Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui Ž. A. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko R. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudariusios nebuvo, gyvena skyriumi.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

11. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

12. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

13. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

14. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (354 Eur per mėnesį) neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (708 Eur (atskaičius mokesčius) / 2 = 354 Eur), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ieškovė neturėjo įrodinėti vaiko poreikių teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovas, teismo posėdyje pabrėždamas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikius, neatsižvelgia į minėtą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią detaliai įrodinėti vaiko poreikių, neviršijančių vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio (kaip nagrinėjamu atveju), ieškovė neprivalėjo. Tai atsakovas, norėdamas įrodyti, kad vaiko poreikiai reikalauja mažesnių išlaidų nei minimalioji mėnesinė alga, turėjo pareigą tai pagrįsti, tačiau jam tenkančios įrodinėjimo naštos ne(į)vykdė (CPK 178 straipsnis).

16. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė turi vidurinį išsilavinimą, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (klientų aptarnavimas anglų kalba raštu („(duomenys neskelbtini)“)), jos mėnesinės pajamos (neatskaičius mokesčių) vidutiniškai buvo apie 1 365 Eur (el. b. 1 t., b. l. 10); ankstesnis ieškovės darbas buvo susijęs su siuvinėjimu (emblemų, logotipų); nuo 2023 m. lapkričio mėn. ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje, gauna apie 500 Eur nedarbo išmoką (el. b. 1 t., b. l. 13, 145–147). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – dovanojimo sutartis) (el. b. 1 t., b. l. 54), kuriame šiuo metu gyvena su vaiku; transporto priemonių nuosavybės teise neturi (el. b. 1 t., b. l. 165), turi kreditinį įsipareigojimą (paskolą).

17. Atsakovo išsilavinimas yra vidurinis profesinis (suvirintojo profesija), nuo 2024 m. vasario 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėju-barmenu, atsakovo darbo užmokestis yra 1 024 Eur / mėn. neatskaičius mokesčių arba apie 759 Eur / mėn. atskaičius mokesčius (pagal atsiliepimą į ieškinį), teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad – 800–850 Eur / mėn. (atskaičius mokesčius); atsakovas neturi nuosavybės teise nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių (el. b. 1 t., b. l. 57–60, 166).

18. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, be kita ko, kad šalys yra panašaus amžiaus, išsilavinimo, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

19. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo mėn. dirbo Norvegijoje statybose (užsiėmė karkasinių namų surinkimu); nors planavo, rašytinių įrodymų, patvirtinančių Norvegijoje gautas pajamas, atsakovas nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu uždirbo apie 3 000 Eur / mėn. pajamų „į rankas“. Vadovaujantis atsakovo paaiškinimais, atsakovas yra atgavęs prarastas vairavimo teises, siekia dirbti statybose (užsiimti butų įrengimu, renovacija). Atsakovas yra darbingo amžiaus (30 metų), duomenų apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus byloje nėra, daugiau išlaikytinių atsakovas neturi. Taigi atsakovas turi pakankamai potencialo / realių galimybių uždirbti daugiau nei 850 Eur per mėnesį (ką yra daręs ir praeityje) ir prisidėti prie vaiko išlaikymo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio suma, kuri, kaip minėta, paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CPK 185 straipsnis).

20. Dėl išdėstytų priežasčių, t. y. kad byloje sprendžiama tik dėl minimalaus dydžio išlaikymo priteisimo, o atsakovas turi realių galimybių užsidirbti daugiau pajamų ir didesne dalimi nei 200 Eur / mėn. prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovo argumentai, jog ieškovė vien nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. gavo 61 490 Eur įplaukų į banko sąskaitą, t. y. devynis kartus daugiau nei atsakovas tuo metu uždirbo pajamų, neturi esminės teisinės reikšmės.

21. Papildomai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Tarnybos pateiktos išvados, atsakovas faktiškai yra nustojęs bendrauti su vaiku (el. b. 1 t., b. l. 36–47), taigi ieškovei visa apimtimi tenka kasdienė vaiko priežiūra bei rūpinimasis vaiku, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

22. Remdamasis išdėstytais argumentais, taip pat Tarnybos išvada, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 354 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

23. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą / skirtą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

24. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

25. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

26. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

27. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

28. Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 392 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo, t. y. nuo 2021 m. vasario 2 d. iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo neviršydama aktualiu laikotarpiu galiojusio orientacinio minimalios mėnesinės algos kriterijaus (2021 metais – 468 Eur (atskaičius mokesčius); 2022 metų I pusmetį – 533 Eur (atskaičius mokesčius); 2022 metų II pusmetį – 550 Eur (atskaičius mokesčius), 2023 metais – 633 Eur (atskaičius mokesčius), 2024 metais – 708 Eur (atskaičius mokesčius), minusavo atsakovo ginčo laikotarpiu sumokėtas išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumas. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius aktualiu laikotarpiu, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

30. Kaip minėta, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, todėl viena iš teismo nustatytinų aplinkybių bylose dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra tai, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šeimos santykiai grindžiami tarpusavio pagalba, pasitikėjimu, bendru sutarimu, jie paprastai nedokumentuojami, raštu ar kitomis priemonėmis specialiai nefiksuojami, todėl kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

32. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė pripažino, kad iki 2021 m. birželio mėn. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl, pagal minėtą teismų praktikos išaiškinimą, ieškovei teko įrodinėjimo našta pagrįsti, jog nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. birželio mėn. atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas ne nuo 2021 m. vasario 2 d., o nuo 2021 m. birželio mėn.

33. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2023 m. lapkričio mėn., t. y. nuo tada, kai atsakovas atliko paskutinį mokėjimą vaiko naudai. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų ir ieškovės atliktų išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimų matyti, kad nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. pabaigos atsakovas vaiko išlaikymui pervedė 507 Eur, t. y. vidutiniškai 72 Eur / mėn.; 2023 metais atsakovas vaiko išlaikymui pervedė 1 085 Eur, t. y. vidutiniškai 90 Eur / mėn. Kaip minėta, įrodymų, patvirtinančių mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius aktualiu laikotarpiu, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. birželio mėn., atsakovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamo dydžio, kas yra pagrindas spręsti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą už visą minėtą laikotarpį. Priešingas aiškinimas, t. y. kad 72 Eur ar 90 Eur per mėnesį vaikui mokamas išlaikymas yra tinkamas tėvo pareigos išlaikyti vaiką vykdymas, būtų nesuderinamas su prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, geriausių vaiko interesų užtikrinimo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

34. Iš atsakovo paaiškinimų ir byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo (el. b. 1 t., b. l. 127–129) matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas turėjo įvairaus dydžio darbinių pajamų, dirbo Lietuvoje arba, kaip minėta, Norvegijoje. Duomenų, kad šiuo laikotarpiu atsakovo darbingumas būtų apribotas ar būtų kitų objektyvių priežasčių, trukdžiusių atsakovui gauti pajamų vaikui išlaikyti, byloje nėra. Teismas taip pat nenustatė pakankamo pagrindo, skaičiuojant išlaikymo vaikui įsiskolinimą, nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje sprendžiama tik dėl minimalaus dydžio išlaikymo priteisimo, o atsakovas nepagrindė, jog neturėjo realių galimybių didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai, jog ieškovė gavo papildomų pajamų iš buto nuomos (pagal byloje pateiktus įrodymus, ieškovė nuomojo butą nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. (nuomos mokestis – 370 Eur / mėn.) ir nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. (nuomos mokestis – 400 Eur / mėn.)) (el. b. 1 t., b. l. 134–144, 148-156), neturi esminės teisinės reikšmės.

35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai priteisiama 4 456 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėn. iki ieškinio padavimo dienos: ((468 Eur x 7 mėn.) / 2 - 507 Eur = 1 131 Eur) + ((533 Eur x 6 mėn.) / 2 - 1 600 Eur = - 1 Eur) + ((550 Eur x 6 mėn.) / 2 - 1 391 Eur = 259 Eur) + ((633 Eur x 12 mėn.) / 2 - 1 085 Eur = 2 713 Eur) + 354 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas visiškai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 83 proc. ((4 456 Eur x 100 proc.) / 5 392 Eur = 82,64). Taigi, ieškinys patenkintas 92 proc.

38. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 018,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 940 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 78,65 Eur vertimo išlaidų, tačiau pateikė įrodymus, patvirtinančius 550 Eur apmokėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 78,65 Eur vertimo išlaidas. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteisiama 50,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (628,65 Eur x 8 proc. = 50,29 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

39. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 95 Eur už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (95 Eur x 100 proc. = 95 Eur) ir 101 Eur už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (122 Eur x 83 proc. = 101,26 Eur), iš viso – 196 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

40. Byloje patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), dėl šių išlaidų priteisimo nesprendžiama (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 456 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,29 Eur (penkiasdešimt eurų, 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 196 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.