Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. R., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio nuostatas, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo A. U., prašymą ir reikalavimą, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. vasario 7 d., neturėdamas tam teisinio pagrindo, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamam A. U., prašomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašo ir vertybinių popierių sąskaitos, t. y. informacijos, kurią pagal ABĮ nuostatas akcininkas turi teisę gauti, o įmonės vadovas privalo pateikti per įstatyme nustatytus terminus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarime padarytomis išvadomis dėl E. R. kaltės padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

7. Be pirmiau aptartų ANK normų pažymima ir tai, kad asmuo gali būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai E. R. veikoje yra nustatyti ir įrodyti ANK 569 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Teismas, pripažindamas E. R. kaltu dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, rėmėsi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, nutarime aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Esminiai įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų ar kiti procesiniai pažeidimai, nagrinėjant E. R. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, nepadaryti, teismo išvados logiškos, nuoseklios ir pagrįstos.

9. ANK 119 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. Šio ANK straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia, be kita ko, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams. Atsakomybės pagal šią teisės normą subjektai yra juridinių asmenų vadovas ar kiti atsakingi asmenys.

10. Akcininko teisė gauti informaciją yra neturtinė teisė, įtvirtinta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas.

11. Bylose dėl ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021 ir kt.).

12. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. U., 2023 m. sausio 31 d. elektroniniu paštu išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. R. prašymą dėl susipažinimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą, balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2022 metus, tarpinį balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitas, sudarytas 2023 m. sausio 31 d., trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašus, kreditorių sąrašus, sutarčių registravimo žurnalus, išplėstinius buhalterinės apyvartos žiniaraščius, su nuomos teisiniais santykiais susijusius dokumentus, darbuotojų sąrašus ir kt. 2022-2023 metų laikotarpiu) (b. l. 31–34). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, įtvirtintą ABĮ, informacija akcininkui turėjo būti pateikta ne vėliau kaipo per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R., neigdamas savo kaltę dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, skunde akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalėjo pateikti neegzistuojančius dokumentus, rengti ir teikti akcininkui dokumentų projektus, rengti dokumentus akcininko pageidaujamomis datomis ar teikti pakartotinai dokumentus, kurie akcininkui jau buvo pateikti. Sutikti su tokiu vertinimu apygardos teismas neturi pagrindo.

13. Kaip nurodyta pirmiau, gavęs prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį subjektui pasirinkus vieną iš nurodytų elgesio variantų, jo veiksmai laikytini teisėtais ir atsakomybė tokiu atveju jam negali būti taikoma.

14. Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad nei vieno iš nurodytų alternatyvių veiksmų E. R. neatliko. Informacija pagal akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. U., 2023 m. sausio 31 d. elektroniniu paštu išsiųstą prašymą per įstatyme nurodytą terminą nebuvo pateikta nei vienu pirmiau nurodytu būdu. Akcininkė nebuvo informuota ir apie atsisakymą pateikti prašomą informaciją. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo motyvai suponuoja, kad su akcininkų neturtinės teisės gauti apie Bendrovę informaciją įgyvendinimu susijęs teisinis reguliavimas ir iš šio reguliavimo kylančios bendrovės direktoriaus pareigos jam buvo žinomi, tačiau esant rašytiniam akcininko prašymui pateikti informaciją, E. R. įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė, taip pažeisdamas vieną iš akcininko neturtinių teisių, įtvirtintų ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Taigi nustačius, kad E. R. neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos suteikti akcininkui informaciją realizavimo variantų, jo veika vertintina kaip atitinkanti ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir šios išvados skunde akcentuojamos aplinkybės, kad dalies prašomų susipažinti dokumentų bendrovėje nebuvo parengta, dalis jų akcininkui buvo pateikta susipažinti anksčiau, niekaip nepaneigia.

15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas įsitikinęs, kad pateikti susipažinimui akcininko prašomus dokumentus nėra pagrindo ar jų negalima pateikti dėl objektyvių priežasčių, galėjo per įstatyme nustatyta terminą aiškiai informuoti akcininką apie atsisakymą suteikti prašomą informaciją. Tačiau kaip jau minėta, tai nebuvo padaryta, o duomenų, kad informuoti akcininką apie atsisakymą teikti informaciją nebuvo objektyvios galimybės, byloje nėra. Tokių duomenų skunde nenurodė ir apeliantas. Šių aplinkybių kontekste pažymima ir tai, kad nors skunde yra akcentuojama, jog rašytinis atsisakymas pateikti dokumentus akcininkui yra būtina tik esant akcininko prašymui, vis tik nebuvimas akcininko reikalavimo raštu įforminti atsisakymą pateikti informaciją, bendrovės vadovo neatleidžia nuo pareigos informaciją akcininkui pateikti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, o nesant galimybės to padaryti – aiškiai apie tai informuoti akcininką. Bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises. Tuo labiau, kad direktoriaus A. U. atstovaujamos akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini) „ 2023 m. sausio 31 d. prašyme „Dėl bendrovės akcijų pardavimo ir susipažinimo su Bendrovės dokumentais“ buvo aiškiai išreikštas akcininko prašymas apie atsisakymą pateikti dokumentus ar leisti susipažinti su dokumentais informuoti raštu (b. l. 33).

16. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad skundžiamu nutarimu E. R. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jo veikoje nustačius visus šio nusižengimo požymius. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos teisiniam vertinimui neturi reikšmės skunde nurodomos aplinkybės, kad akcininkas prašymus dėl susipažinimo su dokumentais teikė ir anksčiau, ir galimybė susipažinti jam buvo sudaryta. Taip pat tai, kad parengus bendrovės finansines ataskaitas, buvo grąžinti į jų saugojimo vietą ir toliau teikiami akcininkei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nepateikus prašomos informacijos akcininkui (neišsiuntus paštu, neinformavus apie galimybę susipažinti su informacija nustatytoje vietoje ar galimybę informaciją nustatytoje vietoje gauti pasirašytinai) per įstatyme konkrečiai apibrėžtą terminą ar aiškiai neinformavus apie atsisakymą tai padaryti, ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas baigtu. Taigi aplinkybės, kokius veiksmus iki akcininko prašymo gavimo ar pasibaigus įstatyme numatytam terminui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko, nėra teisiškai reikšmingos. Veikos teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir tai, kokie tarpusavio santykiai siejo (sieja) akcininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičius, kaip teigiama skunde, nebuvo pakankamas laiku ir operatyviai reaguoti į gaunamus prašymus. Šiomis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisina savo neveikimą, tačiau, kaip minėta, nustačius, jog bendrovės vadovas, gavęs akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo, neveikė vienu iš pirmiau nurodytų būdų, nors tokią galimybę turėjo, tokia veika vertinama kaip ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

17. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, objektyviai ir nešališkai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, apeliantas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų bei teisinio reguliavimo vertinimą, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir jame nėra prieštaravimų. Kauno apylinkės teismo nutarimas šiuos reikalavimus atitinka, dėl byloje esančių įrodymų vertinimo išvados yra motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos, su jomis sutinka ir apygardos teismas.

18. Skiriant nuobaudą E. R. ANK nuostatos taip pat nebuvo pažeistos. E. R. buvo paskirta minimalaus dydžio bauda, kurią vertinti, kaip aiškiai per griežta ar neproporcingą nėra pagrindo. E. R. kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad individualizuojant E. R. skirtiną nuobaudą, buvo įvertintos visos aplinkybės, kurios vertintinos pagal ANK 32, 34 straipsnių nuostatas. Buvo apsvarstyta ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybė, tačiau pagrįstai konstatuota, kad mažinti baudos dydį ar iš viso neskirti administracinės nuobaudos nėra pagrindo. Pritariant šiai pirmosios instancijos teismo išvadai atkreipiamas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, todėl skundo argumentai dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo atmetami, kaip nepagrįsti.

19. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimą nėra pagrindo. Todėl jis paliekamas galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.