Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. J. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00513, suinteresuoti asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas, A. J., PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Raimundas Stanislauskas 2017 m. gegužės 19 d. priėmė patvarkymą netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad jo kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-23770-848/2014 dėl 13959,13 Eur skolos, 21,50 proc. sutartinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo naudai. Vykdant išieškojimą, antstolis nustatė, kad skolininkas yra vedęs, jo sutuoktinė K. J. dirba ir gauna darbo užmokestį ir 2017-05-04 areštavo jos darbo užmokesčio dalį bei 2017-04-13 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančio bendrąja daline ar jungtine nuosavybe. Sutuoktinių turtas įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad sutuoktinių nuosavybės teisės yra lygios. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės bei nukreipti išieškojimo į skolininko dalį.

Suinteresuotas asmuo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus (LR Antstolių įstatymo 21 str.). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 str. 2 d., LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolio Raimundo Stanislausko kontorai pateiktas Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-23770-848/2014 dėl 13959,13 Eur skolos, 21,50 proc. sutartinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo naudai (vykdomosios bylos l. 1). Vykdant išieškojimą, antstolis nustatė, kad skolininkas yra vedęs, jo sutuoktinė K. J. dirba ir gauna darbo užmokestį ir 2017-05-04 areštavo jos darbo užmokesčio dalį bei 2017-04-13 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (vykdomosios bylos l. 53, 60, 62).

LR CPK 18 str. įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti.

Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas A. J.. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininko sutuoktinė yra solidarusis skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko A. J. prievoles. Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar jo esant nepakankant – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). Nors skolininkas A. J. gauna darbinių pajamų, bet jų nepakankant antstolis turėjo pagrindą spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės K. J. nuosavybė, dalies nustatymo. Bylos duomenimis, skolininkas sudaręs santuoką su K. J., kuri dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl antstolis 2017-05-04 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės – pareiškėjos darbo užmokestį.

LR CPK 667 str. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jeigu per nustatytą terminą toks prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš turto nutraukia (LR CPK 667 str. 1 d.). Pareiškėja skunde nurodo, kad nėra duomenų, jog išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017-05-09 nutartimi yra tenkintas išieškotojo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo pareiškimas ir skolininko A. J. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pareiškėja K. J. nustatyta (vykdomosios bylos l. 75-77).

Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į skundą nurodė, kad jis ir pareiškėja K. J. sudarė povedybinę sutartį ir pakeitė šalių turto teisinį režimą. Nustatyta, kad 2017-05-04 A. J. ir pareiškėja K. J. sudarė povedybinę sutartį (b. l. 17-21). Duomenų apie jos įregistravimą Vedybų sutarčių registre pateikta nėra. Pažymėtina, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Nagrinėjamu atveju Povedybinė sutartis sudaryta 2017-05-15, o skolininko sutuoktinės - pareiškėjos pinigines lėšas antstolis areštavo 2017-05-04. Pažymėtina, kad sutuoktinių turtui, įgytam iki Povedybinės sutarties sudarymo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal LR CK 3.87 straipsnį, turtas, įgytas sutuoktinių santuokos metu, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu jis įregistruotas, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes bylos nagrinėjimo metu nepaneigta šio turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (LR CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjos skundo, suinteresuoto asmens A. J. atsiliepime nurodytu motyvu teisinio pagrindo nėra.

Tiek pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų, tiek suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į skundą nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo, nes šeimoje auga nepilnametis vaikas, o pajamos nėra didelės. Teismas pažymi, kad nurodyti argumentai galėjo būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio patvarkymo, kuriuo areštuotas pareiškėjos darbo užmokestis, nurodyti motyvai neturi teisinės reikšmės, kadangi areštuojant skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, antstolis neturėjo teisinių galimybių nustatyti sutuoktinių dalis bendrame turte, nes tokią prerogatyvą turi tik teismas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus konstatuotina, kad vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos K. J. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.