Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 182 str. 1 d. (turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje) ir pagal LR BK 159 str. (įtraukė į nusikalstamą veiką nepilnametį vaiką) bei nuteistas:

- pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

- pagal LR BK 159 str. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskyrė 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2011 m. spalio 4 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskyrė 7 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Skundžiamu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. (turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2011 m. spalio 4 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrintą bausmę paskyrė 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas katu ir nuteistas L. G., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Š. civiliniai ieškiniai dėl turtinės 2000,00 Lt (36 b. l. 1 tomas) ir neturtinės 3000,00 Lt (94 b. l.) žalos atlyginimo patenkinti visiškai, J. Š. naudai iš kaltinamųjų L. G., A. M. ir R. S. solidariai priteista 2000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečiui kaltinamajam L. G. neturint turto ar lėšų, 1/3 dalis civilinio ieškinio (667 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos) išieškoma iš jo įstatyminės atstovės, civilinės atsakovės šioje byloje J. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., L. G. ir A. M. pagal LR BK 182 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2011 m. sausio mėn. 11d., apie 14.00 val., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, R. S. paskambinęs J. Š. į telefoną, kurio abonento numeris Nr. 8 428 43032, ir prisistatęs policijos pareigūnu bei paaiškinęs, kad jo dukra sužalojo vaiką ir, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo nukentėjusiam vaikui sumokėti 2000 litų, juos perduodant atvyksiančiam į jo namus asmeniui, po ko L. G., bendrai veikdamas kartu su A. M., nuvyko į Raseinių r. sav., Šiluvos mstl., (duomenys neskelbtini), esančius J. Š. namus, kur iš jo paėmė 2000 litų, tokiu būdu apgaule užvaldė J. Š. priklausančius 2000 litų, padarydami nukentėjusiajam J. Š. tokio dydžio turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais jie padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Be to, R. S. pagal LR BK 159 str. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog L. G., gim. 1994-11-08, yra nepilnametis, įtraukė šį vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. įtikino jį dalyvauti bendrininkų grupėje 2011 m. sausio mėn. 11 d., Raseinių rajone, Šiluvos miestelyje, (duomenys neskelbtini), daromame nusikaltime J. Š. atžvilgiu, kurio metu apgaulės būdu buvo užvaldyti J. Š. priklausantys 2000 litų, padarant nukentėjusiam J. Š. tokio dydžio turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. M. ir R. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, jog būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje galimas nesilaikant ieškinio ribų jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (LR BK 115 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal LR BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala teismų praktikoje apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 str.). Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina civiliniais būdais. Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, t. y. kai yra įvykdytas nusikaltimas, sužalojama asmens sveikata, atimama asmens gyvybė bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, kilusias pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo A. M., jo atstovo advokato A. Zakraso bei kaltinimą palaikiusio prokuroro S. Kulikausko nuomone, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Š. priteista neturtinė žala yra per didelė ir baudžiamojoje byloje nėra pateikta duomenų apie dėl nusikaltimo patirtus išgyvenimus, sveikatos problemas. Tačiau kita vertus apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. Š. senas žmogus, gimęs 1941 m. vasario 24 d., be to, jis, kaip matyti iš 2012 m. gegužės 9 d. teisme gauto VšĮ Raseinių ligoninės pažymos, gydosi VšĮ Raseinių ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, iš ko galima daryti išvadą, kad patirti nemalonūs išgyvenimai galimai turėjo jam įtakos ir neigiamai atsiliepė seno žmogaus sveikatai, taip padarant jam neturtinę žalą. Vienok, kaip jau buvo minėta, teismui nėra pateikti įrodymai, kad konkrečiai dėl šių patirtų išgyvenimų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas gydosi Raseinių ligoninėje, todėl atsižvelgiant į išvardintas priežastis pirmosios instancijos teismo priteista J. Š. neturtinė žala yra pagrįsta, tačiau mažintina iki 2000,00 Lt.

Dėl bausmės dydžio apeliantui A. M.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismas neteisingai nustatė jo teistumus, t.y. nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog teisiamas antrą kartą. Šis apelianto argumentas atmestinas, kadangi Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos jau buvo įsiteisėjęs Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendis (25-39 b. l.), ši aplinkybė pagrįstai buvo konstatuota ir vykstant Raseinių rajono apylinkės teisme teisiamajam teismo posėdžiui 2012 m. vasario 23 d., kai nustatant kaltinamųjų asmenybes (59 b. l.), buvo nurodyta, kad kaltinamasis A. M. teistas 1 kartą. Kadangi priimant apkaltinamąjį Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas buvo įsiteiėjęs, todėl pagrįstai dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas jį laikė anksčiau teistu ir skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 54 str. 2 d., atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo ir teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir skyrė A. M. mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmę.

Dėl bausmių bendrinimo

Pirmosios instancijos teismas pripažinęs kaltais nuteistuosius L. G., A. M. ir R. S. nuosprendžiu nuteisė juos paskirdamas bausmes, jas bendrindamas dalinio sudėjimo būdu su įsiteisėjusiu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Tuo atveju, kai apeliantas prašo mažinti paskirtą bausmę, toks prašymas suponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti ne tik bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, bet ir subendrintos bausmės teisingumą.

Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių subendrinimo vien pagal LR BK 63 straipsnio 9 dalį teisingumo prieštarauja įstatymo nuostatoms. LR BK 63 straipsnio 5 dalis numato du atvejus, kai teismas taiko bausmių apėmimo būdą. Vienas iš atvejų yra tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuteistasis R. S. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas pagal LR BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 24 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 159 str. ir nuteistas bausmėmis, kurios pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir bausmių apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 metai laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2011 m. rugpjūčio 11 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nuteistasis A. M. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas pagal LR BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas galutine bausme laisvės atėmimu 3 metams.

Nuteistasis L. G. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas pagal LR BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas galutine bausme laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Nuteistųjų R. S., A. M. ir L. G. padaryta nusikalstama veika, kuria jie nuteisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d., priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkiems nusikaltimams. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas, kaip nustatyta šioje byloje) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 25 punktas), (baudžiamosios bylos Nr. 2K-54/2009, 2K-474/2010, 2K-70/2011 ir kt.). Kaip jau buvo minėta apeliacinius skundus yra padavę nuteistieji R. S. ir A. M., tačiau nustačius, jog netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tai turėjo neigiamos įtakos skiriant bausmę ir asmeniui, kuris apeliacinio skundo nėra padavęs – L. G., tai vadovaujantis LR BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalimis, nuosprendis švelnintinas ir šio nuteistojo atžvilgiu (LAT senato 2005 m. birželio 23 nutarimas Nr. 53 „ Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (LAT senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija” 5 punktas). Taigi nuteistiesiems Raseinių rajono apylinkės teismo ir Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR BK bendrosios dalies normą, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.

Dėl R. S. kaltės ir įrodymų

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis R. S. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, ją neigė ir apeliaciniame skunde, prašė Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nusikaltimo nepadarė, apie jį nieko nežino. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone naujų neginčijamų įrodymų, paneigiančių nuteistojo kaltę dėl padarytos veikos, nepateikta, o paties nuteistojo R. S. atsisakymas duoti parodymus viso baudžiamojo proceso metu bei apeliaciniame skunde išdėstyti pamąstymai ir baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso dalyvių duotų parodymų bei teismo išvadų esančių nuosprendyje vertinimas, laikytinas asmenine nuteistojo interpretacija dėl nepalankaus teismo sprendimo jo atžvilgiu bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje esantys pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Nagrinėjant bylą rungimosi principas (LR BPK 7 straipsnis) nebuvo pažeistas, visi pateikti nuteistųjų ir jų gynėjų, nukentėjusiojo prašymai buvo išspręsti (LR BPK 270 straipsnis), visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant nei vienas nuteistasis, nei jų gynėjai atlikti papildomo įrodymų tyrimo ir aiškintis kokių nors nenustatytų, neišsamių, ginčytinų aplinkybių, ar spręsti naujus prašymus, neprašė.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra telefoninių pokalbių su nukentėjusiuoju įrašų, juos prašė teismo pateikti perklausyti, tačiau prašymas buvo atmestas. Be to, pastebėjo, kad tai nėra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto apeliacinio skundo argumentą, kadangi apeliantas nepagrįstai nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo pateikti įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas nesirėmė nagrinėdamas baudžiamąją bylą bei priimdamas nuosprendį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2012 m. vasario 23 d. įvykusio teisiamojo teismo posėdžio metu Raseinių rajono apylinkės teisme teismas išaiškinęs kaltinamiesiems, tarp jų ir R. S., teises (LR BPK 22 str.), tame tarpe teisę teikti prašymus, tačiau ne tik apeliantas, bet ir kiti baudžiamojo proceso dalyviai prašymų nepateikė nei teisiamojo posėdžio pradžioje (99 b. l.), nei baigus įrodymų tyrimą (103 b. l.). LR BPK 261 str. numatyta baudžiamojo proceso dalyviams teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pareikšti pastabas dėl jo (LR BPK 261 str. 6 d.), tačiau nuteistasis R. S. šia teise taip pat nepasinaudojo bei, pastebėtina, nepateikė teismui tokio prašymo ir 2012 m. kovo 6 d. jį etapavus į Raseinių rajono apylinkės teismą į nuosprendžio paskelbimą.

Skunde apeliantas pateikė argumentą, jog „jie patys kalbėdavo su tuo nenustatytu asmeniu, kuris ir liepė važiuoti į Raseinius, o ne aš“, kas, R. S. nuomone, įrodo, kad jis nekaltas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis L. G. parodė, kad „paskambino brolis ir pasakė, kad važiuotume į Raseinius. Atvažiavus į Raseinius, sustojome automobilių stovėjimo aikštelėje ir laukėme brolio skambučio“(100 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad L. G. parodė, jog bendravimas su nepažįstamu vyriškiu buvo laikotarpyje nuo L. G. ir A. M. buvo Raseiniuose automobilių stovėjimo aikštelėje iki L. G. paėmė pinigus iš nukentėjusiojo J. Š.. Visą kitą daromos nusikalstamos veikos laiką L. G. bendravo su apeliantu R. S.. Analogiškus parodymus nuteistasis L. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis A. M. savo duotose teismui teisiamojo posėdžio metu parodymuose mini bendravimą tik su R. S. ir L. G., o duomenų, kad A. M. būtų bendravęs su nepažįstamu asmeniu, nėra.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad niekuo nepagrįstas apelianto R. S. teiginys, jog liudytojai žino tik kitas jo padarytas nusikalstamas veikas Pasvalio rajone, nes teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti A. U., V. U. ir N. D. davė parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu apie tai, kas jiems yra žinoma dėl padarytos nusikalstamos veikos Raseinių rajone.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus išdėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplaukė kaltinamojo R. S. kaltė ir kitos svarbios aplinkybės patvirtinančios išvadas. Pirmosios instancijos teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, pagrįstai padarė išvadas apie apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų neva prieštaraujančių aplinkybių buvimą, o spręsdami nuteistojo R. S. kaltumo klausimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, ištyrė ir įvertino visumą byloje surinktų įrodymų, atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, padarė teisingas išvadas dėl nuteistųjų L. G., A. M. ir R. S. padarytų nusikalstamų veikų, teisingai paskyrė nuteistiesiems bausmes, jų dydį, t. y. skyrė daug mažesnį už jų padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą vidurkį, taip teisingai įvertindamas ne tik nuteistųjų padarytų nusikaltimų turinius, tačiau ir tinkamai kvalifikuodamas jų veikas. Taip pat atsižvelgdamas į nuteistųjų asmenybes, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR BK bendrosios dalies normą ir netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. , 328 str. 1 p. ir 4 p., 332 str.,

nusprendžia:

Nuteistųjų A. M. ir R. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi subendrintą R. S. bausmę 1 (vienerius) metus 10 (dešimt ) mėnesių laisvės atėmimo apėmimo būdu subendrinti su 2011 m. spalio 4 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (6 m. 6 mėn.) ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi A. M. pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2011 m. spalio 4 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi L. G. pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2011 m. spalio 4 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti J. Š. naudai iš kaltinamųjų L. G., A. M. ir R. S. solidariai 2000,00 (du tūkstančius) litų. Nepilnamečiui kaltinamajam L. G. neturint turto ar lėšų, 1/3 dalis civilinio ieškinio (667 Lt neturtinės žalos) išieškoma iš jo įstatyminio atstovo, civilinio atsakovo šioje byloje J. G..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.