Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei, nedalyvaujant atsakovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovės atstovė advokatė Daiva Vaškelienė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas atsiliepimo ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta CPK 121 str.2 d. tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos.

Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė savo išvadoje nurodė, kad šalys nėra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą. Ieškovė kartu su vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Abu vaikai nori gyventi kartu su motina, ieškovė šiuo metu nedirba, gauna invalidumo išmoką. Iš paaiškinimų matyti, kad vaikai bijo tėvo, todėl pritaria ieškovės prašymui vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, tačiau mano, kad 350 Lt išlaikymas vaikams nepakankamas, siūlo vaikų išlaikymui priteisti kiekvienam po 400 Lt. Duomenų, kad atsakovas nedarbingas, nėra, mano, kad atsakovas turi siekti gauti pajamas ir išlaikyti vaikus. Kadangi ieškovės sudėtinga materialinė situacija, kreipsis į labdaros fondą dėl paramos suteikimo ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių įregistruota santuoka (7 b. l.). Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. M., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M., kurie yra nepilnamečiai (8, 9 b. l.). Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, smurtavo tiek prieš ieškovę, tiek prieš vaikus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Dėl pavardžių.

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjamu atveju sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turi pateikti įrodymus, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie procesą žinojo, ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas ne kartą nubaustas administracine tvarka dėl to, kad būdamas neblaivus tėvo valdžią naudojo priešingai vaiko interesams, t. y. būdamas neblaivus plūdo necenzūriniais žodžiais savo žmoną savo mažamečių vaikų akivaizdoje, taip sudarydamas nesaugią socialinę aplinką savo mažamečių vaikų atžvilgiu (12-13, 98, 100-101 b. l.). Kauno miesto apylinkės teismo nutarimuose nurodyta, kad atsakovas prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, kas patvirtina ieškovės nurodytus faktus. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie atsakovo vartotą fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus, tačiau kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodytus faktus. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN pažyma patvirtina, kad 2012 m. per pusę metų buvo gauti net 6 ieškovės pranešimai dėl neblaivaus atsakovo vartojamo smurto, keliamo triukšmo, vaikų gąsdinimo ir t. t. (15 b. l.). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S., kuri yra atsakovo teta, patvirtino, jog atsakovas prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą, ne kartą jai pačiai teko pas ieškovę važiuoti, kviesti policiją, kad prieš ieškovę nuolat vartojamas psichologinis smurtas, vaikai bijo tėvo (116 b. l.). Netikėti ieškovės paaiškinimais ir liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad liudytoja yra atsakovo giminaitė. Pagal CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis girtavimas, fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė. Nustačius smurtinio (tiek fizinio, tiek psichologinio) pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, būtų neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigti, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. M. kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – M., M. (CK 3.69 str.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Nutraukus santuoką ieškovė prašo jai iš atsakovo priteisti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos. CK 3.27 str. įtvirtina sutuoktinių pareiga remti vienas kitą, tame tarpe materialiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, jog negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Įstatyme preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 str. 2 d.). Kaip ir kiekviena prezumpcija ji yra nuginčijama, tačiau atsakovas šios prezumpcijos nenuginčijo, įrodymų, kad ieškovei nereikalingas išlaikymas, nepateikė, duomenų apie savo turtinę padėtį, sveikatos būklę taip pat nepateikė, todėl vertintina, kad atsakovas yra sveikas, darbingas ir turi finansines galimybes teikti išlaikymą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys santuokoje pragyveno beveik 12 metų, ieškovė turi invalidumą nuo vaikystės, yra tik 35 proc. darbinga, nurodytas darbingumo lygis nustatytas neterminuotai (19 b. l.). Akivaizdu, kad esant tokiam darbingumo lygiui ir šiandieninei ekonominei situacijai šalyje, ieškovei yra sudėtinga įsidarbinti. Jos gaunamas pajamas sudaro tik 611,17 Lt maitintojo netekimo pensija (20-21 b. l.) ir kaip pati nurodė, jai pragyventi padeda vaikų krikšto tėvai, atsakovo teta, kurie nuperka maisto, duoda pinigų, ateityje taip pat turėtų gauti socialinę pašalpą (110 b. l.). Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieškovei buvo suteikta ir 100 valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (39 b. l.). Pažymėtina tai, kad su atsakove gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, kuriais ji rūpinasi ir juos išlaiko, kai tuo tarpu atsakovas nuo pareigų vaikams yra visiškai nusišalinęs. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat santuokoje pragyventą laiką (beveik 12 metų), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo iki gyvos galvos yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 3.27 str., 3.72 str. CPK 177, 178, 197, 185, 186). Pagal įstatymą atsakovas teisės į išlaikymą neturi, kadangi santuoka nutraukta dėl jo kaltės (CK 3.72 str. 4 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų (26 b. l.) matyti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės A. M. įgytas 2007-01-16 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini), bei registruotiną kilnojamąjį turtą – atsakovo vardu registruotą transporto priemonę Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (27-36, 16-18 b. l.). Šalys vedybų sutarties nėra sudarę, todėl jų teisėms ir pareigos taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Ieškovė ieškiniu prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini), bei registruotiną kilnojamąjį turtą – atsakovo vardu registruotą transporto priemonę Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nei ieškovė, nei atsakovas turto vertės nenurodė, dalinant turtą vadovaujamasi VĮ „Registrų centras“ nurodyta vidutine turto verte. Paskaičiavus ieškovei tenkančią santuokoje įgyto turto dalį pagal minėtą turto vertę akivaizdu, kad ieškovei tenka mažiau santuokoje įgyto turto. Pagal įstatymą atsakovas ieškovei privalėtų išmokėti kompensaciją, tačiau ieškovė iš atsakovo kompensacijos nereikalauja. Ji nurodė, kad perkant sodybą (duomenys neskelbtini) ir automobilį buvo panaudotos ir atsakovo asmeninės lėšos – jo tėvų už parduotą butą gauti pinigai, todėl ieškovė būdama sąžininga kompensacijos iš atsakovo nereikalauja, visą šį turtą prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise (110 b. l.). Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės pasiūlytas santuokoje įgyto turto padalijimo būdas įstatymams neprieštarauja, sutuoktinių interesų nepažeidžia, todėl tenkintinas, ieškovei nutraukus santuoką asmeninės nuosavybės teise priteistina (duomenys neskelbtini), o atsakovui M. M. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas (duomenys neskelbtini), bei jo vardu registruota transporto priemonė Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 177, 178, 183, 185 str., CK 3.100 str. 4 p., CK 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).

Dėl prievolių kreditoriams.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų teismas nustatė, kad iš atsakovo M. M. 2012-06-21 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių Nr. (duomenys neskelbtini) yra priteistos skolos UAB „Snoro lizingas“ ir AB „Swedbank“. Minėti teismo procesiniai sprendimai įsiteisėję. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo įgyti įsiskolinimai priteisti vienasmeniškai iš atsakovo M. M. (102, 104-105 b. l.), vertintina, kad jie yra atsakovo asmeniniai įsipareigojimai ir nedalintini.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, kitos gyvenamosios vietos neturi. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaikams motina sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikų nepriežiūros atvejų nepastebėta, patys vaikai išreiškė norą gyventi su mama. Todėl skyrius atsižvelgdamas į surinktą informaciją ir stebėdamas vaikų prisirišimą, pritaria, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nereiškė, pats noro auginti vaikus taip pat nereiškė. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, įvertinat vaikų amžių, jų ir motinos gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnamečių vaiko interesais, šalių nepilnamečių vaikų K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove spręstinas išlaikymo priteisimo klausimas. Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių vaikai yra mažamečiai. Jų sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, vaikai turi būti ugdomi ir tobulinami jų gebėjimai, vaikai ruošiami pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje, todėl abu tėvai turi užtikrinti pilnavertį vaikų išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad vaikai specialių poreikių neturi, būrelių ir užsiėmimų nelanko dėl pinigų trūkumo. Vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 700 Lt (37 b. l.) Ieškovė šiuo metu nedirba, turi invalidumą nuo vaikystės, yra tik 35 proc. darbinga, nurodytas darbingumo lygis nustatytas neterminuotai (19 b. l.). Jos gaunamas pajamas sudaro tik 611,17 Lt maitintojo netekimo pensija (20-21 b. l.) ir kaip pati nurodė, jai pragyventi padeda vaikų krikšto tėvai, atsakovo teta, kurie nuperka maisto, duoda pinigų, ateityje taip pat turėtų gauti socialinę pašalpą (110 b. l.). Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieškovei buvo suteikta ir 100 valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (39 b. l.). Šiuo teismo sprendimu, padalinant santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisti trys žemės sklypai bei 200 Lt kasmėnesinis išlaikymas iš atsakovo iki jos gyvos galvos. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Teismas pasinaudodamas savo teise rinkti įrodymus (CPK 376 str. 3 d. ) išreikalavo duomenis iš oficialių institucijų ir registrų apie atsakovo turimą turtą. Iš gautų įrodymų matyti, kad atsakovas oficialiai nedirba ir oficialių darbinių pajamų negauna (49, 80 b. l.), banko sąskaitose lėšų neturi (85, 87, 88 90-91 b. l.), tačiau turi nekilnojamojo turto, automobilį, kurie atsakovui priteisti šiuo sprendimu padalinant santuokoje įgytą turtą, taip pat atsakovui 2008-03-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 5360-191/2008 paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis po senelės J. J. M. mirties, priėmė palikimą ir pradėjo valdyti jai priklausantį turtą – 1 kambario 34,96 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors teismas neturi duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį, tačiau akivaizdu, kad atsakovas tam tikras pajamas gauna, iš jų pragyvena ir kaip jau minėta, turi nekilnojamojo turto, automobilį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas rudenį dirbo Vokietijoje ir ketina vėl važiuoti ten dirbti. Šią aplinkybę patvirtino ir apklausta liudytoja J. S.. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, nėra. Todėl, teismo nuomone, atsakovas gali ir privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašomo išlaikymo dydžio neginčijo, kas reiškia, kad su ieškinyje prašoma išlaikymo suma sutinka. Teismas vertina, kad atsakovas sąmoningai neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Teismo nuomone, ieškovės prašoma 350 Lt išlaikymo suma kiekvienam vaikui vertintina kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus išlaikymo suma, įvertinus ir tą aplinkybę, jog iš atsakovo yra priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir ieškovei. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, turimus išlaikytinius, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-03 (ieškinio padavimo dienos) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo, uzufrukto teise, tvarkytoja paskirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina– ieškovė A. M..

Išlaikymo dalyje sprendimas vykdytinas skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 467 Lt žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį, 1010 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą (106 b. l.) bei 31,80 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

n u sprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2001 m. spalio 27 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 2037), tarp M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L. (po santuokos M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. M. palikti santuokinę pavardę – M., M. M. palikti prigimtinę pavardę – M..

Nepilnamečių vaikų K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) nuo 2012-09-18 (ieškinio padavimo dienos) iki jų pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovę A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos gyvos galvos.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Registruotą kilnojamąjį turtą – automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. M. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 467 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 31,80 Lt (trisdešimt t vieną litą 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1010 Lt (vieną tūkstantį dešimt litų) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.