Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos V. Ž. atstovė advokate Eglė Rybelienė teismo posėdyje patikslintą pareiškimą palaiko pilna apimtimi jame nurodytais motyvais (2019 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nurodė, kad pareiškėja po motinos mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tuo tarpu po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Šiai dienai kitu būdu susitvarkyti dokumentų galimybės nėra. Pareiškėja yra vienintelė palikėjų dukra, daugiau pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių nėra. Pareiškėjos tėvai mirė būdami santuokoje, jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvams gyvenant santuokoje 1996 m. buvo įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo užregistruotas vieno iš palikėjų, t. y. B. S. vardu ir, kuris yra paveldimas turtas. Terminas palikimui praleistas, todėl pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos tėvas testamento surašęs nebuvo, motina turėjo tik šį vienintelį registruotą turtą, iki mirties gyveno anūkės bute Kaune. Pareiškėjos motina, mirus tėvui, toliau tvarkėsi ir naudojosi visais likusiais po tėvo mirties daiktais, faktiškai priėmė palikimą, naudojosi viskuo, mokėjo mokesčius, tokiu būdu išreiškė valią priimti palikimą. Sodų bendrijos pažyma liudija, kad ir pareiškėja prisidėjo prie turto išsaugojimo. Pareiškėjos motina tiesiogiai mokėjo mokesčius bendrijai, o nuo 2012 m. buvo išduota mokėjimo knygelė ir ji mokėjo mokesčius už elektros energiją LESTO. Vėliau, pablogėjus motinos sveikatai, mokesčius motinos vardu mokėjo pareiškėja. Mokesčiai už atliekų tvarkymą sodo sklype iki šiol mokami B. S. vardu. Pareiškėja palaidojo tėvus. Liudytojų dėl garbaus amžiaus pareiškėja neturi pasikvietusi, anūkė emigravusi į užsienį. Atstovės manymu, rašytiniai įrodymai patvirtina jos byloje nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties visu likusiu turtu rūpinosi ir juo naudojosi B. S., sodo sklypas yra išlikęs. Prašo pareiškimą tenkinti, tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėja V. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, tinkamai atstovaujama advokato.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį į jį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, suinteresuoti asmenys savo poziciją išdėstė pateiktuose atsiliepimuose, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. S. ir B. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja V. Ž. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 27). B. S. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8, 27), B. S. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 14, 27). Paveldėjimo byla į Z. S. palikimą nėra užvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10). Po B. S. mirties palikimą priėmė pareiškėja V. Ž. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11). Pasiūlius pareiškėjai V. Ž. iki teismo posėdžio dienos pateikti papildomai įrodymus, kad pareiškėjos motina B. S. po savo sutuoktinio Z. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą ir, kad tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, iki paskirto teismo posėdžio byloje buvo pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 31, 84) ir mokėjimo kvitai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 28-30, 85-96). Šie duomenys patvirtina, kad nuo 2003 m., t. y. po Z. S. mirties mokesčius sodo bendrijai mokėjo B. S., o nuo 2012 m. perdavus sodo bendrijos elektros tinklus LESTO, sodininkams buvo išduotos knygelės, pagal kurias savininkai tiesiogiai atsiskaito elektros tiekėjams. Atsiskaitymo knygelės išrašai patvirtina, kad už elektros energiją 2003, 2007, 2012 metais mokėta B. S.. Testamentų registro išrašas liudija, kad Z. S. testamento nepaliko (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 99).

Po Z. S. mirties per teismo nustatą terminą nei palikėją pergyvenusi sutuoktinė B. S., nei pirmosios eilės įpėdinė – pareiškėja V. Ž. nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Kaip patvirtina notaro biuro pažyma, paveldėjimo byla neužvesta. Tuo tarpu pareiškėja po B. S. mirties kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo motina B. S. po sutuoktinio Z. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Pareiškėjos V. Ž. nurodytas aplinkybes, jog po Z. S. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visą palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė B. S., kuri palikimą faktiškai pradėjo valdyti ir jį iki pat mirties valdė, kadangi toliau tvarkėsi ir naudojosi visais likusiais po sutuoktinio mirties daiktais, mokėjo mokesčius, patvirtino pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 31, 84) ir mokėjimo kvitai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 28-30, 85-96), atsiskaitymo knygelės išrašai (CPK 178, 197 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos atstovės paaiškinimus dėl mirusiosios B. S. palikimo priėmimo po sutuoktinio Z. S. mirties. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, daugiau įstatyminių įpėdinių nėra, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti byloje surinktais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad po Z. S. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visą palikimą priėmė jo sutuoktinė B. S., jį valdė, naudojosi, prižiūrėjo, turtu, įgytu santuokoje, rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjai V. Ž. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visą palikimą priėmė jo sutuoktinė B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.