Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2T-1-881/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-09
Bylos Nr.: 2T-1-881/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00037-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė

Kategorijos

3.6.6Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti

Civilinė byla Nr. 2T-1-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00037-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės įmonių grupės „Alita“ prašymą atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Serbijos Respublikos Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. Dalinio sprendimo byloje Nr. T-12/10 dalį, kuria arbitražas nustatė savo kompetenciją nagrinėti ginčą pareiškėjos atžvilgiu, ir pagal pareiškėjos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros prašymą dėl Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. Dalinio sprendimo byloje Nr. T-12/10 bei 2012 m. rugsėjo 19 d. Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų Galutinio sprendimo byloje Nr. T-12/10 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja akcinė bendrovė įmonių grupė „Alita“ (toliau – ir AB įmonių grupė „Alita“ ar IG Alita) 2012 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. Dalinį sprendimą (toliau – ir Dalinis arbitražo sprendimas) byloje Nr. T-12/10, ta dalimi, kuria arbitražo teismas nustatė savo kompetenciją nagrinėti ginčą IG Alita atžvilgiu. Prašymą grindė 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) V straipsnio 1 dalies a, c ir d punktais, V straipsnio 2 dalies b punktu.

Šalies argumentai

2. 2018 m. sausio 24 d. Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūra (toliau – ir Agentūra) pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, kuriame prašė teismo:

2.1. pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2011 m. lapkričio 15 d. Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų Dalinį arbitražo sprendimą byloje Nr. T-12/10 tarp Serbijos Respublikos privatizavimo agentūros ir Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „ALT Investicijos“, Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ AB bei AB įmonių grupės „Alita“, kuriuo nuspręsta: „Atmesti pirmojo atsakovo (ALT Investicijos) prieštaravimą, kad arbitrų kolegija jo atžvilgiu neturi kompetencijos spręsti dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Patvirtinti ieškovo (Serbijos Privatizavimo agentūros) prašymą dėl ieškinio reikalavimo nukreipimo į trečiąjį atsakovą (įmonių grupę „Alita“). Atmesti trečiojo atsakovo (įmonių grupės „Alita“) prieštaravimą, kad arbitrų kolegija jo atžvilgiu neturi kompetencijos spręsti dėl ieškinio pagrįstumo. Arbitražo procesas tęsiamas arbitražo teisme, sudarytame vadovaujantis Reglamento 22 ir 23 straipsniais. Dėl proceso išlaidų, susijusių su prieštaravimais dėl kompetencijos, arbitrų kolegija nuspręs priimdama sprendimą dėl ieškinio reikalavimo.“;

2.2. pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2012 m. rugsėjo 19 d. Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų Galutinį arbitražo sprendimą (toliau – ir Galutinis arbitražo sprendimas) byloje Nr. T-12/10 tarp Serbijos Respublikos privatizavimo agentūros ir Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ AB bei AB įmonių grupės „Alita“, kuriuo nuspręsta: „Ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovų Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ AB ir akcinės bendrovės įmonių grupės „Alita“ solidariai sumokėti ieškovui Serbijos Respublikos privatizavimo agentūrai: 5 100 000 Eur netesybų dėl 2007 m. liepos 24 d. sudarytos akcinės bendrovės „Beogradska industrija piva, slada i bezalkoholnih piča“, Belgradas akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Sutartis arba Akcijų pirkimo– pardavimo sutartis) 8.1.2 straipsnio neįvykdymo su 1,95 proc. metiniais delspinigiais, skaičiuojamais nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos; 11 748 655 Eur netesybas dėl Sutarties 8.2.4 straipsnio neįvykdymo su 1,95 proc. metiniais delspinigiais, skaičiuojamais nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atsakovo įmonių grupės „Alita“ atsakomybę už rezoliucinės dalies 1 punkte nustatytas prievoles apriboti iki 39 196 065 Lt, ekvivalentu eurais pagal kursą mokėjimo dieną. Atmesti ieškinio reikalavimą dalyje, kurioje ieškovas Serbijos Respublikos privatizavimo agentūra reikalauja iš atsakovų sumokėti 37 295 768 Eur netesybas dėl Sutarties 8.2.2 straipsnio pažeidimo su palūkanomis, apskaičiuotomis pagal Europos Centrinio Banko nustatomą palūkanų normą nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo dienos, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos; likusioje ieškinio dalyje dėl netesybų dėl neįvykdyto Sutarties 8.1.2 straipsnio, kuriuo šios netesybos sumažintos ir kuris sudaro 4 551 400 Eur su palūkanomis, apskaičiuotomis taikant Europos Centrinio Banko nustatomą palūkanų normą nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo dienos, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos; likusioje ieškinio dalyje dėl netesybų dėl neįvykdyto Sutarties 8.2.4 straipsnio, kuriuo šios netesybos sumažintos iki 9 651 345 Eur su palūkanomis, apskaičiuotomis taikant Europos Centrinio Banko nustatomą palūkanų normą nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo dienos, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Ieškovo Serbijos Respublikos privatizavimo agentūros reikalavimą atlyginti arbitražo proceso išlaidas tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovų „United Nordic Beverages“ AB ir akcinės bendrovės įmonių grupės „Alita“ solidariai sumokėti ieškovui 23 549 674 Serbijos dinarus per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Ieškovo Serbijos Respublikos privatizavimo agentūros reikalavimą likusioje dalyje dėl 15 246 822 Serbijos dinarų arbitražo proceso išlaidų atlyginimo atmesti. Atmesti atsakovo akcinės bendrovės įmonių grupės „Alita“ reikalavimą atlyginti 59 272,78 Eur arbitražo proceso išlaidų.“;

2.3. išduoti vykdomąjį raštą pagal Galutinį arbitražo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad: „Akcinė bendrovė įmonių grupė „Alita“, juridinio asmens kodas 302444238, kaip solidarioji skolininkė, įpareigojama sumokėti Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūrai, juridinio asmens kodas 17885405, 11 351 965 Eur ir 23 549 674 Serbijos dinarų“.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal abiejų pareiškėjų prašymus sustabdė, iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas Serbijos Respublikos teismo sprendimas dėl Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. Dalinio sprendimo byloje Nr. T-12/10 ir Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. rugsėjo 19 d. Galutinio sprendimo byloje Nr. T-12/10.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi sustabdyta byla atnaujinta, išnykus bylos sustabdymo pagrindui.

5. Agentūra, atsižvelgdama į pasikeitusias bylos faktines ir teisines aplinkybes, 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo:

5.1. atmesti IG Alita prašymą dėl dalies Dalinio arbitražo sprendimo nepripažinimo Lietuvos Respublikoje (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktas);

5.2. atmesti Agentūros prašymo dalį dėl Dalinio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktas);

5.3. iš dalies pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą Lietuvos Respublikoje, t. y. pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą visiškai, išskyrus Galutinio arbitražo sprendimo dalį, kuria nustatyta IG Alita atsakomybė (Niujorko konvencijos III straipsnis, Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktas);

5.4. bylos dalį dėl Agentūros prašymo leisti vykdyti Galutinį arbitražo sprendimą Lietuvos Respublikoje, nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).

6. Agentūra nurodo, kad:

Šalies argumentai

6.1. Dalinis arbitražo sprendimas buvo panaikintas galutiniais ir neskundžiamais Serbijos teismų sprendimais, taigi dalies bylos nagrinėjimo dalykas išnyko – nebeegzistuoja šioje byloje pateikto IG Alita prašymo ir Agentūros dalies prašymo objektas – Dalinis arbitražo sprendimas, todėl abiejų ginčo šalių prašymai dėl Dalinio arbitražo sprendimo (ne)pripažinimo turėtų būti atmesti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu.

6.2. Galutiniais ir neskundžiamas Serbijos teismų sprendimais Galutinis arbitražo sprendimas panaikintas tik IG Alita atžvilgiu, dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo panaikintas ir Dalinis arbitražo sprendimas. Visų kitų šalių ir suinteresuotų asmenų atžvilgiu Galutinis arbitražo sprendimas galioja, ir tai turi teisinės reikšmės tiek Agentūrai, tiek ir IG Alita kaip atsakovei Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje Agentūra prašo priteisti iš atsakovės IG Alita 11 351 965 Eur netesybas pagal Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

6.3. Tiek Niujorko konvencijos, tiek Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) nuostatos, tiek Niujorko konvencijos taikymo praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai patvirtina, kad Agentūra turi teisę prašyti dalinio Galutinio arbitražo sprendimo pripažinimo pagal Niujorko konvenciją, o teismas turi teisinį pagrindą atsisakyti pripažinti dalį sprendimo, tik jei nustato tam pagrindus, įtvirtintus Niujorko konvencijos V straipsnyje.

6.4. Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ ir AB „ALT Investicijos“ bankrotas ir likvidavimas neturi įtakos Galutinio arbitražo sprendimo daliniam pripažinimui Lietuvos Respublikoje.

6.5. Serbijos teismai, panaikindami Dalinį arbitražo sprendimą, nustatė, kad Serbijos arbitražo teismas neturėjo kompetencijos nagrinėti IG Alita solidariosios atsakomybės klausimo, todėl šį klausimą išnagrinės kompetentingas Kauno apygardos teismas. Tačiau palikdami galioti dalį Galutinio arbitražo sprendimo, Serbijos teismai tuo pačiu patvirtino, kad Serbijos arbitražo teismas teisingai nustatė konsorciumo atsakomybę už Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą ir Agentūros teisę į netesybas ir delspinigius (Galutiniu arbitražo sprendimu). Būtent todėl Agentūra ir pateikė ieškinį Kauno apygardos teisme dėl IG Alita solidariosios atsakomybės už AB „ALT Investicijos“ prievoles. Todėl Dalinis Galutinio arbitražo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje yra svarbus ir turės teisinę reikšmę Agentūros reikalavimams šiuo metu nagrinėjamoje Kauno apygardos teismo byloje tiek įrodinėjant Agentūros reikalavimus, tiek siekiant išvengti bet kokių tolesnių ginčų dėl Akcijų pirkimo–pardavimo pažeidimo fakto ir konsorciumo atsakomybės.

6.6. Aplinkybės, kad AB „ALT Investicijos“ ir Švedijos Karalystės bendrovė „United Nordic Beverages“ yra bankrutavusios ir likviduotos, ir Galutinis sprendimas negalioja IG Alita atžvilgiu, reiškia tik tai, kad nesant subjektų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, įvykdyti Galutinį arbitražo sprendimą yra neįmanoma, todėl nebėra pagrindo leisti vykdyti šį arbitražo sprendimą. Taigi bylos dalis dėl Agentūros prašymo leisti vykdyti Galutinį arbitražo sprendimą Lietuvos Respublikoje turėtų būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Vien tai, kad sprendimas negali būti įvykdytas, nereiškia, jog sprendimo negalima pripažinti.

6.7. Analogiškais atvejais Lietuvos teismai sprendžia, kad prašymas pripažinti užsienio arbitražo sprendimą, kuomet arbitražo bylą pralaimėjusi šalis yra likviduota, gali būti atmestas tik tais atvejais, kai pareiškėjas nepateikia jokių duomenų apie likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėmėjus ar galimus kitus suinteresuotus asmenis arbitražo sprendimo pripažinimu ir vykdymu Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju daliniu Galutinio arbitražo sprendimo pripažinimu Lietuvoje suinteresuotas asmuo (IG Alita) yra aiškus ir jis nuo pat bylos pradžios yra įtrauktas į nagrinėjamą bylą bei visuomet teikė savo poziciją teismui. Dar daugiau, Agentūra Kauno apygardos teisme reiškia reikalavimus, susijusius su Galutiniame arbitražo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, t. y. siekia, kad už AB „ALT Investicijos“ prievoles, kurios buvo pripažintos Galutiniame arbitražo sprendime, būtų atsakinga IG Alita. Todėl nagrinėjamu atveju negalima AB „ALT Investicijos“ ir Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ (skolininkų pagal Galutinį arbitražo sprendimą) likvidavimo faktą vertinti kaip Agentūros teisės išieškoti skolą iš šių asmenų pasibaigimą bei pagrindą nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą, nes galimai (tą nustatys Kauno apygardos teismas) IG Alita yra atsakinga už AB „ALT Investicijos“ prievoles, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis.

6.8. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnyje nustatytų pagrindų iš dalies nepripažinti Galutinio sprendimo Lietuvos Respublikoje, be kita ko, Agentūrai nėra žinoma jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą svarstyti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą. Iškilus tokioms abejonėms byloje, Agentūra pateiks išsamius argumentus dėl tokių abejonių pagrįstumo.

6.9. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą. IG Alita nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių svarių argumentų dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų ir jų taikymo daliai Galutinio arbitražo sprendimo, kurios pripažinimo yra siekiama šioje byloje.

7. Pareiškėja IG Alita 2021 m. spalio 15 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo:

7.1. skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

7.2. nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. Dalinio arbitražo sprendimo byloje Nr. T-12/10 ta dalimi, kurioje Užsienio prekybos arbitražo teismas prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų nustatė jurisdikciją nagrinėti ginčą IG Alita atžvilgiu, pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punktą, c punktą, d punktą, e punktą ir V straipsnio 2 dalies b punktą;

7.3. nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. Dalinio arbitražo sprendimo byloje Nr. T-12/10 ta dalimi, kurioje Užsienio prekybos arbitražo teismas prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų nustatė jurisdikciją nagrinėti ginčą BAB „ALT investicijos“ atžvilgiu, pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies punktą, e punktą, V straipsnio 2 dalies a punktą ir b punktą;

7.4. nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. rugsėjo 19 d. Galutinio arbitražo sprendimo byloje Nr. T-12/10 dalies dėl IG Alita pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punktą, b punktą, c punktą, e punktą ir V straipsnio 2 dalies b punktą;

7.5. nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. rugsėjo 19 d. Galutinio arbitražo sprendimo byloje Nr. T-12/10 likusios dalies pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punktą, V straipsnio 2 dalies a punktą ir b punktą.

8. Pareiškėja IG Alita nurodo:

8.1. Agentūra 2021 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimuose ne tik dėsto naujas faktines aplinkybes, argumentus, bet ir modifikuoja savo 2018 m. sausio 24 d. prašyme nurodytus prašymus. Nors po Serbijos teismuose pasibaigusių Dalinio bei Galutinio arbitražo sprendimų panaikinimų procesų likusių teisinių pasekmių apskritai sunku suprasti, kokį dar materialinį teisinį suinteresuotumą gali turėti Agentūra Dalinio bei Galutinio arbitražo sprendimų pripažinimo procesu Lietuvoje, Agentūra neteikia 2018 m. sausio 24 d. prašymo patikslinimo, bet 2021 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimų 149 punkte dėstomus prašymus formuluoja kaip „Dalyką“. Agentūros prašymai yra prieštaringi, nėra aiškūs ir yra kardinaliai priešingi jos pozicijai Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-569-324/2021. Įvertinus šiuos Agentūros prašymus, kyla abejonių dėl Agentūros pozicijos tiek dėl Dalinio, tiek ir Galutinio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

8.2. Tarp šalių nėra ginčo, jog Galutinio arbitražo sprendimo rezoliucinėje dalyje jokia AB „ALT investicijos“ prievolė nėra nustatyta. Tuo tarpu Galutinio arbitražo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginiai apie AB „ALT investicijos“ nėra ir negali sukurti kokių nors materialinių teisinių pasekmių ir nėra užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti proceso objektas pagal Niujorko konvencijos nuostatas. Tačiau, užuot tinkamu laiku, tinkamame formate reikštų reikalavimus dėl tariamos AB „ALT investicijos“ prievolės nustatymo, Agentūra, šioje byloje reikšdama prieštaringus prašymus, bando nesąžiningai pasinaudoti užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo institutu, tam, kad pamėgintų gauti nors kažkokį AB „ALT investicijos“ tariamos prievolės mokėti Agentūrai baudines netesybas įrodymą. Tokia Agentūros procesinė strategija nėra nauja – Agentūra analogiškai elgėsi kitame ginče, su kita Lietuvos įmone – UAB „Arvi“ ir Ko, kada, nepripažinus Serbijos arbitražo sprendimo Lietuvoje dėl juo priteistų netesybų baudinio pobūdžio, Agentūra mėgino pripažinti Lietuvoje Serbijos nacionalinio teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas UAB „Arvi“ ir Ko prašymas panaikinti arbitražo sprendimą.

8.3. Prašymo dėl užsienio arbitražo sprendimo, kaip ir dėl užsienio teismo sprendimo, tikslas – galimybė jo materialinius teisinius padarinius (suinteresuotiems asmenims nustatytas teises ir pareigas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik rezoliucinė arbitražo sprendimo dalis gali sukurti joje nurodytoms šalims materialiąsias teises bei pareigas ir tik ji gali būti tiek arbitražo sprendimo panaikinimo arbitražo vietos valstybės teismuose, tiek ir jo pripažinimo bei leidimo vykdyti procesų objektas. Atsižvelgus į bylos dalyką, tokie klausimai kaip Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tariamas pažeidimas, sutarties nutraukimas, AB „ALT investicijos“ reorganizavimas bei bankrotas ir pan. nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir yra teisiškai nereikšmingi. Agentūros siekis šioje byloje akcentuoti su šiais klausimais nesusijusias aplinkybes yra ne kas kita kaip sąmoningas noras ir siekis nukreipti teismo dėmesį nuo šios bylos dalyko, įsiveliant į Agentūros sukurtą tendencingą istoriją, bandant pateisinti savo daugiau nei 10 metų neveikimą ir siekiant iš esmės trečią kartą gauti tas pačias neva jai priklausančias netesybas. Kita vertus, Agentūra, akcentuodama su šios bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusias aplinkybes, ignoruoja ir / arba nutyli daug svarbių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad jos kuriama istorija yra ne tik tendencinga, bet ir neatitinka tikrovės.

8.4. Agentūra klaidingai nurodo, neva Galutiniu arbitražo teismo sprendimu buvo konstatuota kažkokia tariama AB „ALT investicijos“ prievolė pagal Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip nurodyta Galutinio arbitražo sprendimo 8 punkte, arbitražo byla AB „ALT investicijos“ atžvilgiu buvo nutraukta dar 2012 m. birželio 21 d. Atitinkamai, 2012 m. rugsėjo 19 d. Galutiniame arbitražo sprendime jokia AB „ALT investicijos“ prievolė Agentūrai nebuvo ir negalėjo būti konstatuota prieš byloje nedalyvaujantį ir nebeegzistuojantį subjektą. Tai akivaizdu iš Galutinio arbitražo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria Serbijos arbitražo teismas netesybas Agentūros naudai priteisė iš dviejų subjektų – IG Alitos ir Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ (bet ne AB „ALT investicijos“).

8.5. Šiuo metu yra panaikintas Dalinis arbitražo sprendimas, kuriuo Serbijos arbitražas prisiėmė kompetenciją nagrinėti Agentūros reikalavimus AB „ALT investicijos“ ir IG Alita atžvilgiu; yra panaikinta Galutinio arbitražo sprendimo dalis, kuria nustatyta IG Alita atsakomybė; yra nepanaikinta tik Galutinio arbitražo sprendimo dalis, kuria Serbijos arbitražo teismas nusprendė, kad Agentūra turi reikalavimo teisę į Švedijos Karalystės bendrovę „United Nordic Beverages“ dėl Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimų mokėtinų netesybų.

8.6. Galutiniu arbitražo sprendimu jokia AB „ALT investicijos“ prievolė nebuvo ir negalėjo būti konstatuota, nes: Daliniu arbitražo sprendimu buvo nepagrįstai konstatuota arbitražo teismo kompetencija nagrinėti ginčą AB „ALT investicijos“ atžvilgiu; AB „ALT investicijos“ atžvilgiu arbitražo byla buvo nutraukta dar iki Galutinio arbitražo sprendimo priėmimo; Serbijos arbitražo teismas neturėjo jokios kompetencijos konstatuoti kokių nors Lietuvos bankrutuojančios įmonės „prievolių“. Atsižvelgdama į tai, IG Alita: nesutinka su Agentūros paaiškinimuose pateiktu prašymu atmesti IG Alita prašymą dėl Dalinio arbitražo sprendimo dalies nepripažinimo; iš esmės sutinka su Agentūros prašymu atmesti jos prašymą dėl Dalinio arbitražo sprendimo pripažinimo, tačiau papildomai ir kitais, nei Agentūra nurodo, pagrindais; nesutinka su Agentūros prašymu iš dalies pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą; o prašymo nutraukti bylos dalį dėl leidimo vykdyti Galutinį arbitražo spendimą Lietuvos Respublikoje Agentūra nepagrindė.

8.7. Tarp šalių nėra ginčo, jog Dalinis arbitražo sprendimas IG Alitos atžvilgiu yra nepripažintinas ir neleistinas vykdyti Lietuvoje Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu, kadangi Dalinis arbitražo sprendimas yra panaikintas galutiniais Serbijos teismų sprendimais.

8.8. Nepaneigiant fakto, kad arbitražo sprendimo panaikinimas teismo turėtų būti vertinamas kaip svarbus bei patvirtinantis pagrindą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą, akivaizdu, jog vien ši aplinkybė neturėtų visais atvejais lemti besąlygiško atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą, nesigilinant į kitas reikšmingas aplinkybes. Priešingu atveju būtų suformuota ydinga praktika, užsienio arbitražo sprendimo pripažinimą ir leidimą vykdyti pagal Niujorko konvenciją susiejanti su pagal skirtingas nacionalines taisykles vykstančiais arbitražo sprendimų panaikinimo procesais ir netgi sudaranti pagrindą piktnaudžiauti panaikinimo procesu. Todėl IG Alita teismo prašo įvertinti ir kitas aplinkybes.

8.9. IG Alita palaiko 2012 m. balandžio 17 d. prašymą dėl Dalinio arbitražo sprendimo dalies jos atžvilgiu panaikinimo, nurodydama, kad egzistuoja ir kiti savarankiški ir savaime pakankami pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Dalinį arbitražo sprendimą jos atžvilgiu. Dalinis arbitražo sprendimas IG Alitos atžvilgiu negali būti pripažintas ir leistas vykdyti dar ir dėl to, kad: arbitražinis susitarimas negalioja pagal taikomą įstatymą (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punktas); Dalinis arbitražo spendimas priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punktas); Dalinį arbitražo sprendimą priėmė neteisėtos sudėties Išplėstinis arbitražinis teismas, nes IG Alita nedalyvavo arbitrų skyrime (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punktas); Dalinis arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes jis priimtas nesant arbitražinio susitarimo ir nesutikus su Serbijos arbitražo teismo kompetencija, pažeidžia esminį arbitražo teisės principą – spręsti ginčą arbitraže galima tik esant šalių susitarimui (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktas).

8.10. Dalinis arbitražo sprendimas IG Alitos atžvilgiu negali būti pripažintas ir leistas vykdyti ir dėl to, kad Dalinį arbitražo sprendimą priėmė šališka arbitrė R. A.. Arbitrės R. A. veiksmus įvertino Serbijos Aukščiausiasis Teismas, todėl Dalinis arbitražo sprendimas Alitos atžvilgiu dėl arbitrės R. A. šališkumo turi būti atsisakytas pripažinti ir leisti vykdyti dviem savarankiškais Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punkte ir V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintais pagrindais.

8.11. Dalinis arbitražo sprendimas AB „ALT investicijos“ atžvilgiu nepripažintinas ir neleistinas vykdyti Lietuvos Respublikoje keturiais savarankiškais ir Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d bei e punkte ir V straipsnio 2 dalies a bei b punktuose įtvirtintais pagrindais.

8.12. Agentūra nepaaiškina, kokių kitų atsakovų atžvilgiu turėtų būti pripažintas Galutinis arbitražo sprendimas, jei Dalinis arbitražo sprendimas, kuriuo taip pat konstatuota ir arbitražo teismo kompetencija AB „ALT Investicijos“ atžvilgiu, yra panaikintas, o pati Agentūra šioje byloje prašo atmesti jos prašymą dėl viso Dalinio sprendimo panaikinimo.

8.13. Tarp šalių nėra ginčo, kad galutiniu ir neskundžiamu Serbijos teismo sprendimu panaikinus Galutinį arbitražo sprendimą IG Alitos atžvilgiu, toks arbitražo sprendimas jos atžvilgiu negali būti pripažintas ir leistas vykdyti pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktą. Vis dėlto, kadangi vien tik arbitražo sprendimo panaikinimas nelemia besąlygiško atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą, IG Alita prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Galutinį arbitražo sprendimą jos atžvilgiu ir kitais savarankiškais Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a, b, c bei e punktuose ir V straipsnio 2 dalies b punkte (nes Galutiniu arbitražo sprendimu iš IG Alitos priteistos baudinės netesybos) įtvirtintais pagrindais.

8.14. Galutinis arbitražo sprendimas buvo priimtas dviejų konkrečių subjektų – IG Alitos ir Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ – atžvilgiu. Todėl Agentūrai neprašant pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą IG Alitos atžvilgiu, jos paaiškinimuose suformuluotas prašymas (visiškai pripažinti, išskyrus dalyje dėl IG Alitos) de facto (faktiškai) reiškia, kad šioje byloje Agentūra prašo Galutinio arbitražo sprendimo pripažinimo bankrutavusios ir likviduotos Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ atžvilgiu. Toks Agentūros prašymas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes Agentūra neturi teisinio suinteresuotumo siekti sprendimo pripažinimo šioje dalyje; bet kuriuo atveju, Galutinis arbitražo sprendimas turi būti nepripažintas ir neleistas vykdyti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintu pagrindu, nes juo priteistos baudinės netesybos.

8.15. Galutinis arbitražo sprendimas nebuvo priimtas AB „ALT investicijos“ atžvilgiu, todėl ir negali būti jos atžvilgiu pripažintas.

8.16. Agentūra nepagrindė, kad egzistuoja pagrindas nutraukti bylos dalį dėl jos prašymo leisti vykdyti Galutinį arbitražo sprendimą. Agentūrai patikslinus prašymą ir / ar jo pagrindimą, IG Alita pasilieka teisę pateikti papildomus paaiškinimus.

9. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. spalio 28 d. gauti papildomi Agentūros rašytiniai paaiškinimai, kuriuose Agentūra, be kita ko, patikslina, kad prašo iš dalies pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą Lietuvos Respublikoje, t. y. pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą visiškai, išskyrus Galutinio arbitražo sprendimo dalis, kuriomis nustatyta IG Alita atsakomybė (t. y. Galutinio arbitražo sprendimo rezoliucinės dalies dalis 1 punkto, 2 punktas, dalis 4 punkto, 6 punktas ir 12 punktas „Solidarioji trečiojo atsakovo atsakomybė“) (Niujorko konvencijos III straipsnis, Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktas). Agentūra nurodo, kad jos prašymai nėra prieštaringi; IG Alita klaidingai interpretuoja ginčo faktines aplinkybes; IG Alita pozicija dėl dalinio arbitražo sprendimo (ne)pripažinimo pagrindų yra nepagrįsta, nesuprantamas IG Alita siekis nagrinėti papildomus Dalinio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindus, kai Dalinis arbitražo sprendimas jau juridiškai nebeegzistuoja; Galutinis arbitražo sprendimas iš dalies pripažintinas Lietuvos Respublikoje.

10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. lapkričio 10 d. gauti papildomi IG Alita rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėja palaiko ankstesniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir atsikerta į paskutinius Agentūros papildomus rašytinius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

11. Pareiškėja IG Alita pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. CPK 811¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka. Taigi, viena vertus, įstatyme nenumatyta, kad prašymai dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo galėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka, kita vertus, net jeigu minėta teisės norma būtų aiškinama kaip nedraudžianti skirti žodinį bylos nagrinėjimą, teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju toks nagrinėjimas yra būtinas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, pirma, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios, antra, byloje dominuoja teisės, o ne fakto klausimai, trečia, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę (ir ja pasinaudojo) išsamiai pristatyti savo poziciją teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjos prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą netenkinamas.

Dėl užsienio arbitražo sprendimų (ne)pripažinimo

13. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, KAĮ 51 straipsnio 4 dalis).

14. Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

15. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą, remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-96-381/2020, 8 punktas).

16. Byloje priimtas nagrinėti pareiškėjos IG Alita prašymas atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Dalinį arbitražo sprendimą ta dalimi, kuria arbitražo teismas nustatė savo jurisdikciją nagrinėti ginčą IG Alita atžvilgiu, taip pat pareiškėjos Agentūros prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Dalinį arbitražo sprendimą, Galutinį arbitražo sprendimą bei išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Galutinį arbitražo sprendimą. Nepaisant vėliau teiktų papildomų rašytinių paaiškinimų, šių pareikštų ir priimtų nagrinėti reikalavimų šalys nei atsisakė, nei juos atsiėmė CPK nustatyta tvarka, todėl jie apibrėžia šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl Dalinio arbitražo sprendimo (ne)pripažinimo

17. Daliniu arbitražo sprendimu nuspręsta: 1) atmesti pirmojo atsakovo (AB „ALT Investicijos“) prieštaravimą, kad arbitražo taryba jo atžvilgiu neturi kompetencijos spręsti dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo; 2) priimti ieškovo (Agentūros) prašymą (pasiūlymą), kad ieškinio reikalavimas būtų išplėstas trečiajam atsakovui (IG Alita); 3) atmesti trečiojo atsakovo (IG Alita) prieštaravimą, kad arbitražo taryba jo atžvilgiu neturi kompetencijos spręsti dėl ieškinio pagrįstumo; 4) tęsti arbitražo procesą, jį organizuojant pagal Reglamento 22 ir 23 straipsnius; 5) dėl proceso išlaidų, susijusių su prieštaravimais dėl kompetencijos, arbitražo taryba nuspręs priimdama sprendimą dėl ieškinio reikalavimo.

18. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2015 m. spalio 1 d. Belgrado komercinis teismas panaikino Dalinį arbitražo sprendimą.

19. 2017 m. rugsėjo 20 d. Serbijos apeliacinis komercinis teismas patenkino Agentūros skundą ir panaikino Belgrado komercinio teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą.

20. Serbijos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. Galutiniu sprendimu panaikino Serbijos apeliacinio komercinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir paliko galioti Belgrado komercinio teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo Dalinis arbitražo sprendimas panaikintas.

21. Taigi, pasibaigus teisminiams procesams Serbijos Respublikoje, Dalinis arbitražo sprendimas galutiniu teismo sprendimu buvo panaikintas.

22. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, jog sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

23. Abi šalys sutinka, kad byloje taikytina minėta Niujorko konvencijos nuostata, tačiau IG Alita laikosi nuomonės, jog papildomai turėtų būti patikrinti ir kiti jos išvardyti arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai. Teismo vertinimu, tokia teisinė būtinybė nagrinėjamu atveju neegzistuoja.

24. IG Alita teisingai nurodo, kad vien tik užsienio arbitražo sprendimo panaikinimas jo kilmės vietoje negali suponuoti besąlygiško pagrindo atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Tačiau ši nuostata tampa aktuali tik tuo atveju, jeigu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl arbitražo sprendimo pripažinimo, ir, kaip nurodo pati IG Alita, vien rėmimasis arbitražo sprendimo panaikinimo jo vietos valstybėje aplinkybe sudarytų pagrindą nesąžiningoms šalims piktnaudžiauti panaikinimo procesu ir taip išvengti užsienio arbitražo vykdymo kitoje valstybėje. Nagrinėjamu atveju gi nė viena iš šalių ne(be)siekia arbitražo vietos valstybėje panaikinto Dalinio arbitražo sprendimo pripažinimo Lietuvoje (konkrečiai, Agentūra pati prašo atmesti šią jos prašymo dalį), todėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą pagrindo konstatavimas yra pakankamas bylai išspręsti.

25. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartyje, spręsdamas dėl pagrindo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol Serbijos Respublikoje baigsis teisminiai procesai dėl Dalinio arbitražo sprendimo panaikinimo, konstatavo, jog Serbijos Respublikos teismuose nagrinėjama byla ir jos baigtis turi esminės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, kadangi Serbijos Respublikos komerciniam apeliaciniam teismui palikus galioti Serbijos Respublikos Belgrado komercinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, Užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. Dalinis sprendimas byloje Nr. T-12/10 netektų teisinės galios, taigi išnyktų pats šios Lietuvos apeliacinio teismo bylos nagrinėjimo dalykas – užsienio arbitražo sprendimas, kurio nepripažinti bei neleisti vykdyti Lietuvoje prašo pareiškėja.

26. Analogiška išvada padaryta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartyje, kuria nagrinėjama civilinė byla buvo pakartotinai sustabdyta, t. y. teismas sprendė, kad Serbijos Respublikos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Serbijos komercinio apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo Belgrado komercinio teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas buvo panaikintas, Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. dalinis sprendimas byloje Nr. T-12/10 netektų teisinės galios, taigi išnyktų pats šios Lietuvos apeliacinio teismo bylos nagrinėjimo dalykas – užsienio arbitražo sprendimas, dėl kurio pripažinimo (nepripažinimo) bei leidimo (neleidimo) vykdyti Lietuvos Respublikoje kreipėsi bylos šalys (nutarties 33 punktas).

27. Pirmiau nurodytos teismo išvados papildomai pagrindžia, kad kitų užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų vertinimas šiuo atveju nėra būtinas.

28. Atsižvelgiant į tai, kad IG Alita byloje prašė atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Dalinį arbitražo sprendimą ta dalimi, kuria arbitražo teismas nustatė savo jurisdikciją nagrinėti ginčą IG Alita atžvilgiu, o Agentūra prašė pripažinti ir leisti vykdyti visą Dalinį arbitražo sprendimą, galutinis šios bylos dalies išnagrinėjimo rezultatas yra atsisakymas pripažinti (visą) Dalinį arbitražo sprendimą (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktas). Šiame kontekste teismas pažymi, kad Agentūra pateiktuose paaiškinimuose nepagrįstai prašo atmesti IG Alita prašymą dėl dalies Dalinio arbitražo sprendimo nepripažinimo referuodama į Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktą, nes pastarajame ir yra įtvirtintas vienas iš užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų; taip pat abi šalys nepagrįstai mini Dalinio arbitražo sprendimo leidimo vykdyti klausimus, nes pagal savo pobūdį Dalinis arbitražo sprendimas nereikalauja priverstinio vykdymo, pagal tokį sprendimą negalėtų būti išduotas vykdomasis raštas, kuris galėtų būti pateiktas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka, o, kaip nurodoma teismų praktikoje, negali būti leidžiama vykdyti užsienio teismo sprendimą, kuris nereikalauja vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-34-370/2015).

Dėl Galutinio arbitražo sprendimo (ne)pripažinimo ir leidimo vykdyti

Rezoliucinė dalis

29. Galutiniu arbitražo sprendimu, priimtu tarp ieškovės (Agentūros) ir atsakovių IG Alita bei Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“, nuspręsta:

29.1. ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovių Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ bei IG Alita solidariai sumokėti ieškovei Serbijos Respublikos privatizavimo agentūrai: 5 100 000 Eur netesybas dėl 2007 m. liepos 24 d. sudarytos akcinės bendrovės „Beogradska industrija piva, slada i bezalkoholnih piča“, Belgradas akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 8.1.2 straipsnio neįvykdymo su 1,95 proc. metiniais delspinigiais, skaičiuojamais nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos; 11 748 655 Eur netesybas dėl Sutarties 8.2.4 straipsnio neįvykdymo su 1,95 proc. metiniais delspinigiais, skaičiuojamais nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos;

29.2. atsakovės IG Alita atsakomybę už rezoliucinės dalies 1 punkte nustatytas prievoles apriboti iki 39 196 065 Lt, ekvivalentu eurais pagal kursą mokėjimo dieną;

29.3. atmesti ieškinio reikalavimą dalyje, kurioje ieškovė Serbijos Respublikos privatizavimo agentūra reikalauja iš atsakovių sumokėti 37 295 768 Eur netesybas dėl Sutarties 8.2.2 straipsnio pažeidimo su palūkanomis, apskaičiuotomis pagal Europos Centrinio Banko nustatomą palūkanų normą nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo dienos, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos; likusioje ieškinio dalyje dėl netesybų dėl neįvykdyto Sutarties 8.1.2 straipsnio, kuriuo šios netesybos sumažintos ir kuris sudaro 4 551 400 Eur su palūkanomis, apskaičiuotomis taikant Europos Centrinio Banko nustatomą palūkanų normą nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo dienos, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos; likusioje ieškinio dalyje dėl netesybų dėl neįvykdyto Sutarties 8.2.4 straipsnio, kuriuo šios netesybos sumažintos ir kuris sudaro 9 651 345 Eur su palūkanomis, apskaičiuotomis taikant Europos Centrinio Banko nustatomą palūkanų normą nuo 2010 m. vasario 16 d. iki sumokėjimo dienos, per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos;

29.4. ieškovės Serbijos Respublikos privatizavimo agentūros reikalavimą atlyginti šio arbitražo proceso išlaidas tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovių Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ bei IG „Alita“ solidariai sumokėti ieškovei 23 549 674 Serbijos dinarus per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos;

29.5. ieškovės Serbijos Respublikos privatizavimo agentūros reikalavimą likusioje dalyje dėl 15 246 822 Serbijos dinarų arbitražo proceso išlaidų atlyginimo atmesti;

29.6. atmesti atsakovės IG Alita reikalavimą atlyginti 59 272,78 Eur arbitražo proceso išlaidas.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. spalio 21 d. Belgrado komercinis teismas panaikino Galutinį arbitražo sprendimą IG Alita atžvilgiu, o IG Alita reikalavimą panaikinti Galutinio arbitražo sprendimo dalį dėl Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ atmetė.

31. Serbijos komercinis apeliacinis teismas 2020 m. birželio 11 d. paliko galioti Belgrado komercinio teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą. Agentūrai šį sprendimą apskundus kasacine tvarka Serbijos Aukščiausiajam Teismui, Serbijos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Agentūros skundą atmetė.

32. Taigi, pasibaigus teisminiams procesams Serbijos Respublikoje, Galutinis arbitražo sprendimas buvo panaikintas IG Alita atžvilgiu ir liko galioti kitos atsakovės – Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ – atžvilgiu.

33. Šalys sutinka, kad tiek, kiek tai liečia Galutinio arbitražo sprendimo dalies, priimtos dėl IG Alita, pripažinimą ir leidimą vykdyti, byloje taikytinas Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktas ir jame įtvirtintas atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą pagrindas, tačiau, kaip ir Dalinio arbitražo sprendimo atveju, taip ir šiuo atveju IG Alita laikosi nuomonės, jog papildomai turėtų būti vertinami ir kiti Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Agentūra nebesiekia Galutinio arbitražo sprendimo dalies, priimtos dėl IG Alita, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, dėl kitų arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų atskirai nepasisako, nes mano tai esant netikslinga.

34. Paskutiniuose teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Agentūra nurodo, kad prašo iš dalies pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą Lietuvos Respublikoje, t. y. pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą visiškai, išskyrus Galutinio arbitražo sprendimo dalis, kuriomis nustatyta IG Alita atsakomybė (Galutinio arbitražo sprendimo rezoliucinės dalies dalis 1 punkto, 2 punktas, dalis 4 punkto, 6 punktas ir 12 punktas „Solidarioji trečiojo atsakovo atsakomybė“). Teismas sprendžia, kad toks Agentūros prašymas yra teisiškai nepagrįstas.

35. Pirma, anksčiau minėta, kad Galutinis arbitražo sprendimas priimtas tarp Serbijos Respublikos privatizavimo agentūros (ieškovės) ir IG Alita bei Švedijos Karalystės bendrovės „United Nordic Beverages“ (atsakovių). Taigi, likusi nepanaikinta Galutinio arbitražo sprendimo dalis, kurios pripažinimo siekia Agentūra, yra susijusi su Švedijos Karalystės bendrove „United Nordic Beverages“. Agentūra nepagrįstai, siekdama dalies Galutinio arbitražo sprendimo pripažinimo, nurodo argumentus, susijusius su AB „ALT Investicijos“, nes, kaip matyti iš paties Galutinio arbitražo sprendimo turinio, 2012 m. birželio 21 d. arbitražo teismo išvada arbitražo byla AB „ALT Investicijos“, kaip vienos iš atsakovių, atžvilgiu buvo nutraukta, taigi Galutinis arbitražo sprendimas nebuvo priimtas dėl AB „ALT Investicijos“. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Kartu tai reiškia, kad ir motyvuojamoji sprendimo dalis negali būti vertinama atskirai nuo rezoliucinės ir kitų sprendimo sudedamųjų dalių. Agentūra nepagrindė, kad pagal Serbijos teisę arbitražo sprendimų vertinimas būtų iš esmės kitoks.

36. Antra, kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, yra pažymėta, kad prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo tikslas – galimybė jo materialiuosius padarinius (suinteresuotiems asmenims nustatytas materialiąsias teises ir pareigas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-469//2020, 15 punktas). Nagrinėjamu atveju Agentūra nemotyvuoja, kad būtų teisiškai suinteresuota Galutinio arbitražo sprendimo dalies, susijusios su Švedijos Karalystės bendrove „United Nordic Beverages“, pripažinimu Lietuvoje. Agentūra pripažino, kad pastaroji įmonė yra bankrutavusi ir likviduota, be to, ji nebuvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą kaip byloje dalyvaujantis asmuo. Vieninteliai Agentūros motyvai, pagrindžiantys siekį iš dalies pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą, yra susiję tik su AB „ALT Investicijos“, t. y. Agentūra nurodo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje siekia, jog už AB „ALT Investicijos“ prievoles, kurios buvo pripažintos Galutiniame arbitražo sprendime, būtų atsakinga IG Alita, tačiau, kaip buvo nurodyta pirmiau, Galutinis arbitražo sprendimas dėl AB „ALT Investicijos“ nebuvo priimtas, atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad Galutiniame arbitražo sprendime buvo pripažintos kokios nors AB „ALT Investicijos“ prievolės.

37. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad, išnagrinėjus Agentūros prašymą dėl Galutinio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, šis prašymas atmetamas, t. y. Galutinio arbitražo sprendimo dalį, priimtą dėl IG Alita, atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu, o likusi Agentūros prašymo dalis dėl Galutinio arbitražo sprendimo pripažinimo atmetama dėl neįrodyto materialinio teisinio suinteresuotumo (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

38. Atsisakius pripažinti ir leisti vykdyti Galutinio arbitražo sprendimo dalį, priimtą dėl IG Alita, Agentūros prašymas išduoti jai vykdomąjį raštą pagal Galutinį arbitražo sprendimą IG Alita atžvilgiu atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos IG Alita prašymas atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Dalinį arbitražo sprendimą ta dalimi, kuria arbitražas nustatė savo kompetenciją nagrinėti ginčą pareiškėjos atžvilgiu, tenkinamas, atitinkamai Agentūros prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Dalinį arbitražo sprendimą atmetamas ir Dalinį arbitražo sprendimą atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje.

40. Agentūros prašymai pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Galutinį arbitražo sprendimą bei išduoti vykdomąjį raštą atmetami.

41. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą šalių prašymų išsprendimą, teismas daro išvadą, kad galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas iš esmės yra palankus pareiškėjai IG Alita, todėl pagal tai paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

42. IG Alita prašo priteisti iš Agentūros iš viso 44 210,04 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos), konstatuoja, kad pareiškėjos išlaidos šiuos dydžius viršija, todėl jas sumažina (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43. Pagal 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 19876 (išrašyta 7 189,34 Eur sumai) maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis, remiantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.15 punktais, yra 810,85 Eur (695 Eur už pareiškimo parengimą + 115,85 Eur už raštą dėl informacijos = 810,85 Eur). Pareiškėjos pateiktame bylinėjimosi išlaidų aprašyme nurodyta komunikacija su klientu nei turinio, nei laiko sąnaudų prasme nėra detalizuota, todėl vertinama kaip minėtų teisinių paslaugų sudedamoji dalis.

44. Pagal 2018 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 40638 (išrašyta 5 562,44 Eur sumai) ir 2018 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 41007 (išrašyta 7 802,62 Eur sumai) maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis, remiantis Rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.16 punktu, yra 1 048,16 Eur (340,32 Eur už 2018 m. sausio 26 d. paaiškinimų parengimą + 353,92 Eur už 2018 m. vasario 1 d. paaiškinimų parengimą + 353,92 Eur už 2018 m. vasario 7 d. papildomų paaiškinimų parengimą = 1 048,16 Eur). Pareiškėjos pateiktame bylinėjimosi išlaidų aprašyme nurodyta Agentūros 2018 m. sausio 24 d. prašymo dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones analizė bei strategijos byloje rengimas, taip pat komunikacija su klientu nėra detalizuotos, todėl vertinamos kaip kitų teisinių paslaugų sudedamoji dalis.

45. Pagal 2018 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LPB Nr. 41350 pareiškėja prašo priteisti 3 044,30 Eur už paaiškinimų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Agentūros kasacinio skundo nepriėmimo parengimą ir komunikaciją su klientu. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šiuos pareiškėjos paaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakyta priimti, konstatavus, kad AB įmonių grupė „Alita“ pateikė nenumatytą kasaciniame procese dokumentą. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos, kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus, pareiškėjai nepriteisiamos. Be to, kasaciniame procese pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi.

46. Pagal 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 45974 (išrašyta 1 253,44 Eur sumai) ir 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 46225 (išrašyta 574,80 Eur sumai) maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis, remiantis Rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.16 punktu, yra 505,08 Eur (505,08 Eur už 2019 m. birželio 6 d. pranešimo teismui apie Serbijos teisminius procesus parengimą). Pareiškėjos pateiktame bylinėjimosi išlaidų aprašyme nurodyta komunikacija su klientu bei Agentūros 2019 m. birželio 26 d. pranešimo ir jo priedo analizė nėra detalizuotos, todėl vertinamos kaip kitų teisinių paslaugų sudedamoji dalis.

47. Pagal 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 50991 (išrašyta 931,32 Eur sumai) maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis, remiantis Rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.16 punktu, yra 581,92 Eur (581,92 Eur už 2021 m. sausio 19 d. pranešimo teismui parengimą). Pareiškėjos pateiktame bylinėjimosi išlaidų aprašyme nurodyta komunikacija su klientu nėra detalizuota, todėl vertinama kaip pranešimo parengimo teisinės paslaugos sudedamoji dalis.

48. Pagal 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 53421 (išrašyta 7 610,40 Eur sumai) ir 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 53483 (išrašyta 10 241,38 Eur sumai) maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis, remiantis Rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.16, 8.17 punktais, yra 1 409,76 Eur (626,56 Eur už 2021 m. rugsėjo 20 d. pranešimo teismui apie Serbijos teisminius procesus parengimą + 626,56 Eur už 2021 m. spalio 15 d. paaiškinimų parengimą + 156,64 Eur už 2021 m. spalio 27 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą = 1 409,76 Eur). Pareiškėjos prašyme nurodyta komunikacija su klientu nėra detalizuota, todėl vertinama kaip kitų išvardytų teisinių paslaugų sudedamoji dalis.

49. Taigi bendra pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, neviršijanti Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra 4 355,77 Eur. Įvertinęs byloje sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumą, nuo pirmosios 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros LPB Nr. 19876 išrašymo kilusią infliaciją, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas padidinti pareiškėjai priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 10 000 Eur (Rekomendacijų 11 punktas, Rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 2 punktas). Tenkinti pareiškėjos prašymo visa apimtimi, teismo vertinimu, nėra pagrindo, nes ne visi pareiškėjos teiktų papildomų paaiškinimų argumentai buvo teisiškai reikšmingi bylai išspręsti, ir, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos akcinės bendrovės įmonių grupės „Alita“ prašymą tenkinti, pareiškėjos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros prašymą dėl Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. Dalinio sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje atmesti ir atsisakyti pripažinti bei neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. lapkričio 15 d. Dalinį sprendimą.

Atmesti pareiškėjos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. rugsėjo 19 d. Galutinį arbitražo sprendimą.

Atmesti pareiškėjos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei įmonių grupei „Alita“ (juridinio asmens kodas 302444238) iš pareiškėjos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros (juridinio asmens kodas 17885405) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Marius BajorasVilija MikuckienėAsta Radzevičienė