- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-15167-1099/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10627-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinius faktus, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į: 1) nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) lietaus nuotekų tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) lietaus nuotekų tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodo, kad 1984 m. pastatyti nuotekų šalinimo tinklai, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1985 m. pastatyti nuotekų šalinimo tinklai, adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 1986 m. pastatyti nuotekų šalinimo tinklai, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1995 m. pastatyti lietaus nuotekų tinklai, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1985 m. pastatyti lietaus nuotekų tinklai, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – Statiniai). Visi Statiniai yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja yra išsinuomojusi iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2007 m. gegužės 31 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Statiniams pareiškėjos iniciatyva ir lėšomis atlikti kadastriniai matavimai ir sudarytos Nekilnojamo turto kadastro duomenų bylos, tačiau nebuvo įregistruotas Statinių savininkas, valdymo ir nuosavybės forma.
3. Pareiškėja pažymi, kad kaip juridinis asmuo egzistuoja ilgą laiką, tik keitėsi jos forma, pavadinimas ir steigėjai. Pareiškėja yra veikiantis ūkio subjektas ir pagal savo paskirtį valdo turtą – inžinerinius vandentiekio ir nuotekų statinius ir įrenginius, juos aptarnauja, remontuoja ir prižiūri. Statinius pareiškėja yra įgijusi iš Vilniaus miesto savivaldybės, t. y. turto valdymas prasidėjęs sąžiningai (Statiniai yra apskaityti pareiškėjos balansinėje apskaitoje).
4. Anot pareiškėjos, ji yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja bei šiuos Statinius eksploatuoja, aptarnauja, valdo sąžiningai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir kaip savus daugiau nei dešimt metų. Visą valdymo laikotarpį tinklais nepertraukiamai yra tvarkomos nuotekos, statiniai yra būtini Vilniaus miesto nuotekų valyklai tinkamai funkcionuoti. Taip pat pareiškėja per daugiau nei dešimt metų nepertraukiamos Statinių eksploatacijos atliko Statinių remonto bei priežiūros darbus ir užtikrino pareiškime nurodytų Statinių tinkamumą naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja nurodo, jog Statiniai yra bendros nuotekų surinkimo bei tvarkymo sistemos dalis, todėl yra reikalingi tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste. Be to, Statiniai yra specialiosios paskirties objektai ir padidinto pavojaus šaltinis, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą Statinių eksploatavimą, jų saugumo ir prevencijos užtikrinimą. Būtent pareiškėja siekia prisiimti visą techninę ir fizinę atsakomybę bei tinkamai vykdyti savo funkcijas, kaip viešoji geriamojo vandens tiekėja ir atsakinga nuotekų tvarkytoja.
6. Pareiškėja pažymi, kad Statinius prižiūri ir valdo kaip savo, tačiau neturėdama nuosavybės teisės į juos negali pilnai ir visapusiškai disponuoti šiuo turtu, nes net ir laikydama save turto valdytoja, negali atlikti veiksmų, kuriuos gali atlikti Statinių savininkas, t. y. esant poreikiui rekonstruoti, remontuoti Statinius, juos išplėsti ir pan. Pareiškėjos finansinėje ataskaitoje už 2020 m. (kuri viešai skelbiama https://www.vv.lt/lt/apie/planai-ir-ataskaitos/) nurodyta, kad dalis pareiškėjos valdomo turto yra neregistruota, tačiau apskaityta balansinėje apskaitoje. Pareiškėja siekia šį klausimą išspręsti įregistruodama turto nuosavybės teises, tačiau dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų šiai dienai neturi kitos galimybės įregistruoti Statinius nuosavybėn kaip tik teismo keliu pripažįstant nuosavybę per įgyjamosios senaties institutą.
7. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nebūdama teisėta Statinių savininke, ji negali investuoti į Statinių rekonstrukciją, renovaciją ir plėtrą. Pabrėžia, kad daugelis Statinių jau yra susidėvėję ir tokia rekonstrukcija, renovacija ar plėtra yra būtina, siekiant ir toliau Statinius naudoti pagal jų paskirtį. Pareiškėja, būdama teisėta Statinių savininke, galėtų pati investuoti į Statinių rekonstrukciją, taip pat galėtų teikti paraiškas gauti Europos Sąjungos fondų lėšų Statinių renovacijai, kas užtikrintų viešąjį interesą – nepertraukiamą ir tinkamą nuotekų tvarkymą.
8. Anot pareiškėjos, jai nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti Statinius pareiškėjos nuosavybėn; be to, pareiškėjai nėra žinoma apie asmenis, kurie į Statinius turėtų daugiau teisių, negu pati pareiškėja; nuo Statinių eksploatacijos pradžios Statiniai pareiškėjos yra prižiūrimi, eksploatuojami, remontuojami ir valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savi; visą Statinių valdymo laikotarpį jokie tretieji asmenys pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo turto nėra pareiškę.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teigia, kad statiniai nėra apskaitomi Vilniaus miesto savivaldybės apskaitoje ir suinteresuotas asmuo neturi jokių pretenzijų į Statinius.
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštarauja dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį.
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
13. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).
14. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Pareiškėja nurodo, kad jos iniciatyva ir lėšomis buvo atlikti kadastriniai matavimai ir sudarytos Nekilnojamo turto kadastro duomenų bylos, tačiau Statinių savininkas taip ir nebuvo įregistruotas. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1985 m. pastatytas 50,07 m ilgio slėginės kanalizacijos vamzdynas; iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1985 m. pastatytas 54,67 m ilgio slėginės kanalizacijos vamzdynas; iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1986 m. pastatytas 38,02 m ilgio fekalo nuotekų vamzdynas; iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1984 m. pastatytas 32,25 m fekalinės kanalizacijos vamzdynas; iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad lietaus nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1995 m. pastatytas 15,4 m ilgio lietaus nuotekų vamzdynas; iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad lietaus nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro: 1985 m. pastatytas 12,02 m ilgio lietaus nuotekų vamzdynas, 1985 m. pastatytas 41,5 m ilgio lietaus nuotekų vamzdynas, 1985 m. pastatytas 12,49 m ilgio lietaus nuotekų vamzdynas, 1985 m. pastatytas 5,09 m ilgio lietaus nuotekų vamzdynas, 1985 m. pastatyti 4 šuliniai. Visi Statiniai yra įrengti valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja yra išsinuomojusi iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2007 m. gegužės 31 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Pareiškėja taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius Statinių eksploataciją, remontą bei valdymą: 2014 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 8071, 2014 m. gruodžio 31 d. užbaigtų remonto darbų priėmimo aktą, 2014 m. lapkričio 28 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 8017, 2014 m. lapkričio 28 d. užbaigtų remonto darbų priėmimo aktą, 2020 m. balandžio 29 d. užbaigto rekonstruoto, suremontuoti statinio priėmimo eksploatuoti aktą, avarijų ir įvykių žurnalus laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m., ilgalaikio turto korteles Nr. 104072, 1040763, darbų lentelę už laikotarpį nuo 2019 m. iki 2020 m., Vamzdynų TV apžiūros protokolą Nr. 155-11, Vamzdynų TV apžiūros protokolą Nr. 155-12, Vamzdynų TV apžiūros protokolą Nr. 155-13, Vamzdynų TV apžiūros protokolą Nr. 155-14, Vamzdynų TV apžiūros protokolą Nr. 155-15, Vamzdynų TV apžiūros protokolą Nr. 155-16, Vamzdynų TV apžiūros protokolą Nr. 155-17, Vamzdynų TV apžiūros protokolą Nr. 155-18, 2006 m. rugpjūčio 14 d. kanalo TV apžiūros ataskaitas Nr. 3 ir 4. Iš 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 1528V matyti, kad į UAB „Vilniaus vandenys“ balansą neatlygintinai perduotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į Statinius pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Statiniai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
22. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės į pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto – nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis).
23. Tenkindamas pareiškimą teismas įvertino ir tai, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek VĮ Turto bankas nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimų, taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų (apie posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje), taip pat tai, kad Statiniai yra bendros vandentvarkos perdavimo, skirstymo bei teikimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste. Be to, pareiškėjos nurodyti Statiniai yra specialiosios paskirties objektai, todėl yra svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į:
1) nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) nuotekų šalinimo tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) lietaus nuotekų tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) lietaus nuotekų tinklą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.