavo toli, jiems paskambindavo ir pasakydavo kur nukritusi antis, tuomet jie plaukdavo paimti antį. Buvo paėmę gal vieną antį, kai sugedo benzininis variklis, tada jį pakeitė į elektrinį. Po kiek laiko paskambino, kad pašauta antis, jie priplaukė prie paskambinusio medžiotojo, bet apsidairius aplink anties nematė, paskui pamatė sužeistą antį, kurią K. N. nušovė. Su K. N. plaukiojo apie dvi valandas, sužeista buvo tik viena antis. Plaukiant valtimi jo šautuvas buvo dėkle, o N. šautuvą buvo išėmęs, plaukiodami ančių nešaudė, mano, kad ant vandens gulinčią sužeistą antį būtų galima nušauti. Valtyje buvo irklai, užkišti virvių šonuose, vienas iš jų buvo metaliniu kotu, kitas medinis, taip pat buvo liemenės, inkarai, virvės, tai matyti nuotraukose. Medžiotojai buvo ant kranto linijos, vienas nuo kito medžiotojai būna 200-300 metrų atstumu. Jeigu būni toliau nuplaukęs, gali nematyti kur nukrenta pašauta antis, tada paskambindavo ir jie plaukdavo į nurodytą vietą. Jo paties atžvilgiu yra surašytas administracinio pažeidimo protokolas, apygardos teismas išnagrinėjo jo skundą, tačiau mano, kad pažeidimo sudėties nėra, jis nepadarė neleistinos veikos, šauti į sužeistą antį galima. Laikoma, kad neužtaisytas šautuvas yra tada, kada išimti šoviniai ir šautuvas atlenktas, gali būti ištiesintas ir neužfiksuotas, kai lizde nėra šovinių. Medžioklės vietoje galima užtaisyti šautuvą, K. N. šautuvą užtaisė tuomet, kai norėjo nušauti sužeistą antį, antis nardė ilgai, laukė, kol ją pamatys išneriant, tada užtaisė šautuvą ir šovė į antį. Mano, kad kiti medžiotojai galėjo matyti įvykio aplinkybes, Juška galėjo matyti, kad iš stovinčios „užinkaruotos“ valties N. bandė nušauti sužeistą antį. Pareigūnai neklausė ar turi irklus, ar yra inkarai, irklai valtyje buvo visą laiką. Plaukioti visą laiką negalėjo, nes būtų išbaidę antis.
Liudytojas R. S. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. 7-8 val. ryte, žvejojo Kauno mariose, ruože nuo Birštono iki Pociūnų, buvo ne vienas, plaukė motorine valtimi. Plaukdamas upe pamatė ant kranto medžiotojus, su medžiotojais prasilenkė valtimi, kuri buvo raudona guminė su varikliu, buvo lygtai baltos spalvos Yamaha firmos benzininis variklis, visą laiką valtyje buvo benzininis variklis, tuo įsitikinęs, kadangi elektrinis variklis mažas, neskleidžia garso ir kvapo. Valtyje buvo du asmenys, matė, kad jie buvo su ginklais. Praplaukus netrukus užgeso valties variklis ir pasigirdo šūviai, po to valtis vėl paplaukdavo, užgesdavo variklis ir pasigirsdavo šūviai. Ar abu valtyje buvę vyrai šaudė, ar abu naudojo šautuvus, pasakyti negali. Prasilenkė ne vieną kartą, buvo nesaugu, tada paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir jį sujungė su gamtos apsauga. Vandenyje sužeistų ančių nematė, matė pakylančias antis ir girdėjo šūvius. Sunku pasakyti kiek šūvių buvo paleista, nes šaudė ir nuo kranto. Matė ant kranto bėgiojančius šunis. Nematė kad kas nors rinktų pašautas antis, kad jos plūduriuotų sužeistos vandenyje. Matė, kaip į krantą išlipo iš valties ir turėjo du užtaisytus šautuvus. G. P. byloje buvo apklaustas liudytoju, tai tas pats įvykis ir tie patys asmenys. Įvykio metu padarė vieną nuotrauką, daryta iš 100 metrų atstumo, ją pateikė M., jose buvo užfiksuota valtis, du žmonės, vienas vairavo valtį, o kitas turėjo užtaisytą šautuvą. Visa tai truko apie dvi valandas. Tą pačią dieną buvo iš karto apklaustas Č. M..
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas R. M. paaiškino, kad iš valties medžioti galima išmetus du inkarus. Tada galima realizuoti būdą tykojant. Šiuo atveju valtis judėjo. Inkarus išmetus gali ir galima nušauti į vandenį nukritusias sužeistas antis. 11.2 punkte nurodytas medžioklės būdas tykojant, kuomet stacionariai stovima ir laukiama anties. Visą medžioklę įvertinus, traktuoja, kad medžioklė vyko sėlinant, o ne tykojant, nes buvo naudojama judanti valtis, tačiau tai draudžiama daryti su motorine valtimi. Taisyklės draudžia naudoti valtį su benzininiu varikliu. Tykojant galima valtimi plaukti, bet reikia išmesti du inkarus. Liudytojas nurodė, kad buvo benzininis variklis. Institucijos atstovas prašė pateikti benzininį variklį, bet jo niekas nepateikė. Pačioje byloje neginčytas medžioklės faktas. Tačiau iš medžiagos matyti, kad ginčo objektas yra valtis ir koks buvo naudojamas variklis. Koks buvo vartojamas variklis matosi nuotraukose, tas aplinkybes nurodė ir liudytojas R. S.. Pats K. N. nurodė, kad kažkurį laiką naudojo benzininį variklį, o paskui elektrinį. Elektrinį variklį rado pas G. P., mano, jog benzininio variklio nepateikė, siekiant išvengti atsakomybės. Bet kokiu varikliu varoma transporto priemonė draudžiama. Medžioklė vyko draudžiamu būdu ir turi būti taikoma atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 7 straipsni dalį.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 85 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis arba atsisakyta pasitikrinti neblaivumą (girtumą), apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Pagal šį teisės normos turinį matyti, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą pagal šią teisės normą, būtina aptarti kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia šio straipsnio dispozicija, turinį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau – taisyklės) 72.18. punkte nustatytas draudimas šaudyti į plaukiojančius paukščius, išskyrus laukinius, antis (tik medžiojant 11.2 punkte nurodytu būdu, t.y. tykojant) ir nukritusius į vandenį sužeistus paukščius. Medžioklės būdas tykojant ? kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (taisyklių 11.2 punktas). Medžioklės būdas sėlinant - kai prie medžiojamojo gyvūno prisėlinama, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne. Vandens paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis irkline (nemotorine) valtimi (taisyklių 11.3. punktas). Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, jog nesužeistas plaukiojančias antis leidžiama šaudyti tik tykojant, skrendančias antis galima šaudyti tykojant, o taip pat sėlinant iriantis irkline (nemotorine) valtimi, o sužeistus nukritusius į vandenį paukščius galima medžioti iriantis irkline (nemotorine) valtimi. Šią išvadą patvirtina ir Taisyklių 58.5.7. punktas, nustatantis, jog draudžiama medžioti iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu. Taisyklės nereglamentuoja judančių vandens transporto priemonių variklių tipų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. D1-187 patvirtintą „Aplinkos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis“ 2.2 punkte nurodyta, kad nesavaeigė plaukiojimo priemonė yra vidaus degimo variklio neturinti plaukiojimo priemonė (burinė, jachta, kanoja, vandens dviratis, irklinė valtis ir kt.), o plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėms plaukiojimo priemonėmis. Šio akto 2.3 punkte nurodyta, kas laikoma savaeige plaukiojimo priemone (tai vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas ant oro pagalvės, oro sraigtu varomas laivas, vandens motociklas ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kyla dėl to, ar sužeistų paukščių (ančių) medžioklė naudojant judančią vandens transporto priemonę, varomą varikliu (tiek vidaus degimo, tiek elektriniu), yra teisėta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. N. teigimu, 2015 m. rugpjūčio 15 d. medžioklės metu G. P. ir jis plaukė valtimi „Quicksilver“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurioje, K. N. teigimu, iš pradžių buvo benzininis variklis, o šiam sugedus – pakeistas elektrinis variklis THRUSTER T2200, akumuliatorius SZNAJDER Batteriem 60Ah 480 A, tai yra medžioklei buvo naudojama judanti vandens transporto priemonė, varoma elektriniu varikliu.
Fotolentelėje Nr.1 (b.l. 5) prie Administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr.105679, užfiksuota vandens telkinyje esanti valtis „Quicksilver“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Lietuvos saugios laivybos administracijos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenimis laivas naudojo pakabinamą variklį Mariner, Nr. (duomenys neskelbtini), 11,20 KW galios, kurioje sėdi du asmenys: G. P. ir K. N., pastarasis sėdi valties priekyje, ant kelių laiko neatlenktą lygiavamzdį šautuvą.
R. S. 2015 m. spalio 30 d. rašytiniame paaiškinime (prijungta administracinė byla Nr. A2.3.-841-939/2015, b.l. 30), nurodyta jog 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 7.30 val. žvejodamas Kauno mariose, pamatė pakrante plaukiančią guminę valtį, varomą benzininiu varikliu, su dviem asmenimis, kurie šaudė antis. Valtyje nematė nei inkaro, nei elektrinio variklio, visą medžioklės laiką ji buvo varoma vidaus degimo variklio. Valtį nufotografavo, apie neteisėtą medžioklę pranešė bendruoju pagalbos numeriu.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. S. šias aplinkybes taip pat patvirtino, parodė, kad su medžiotojais prasilenkė valtimi, buvo raudona guminė motorinė valtis su benzininiu baltu lygtai Yamaha varikliu ir visą laiką buvo benzininis variklis, nes su valtimi keletą kartų prasilenkė ir yra įsitikinęs, kad buvo benzininis variklis, kadangi elektrinis variklis mažas, neskleidžia garso ir kvapo. Liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, liudytojas nėra suinteresuotas, nenustatyta, kad būtų susijęs kokiais nors ryšiais su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ar turėtų tikslą jį apklabėti, jų nesieja jokie ryšiai, parodymus davė prisiekęs nepakantus ir neabejingas daromam pažeidimui asmuo, žinantis žvejybos ir medžioklės taisykles. Pažymėtina, kad analogiškus parodymus liudytojas davė išnagrinėtoje G. P. administracinėje byloje, kurioje, išnagrinėjus apeliacine tvarka, nustatyti prejudiciniai faktai.
Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnis).
Bylos duomenimis ginčo dėl to, kad K. N., paleidus eilę šūvių, buvo nušauta viena antis, nėra. Tą faktą, kad nurodytu metu bei vietoje tai buvo padaryta K. N. veiksmais neginčijamai patvirtina tiek šios bylos, tiek ir prijungtos išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo Nr. A2.3.-841-939/2015 duomenys, kurioje G. P. nurodė vairavęs valtį, o K. N. šovęs, be to, K. N. ir pats pripažino šovęs į antis. Liudytojas R. S. vienareikšmiškai teigė, kad medžiojama buvo iš valties, varomos benzininiu varikliu, tai patvirtina jo darytos fotonuotraukos, tuo tarpu atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. šios bylos nagrinėjimo metu teigė, kad valties benzininį variklį medžioklės metu pakeitė elektriniu varikliu, tai tvirtino ir liudytojas G. P., tačiau net ir neatmetant šių parodymų kaip neteisingų, kadangi tokios aplinkybės įmanomos, akivaizdu, kad dalis medžioklės vyko naudojantis valtimi su benzininiu varikliu, tą pripažino ir pats K. N.. Tai, kad gynybos sumetimais teigus, kad valtis prieš šaunant buvo stabdoma ar prie sužeistų ančių prisiiriama irklais, nepaneigia medžiojimo naudojantis neleistinomis priemonėmis fakto, kadangi medžiojimas nėra siejamas vien tik su gyvūnų nušovimu ar buvimu medžioklės plotuose su šaunamaisiais ginklais, spąstais ar kitomis priemonėmis, bet apima ir kitus veiksmus. Kaip nustatyta šiuo atveju, K. N. su G. P. plaukė motorine valtimi ir šaudė į vandenį nukritusias antis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas administracinėje byloje Nr. A2.3.-841-939/2015, liudytojas R. S. nurodė, jog iš valties buvo šaudoma medžiotojams stovint, o tai taip pat yra draudžiama (Taisyklių 72.16 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimu, Taisyklių 58.5.7. punkte numatytas draudimas medžioti iš judančių transporto priemonių, varomų varikliu, neapima transporto priemonių, varomų elektriniu varikliu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis (2014 m. balandžio 15 d., Nr. D1-187), 2.2 punkte išaiškinta, jog plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tačiau pažymėtina, kad šis teisės aktas reglamentuoja kitą sritį, nei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, ir yra priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos vandens įstatymą. Išties pagal aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tačiau Taisyklėse, reglamentuojančiose medžioklės tvarką Lietuvos Respublikoje, nėra išskiriama, iš kokiu varikliu varomų vandens transporto priemonių draudžiama medžioti. Juolab ir pati draudimo esmė – užkirsti kelią nesąžiningiems medžioklės būdams – būtų iškreipta, jei draudimas galiotų tik tam tikrų kategorijų varikliais varomoms vandens transporto priemonėms. Pačioje tvarkoje išskiriamos tik irklinės (nemotorinės) valtys ir vandens transporto priemonės, varomos varikliu, taigi išvadai, kad pastarosios neapima valčių, varomų elektros varikliu, nėra jokio pagrindo (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-169-493/2016).
Teismo nuomone, šiuo atveju aplinkybė, ar medžiojant iš valties, valtis buvo varoma elektriniu, ar vidaus degimo varikliu, neturi reikšmės kvalifikuojant K. N. veiksmus. Atsakomybei atsirasti pakanka fakto, jog valtis buvo varoma varikliu, nes Taisyklių 58.5.7 punktu draudžiama medžioti iš judančių vandens transporto priemonių, varomų bet kokiu varikliu, nenurodant išimčių. Aptartos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog K. N. medžiojant, buvo naudojamasi neleistinomis medžiojimo priemonėmis, tai yra plaukiančioje motorinėje valtyje turėjo iš dėklo išimtą medžioklinį šautuvą SILMA, 12x70, 12x70, 143049, ir iš valties atliko apie penkis šūvius, šias aplinkybes pažeidėjas pripažino.
Nors K. N. savo kaltę padarius ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus neigia, jo kaltę taip pat įrodo:
2015 m. rugpjūčio 15 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 105679 (b.l. 1-3), kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas, vieta ir laikas;
Bendrojo pagalbos centro duomenų išrašas (b.l. 4), kuriame užfiksuotas centre 2015 m. rugpjūčio 15 d. 8.51 val. gautas pranešimas, jog, plaukiant Nemuno upe nuo Birštono link Pociūnų pusės, iš raudonos spalvos valties (duomenys neskelbtini) šaudomos antys, pranešėjas vietoje, ši informacija 2015 m. rugpjūčio 15 d. 9.04 val. perduota Prienų RA vedėjui Č. M.;
Fotolentelės Nr.1, 2 (b.l. 5, 6) prie Administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr.105679, kurioje užfiksuota vandens telkinyje esanti valtis „Quicksilver“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Lietuvos saugios laivybos administracijos LR vidaus vandenų laivų registro duomenimis laivas naudojo pakabinamą variklį Mariner, Nr. (duomenys neskelbtini), 11,20 KW galios, kurioje sėdi du asmenys: G. P. ir K. N., pastarasis sėdi valties priekyje, ant kelių laiko neatlenktą lygiavamzdį šautuvą;
Fotolentelė Nr. 3 (b.l. 7), prie Administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr.105679, kurioje užfiksuota 2015 m. rugpjūčio 15 d. Medžiotojų klubo “Sakalas 2” medžioklės metu iki patikrinimo pradžios 11.27 val. sumedžiotos aštuonios didžiosios antys;
Fotolentelė Nr. 4 (b.l. 8) užfiksuota Medžiotojų klubo “Sakalas 2” 2015 m. rugpjūčio 15 d. Naudoto medžioklės lapo Nr. 14 kopija, padaryta patikrinimo pradžioje 11.45 val., kur nėra atžymų apie sumedžiotus paukščius;
MK „Sakalas 2“ 2015 m. rugpjūčio 15 d. medžioklės lapas Nr. 014 (b.l. 9), kuriame užfiksuota, jog 2015 m. rugpjūčio 15 d. vykusios medžioklės vadovas - G. P., medžioklėje dalyvavo 8 medžiotojai, tame tarpe – G. P. ir K. N., medžioklės metu nušautos 8 antys;
Fotolentelė Nr. 5, (b.l. 10), kad K. N. išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus;
Fotolentelė Nr. 6, (b.l. 11), kurioje užfiksuota iš K. N. paimta medžiotojo bilieto kopija ir laikino medžiotojo bilieto kopija;
Fotolentelė Nr. 7, 8 (b.l. 12, 13), kad iš K. N. paimtas lygiavamzdis šautuvas SILMA;
Fotolentelės Nr. 10, 11 (b.l. 15, 16), kad 2015. rugpjūčio 15 d. medžiotojų klubo „Sakalas 2” vandens paukščių medžioklės metu Kauno mariose medžioklei naudojo guminę motorinę valtį QUICKSILVER, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini);
Ginklų, ginklų priedų, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas (b.l. 17) kuriuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. iš K. N. paimtas ginklas SILMA, 12x70, 12x70, 143049, be ypatingų žymių su dėklu;
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras (b.l. 18), kuriame nurodyta, kad valtis “Quicksilver”, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), variklis MARINER registruota G. P. vardu;
Daiktų, dokumentų paėmimo protokolas, kuriuo iš G. P. paimti daiktai;
Patikrinimo aktas Nr.116 (b.l. 21), kuriame yra užfiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. vykusios medžioklės vadovas - G. P., medžioklėje dalyvavo 8 medžiotojai, medžioklės metu nušautos 8 antys, G. P. ir K. N. plaukė gumine motorine valtimi (duomenys neskelbtini), G. P. vairavo valtį, K. N. sėdėjo valtyje ir medžiojo (turėjo ginklą, išimtą iš dėklo, bei atliko apie 5 šūvius).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatas G. M. nurodo, kad teismas neapklausė liudytojų, taip jiems buvo atimta teisė gintis. Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad liudytojas R. S. buvo apklaustas šioje byloje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. N., taip pat prijungtoje administracinėje byloje (b.l. 49-50). Papildomai apklausti kitų liudytojų, kurių parodymus teismas pagarsino teisminio bylos nagrinėjimo metu (b.l. 42), nagrinėjamu atveju netikslinga. Įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Teismas netenkino gynybos prašymo apklausti tą dieną medžioklėje buvusių medžiotojų, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad šie asmenys nebuvo greta, valtis plaukė vandens telkinyje, tuo tarpu kitų medžiotojų išsidėstymas, kurie šaudė paukščius, ant kranto ištisinėje juostoje buvo gana dideliais intervalais, todėl natūralu, kad jų parodymai esminės reikšmės įrodomuoju aspektu neturėtų, vertinant ir tą aplinkybę, kad, kaip parodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis, būdamas valtyje su G. P., ant krato buvusių medžiotojų nematė, o plaukdavo į jų nurodytą vietą tik pagal mobilaus telefono skambutį, todėl natūralu, kad šie asmenys, medžioklei vykstant tarp Pociūnų ir Birštono, ties Alksniakiemio kaimu, maždaug dviejų kilometrų atstumu, negalėjo betarpiškai matyti visų įvykio aplinkybių. Dėl papildomų duomenų pareikalavimo iš hidrometerologijos tarnybos prašymo teismas netenkino, nes bylos duomenimis bangavimo, kaip gamtos reiškinio, turėjusio įtakos padarytam pažeidimui, aplinkybė byloje ištirtais įrodymais atmestina, juolab, kad advokatas, nesiėmė jokių priemonių šiems duomenims surinkti savo iniciatyva, vertinant ir tai, kad atstovo prašymu bylos nagrinėjimas anksčiau buvo atidėtas, dėl ko advokatas, vadovaudamasis rungtyniškumo principu, turėjo galimybę susirinkti sau palankius įrodymus iki atidėto dėl atstovo užimtumo kito teismo posėdžio datos arba apteikti duomenis, kad dėl jų kreipėsi į atitinkamas institucijas, tačiau jų negavo, kas beje padaryta nebuvo. Proceso metu turi būti surenkami ne visi įmanomi įrodymai, o tik toks įrodymų kiekis, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės ar nekaltumo. Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).
Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad K. N. veikoje yra visi ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. K. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, kad K. N. praeityje būtų baustas administracine tvarka, institucijos nepateikta. K. N. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, gauna su darbo santykiais susijusias išmokas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, K. N. skirtina bauda straipsnio sankcijos ribose, su teisės medžioti atėmimu ir medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo SILMA, 12x70, 12x70, 143049 konfiskavimu. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 33, 286, 287 straipsniais,
nutaria:
K. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalyje, skirti 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių Eur 00 ct) baudą su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams bei medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo SILMA, 12x70, 12x70, 143049, priklausančio K. N., konfiskavimu.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.