- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- e2-404-496/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00842-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.3.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. R. 1 837,44 Eur skolos (ją sudaro 1 300 Eur negrąžinta paskola, 249,60 Eur sutarties mokestis ir 287,84 Eur palūkanos), 88,07 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas D. R., kuriam pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties, pretenzijos ir informacijos dėl sutarties nutraukimo, reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir priedo prie šios sutarties, pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą – matyti, jog tarp uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ ir D. R. 2017 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta tikslinė paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. VJL71218JSPA, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ atsakovui suteikė 1 300 Eur dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, sumokėti sutarties mokestį bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, vadovaudamasi sutarties 7.1, 7.1.3 ir 8.4 punktais, 2018 m. gegužės 2 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo paskolos sutartį.
Uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ 2017 m. kovo 6 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo perleidimo su ieškove uždarąja akcine bendrove „Julianus Inkaso“, pagal kurią ieškovė įgijo teisę į visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal aukščiau minėtą vartojimo paskolos sutartį. 2018 m. gegužės 31 d. pranešimu ieškovė raštiškai informavo atsakovą, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ atsakovo skolos reikalavimo teisę perleido uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“. Ieškovės teigimu, atsakovas savo įsipareigojimų nėra įvykdęs iki šios dienos ir liko skolingas ieškovei 1 300 Eur negrąžintos paskolos, 249,60 Eur sutarties mokesčio, 287,84 Eur palūkanų, 88,07 Eur delspinigių.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Iš aptartų rašytinių įrodymų daroma išvada, kad atsakovas vartojimo paskolos sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdė. Atsakovui neatsiskaičius, naujoji kreditorė, vadovaudamasi vartojimo paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.3, 8.6 ir 8.7 punktais, paskaičiavo 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, neviršijant 180 dienų laikotarpio, kurių suma sudaro 88,07 Eur.
Duomenų apie tai, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 18 d. tikslinė paskolos (vartojimo kredito) sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pradinei kreditorei arba reikalavimo teises į jį perėmusiai ieškovei įvykdė, t. y. sumokėjo skolą ir delspinigius, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 1 300 Eur negrąžintos paskolos, 249,60 Eur sutarties mokesčio ir 88,07 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovę ir atsakovą sieja teisniai santykiai, atsiradę iš vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 287,84 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d. Pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos per dvejus metus sudarys 287,84 Eur sumą, o metinė palūkanų norma yra 20,00 procentų. Pagal reikalaujamų priteisti palūkanų sumą spręstina, kad ieškovė reikalauja jų tiek, kiek būtų gavusi 2019 m. gruodžio 28 d., jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs vartojimo paskolos sutartį. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Priklausančios mokėti palūkanos yra tos, kurių mokėjimo terminai suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o ne tos, kurios būtų buvę sumokėtos per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Mokėjimo palūkanų priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų jų paskirties (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-32-163/2016; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-507-883/2016). Be to, nei pateikiant ieškinį, nei priimant sprendimą nėra žinoma, kad jis nebus įvykdytas gerokai anksčiau, nei būtų suėjęs kredito grąžinimo terminas. Vien dėl šios aplinkybės negalimas mokėjimo palūkanų, kurios turėtų būti sumokėtos iki 2019 m. gruodžio 28 d., priteisimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalaujama priteisti palūkanų suma mažintina dydžiu, lygiu palūkanų, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs iki bylos iškėlimo teisme sumai, kurią sudaro palūkanos, pagal mokėjimo grafiką mokėtinos nuo 2018 m. spalio 28 d. Iš atsakovo priteistinų palūkanų suma skaičiuojama pagal mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. 167,25 Eur.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašė priteisti 143,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už GRT išrašą ir 100 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 94 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistinos 135,21 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,10 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti, iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) negrąžintos paskolos, 249,60 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 60 centų) sutarties mokesčio, 167,25 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 25 centus) palūkanų, 88,07 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 7 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. spalio 19 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,21 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 21 centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti, iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 4,10 Eur (keturis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.