Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

18. Vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, visiškai atlygins padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismo vertinimu, V. B. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, V. B. laikomas neteistu (teistumas išnykęs). Paskutinį kartą jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) priimtas pakankamai seniai, 2016 m. (1 t., b. l. 106, 107), tai yra, beveik prieš devynerius metus. Teismo posėdyje V. B. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl žalos atlyginimo kaltinamasis posėdyje patvirtino, jog teismo priteistą žalą stengsis atlyginti iš karto po nuosprendžio priėmimo, jei suma būtų didelė, žalą atlygintų pagal galimybes dalimis. Pažymėtina, jog V. B. viso proceso metu (taip pat ir iš karto po įvykio) žadėjo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, dalį jos ir atlygino, taigi teismui nekyla abejonių dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ateityje (argumentai dėl konkretaus priteistino turtinės ir neturtinės žalos dydžio bus pateikti vėliau nuosprendyje).

V. Dėl civilinio ieškinio

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl turtinės žalos

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis turėjo gydymo išlaidų, su pirmine gydymo išlaidų suma sutiko ir pats V. B., kuris iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios atlygino nukentėjusiajam 999,08 Eur sumą. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme ginčas kilo dėl nukentėjusiojo nurodomų negautų pajamų (3 850 Eur) ir dėl būsimų išlaidų, kurios, kaip teigė D. K., bus patirtos ateityje atliekant jam būtinas operacijas (nosies pertvaros operaciją ir nosies plastinę operaciją, bendra kaina nurodyta 4 758,75 Eur). Dėl šios priežasties (išlikusių padarinių po įvykio) D. K. nurodė kreipęsis į gydytoją otorinolaringologą, kuris pastarajam kaip reikalingas nurodė šias dvi operacijas (už šią konsultaciją atitinkamai sumokėta 160 Eur suma, 2 t., b. l. 36).

28. Paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

29. Būsimos žalos atlyginimo priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidų atlyginimą prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą. Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas būsimų gydymo išlaidų atlyginimas, turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

30. Nagrinėjamu atveju D. K. dėl kaltinamojo suduoto smūgio buvo be kita ko sulaužyta nosis (10 pastraipoje aprašyta specialisto išvada). 2023 m. liepos 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme kaip ambulatorinės priežiūros rekomendacijos nurodomas šios: ramybės režimas, šilti skysčiai; analgetikai pagal poreikį, šaltis vietiškai ant traumuotos vietos pirmą parą; vengti intensyvaus fizinio krūvio; sekti būklę dėl galvos traumos; šeimos gydytojo kontrolė po 2 dienų pagal poreikį; kita – pagal ANG gyd.. tai yra, pagal gydytojo otorinolaringologo, rekomendacijas (1 t., b. l. 79). Pas nurodytą specialistą D. K. kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams po įvykio (2025 m. balandžio 5 d., 2 t., b. l. 36). Šio apsilankymo išraše nurodyta, jog D. K. nosies išorinė ašis nedaug pakrypusi, su nedidele kuprele; nosies pertvara iškrypusi į abi puses, kaip susijusios diagnozės nurodomos vazomotorinis rinitas ir iškrypusi nosies pertvara (2 t., b. l. 97, 98). Kartu su patikslintu ieškiniu taip pat pateikti išrašai iš „Northway“ medicinos centro internetinio puslapio, kur nosies pertvaros operacijos (septoplastikos) kaina nurodoma 2 158,75 Eur (2 t., b. l. 60), o nosies plastinės operacijos kaina – nuo 1 700 Eur iki 3 500 Eur (2 t., b. l. 61).

32. Spręsdamas dėl būsimos žalos atlyginimo teismas visų pirma pažymi, jog nukentėjusysis kartu su civiliniu ieškiniu nepateikė jokių sunkią jo finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų. Antra, į specialistus nukentėjusysis kreipėsi praėjus beveik dviem metams po nosies lūžio. Nors teismo posėdžio metu jis ir paaiškino tokio vėlyvo kreipimosi priežastis, pakankamai duomenų dėl nurodytų nosies operacijų poreikio, teismo vertinimu, pateikta šiuo atveju nebuvo. Pateiktame medicinos dokumentų išraše/siuntime nenurodyta, jog nukentėjusiajam reikia konkrečiai jo nurodytų operacijų – nosies pertvaros ir nosies plastinės operacijos (2 t., b. l. 97, 98). Šiuo atveju nebuvo sudarytas joks gydymo planas, kuriame atsispindėtų reikalingas asmeniui gydymas ir bent preliminari jų kaina. Pateiktos „Northway“ medicinos centro internetinio puslapio ištraukos tik patvirtina, kiek tokios operacijos galėtų kainuoti, dėl plastinės operacijos netgi nenurodyta konkreti suma (2 t., b. l. 60, 61). Tokio pobūdžio bylose sprendžiant dėl būsimos žalos atlyginimo turėtų būti pateikti galimas išlaidas patvirtinantys dokumentai, rodantys tokių išlaidų būtinumą ir realumą, (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022), kas šiuo atveju, teismo vertinimu, padaryta nebuvo.

33. Teismas pažymi, jog nors nukentėjusysis toliau užsiima (duomenys neskelbtini) sporto šaka, nosies traumų po įvykio tvirtino neturėjęs (kaltinamojo nurodytas įvykis 2025 m. balandžio 26 d. varžybų metu, kaip nurodė nukentėjusysis, buvo kitokio pobūdžio, jam buvo trenka į pakaušį). Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo nurodytos nosies operacijos jam visgi gali būti reikalingos ateityje, dalyje dėl padarinių pašalinimo išlaidų - 4 758,75 Eur - civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, sudarant nukentėjusiajam galimybę dėl tokių išlaidų ateityje kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

34. Civilinis ieškinys dalyje dėl jau patirtų išlaidų – 160 Eur, sumokėtų už gydytojo konsultaciją 2025 m. balandžio mėnesį, atitinkamai turėtų būti tenkinamas, kadangi apsilankymas pas otorinolaringologą nors ir buvo praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, visgi laikytinas priežastiniu ryšiu susijęs su V. B. veiksmais – nosies nukentėjusiajam sulaužymu. Tačiau D. K. teisme patvirtino, jog dėl šio įvykio gavo draudimo išmoką, teismui pateikti tai patvirtinantys dokumentai apie 700 Eur jam išmokėjimą (2 t., b. l. 96), todėl pagrindo priteisti minėtų 160 Eur išlaidų šiuo atveju taip pat nėra (kadangi šią sumą padengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl civilinio ieškinio dalies dėl turėtų gydymosi išlaidų – 1 159,08 Eur – nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

35. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nuostolius be kita ko sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas.

36. Teismui buvo pateiktas susirašinėjimas su A. P., Lenkijos (duomenys neskelbtini) komandos valdybos nariu, iš kurio matyti, jog D. K. buvo siūloma žaisti Lenkijos (duomenys neskelbtini) komandoje 2023 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais (3x450), už rungtynes mokant po 250 Eur (10x250) (2 t., b. l. 99–109).

37. D. K. posėdžio metu paaiškino, jog A. yra (duomenys neskelbtini) komandos vadovas, kuris jį kvietė sportuoti jų komandoje. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) (Lenkiją) apsižiūrėti, minėjo komandos vadovui, jog jo nosis lūžusi, tačiau A. su viskuo sutiko ir pateikė pasiūlymą. Siejo savo ateitį su (duomenys neskelbtini), anksčiau yra žaidęs Olandijoje, tačiau po nosies sulaužymo nebesijautė taip gerai, todėl pasiūlymo atsisakė. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d. žaidė (duomenys neskelbtini) varžybose Lietuvoje.

38. Įvertinus aplinkybę, jog D. K. (duomenys neskelbtini) varžybose žaidė neilgai trukus po įvykio (tai yra, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po V. B. veiksmų), be to, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pats atsisakė žaisti Lenkijos komandoje (kurios vadovui, kaip patvirtino D. K. teisiamojo posėdžio metu, buvo žinoma apie jo sveikatos būklę, taip pat ir apie sulaužytą nosį), pagrindo priteisti prašomą 3 850 Eur sumą kaip negautas pajamas šiuo atveju nėra, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

Dėl neturtinės žalos

39. CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

40. Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 700 Eur iki 1 800 Eur:

40.1. kasacinė nutartis Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis);

40.3. kasacinė nutartis Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis);

40.4. kasacinė nutartis Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas);

40.5. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas);

40.6. kasacinė nutartis Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai);

40.7. kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai).

41. Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas:

41.1. byloje Nr. 2K-254-1214/2024 priteista 3 000 Eur – nukentėjusiajai be kita ko padarytas šlaunikaulio lūžis, dėl šlaunikaulio lūžio po operacijos ji turėjo pusę mėnesio praleisti gydymo įstaigoje, padaryti kiti sužalojimai - plaštakos sužalojimas, kraujosruvos veide, kelyje, petyje;

41.2. byloje Nr. 2K-49-495/2022 priteista 8 000 Eur – nukentėjusiajam buvo padarytas dvigubo apatinio žandikaulio lūžis, buvo atliktos kelios operacijos, po atliktų operacijų nukentėjusysis negalėjo valgyti kieto maisto, liko randas, yra būtinas dantų atstatymas, kurių dėl patirtų sužalojimų neteko;

41.3. byloje Nr. 2K-289-693/2019 asmeniui priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio);

41.4. byloje Nr. 2K-105-222/2019 asmeniui priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės,

42. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

43. D. K. posėdžio metu paaiškino, jog po įvykio negalėjo normaliai kvėpuoti, valgyti, jo dantys buvo jautrūs, į Lietuvą grįžo visiškai išsekęs, tėtis jo neatpažino, ilgai kankinosi, kol jo dantys nebuvo sutvarkyti. Ilgą laiką buvo užsidaręs savyje, su juo bandė bendrauti komandos draugai, tačiau nukentėjusysis buvo vienas kambaryje, nebendravo net su drauge. Pasekmes jaučia ir dabar, prisibijo žmonių, kurie atrodo agresyvesni. Po įvykio komandos draugai bandė įkalbėti jį grįžti į sportą, iš pradžių buvo labai psichologiškai palaužtas, todėl grįžti nenorėjo, vėliau, turėdamas komandos palaikymą, priėmė sprendimą grįžti. Paaiškino, jog kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikti susirašinėjimai su D. T. (komandos treneriu), E. B. (jo komandos kapitonu), A. J. (komandos prezidentu), kurie įkalbinėjo jį grįžti į sportą, jiems nurodė ir savo būseną. Pirmos varžybos, kuriose žaidė po įvykio, buvo 2023 m. rugpjūčio 5 d.

44. Iš teismui pateiktų D. K. susirašinėjimų neilgai trukus po įvykio matyti, jog jo būsena išties nebuvo gera: asmuo negalėjo valgyti, gėlė dantis, jį pykino, buvo apsunkintas kvėpavimas (1 t., b. l. 85–89); nebenorėjo dalyvauti klubo veikloje (1 t., b. l. 90–94).

45. Akivaizdu, jog dėl padarytų sužalojimų – sulaužytos nosies ir nuskeltų dantų – nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Kaip nurodė posėdžio metu, tą patvirtina ir pateikti susirašinėjimai, po įvykio jis negalėjo valgyti, buvo apsunkintas kvėpavimas. Padaryti sužalojimai turėjo įtakos ir tolimesniam jo dalyvavimui mėgstamoje sporto šakoje – nors ir žaidė už savo komandą Vilniuje pakankamai greitai po įvykio (2023 m. rugpjūčio 5 d.), dėl prastos savijautos atsisakė vykti į aukštesnio lygio klubą Lenkijoje. Posėdžio metu taip pat nurodė, jog jo žaidimas dėl apsunkinto kvėpavimo yra suprastėjęs ir dabar. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iš karto po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, siūlė pagalbą taisant dantis, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aptartą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, jog teisingas, atitinkantis protingumo ir sąžiningumo principus neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra 2 500 Eur. Kadangi dalį neturtinės žalos (1 000 Eur) kaltinamasis jau atlygino, be to, nukentėjusiajam dėl įvykio buvo išmokėta 700 Eur draudimo išmoka (dalis kurios buvo įvertinta skaičiuojant padarytą turtinę žalą – 160 Eur už gydytojo otorinolaringologo konsultaciją, taigi lieka 540 Eur draudimo išmokos dalis), todėl nukentėjusiajam iš V. B. priteisiama 960 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 500 – 1 000 – 540).

Dėl proceso išlaidų

46. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisme D. K. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 350 Eur (2 t., b. l. 58, 62), kurios nelaikytinos nepagrįstai per didelėmis, išieškotinos iš kaltinamojo.

VI. Kiti klausimai

47. V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 121, 122) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

48. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais dėl proceso veiksmų atlikimo nuotoliu – paliekami saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 3 dalimis, V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį V. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

- civilinį ieškinį dalyje dėl padarinių pašalinimo išlaidų ateityje - 4 758,75 Eur – palikti nenagrinėtą;

- civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų – 3 850 Eur – atmesti;

- procesą dėl civilinio ieškinio dalies dėl turėtų gydymosi išlaidų – 1 159,08 Eur – nutraukti;

- priteisti iš V. B. nukentėjusiojo D. K. naudai 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš V. B. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nukentėjusiojo D. K. turėtas išlaidas advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais dėl proceso veiksmų atlikimo nuotoliu – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.