Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. K. (V. K.) ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovų V. K. (V. K.) ir V. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Per nustatytą terminą, t. y. iki 2022 m. liepos 20 d., atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

5. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. rugpjūčio 23 d. gautas atsakovų V. K. ir V. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovai prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

17. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – atsakovės paso kopiją. Atsakovų teigimu, paso kopijoje matomas atsakovės V. K. parašas akivaizdžiai skiriasi nuo procesinių dokumentų įteikimo pažymoje esančio parašo.

18. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

19. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrindė būtinybės pateikti naują įrodymą. Apeliantai nemotyvavo, kodėl minėto įrodymo neteikė pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas. Be kita ko, priešingai nei teigia apeliantai, naujai teikiamas įrodymas nei patvirtinta nei paneigia aplinkybės dėl procesinių dokumentų įteikimo pažymų suklastojimo, nes, atsižvelgiant į dokumentų suklastojimo įrodinėjimo specifiką, dokumentų suklastojimo faktą galėtų patvirtinti arba paneigti tik specialisto (eksperto) išvada, todėl naujai teikiamas įrodymas neatitinka leistinumo reikalavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad naujai teikiamas įrodymas neturi reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, atsakovės paso kopiją atsisakoma priimti.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

21. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės E. B. ieškinį dėl 200 000 Eur ir 300 000 JAV dolerių skolos, 23 004,23 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovų solidariai ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų lygiomis dalimis.

22. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. rugpjūčio 23 d. gautas atsakovų V. K. ir V. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovai prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

23. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

24. CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-235-370/2017).

25. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos.

27. Taigi, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turi įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą.

28. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateiktų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių nepagrįstumą bei neteisėtumą, todėl toliau spręstina, ar apeliantai įrodė egzistuojant CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas.

Dėl galimybės byloje priimti sprendimą už akių

29. Apeliantai nurodo, kad jiems nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai (ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo), atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie pradėtą procesą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių. Apeliantų teigimu, byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos yra pasirašytos ne atsakovų ar vieno iš jų, o atsakovų apsaugos darbuotojo. Ant procesinių dokumentų įteikimo pažymos esantis V. K. parašas nėra panašus į jos parašą, kuris yra atstovavimo sutartyje su advokate. V. K. parašo pažymoje iš viso nėra, yra tik ta pačia rašysena parašytas vardas ir pavardė.

30. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

31. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

32. Iš byloje esančios medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovės E. B. ieškinys atsakovams V. K. ir V. K. dėl skolos priteisimo. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. pranešimu atsakovams nustatytas trisdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos, pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teismo pranešimas išsiųstas atsakovų gyvenamosios vietos adresu. Teisme 2022 m. birželio 20 d. gautos pažymos apie procesinių dokumentų įteikimą. Pažymose nurodyta, kad dokumentai, skirti V. K. ir V. K., įteikti V. K. 2022 m. birželio 20 d.

33. Apeliantai nurodo, kad procesiniai dokumentai jiems asmeniškai nebuvo įteikti, o dokumentų įteikimo pažymoje pasirašė apeliantų apsaugos darbuotojas. Apeliantai teigia, kad matyti akivaizdūs atsakovės V. K. parašo dokumentų įteikimo pažymoje, atstovavimo sutartyje ir atsakovės paso kopijoje nesutapimai. Be to, apeliantų teigimu, atsakovas V. K. procesinių dokumentų įteikimo pažymoje nepasirašė, o prie jo vardo pavardės dokumentų įteikimo pažymoje yra tas pats parašas, kaip ir prie V. K. vardo pavardės.

34. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117 – 132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti ir tai yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų.

35. CPK 123 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis).

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos apraše (toliau – Aprašas) numatyta, kad procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo šias siuntas turi įteikti adresatui, jo įgaliotam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam Aprašo nustatyta tvarka įteikiama procesinių dokumentų pašto siunta, pasirašytinai (Aprašo 8 punktas). Įteikdamas procesinių dokumentų pašto siuntą, ją pristatantis asmuo turi patikrinti adresato ar kito asmens, kuriam Aprašo nustatyta tvarka įteikiama procesinių dokumentų pašto siunta, asmens tapatybę pagal asmens tapatybę liudijantį dokumentą, adresato ar kito asmens, kuriam Aprašo nustatyta tvarka įteikiama procesinių dokumentų pašto siunta, akivaizdoje atplėšti voką ar kitą pakuotę (išskyrus procesinių dokumentų pašto siuntas, adresuotas asmenims į laisvės atėmimo vietas), išimti pažymą (Aprašo 9 punktas). Procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo šią siuntą turi įteikti adresatui, kai jis pažymoje tam skirtoje vietoje didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis arba kita aiškia identifikavimo priemone nurodo savo vardą ir pavardę, pasirašo ir įrašo procesinių dokumentų pašto siuntos gavimo datą. Kai procesinių dokumentų pašto siunta, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, įteikiama kuriam nors iš kartu su adresatu gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir panašiai) ar darbovietės administracijai, procesinių dokumentų pašto siuntą priimantis asmuo pažymoje turi didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis arba kita aiškia identifikavimo priemone nurodyti savo vardą ir pavardę, pasirašyti, nurodyti ryšį su adresatu ir procesinių dokumentų pašto siuntos gavimo datą (Aprašo 10 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimo pažymose nurodyti atsakovės vardas, pavardė, parašas, įteikimo data. Pažymėtina, kad teismas neturi specialių žinių, reikalingų nustatyti dokumento suklastojimo faktą, todėl apeliantų argumentai dėl atsakovės parašų nesutapimo procesinių dokumentų įteikimo pažymose ir atstovavimo sutartyje nevertinami. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad procesinių dokumentų įteikimo pažymose esantys duomenys suklastoti ir (ar), jog procesinius dokumentus įteikęs asmuo pažeidė Aprašo 9 punkte numatytą pareigą prieš įteikiant procesinius dokumentus įsitikinti adresato tapatybe. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesiniai dokumentai atsakovei V. K. buvo įteikti asmeniškai bei tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį.

38. Dėl apeliantų argumento, kad procesinių dokumentų įteikimo pažymoje, skirtoje atsakovui, nėra atsakovo V. K. parašo, pažymėtina, jog, kaip minėta, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir Aprašo 10 punktą procesiniai dokumentai, neradus adresato gyvenamosios vietos adresu, gali būti įteikiami kuriam nors iš kartu su adresatu gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Šiuo atveju atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai įteikti žmonai V. K. pasirašytinai ir laikomi įteiktais tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį.

39. Atsakovai teismui atsiliepimą į ieškinį teismui turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 20 d. (įskaitytinai). Per nustatytą teismo terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nenurodė svarbių priežasčių dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui – atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateiktus atsiliepimo į ieškinį.

40. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą už akių formaliu pagrindu, pažeidė atsakovų teisę į teisminę gynybą, nesudarant sąlygų byloje pateikti paaiškinimus dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių, visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių.

41. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nesustotų be priežasties, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso operatyvumu. Nagrinėjamu atveju teismas, nesulaukęs atsakovų atsiliepimo į ieškinį, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, priėmė sprendimą už akių. Byloje nustačius, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, sprendžiama, kad pačių atsakovų neveikimas ir pasyvumas, nepateikiant atsiliepimo į ieškinį, sąlygojo tai, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių ir tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip apeliantų teisės į teisminę gynybą pažeidimas. Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo naujų, ginčui aktualių teisinių ar faktinių aplinkybių apeliantai nenurodė, naujų įrodymų su pareiškimu taip pat nepateikė.

Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui

42. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad atsakovai nepateikė? jokiu? įrodymu?, kurie patvirtintų jų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstu? sprendimo už akių neteisėtumą ar paneigtų teismo sprendime už akių padarytas išvadas.

44. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad galutinio teismo sprendimo pagrįstumui ir atitinkamai sprendimo už akių nepagrįstumui teisinės reikšmės turi aplinkybės, kurios susijusios su Paskolos sutarties sudarymu, tikrąją šalių valia, pinigų gavimo ir grąžinimo faktais. Tokias aplinkybes gali atskleisti ir paaiškinti tik tiesiogiai asmeniškai šalys, teikdamos paaiškinimus, bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžiuose.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendimą už akių, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat nenustatė, kad atsakovai kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtų pateikę naujų motyvų ir/ar naujų įrodymų, galinčių pagrįsti sprendimo už akių nepagrįstumą ar neteisėtumą.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies įrodymai, turintys įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, turi būti pateikiami kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

47. Nagrinėjamu atveju atsakovai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nenurodė ir nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlygą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių esant įstatymo nustatytam pagrindui – atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių nenurodė naujų argumentų ir nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teisme sprendime už akių padarytas išvadas, konstatuotina, jog prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas pagrįstai.

49. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.