Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-28 · Civilinė byla Nr. e2S-153-603/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
e2S-153-603/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03309-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Atsakovas
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos
Ieškovas
R. B., P. V., G. J., V. B., P. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-153-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03309-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. B., P. V., G. J., V. B. ir P. S. ieškinį atsakovei Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai dėl 2020 m. rugsėjo 12 d. neeilinio narių suvažiavimo pripažinimo neteisėtai sušauktu ir priimtų sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. B., P. V., G. J., V. B. ir P. S. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai (toliau – LGHD), prašydami: 1) pripažinti, kad LGHD 2020 m. rugsėjo 12 d. neeilinis narių suvažiavimas buvo sušauktas neteisėtai, nesilaikant įstatų reikalavimų; 2) panaikinti Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 2020 m. rugsėjo 12 d. neeiliniame narių suvažiavime priimtus sprendimus nuo jų priėmimo dienos.

2. Ieškovai nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo 8-uoju darbotvarkės klausimo, 8.1 papunkčio nutarimu priimtas sprendimas R. B. atšaukti iš LGHD pirmininko pareigų, o 8.5 papunkčio nutarimu LGHD vadove išrinkta K. G.. Priimto sprendimo pagrindu VĮ Registrų centre LGHD pirmininke nuo 2020 m. spalio 21 d. įregistruota K. G.. Nurodė, kad ieškiniu ginčijamas suvažiavimo sušaukimo teisėtumas ir prašoma suvažiavime priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais, kadangi priimant sprendimus suvažiavime dalyvavo ir balsavo asmenys, kurie nėra LGHD nariai. Dėl nurodytos aplinkybės LGHD suvažiavime K. G. LGHD vadove išrinkta neteisėtai. Tikėtina, kad asmenų, nesančių LGHD nariais, išrinktas asmuo veikdamas LGHD vardu ir priimdamas LGHD svarbius sprendimus turės neigiamų padarinių. Pažymėjo, kad valdybos narys R. B. gavo suvažiavime išrinktos naujos LGHD vadovės K. G. 2020 m. spalio 27 d. sprendimą, kuriuo informuojama, jog 2020 m. lapkričio 20 d. šaukiamas LGHD neeilinis visuotinis narių susirinkimas ir jame ketinama spręsti LGHD svarbius klausimus: LGHD įstatų keitimą, LGHD buveinės adreso keitimą, naujos renkama LGHD valdyba, peržiūrimi LGHD valdybos sprendimai. Ieškovai manė, jog planuojamame 2020 m. lapkričio 20 d. LGHD neeiliniame visuotiniame narių susirinkime dalyvaus tie patys asmenys kaip ir 2020 m. rugsėjo 12 d. suvažiavime.

3. Kartu su ieškiniu ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti tokius draudimus:

3.1. uždrausti LGHD vadovei K. G. be LGHD draugijos valdybos pritarimo: pasirašyti sutartis ir/ar kitus dokumentus LGHD vardu bei atlikti kitus veiksmus, kurie gali turėti įtakos LGHD teisėms ir pareigoms; atlikti funkcijas numatytas LGHD įstatų 20 punkte, 23.1–23.10 papunkčiuose;

3.2. uždrausti K. G. ir (ar) kitiems asmenims organizuoti ir vykdyti 2020 m. lapkričio 20 d. LGHD neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, uždrausdamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos LGHD vadovei K. G. be LGHD draugijos valdybos pritarimo: pasirašyti sutartis ir/ar kitus dokumentus LGHD vardu bei atlikti kitus veiksmus, kurie gali turėti įtakos LGHD teisėms ir pareigoms; atlikti funkcijas numatytas LGHD įstatų 20 punkte, 23.1–23.10 papunkčiuose. Kitos prašymo dalies netenkino.

3. Teismas preliminariai įvertino ieškovų pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, ir sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o ieškovams palankus sprendimas galėtų būti priimtas.

4. Teismas pažymėjo, jog iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos neuždraudus LGHD vadovei K. G. be LGHD draugijos valdybos pritarimo pasirašyti sutartis ir/ar kitus dokumentus LGHD vardu bei atlikti kitus veiksmus, kurie gali turėti įtakos LGHD teisėms ir pareigoms; atlikti funkcijas numatytas LGHD įstatų 20 punkte, 23.1–23.10 papunkčiuose, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovų ginčijamame LGHD neeiliniame susirinkime išrinkta nauja LGHD vadovė K. G. galėtų priimti sprendimus, kuriuos ieškovai ir/ar kiti LGHD nariai tikėtina taip pat ginčytų, kas sąlygotų papildomas finansines išlaidas, taip pat dėl tokių užginčytų sprendimų atsiradusių neigiamų pasekmių šalinimo išlaidas. Todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 13 punktai).

5. Pažymėdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės skirtos užtikrinti ieškinio reikalavimus, kitos laikinųjų apsaugos priemonių dalies - pripažinti, kad LGHD 2020 m. rugsėjo 12 d. neeilinis narių suvažiavimas buvo sušauktas neteisėtai; panaikinti LGHD 2020 m. rugsėjo 12 d. neeiliniame narių suvažiavime priimtus sprendimus nuo jų priėmimo dienos, netenkino. Pažymėjo, jog tokie draudimai nėra susiję su ieškinyje pareikštais reikalavimais nagrinėjamoje byloje, todėl negali užtikrinti ieškovams galimai palankaus sprendimo įvykdymo.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 lapkričio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas atsakovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovei K. G. be valdybos pritarimo teikti prašymus valstybės įmonei Registrų centrui bei vykdyti įsipareigojimus pagal 2020 m. liepos 28 d. biudžetinių lėšų naudojimo sutartį, sudarytą su Pasvalio rajono savivaldybės administracija, ir 2020 m. birželio 30 d. lėšų naudojimo sutartį, sudarytą su Šilalės rajono savivaldybės administracija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį; 2) jeigu teismas visgi manytų, kad iš tiesų yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašoma jas pakeisti uždraudžiant LGHD vadovei K. G. be valdybos pritarimo sudaryti sandorius, kurie didina finansinius asociacijos įsipareigojimus didesne nei 200 Eur suma, išskyrus sandorius/išlaidas atliekant būtinus kasdienius ir operatyvius veiksmus užtikrinant asociacijos veiklą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovų reikalavimas pripažinti, kad LGHD 2020 m. rugsėjo 12 d. neeilinis narių suvažiavimas buvo sušauktas neteisėtai bei kad yra pagrindas panaikinti jame priimtus sprendimus nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovų argumentai nepagrindžia aplinkybės, jog ginčijamas neeilinis narių suvažiavimas buvo sušauktas neteisėtai, o teismas tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovai pagrindė ieškinio reikalavimus. Neeilinio narių suvažiavimo teisėtumą pagrindžia tokios aplinkybės:

9.1.1. Suvažiavimas 2020 m. rugsėjo 21 d. sušauktas teisėtai, pagal galiojusių įstatų 4.4 punktą, visi tarybos nariai buvo tinkamai informuoti apie 2020 m. rugsėjo 12 d. suvažiavimą, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis dėl susirinkimo sušaukimo: patalpinant skelbimą Registrų centro informaciniame leidinyje bei išsiunčiant informaciją narių elektroninių paštų adresais. Pranešimas apie visuotinį narių susirinkimą nebuvo paskelbtas dienraštyje „Lietuvos žinios“, kadangi dienraštis nėra leidžiamas nuo 2019 m. gegužės mėnesio, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo susirinkimo pripažinti neteisėtu.

9.1.2. Suvažiavime dalyvavo tik LGHD nariai, jų sąrašas patvirtintas pačių narių 2020 m. rugsėjo 12 d. suvažiavime, o toks pat sąrašas patvirtintas ir 2020 m. lapkričio 20 d. suvažiavime.

9.1.3. Teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 9 d. valdybos posėdyje neva patvirtintas narių sąrašas, kuriame nurodyta tik 20 asmenų, suklastotas ir melagingas. Toks sąrašas patvirtina ir ieškovų piktnaudžiavimą teise bei veikimą priešingai LGHD veiklos tikslams ir interesams. Be to, kyla abejonė, ar ieškovai V. B. ir G. J. pasirašė būtent tokio turinio ieškinį teismui, juolab kad jų parašai yra ant visiškai atskiro lapo ir jame nematyti ieškinio reikalavimų.

9.2. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės ribojama LGHD veikla, kadangi atsakovė įpareigota derinti visus veiksmus su ieškovais R. B. ir P V., kurie prisidengdami kitų valdybos narių vardu priima sprendimus priešingus draugijos veiklos tikslams, dviese viską organizuoja, pasisavino draugijos pinigus, nutraukė naudingas sutartis. Pagal įstatus vadovas veikia LGHD vardu, vadovui pavesta veikti asociacijos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir sudaryto sandorius, todėl atsakovės vadovė gina visų asociacijos narių interesus (2020-09-12 susirinkime galiojusių įstatų 23.6. punktas). Be to, po R. B. vadovavimo atsakovės vadovei perduotoje sąskaitoje buvo vos 81,91 Eur, o kito turto LGHD neturi, jos sudaromi sandoriai yra paramos sutartys arba susiję su būtinais kaštais (banko mokesčiai, mokėjimai buhalteriui, antstoliui ir pan.).

9.3. Pareikštas ieškinys vertintinas kaip vienas iš piktnaudžiavimo atvejų LGHD atžvilgiu. Nei vienam iš LGHD narių iki šiol nebuvo žinomas kartu su ieškinio pateikto 2020-11-13 valdybos posėdžio protokolo Nr. 37 turinys ir nariai nebuvo informuoti apie šaukiamą ar įvykusį 2020-10-27 LGHD neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl buvusio pirmininko R. B. atliktų veiksmų piktnaudžiaujant tarnyba, klastojant reikšmingus dokumentus ir šių suklastotų dokumentų pagrindu neteisėtai registruojant struktūrinius pakeitimus, taip pat dėl priklausančio turto - piniginių lėšų pasisavinimo.

8. Ieškovai atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

13. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovų pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas. Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; kt.). Ieškinys preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovų pateiktų įrodymų tyrimo.

14. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Atsakovės nurodytos aplinkybės, tokios kaip 2020 m. rugsėjo 21 d. suvažiavimo (ne)teisėtumas, įstatuose numatytos tvarkos (nesi)laikymas sušaukiant suvažiavimą, narių (ne)dalyvavimas ar galimai suklastoto 2020 m. rugsėjo 9 d. valdybos posėdyje patvirtinto narių sąrašo pateikimas sudaro ieškinio dalyką ir vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą.

15. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad neuždraudus naujai išrinktai vadovei atlikti veiksmų, susijusių su draugijos teisėmis ir pareigomis, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas įvykdyti, be to, ieškovai ar kiti nariai galėtų ateityje ginčyti priimtus sprendimus, dėl ko kiltų finansinės ir kitos neigiamos pasekmės.

16. Atsakovė įrodinėja, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja LGHD veiklą.

17. Nors ieškovė šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę sieja su jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu, iš ieškinio ir atskirojo skundo turinio matyti, kad prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės siekiama užtikrinti ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ginčo šalių status quo (padėtį, kuri yra), užkertant kelią bylos nagrinėjimo metu esamai situacijai pakisti, be kita ko, galimiems nuostoliams dėl ieškovams nenaudingų sprendimų priėmimo atsirasti.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos įvertinus galimas pasekmes, kurios, tikėtina atsiras, jeigu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, t. y. priimtų sprendimų galimą ginčijimą ateityje, dėl ko kiltų finansinės ir kitos neigiamos pasekmės. Ieškovai, teikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrindė jų taikymo būtinybę, pateikdami įrodymus, jog 2020 m. lapkričio 20 d. šaukiamame neeiliniame visuotiniame narių susirinkime ketinama spręsti esminius, su LGHD teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus (2020 m. spalio 27 d. sprendimas dėl neeilinio visuotinio narių susirinkimo paskelbimo). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės riboja LGHD veiklą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant jų (ne)taikymo klausimą, kadangi savo esme laikinosios apsaugos priemonės sukelia atitinkamas pasekmes, kurių išraiška yra atitinkami suvaržymai ar apribojimai.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo padarius išvadą, jog iš tiesų yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jas pakeisti, uždraudžiant LGHD vadovei K. G. be valdybos pritarimo sudaryti sandorius, kurie didina finansinius asociacijos įsipareigojimus didesne nei 200 Eur suma, išskyrus sandorius/išlaidas atliekant būtinus kasdienius ir operatyvius veiksmus užtikrinant asociacijos veiklą.

20. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė, išskyrus pateiktą prašymą, nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesant jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, negali įvertinti poreikio pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymo nesprendžia ir detaliau dėl jo nepasisako. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu vis tik yra kilęs poreikis keisti laikinąsias apsaugos priemones ar paaiškėtų, kad tokio masto taikomi apribojimai yra neproporcingi ar nepagrįstai suvaržo LGHD teises ir pareigas, atsakovė turi teisę kreiptis su nauju motyvuotu prašymu į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kaip matyti, apeliantė tokia teise ir pasinaudojo, teikdama prašymą pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi prašymas buvo tenkintas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų prašymą ir pritaikė status quo padėtį užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirojo skundo teiginiai ir argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė