Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17284-454/2017 pagal pareiškėjos K. J. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00513, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., A. J., PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą dėl skolininko A. J. sutuoktinės K. J. darbo užmokesčio arešto. Nurodė, kad antstolio išieškoma skola yra asmeninė A. J. prievolė, susidariusi iki santuokos. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Skolininkas A. J. turi pajamų, gaunamų iš darbo santykių. Dalijant turtą turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo, nes šeimoje auga nepilnametis vaikas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi skundą atmetė.Nustatė, kad antstolio išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko A. J. prievoles. Skolininkas A. J. gauna darbinių pajamų, bet jų nepakankant, antstolis turėjo pagrindą spręsti dėl skolininko dalies nustatymo turte, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės K. J. nuosavybė. Nors A. J. ir pareiškėja 2017 m. gegužės 15 d. sudarė povedybinę sutartį, nėra duomenų apie jos įregistravimą Vedybų sutarčių registre. Vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo santuokos metu. Sutuoktinių turtui, įgytam iki povedybinės sutarties sudarymo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK 3.87 straipsnį turtas, įgytas sutuoktinių santuokos metu, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu jis įregistruotas, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu nepaneigta šio turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi patenkino išieškotojo pareiškimą ir nustatė skolininko A. J. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pareiškėja K. J..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti antstolio patvarkymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai nurodė, kad nėra duomenų apie A. J. ir pareiškėjos povedybinės sutarties įregistravimą. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras pateikė VĮ Registrų centrui sudarytą povedybinę sutartį. Byloje nėra ginčo, kad A. J. skola pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą yra jo asmeninė prievolė. Dėl to kreditorius neturi teisės reikalauti ją įvykdyti iš sutuoktinės turto, esant povedybinei sutarčiai.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu antstolio patvarkymą areštuoti pusę skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir nukreipti į jį asmeninės skolininko skolos išieškojimą, kai po patvarkymo priėmimo buvo sudaryta skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl skolininko sutuoktinės turto arešto

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0070/15/00512 medžiagos matyti, kad antstolis R. S. vykdo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. vykdomąjį dokumentą dėl 13 959,13 Eur skolos, 21,50 proc. sutartinių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo naudai. Antstolis 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymu Nr. S-3749, tikslu nustatyti A. J. turto dalį kartu su sutuoktine K. J. bendra nuosavybės teise priklausančiame turte, pasiūlė išieškotojui ir bendros nuosavybės dalyviams A. J. ir K. J. iki 2017 m. gegužės 12 d. kreiptis su prašymu į Kauno apylinkės teismą dėl A. J. ir K. J. dalies nustatymo. Išieškotojas 2017 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą nustatyti, kad skolininkui A. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės K. J. darbo užmokesčio (civilinė byla Nr. e2VP-15395-848/2017). 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu Nr. S-4694, 4693 antstolis patvarkė areštuoti skolininko A. J. sutuoktinės K. J. darbo užmokesčio dalį, t. y. nuo ½ UAB „BDO AUDITAS IR APSKAITA“ gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, gaunamo iš UAB „BDO AUDITAS IR APSKAITA“. Vedybų sutarčių registro duomenimis, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras 2017 m. gegužės 16 d. įregistravo K. J. ir A. J. 2017 m. gegužės 15 d. sudarytą povedybinę sutartį, kurios 2 punktu abiejų sutuoktinių susitarimu nustatytas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas, pagal kurį sutuoktinės K. J. ar sutuoktinio A. J. turtas, įsigyjamas nuo šios sutarties sudarymo momento, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, įskaitant visas pajamas, gautas iš sutuoktinio darbinės veiklos (2.8 papunktis). Apeliantė neteisingai nurodo, kad skolininko A. J. prievolė pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. vykdomąjį dokumentą atsirado iki santuokos sudarymo. Šalių santuoka sudaryta 2010 m. (duomenys neskelbtini), o skolininko prievolė kilo iš jo vardu sudarytos 2011 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutarties, t. y. po santuokos sudarymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio (santykis tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių), išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai nurodo, jog prievolė pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. vykdomąjį dokumentą yra A. J. asmeninė prievolė, išieškotojas skolininko prievolės pobūdžio neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko A. J. prievoles. Kai skolininkas yra fizinis asmuo ir yra šio asmens asmeninė prievolė, tai vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o to turto nepakankant gali būti vykdomas išieškojimas iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnis). Iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte. Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai apie asmeninės sutuoktinio skolos išieškojimo negalimumą iš bendro turto. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė povedybinės sutarties neįregistravimo faktą, tačiau padarė pagrįstą išvadą apie galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, gautą iki povedybinės sutarties įregistravimo. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 3.100 straipsnyje. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktą, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Sudarydami vedybų (povedybinę) sutartį, sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai 2017 m. gegužės 15 d. povedybinės sutarties 2 punktu susitarė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga CK 3.100 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu yra šios sutarties sudarymo momentas (CK 6.154 straipsnis, 6.156 straipsnio 1 dalis). (Pažymėtina, jog pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį prieš trečiuosius asmenis toks susitarimas gali būti panaudotas nuo sutarties įregistravimo viešame registre). Ginčijamo patvarkymo priėmimo metu bendrosios jungtinės nuosavybės režimas nebuvo pasikeitęs, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo pagrįstai netenkino. Išieškojimas iš skolininko nebegalės būti nukreiptas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte tik nuo povedybinės sutarties įregistravimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė dėl 2017 m. gegužės 4 d. priimto patvarkymo Nr. S1-4694, 4693 teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.