- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- e2-1347-1068/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00232-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Robertas Banevičius, Ramutė Agnė Šimašienė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Rasai Piekienei ir Vilmai Skuodaitei - Tarasovienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė I. K. 2019-03-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., el. b. 1-8 l.) ir, patikslinusi jo reikalavimus (t.1, el.b. l. 142-149), prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 27 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų L. K., gim., (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; 3) priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – „B.“; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarką: 1. atsakovas su dukromis bendrauja darbo dienomis, atsižvelgiant į jų pageidavimus ir išreikštą norą bendrauti su atsakovu, suderinęs tikslų dukrų ar vienos iš dukterų pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su ieškove; 2.atsakovas su dukromis bendrauja per jo gimtadienį spalio 9 d., pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą 19 val.; 3. atsakovas su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 15 val. pasiimant dukras iš ieškovės nurodytos buvimo vietos ir grąžinant jas į ieškovės nurodytą vietą; 4. atsakovas su dukromis lyginiais metais bendrauja dvi Kalėdų dienas - gruodžio 25 ir 26 d., pasiimant dukras gruodžio 25 d. 12 val. iš ieškovės nurodytos dukrų buvimo vietos ir grąžinant jas gruodžio 26 d. iki 18 val. į ieškovės nurodytą vietą; 5. atsakovas su dukromis nelyginiais metais bendrauja jų gimimo dieną - 12 val. pasiimant dukras iš ieškovės nurodytos jos buvimo vietos ir grąžinant iki 18 val. į ieškovės nurodytą vietą; 6. atsakovas su dukromis bendrauja 2 savaites vasaros atostogų metu iš anksto, mažiausiai prieš 2 savaites, suderinęs laiką su ieškove; 7. atsakovui nusprendus atostogas su dukromis praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovė įpareigotina nesudaryti kliūčių išvykimui ir pateikti dukrų asmens dokumentus; 8. ieškovei nusprendus atostogas su dukromis praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas įpareigotinas nesudaryti kliūčių išvykimui; 9. atsakovas gali neribotai bendrauti su dukromis telefonu, per skype programą, jei tai neprieštarauja dukrų interesams ir nepažeidžia dukrų dienos režimo; 10. atsakovas bendrauja 1-9 punktuose nurodytais atvejais tik tuomet, jeigu pačios dukros neprieštarauja ir pačios noriai sutinka, t. y. išreiškia aišku sutikimą vykti su atsakovu arba bendrauti telekomunikacijų priemonėmis be jokios prievartos ar nenoro; 11. ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie dukrų gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaikų ligą, mokymo ar ugdymo įstaigų pakeitimą ir kitus esminius vaikų gyvenimo įvykius telefonu, ar sms žinute; 12. esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje atsakovas galėtų bendrauti su dukromis ir kitu su ieškove suderintu laiku; 6) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį O. Z.; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 1-5, 104-106).
2. Ieškovė nurodė, kad per trylika santuokos metų ėmė aiškėti sutuoktinių požiūrių skirtumai, nebėra bendrų interesų, nesutampa nuomonės, nepavyksta išlaikyti bendrų šeimos ritualų. Dažnėjo tarpusavio konfliktai, išlaikyti gerų santykių nepavyko. Vyras geras tėvas dukroms, tačiau nėra sutarimo su vyriausia dukra, ji nenori bendrauti su atsakovu, jo vengia. Vyras skiria pakankamai laiko dukrų pomėgiams ir laisvalaikiui, tačiau pastebimos manipuliacijos vaikų atžvilgiu. Atsakovas dažnai pabrėždavo finansinį išlaikymą, kaip pagrindinį savo indėlį į šeimą, nuolat aiškindamas, jog tai yra jo pinigai, nors realiai pajamos abiejų šalių vienodos. Dėl tarpusavio nesupratimo, nesant iš sutuoktinio pusės moralinio palaikymo, pagalbos, nesant bendrumo santykiuose, ieškovė išgyveno liūdesio, nusivylimo nuotaikas. Konfliktines situacijas šeimoje ir tarpusavio nesutarimus tenka patirti ir stebėti vaikams. Kadangi šalių šeimoje susiklostė, kad šalys vienas kito atžvilgiu pažiedė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materilainės paramos, visapusiško rūpinimosi pareigas, santuoka turi būti nutraukta kaip išišrusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimoje auga dvi mažametės mergaitės, iš kurių viena lanko mokyklą, o kita darželį. Ieškovė turi visas reikalingas materialines ir finansines galimybes užtikrinti nepilnamečių dukterų tinkamas ir sveikas gyvenimo sąlygas. Ji gyvena senelių 2 kambarių, 45,29 kv.m. bute, esančiame Klaipėdos g. 133B-43, Kretingoje, kuriuo gali naudotis nevaržomai ir neribotą laiką, nes butas, artimiausiu laiku nuosavybės teise, atiteks jai. Ieškovė gali užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas dukroms nei atsakovas, bute yra visi vaikams reikalingi baldai, buities daiktai, namuose švaru, tvarkinga. Nepilnametės dukros tame pačiame bute, gyvena jau pakankamai ilgą laiko tarpą, kuriame yra nusistovėjusi ir nepilnametėms dukterims įprasta aplinka. Ieškovė dirba Kretingos socialinių paslaugų centre socialinės darbuotojos pareigose, gauna 785,00 Eur darbo užmokestį. Ji gali garantuoti pastovias pajamas vaikams išlaikyti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašo, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja ir nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išsaugoti santuoką neįmanoma. Gyventi kartu su atsakovu ji negali, atsižvelgiant ir į vaikų interesus, nes vyresnioji dukra visai nenori bendrauti su tėvu, prieš ieškinio padavimą teismui, ji pasakė, kad jei tėvas neišsikraustys, ji išeis iš namų. Mažoji dukra susitinka su tėvu, noriai su juo bendrauja, jis ją pasiima apie kartą per mėnesį. Atsakovas šiuo metu nesirūpina vaikais, nepadeda jų priežiūroje. Abipusę kaltę dėl santuokos iširimo grindžia dėl atsakovo charakterio savybių, šantažavimo, pastovių konfliktų, piktybiško nedarbo. Santuokoje kaip vyras ir žmona negyvena jau apie 3 metus. Atsakovas jos nepalaikė, nepadėjo buityje, labai griežtai auklėjo vyresniąją dukrą. Ji daug kartų siūlė skirtis taikiai, iki ieškinio pateikimo gyveno atskiruose kambariuose, biudžetus veda atskirai. Iki ieškinio padavimo apie metus laiko nevedė bendro gyvenimo kartu, buvo pastovūs konfliktai, nesutarimai dėl pinigų paskirstymo, ar dėl bendravimo su kitais žmonėmis, vyko pastovus psichologinis smurtas. Šiuo metu atsakovas gyvena atskirai. Ji su vaikais gyvena senelių bute, atsakovas moka išlaikymą vaikams bendrai 200,00 Eur per mėnesį. Dėl to, kad jie nesugyvena, yra abiejų kaltė. Sutinka dėl tėvo bendravimo su vaikais bet kada, kai šie nori ir gali bendrauti su juo, prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką dėl aiškumo ir planų suderinimo. Santuokos metu nesantuokinių ryšių neturėjo. Paskutiniu metu jos atlyginimas buvo 600,00 Eur, o atsakovo 500,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Robertas Banevičius palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad taikus susitarimas tarp šalių negalimas. Buvo siekiama išsaugoti santuoką, prieš 5 metus šalys norėjo sudaryti bažnytinę santuoką, todėl šalys lankė kursus. Dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybės faktą. Vaikų bendravimo tvarka buvo derinama su atsakovu ir atsižvelgta į jo pastabas. Atsakovas darbingas, sveikas, todėl prašoma priteisti vaikų išlaikymui 200,00 Eur suma yra protinga. Nesutinka keisti, bendravimo tvarkos, dėl tėvo bendravimo su vaikais per Kūčias, nes švenčių dienos aptartos bendravimo tvarkoje.
II. Atsakovo procesinė pozicija
5. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį neteikė, vėliau savo poziciją išdėstė raštu (t.1, el.b.l. 126-129), kuriame nurodė, kad myli savo šeimą, žmoną ir vaikus, todėl nori ją išsaugoti. Jis nesutinka su ieškovės teiginiais, kad nesirūpino šeima. Kad šeimai būtų finansiškai lengviau, nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 metų spalio mėnesio buvo išvykęs dirbti į Angliją ir visus uždirbtus pinigus siuntė šeimai, sau pasilikdamas tik minimaliam pragyvenimui. Atsakovas per tą laiką neturėjo galimybės parvykti į namus, o ieškovė jam skyrė mažai dėmesio. Grįžęs iš užsienio, nuo 2018 m. sausio pradžios pradėjo dirbti. Visus uždirbtus pinigus skyrė šeimai, bendros šeimos pajamos paskutiniu metu per mėnesį buvo apie 1525 Eur. 2018 m. birželio mėnesį jis pardavė savo nuosavybės teise turimą butą Kretingos m., Klaipėdos g. 125A-105, už 10000,00 Eur ir visus pinigus panaudojo šeimos poreikiams. Ginčai su ieškove pagrinde kildavo dėl jos neatsakingai ir neracionaliai naudojamų šeimos pinigų. Jis labai myli ir rūpinasi savo dukromis. Vyresnioji duktė yra paauglė, todėl jis supranta, kad dukra nori laisvės, o jis pageidauja, kad dukra laikytųsi dienos režimo ir laiku eitų miegoti. Dėl to kartais kildavo konfliktai. Jis mano, kad ieškovė nuteikinėja vyresniąją dukrą prieš jį. Kiek galėdamas ir kiek jam leidžia ieškovė, jis bendrauja su dukromis, prižiūrėjo dukrą E. dvi savaites jos ligos laikotarpiu ir siekia išlaikyti kuo geresnius santykius su šeima. Dar 2018 m. vasarą ir rudenį šeimos santykiai buvo geri, jie dažnai leisdavo laiką kartu. 2018 m. vasario mėnesį jis sužinojo, kad ieškovė bendrauja su kitu vyru ir yra įsitikinęs, kad jų santykiai pašlijo būtent dėl ieškovės kaltės. Ieškovė ir anksčiau ne kartą yra turėjusi nesantuokinių ryšių su kitais vyrais. Jis sutinka, kad po santuokos nutraukimo, dukterų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, jis turi galimybę skirti dukterims po 100,00 Eur kiekvienos dukters išlaikymui. Jis iš dalies sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukromis tvarka. Mano, kad turėtų būti užtikrintas maksimalus jo ir dukterų bendravimas, siekiant, kad nenutrūktų ir būtų stiprinamas jo ir vaikų emocinis ryšys bei atsižvelgiant į šalių mažametės dukters E. amžių.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dėl skyrybų nesutinka, tačiau ieškovė nenori išsaugoti šeimos. Per 15 bendro gyvenimo metų ieškovė žinojo apie jo gaunamas pajamas, tuo tarpu jis apie jos nežinojo. Ieškovė nesitardavo, iš kur gauti papildomų pinigų šeimai. Dėl konfliktų šeimoje kalta pati ieškovė, nes buvo provokacijos, neklausymas ir nekalbėjimas šeimoje. Jis pakeldavo balsą, kai ieškovė jį ignoruodavo. Ieškovė buvo išlaidi, dėl jos neracionalaus pinigų leidimo ir buvo imamos paskolos. Šiuo metu visos paskolos padengtos. Ieškovė sakė netiesą, kad neturėjo nesantuokinių ryšių, bet jis to neįrodinės. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Dėl išlaikymo sutinka mokėti kiekvienam vaikui po 150,00 Eur per mėnesį, nes didesnių lėšų šiuo metu neturi galimybių skirti. Mokėti vaikams po 200,00 Eur nesutinka dėl ieškovės neracionalaus pinigų tvarkymo. Ieškovė nurodė per dideles išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, nes mano, kad drėgnos servetėlės reikalingos tik ieškovei, ne vaikams; ieškovė kasmet rankšluosčių neperka. Iš Anglijoje gautų pajamų ir parduoto nekilnojamojo turto buvo padengtos tiek jo, tiek šeimos skolos. Papildomų lėšų, be darbo užmokesčio, negauna, šiuo metu bando susirasti geriau apmokamą darbą. Dirba statybos darbus, atlieka vidaus apdailą ir kitus darbus. Uždirba 500,00 Eur per mėnesį. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos iš dalies nesutinka. Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų neprieštarauja. Šiuo metu jis gyvena Plungės r., Pakutuvėnų vienuolyne.
Atsiliepimas
7. Atsakovo atstovė advokatė Ramutė Agnė Šimašienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nenori nutraukti santuokos, bet mano, kad santuoka vis tiek bus nutraukta. Sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, atsakovas iš dalies nesutinka su patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, t.y. atsakovas sutinka su ieškinyje nurodytu 1 punktu. Nesutinka su bendravimo tvarkoje nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas vaikus turėtų pasiimti iš ieškovės nurodytos vietos ir gražinti į ieškovės nurodytą vietą, nes galimos manipuliacijos ir interpretacijos, todėl turėtų būti nustatyta konkreti vieta. Nurodė, kad vaikai turėtų būti pasiimami ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas prašo įtraukti į bendravimo tvarką ir vaikų bendravimą su tėvu per Šv. Kūčias, t.y. Kūčių dieną tėvas pageidauja bendrauti su dukromis nelyginiais metais nuo 12 iki 19 val. Taip pat nesutinka dėl bendravimo tvarkos 10 punkto, nes šis punktas užprogramuotas ginčams ir manipuliavimams vaikais ar tėvais, nes bendravimo tvarka turi būti konkreti ir aiški, o ne sąlyginė. Atsakovas prašo teismo, kad būtų skirta mažesnė išlaikymo vaikams suma, t.y. po 150 Eur. Prašo atsižvelgti, kad jaunesnioji mergaitė yra dar maža, į vaikų poreikių sąrašą įtrauktos ne tik būtiniausios išlaidos. Atsakovas neturi savo gyvenamosios vietos, nes savo turėtą būstą pardavė ir gautas lėšas panaudojo šeimos skoloms padengti. Atsakovas deda pastangas, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir galėtų teikti didesnę sumą vaikų išlaikymui. Dėl pavardės ir kitų patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovas sutinka.
III. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, išvada
8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Klaipėdos VTAS) pažymėjo, jog neturi duomenų apie I. K. asmeninius bruožus, moralines bei dorovines savybes, kurios turėtų neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų L. K., (duomenys neskelbtini), ir E. K., (duomenys neskelbtini), fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Patikslintas ieškinys atitinka vaikų interesus (t.1, el.b.l. 171).
9. 2019-03-18 teismo posėdžio, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, metu Klaipėdos VTAS atstovė Rasa Piekienė paaiškino, kad buvo nuvykusi į šeimos gyvenamąją vietą patikrinti buities bei gyvenimo sąlygų ir kalbėjo su vyresniąja mergaite, kuri sakė, kad nenori gyventi su tėvu ir bijo už mamą. Pažymėjo, kad ieškovei su vaikais atvykus į vaiko teisių apsaugos skyrių abi mergaitės verkė, nes tėvas mažajai dukrai pripasakojo, kad ji jo nebepamatys, nes jis nusižudys. Vaikas buvo prigąsdintas, pasislėpė. Nurodė, kad vaikai šeimoje nuolatos girdi barnius ir vaikams netinkamos sąlygos gyventi tokioje šeimoje yra ne dėl mažos gyvenamos patalpos, o dėl to, kad vaikai girdi barnius ir tai kenkia vaikų psichologiniam vystymuisi. Nurodė, kad atsakovas nesutinka teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams, tačiau vertina, kad atsakovas turėdamas anglų kalbos filologijos išsilavinimą, gali užsiimti papildoma veikla, ir teikti vaikų išlaikymui reikalingas lėšas (t.1 , el.b. l. 77-80).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
10. I. I. K. ir atsakovas R. K. 2006-03-03 Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (t. 1, el. b. l. 22). Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), šalims gimė duktė L. K., (duomenys neskelbtini)– duktė E. K. (t. 1, el. b. l. 18, 21). Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nenori, kad santuoka būtų nutraukta, kaltina ieškovę, kad pastaroji šeimoje buvo išlaidi.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30 straipsniai, 3.35–3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.
12. Byloje išnaudojus visas galimybes šalims sutaikyti (skyrus 2 mėnesių terminą susitaikyti (t.1, el.b.l. 135-136), akivaizdu, kad to padaryti nėra galimybės, ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi ir todėl turi būti nutraukta.
13. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad tarp jos ir sutuoktinio nebėra tarpusavio supratimo, moralinio ir materialinio palaikymo, pagalbos, bendrumo santykiuose. Ji nebenori gyventi su atsakovu ir traumuoti vaikų. Jau ilgą laiką jie nepalaiko santuokinių ryšių, bendro ūkio neveda jau metus laiko. Vyras griežtai auklėja vyresniąją dukrą, paskutiniu metu nepadėjo buityje bei vaikų priežiūroje, nesirūpino šeima, neteikė vaikų išlaikymui pakankamai lėšų, dėl ko šeimoje kildavo konfliktai ir barniai, kuriuos girdėjo ir vaikai. Ieškovė patyrė atsakovo psichologinį smurtą dėl jo pavydo ir priekaištų. Nesutarimų ir konfliktų šeimoje buvimą patvirtino ir atsakovas bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.
14. Atsakovas nurodė, kad konfliktai tarp jo ir ieškovės kildavo tik dėl pinigų stygiaus ir ieškovės neracionalaus lėšų panaudojimo.
15. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus pripažintina, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jų šeima iširo išimtinai tik dėl kurio nors iš sutuoktinių kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, abipusių kompromisų būdu priimti tarpusavio susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą, finansinių lėšų naudojimą ir poreikius, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, ilgainiui atsiradusi nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, negalėjimas ir nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, rasti bendrą kompromisą. Nors atsakovas teigia, kad nori išsaugoti šeimą, tačiau jokių pastangų be paties noro neįrodė. Be to, ieškovė kategoriškai nusprendusi nutraukti santuoką, nes esama situacija ją vargina moraliai ir ji nebemato santuokos su atsakovu išsaugojimo prasmės. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys santuokoje ilgainiui nebegerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio visapusiškų poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis).
16. Teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nevykdė pareigų viena kitą gerbti, remti moraliai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nepuoselėjo šeiminių ryšių, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, todėl pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė / kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
Dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėmsnutraukiant santuoką
17. Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 209-03-11, faktiškai nuo ieškinio pateikimo teismui momento.
18. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
19. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipnsio 1 dalis). Šalių santuokos nutraukimo byla iškelta 2019-03-13, vadinasi pagal minėtą teisinį reglamentavimą santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2019-03-13.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
20. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Iki santuokos sudarymo ieškovės pavardė buvo „B.“ (t.1, el.b.l. 22). Ieškovė prašo palikti jai pavardę „B.“, kurios iki santuokos ji neturėjo.
21. Pažymėtina, kad asmenų vardų ir pavardžių keitimą reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės). Taisyklių 8-10 punktuose yra nurodyti asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindai, o Taisyklių 14 punkte nustatyta, jog prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę pareiškėjas gali pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą (toliau – MEP informacinė sistema). Tai reiškia, kad nutraukiant santuoką, teismas šalims palieka tik tokias pavardes, kokias jie turėjo iki santuokos. Pareiškėjai pageidaujant turėti kitokią pavardę, nenurodančią jos šeimyninės padėties, ji privalo kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą. Teismas veikia tik įstatymo ir savo kompetencijos ribose ir neturi teisės atlikti funkcijų (šiuo atveju ieškovės pageidavimu keisti jos pavardės galūnės), kurios priskirtos kitai institucijai.
22. Iš to seka, kad po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė „B.“, atsakovui – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
23. Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
24. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turi būtų pateikti duomenys ir apie sutuoktinių kreditorius, kreditoriams turi būti pranešta apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).
25. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-03-07 duomenimis ieškovė I. K. ir atsakovas R. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (t.1, el.b. l.12). Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2019-03-01 pažymos Nr.(1.13E)24-KL(1835) nustatyta, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovo R. K. vardu įregistruota transporto priemonė OPEL ZAFIRA – A, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (t.1, el.b.l. 14-15). Automobilis įgytas šalių santuokos metu, todėl turi būti dalinamas kaip santuokinis turtas. Ieškovė sutinka, kad automobilis liktų atsakovo asmenine nuosavybe, kompensacijos už atsakovui atitenkantį bendrą turtą, ieškovė nereikalauja. Ieškovė ieškinyje nurodė, o atsakovas 2019-08-28 teismo posėdyje patvirtino, kad šalys bendrų ir asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi.
26. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją dėl santuokos metu įgyto turto – automobilio padalinimo ir atsakovo neprieštaravimą jai, automobilis atitenka atsakovo asmeninėn nuosavybėn.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo
27. Ieškovė ir atsakovas turi dvi nepilnametes dukras L. K., gimusią (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 18,21). CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.
28. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
29. Ieškovė prašo nustatyti dukrų gyvenamąją vieta su ja, nes mergaitės gyvena su ja. Iš 2019-02-25 VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų bei 2013-03-18 Klaipėdos VTAS išvados Nr.5SD-1108, nustatyta, kad I. K. ir jos nepilnamečių vaikų L. K. ir E. K. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), I. K. močiutei R. B. priklausančiame bute (t.1, el. b .l. 27). Ieškovė visapusiškai rūpinasi dukromis, namuose dukroms sukurtos geros, atitinkančios jų amžių ir poreikius gyvenimo sąlygos. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečių vaikų L. K. ir E. K., gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina I. K., jos gyvenamojoje vietoje, neprieštarauja vaikų interesams.
30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, mergaitės pastaruoju metu gyvena kartu tik su motina, jų tarpusavio ryšys yra glaudus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis dukromis ar elgiasi priešingai vaikų interesams, nepilnamečių L. K. ir E. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).
31. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas (motina), negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
32. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas vaiko visapusiškai ir harmoningai raidai. Teismas turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
33. Ieškovė prašo nustatyti jos pateiktą bendravimo tvarką, su kuria atsakovas iš esmės sutinka, prašydamas tik pakoreguoti kai kurias vietas: kad dukros būtų pasiimtos ir grąžintos į jų gyvenamąją vietą, o ne į ieškovės nurodytą buvimo vietą, taip pat kad būtų numatytas dukrų bendravimas su tėvu ir Kūčių dieną kas antrus metus bei per Velykas, taip pat nesutinka su bendravimo tvarkos 10 punktu, nes šis punktas užprogramuotas ginčams ir manipuliavimams, o bendravimo tvarka turi būti konkreti ir aiški.
34. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką šiuo klausimu, į vaikų teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir skyrium gyvenančio tėvo pareigą ir teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, motinos, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, pareigą nekliudyti ir sudaryti tinkamas sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka koreguotina, atsižvelgiant į atsakovo pastabas ir vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai pritarė ir institucija, teikianti išvadą, nurodydama, kad patikslintas ieškinys atitinka vaikų interesus.
35. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
36. Teismas nenustatė (šalys įrodymų nepateikė) aplinkybių, dėl kurių maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas kenktų vaikų interesams. Ieškovė pripažino, kad atsakovas yra geras tėvas. Išvadą teikiančios institusijos išvadoje nurodytos aplikybės dėl vaikų emocinės būklės šiuo metu yra tik laikinos aplinkybės dėl šalių sprendžiamo ginčo ir tikėtina, kad bylą išsprendus, t.y. pašalinus konfliktų priežastį, šios aplinkybės išnyks ir atsakovas laisvai, be jokios neigiamos psichologinės būsenos galės bendrauti su dukromis. Nors šalių vyresnioji duktė atsisako bendrauti su tėvu, ką patvirtino abi šalys, ieškovei nedarant jokių kliūčių, atsakovas turi pats imtis iniciatyvos ir atkurti geranorišką ir šiltą ryšį su dukra, pasitelkdamas tam ir specialistų pagalbą. Galimai ir ieškovė galėtų teikti pagalbą, jei atsakovas jos paprašytų, bet tai paliktina pačių šalių sprendimui. Duomenų, kad ieškovė įtakotų dukterų nenorą bendrauti su tėvu, nenustayta.
37. Įvertinus ir tai, kad teismo posėdžio metu abi ginčo šalys, davusios priesaikas, teismo posėdyje patvirtino, kad netrukdys viena kitai bendrauti su dukromis, jas auklėti, taip pat vaikų akivaizdoje nekels konfliktų ir netraumuos vaikų, nenuteikinės jų prieš kitą tėvą, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, teismas laiko, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka su atsakovo pastabomis yra tinkama. Iš siūlomos bendravimo tvarkos šalintina sąlyga, kad atsakovas bendrauja su dukromis tik, jei pačios dukros tam neprieštarauja ir sutinka. Teismas nustato tik bendravimo tvarką, ar pastaroji bus įgyvendinama, priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Ieškovės prašoma sąlyga, kad atsakovo bendravimas būtų tik tuomet, kai dukros sutinka ir pačios to nori, negali būti taikomas, tačiau savaime suprantama, kad jokių prievartinių veiksmų negali būti, jau nekalbant vaikų atžvilgiu. Šalių dukroms atsisakant bendrauti, atsakovas turi teisę kreiptis į specialistus pagalbos ir spręsti šią problemą, kaip jau buvo nurodyta, todėl teismas nustato tik objektyvias, realiai įgyvendinamas bendravimo sąlygas, atsisakydamas patvirtintina sąlygas, iš anksto sudarančias galimybę nevykdyti teismo sprendimą.
39. Byloje nustatyta, kad nepilnametė L. K. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės I. K. ir atsakovo R. K. dukros (t. 1, el. b. l. 18, 21). Mergaitės lanko ugdymo įstaigas: L. – mokyklą, E. - darželį.
40. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas kyla iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
41. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo / motinos pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
42. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti dukroms po 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu (jo dydžiu) sutiko iš dalies bei nurodė, kad jo finansinės galimybės šiuo metu neleidžia jam teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jis sutinka mokėti po 150,00 Eur. Taip pat jis nepasitiki ieškove, kad ji visas lėšas panaudos dukrų išlaikymui ir kad dukroms reikia būtent tiek lėšų, kiek ieškovė nurodė. Išvadą byloje teikianti instucija nurodė, kad patikslintas ieškinys, tame tarpe ir dėl išlaikymo, atitinka vaikų interesus. Taip pat nurodė, kad nors atsakovas nesutinka teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams, tačiau vertina, kad atsakovas turėdamas anglų kalbos filologijos išsilavinimą, gali užsiimti papildoma veikla, ir teikti vaikų išlaikymui reikalingas lėšas.
43. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
44. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pirmiausiai atsižvelgtina į vaiko poreikius. Ieškovė pateikė detalią ataskaitą apie dukrų poreikius ir jų patenkinimui reikalingas lėšas. Be šių duomenų, teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti ir nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
45. Ieškovės teigimu, dukrų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga po 400,00 Eur kiekvienai. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Atsakovas teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu (sutiko mokėti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės) ir nurodė, kad jo nesutikimo motyvai yra tik dėl to, jog jo pajamos šiuo metu yra nedidelės – 500,00 Eur per mėnesį.
46. Iš Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registro duomenų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise nei nekilnojamasis turtas, nei transporto priemonės nepriklauso (t. 1, el. b. l. 13, 16). Ieškovė dirba Kretingos socialių paslaugų centre (t. 1, el. b. l. 36-37), jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 793,00 Lt (atskaičius mokesčius) (t.1, el.b.l. 20)
47. Iš Nekilnojamojo turto registro ir transporto priemonių registro duomenų matyti, kad atsakovas taip pat nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę, kurią ieškovė sutiko palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nereikalaudama jokios kompensacijos už tai (t. 1, el. b. l. 14, 15). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu dirba pavienius statybos darbus, turi individualios veikos pažymą, bet joje nurodyta veikla neužsiima. Iš paskutinės darbovietės UAB „Poilsio sprendimai“, kur jo darbo užmokestis buvo 550,00 Eur (atskaičius mokesčius) (t.1, el.b.67-68) išėjo savo noru. Duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų ar yra nedarbingas, byloje nėra. Atsakovas turi išsilavimą ir jo kaip tėvo pareiga yra užsiimti tokia veikla, kuri sudarytų sąlygas patenkinti vaikų poreikius.
48. Šalių dukrų amžius skirtingas ir tai įtakoja ir jų poreikių skirtingumą. Teismas supranta, kad preciziškai tikslaus poreikių finansinio įvertinimo nėra galimybių pateikti ir laiko, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams patenkinti yra iš esmės protingo dydžio. Be to, mergaitės gyvena su mama ir ieškovei tenka didesnė jų kasdienės priežiūros ir atsakomybės našta.
49. Teismas įvertinęs bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, vaikų amžių ir poreikius, priteisia iš atsakovo R. K. šalių nepilnamečiams vaikams – L. K. ir E. K. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsni), skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš priteisiamo išlaikymo išskaičiuotinos sumos, kurias ieškovė gavo iš atsakovo bylos nagrinėjimo metu kaip laikiną išlaikymą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
50. Plungės apylinkės teismo 2019-03-18 nutartimis (t. 1, el. b. l. 90-92) šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų; nustatyti nepilnamečių vaikų L. K., gim. 2006-09-06 ir E. K., gim. 2015-06-20, gyvenamąją vietą su ieškove I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukterų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinam išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo (2019-03-12) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
51. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
53. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis (75,00 Eur) ( t.1, el.b. l. 9-10) ir atstovavimo išlaidos- 750,00 Eur, iš viso 825,00 Eur (t.1, el. b. l. 19,25-26, 116-118,173-178).
54. Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio buvo atleista, todėl už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei priteisiama 108,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 27), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo I. K. palikti pavardę „B.“, R. K. – „K.“.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. kovo 13 d., nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
Santuokos metu įgytą, atsakovo R. K. vardu įregistruotą transporto priemonę „O. Z.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečių vaikų L. K. (gimusios 2006 m. rugsėjo 6 d.) ir E. K. (gimusios 2015 m. birželio 20 d.) gyvenamąją vietą su motina I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas R. K.. asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnametėmis dukromis L. K. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:
1. atsakovas su dukromis bendrauja darbo dienomis, atsižvelgiant į jų pageidavimus ir išreikštą norą bendrauti su atsakovu, suderinęs tikslų dukrų ar vienos iš dukterų pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su ieškove;
2. atsakovas su dukromis bendrauja per jo gimtadienį (duomenys neskelbtini), pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą 19 val.;
3. atsakovas su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 15 val., pasiimant dukras iš gyvenamosios vietos ir grąžinant jas į gyvenamąją vietą;
4. atsakovas su dukromis nelyginiais metais bendrauja Kūčių dieną – gruodžio 24 d. 12 val. pasiimant dukras iš gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 18 val. į gyvenamąją vietą;
5. atsakovas su dukromis lyginiais metais bendrauja dvi Kalėdų dienas - gruodžio 25 ir 26 d., pasiimant dukras gruodžio 25 d. 12 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinant jas gruodžio 26 d. iki 18 val. į gyvenamąją vietą;
6. atsakovas su dukromis nelyginiais metais bendrauja dvi Velykų dienas, pasiimant dukras Velykų pirmą dieną 12 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinant jas Velykų antrą dieną iki 18 val. į gyvenamąją vietą;
7. atsakovas su dukromis nelyginiais metais bendrauja jų gimimo dieną - 12 val. pasiimant dukras iš gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 18 val. į gyvenamąją vietą;
8. atsakovas su dukromis bendrauja 2 savaites vasaros atostogų metu iš anksto, mažiausiai prieš 2 savaites, suderinęs laiką su ieškove;
9. atsakovui nusprendus atostogas su dukromis praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovė įpareigotina nesudaryti kliūčių išvykimui ir pateikti dukrų asmens dokumentus;
10. ieškovei nusprendus atostogas su dukromis praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas įpareigotinas nesudaryti kliūčių išvykimui;
11. atsakovas gali neribotai bendrauti su dukromis telefonu, per skype programą, jei tai neprieštarauja dukrų interesams ir nepažeidžia dukrų dienos režimo;
13. ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie dukrų gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaikų ligą, mokymo ar ugdymo įstaigų pakeitimą ir kitus esminius vaikų gyvenimo įvykius telefonu, ar sms žinute;
14. esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje atsakovas galėtų bendrauti su dukromis ir kitu su ieškove suderintu laiku;
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametėms dukroms L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 12 d.) iki vaikų pilnametystės. Iš priteisto išlaikymo išskaičiuoti lėšas, ieškovės gautas kaip laikiną išlaikymą vaikams nuo 2019-03-18 iki sprendimo priėmimo.
Paskirti ieškovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametėms dukroms L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į teismą.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 825,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.