Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB (buvęs pavadinimas AB Bobutės paskola) ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas asmeniškai 2016-03-16 (28 b. l.), tačiau jis per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-03-14 atsakovas A. S. su pirminiu kreditoriumi UAB „Minigo LT“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 202,73 Eur kreditas 3 mėnesių terminui, už kurį jis įsipareigojo mokėti 35,04 Eur kredito mokestį bei pagal mokėjimo grafiką grąžinti iki 2014-06-12 (13 b. l.). Kredito suteikimo faktą patvirtina pateiktas sąskaitos išrašas (19 b. l.). Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas 202,73 Eur negrąžinto kredito ir 35,04 Eur kredito mokestį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad įsiskolinimą atsakovas būtų padengęs (CPK 178, 185 str.).

2016-01-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi įsiskolinimo reikalavimo iš atsakovo teisė perėjo iš pradinio kreditoriaus UBA „Minigo LT“ ieškovui AB „BnP Finance“ (20-24 b. l.). Reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas 2016-01-29 pranešimu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą (18 b. l.), tačiau atsakovas į siųstą pranešimą nereagavo, įsiskolinimo nepadengė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę (CK 6.1 str.). Pirminis kreditorius vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovui suteikė kreditą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – nemokėjo pirminiam kreditoriui mokėtinų įmokų, tuo pažeisdamas sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.256 str. 1 d., 6.881 str., 6.886 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė pagal sutartį prisiimtų reikalavimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 202,73 Eur negražintą kreditą, 35,04 Eur kredito mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 21,40 Eur delspinigius. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1, 5.3 punktuose nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti palūkanas, kurių procentinė išraiška pateikiama kredito sąlygose, iki faktiško kredito grąžinimo dienos; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, kredito sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką (11 b. l.). Iš pateiktos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma sudaro 101,00 procento (13 e. b. l.). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis, be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis minėtomis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, taikydamas 0,05 procento dydį, atsakovui už 180 pradelstų atsiskaityti dienų paskaičiavo 21,40 Eur delspinigius. Atsakovas laiku neįvykdė prievolės, todėl reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo 21,40 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71, 6.73 str., 6.258 str. 1 d.).

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 259,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas išlaidas, tačiau kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo už akių priėmimo, nepateikė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.) yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BnP Finance, AB, į. k. 302447985, iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 202,73 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų, 73 centų) kreditą, 35,04 Eur (trisdešimt penkių eurų, 4 centų) kredito mokestį, 21,40 Eur (dvidešimt vieno euro, 40 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 259,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.