Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamoji E. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytas kaltinamajame akte. Atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo elgesio.

3. Nukentėjusios įgaliota atstovė advokatė Dalia Dudėnienė teisiamojo posėdžio palaikė civilinį ieškinį. Parodė, kad nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo ne vienkartinio pobūdžio, o tęstiniai, kurie tęsėsi apie pusę metų. Nukentėjusioji daug išgyveno, patyrė dvasinį sukrėtimą, pradėjo nepasitikėti žmonėmis, labai bijo pasirinkti drauges, nes kaltinamoji buvo jos draugė, kuri ją tokiu būdu išdavė. Mokytojai atkreipia dėmesį, kad 2023-2024 mokslo metams prasidėjus, mergina įgavo nepasitikėjimą atsakinėjant prieš klasę ir mokytojai dėl to ją pradėjo vertinti prasčiau, nors prieš tai nukentėjusioji buvo pirmūnė, aktyviai dalyvaudavo ir klasėje, ir užklasinėje veikloje, pasidarė jautri, laikosi atstumo su klasės draugais, tai vertintina, kad žala nepilnametei mergaitei tikrai padaryta.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamosios gynėjas, nukentėjusiosios atstovai ir kiti proceso dalyviai.

5. Be kaltinamosios E. M. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

5.1. Nukentėjusioji S. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad viskas prasidėjo nuo sausio mėnesio pradžios. Nukentėjusiąją per „Snapchat“ programėlę pridėjo nepažįstama mergina, kuri norėjo su ja susipažinti. Nepažįstama mergina klausinėjo kiek nukentėjusiajai metų, kaip ji gyvena ir pan., o vėliau prašė atsiųsti nuotraukas, po ko komentuodavo, kad kokia ji graži. Mergina taip pat buvo atsiuntusi savo nuotraukas, nors nukentėjusioji ir neprašė. Iš pradžių buvo siunčiamos tik veido nuotraukos, tačiau vėliau nukentėjusiosios prašė atsiųsti nuogo kūno nuotraukų. Nukentėjusioji nusiuntė savo nuogos nuotraukas, iš pradžių tik pusės kūno, vėliau ir viso kūno. Susirašinėjimas viso truko tik 4 dienas. Per šias dienas viso buvo išsiųsta apie 10-15 nuotraukų. Nusiuntus paskutines nuotraukas nepažįstama mergina išmetė ją iš draugų. Po kurio laiko gavo iš kaltinamosios ekrano kopiją, kurioje buvo rašoma, jog bus išsiųstos nuotraukos tėvams, jeigu ji neatneš pinigų. Kai nukentėjusiąją išmetė iš draugų, ji apie tai pranešė kaltinamajai, nes matė, kaip ji susirašinėjo su nepažįstama mergina, sakė, kad jos pažįstamos. Nukentėjusioji pasipasakojo kaltinamajai, pastaroji atsakė, kad ir jai yra buvę panašiai. Momentines nuotraukas, kuriose buvo nurodytos pinigų sumos, gaudavo iš kaltinamosios, kuri sakė, kad rašo kažkokios vienuoliktokės, jos yra keistos ir, kad joms reikia nunešti pinigus. Pirmą kartą pinigus (10 Eur) reikėjo palikti mokykloje ant automato (taip sakė kaltinamoji), antrą kartą prašė kaltinamosios, kad ji nuneštų. O vėliau pati kaltinamoji prašė leisti nunešti pinigus. Nuotraukose būdavo parašyta, kad perduoti pinigus kaltinamajai. Prašomos pinigų sumos būdavo įvairios – 10 Eur, 15 Eur, 20 Eur, didžiausia suma buvo 600 Eur. Būdavo, kad kas savaitę prašydavo, po to du kartus per savaitę, nes jai sakė, kad kažkam prasitarė vienuoliktokės, ir pinigus reikia nešti dar kažkam. Iš pradžių pinigus davė iš savo santaupų, vėliau iš sesės taupylės pradėjo imti, o po to ir iš tėvų taupomų pinigų. Viso iš tėvų paėmė apie 4 500 Eur. Kiek paėmė iš sesės net nežino, tačiau bendra atiduota suma buvo apie 5 000 Eur. Nuo sausio iki liepos mėnesio viso apie 15 kartų perdavė pinigus. Atsimena, kad pinigus vėliau perduodavo kaltinamajai prie jos namų, po malkomis kieme buvo pakišusi, mokyklos tualete perdavus kaltinamajai, visada kur paduot nurodydavo kaltinamoji. Kai buvo mažos sumos nukentėjusiajai pranešdavo prieš valandą, o jei didesnė suma būdavo, liepdavo atnešti kitą dieną. Vieną kartą vėlavo atnešti pinigus, tai vietoj 200 Eur, davė 400 Eur. Kai ateidavo kaltinamoji pasiimti pinigų, atrodydavo išsigandusi, o juos jau laikydama rankoje laiminga. Vasarą pastebėjo, kad kaltinamoji pasiimdama pinigus niekur jų nenešdavo, o eidavo namo, tada pasidarė keista. Po kurio laiko kaltinamoji pradėjo girtis, kad nusipirko priklijuojamus nagus, siųsdavo nuotraukas kaip kavinėje sėdi, važinėja su taksi. Kaltinamoji sakydavo „kaip atsibodo, kad tos vienuoliktokės tų pinigų reikalauja“, kartą minėjo, kad kaltinamoji parašė tam asmeniui, kad baigtųsi pinigų nešimas ir tas asmuo parašė, kad turim po 400 Eur atnešti. Nukentėjusioji labai išsigąsdavo gavusi žinutės ir bijojo tėvams pasakyti, buvo per sunku.

5.2. Nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra nukentėjusiosios mama. Visi namiškiai žinojo kur yra laikomi pinigai ir bet kas galėjo prie jų prieiti. Maždaug kovo mėnesį jai pasirodė, kad lyg ir per mažai ten pinigų. Vokelyje buvo apie 7 000 Eur, tačiau ta suma visada svyruodavo, nes tai kažką pirkdavo, po to pridėdavo ir pinigų suma keitėsi. Pinigų vis pastebėdavo, kad vokelyje lygtai mažėja, bet vyras paklausus vis sakydavo, kad pinigų neima. Kadangi jai vis nepraėjo įtarimas, kad pinigai iš vokelio po truputį dingsta, ji nuo liepos mėnesio maždaug pradėjo rašytis ant vokelio kokia yra pinigų, kiek pinigų išima ir kiek įdeda. 2023 m. liepos 16 d. pastebėjo, kad iš vokelio dingo 1 600 Eur. Tuomet su vyru pradėjo klausinėti dukrų ar jos neėmė pinigų, tačiau abi atsakė, kad ne. Matėsi, kad S. yra sudirgusi, susinervinusi. Po kurio laiko, priėjusi S. pasakė, kad nori prisipažinti ir pakalbėti apie pinigus. Tuomet dukra pasakė, kad šiomis dienomis paėmė du kartus po 600 Eur, viso 1 200 Eur. Dukra pasakojo, kad dvi draugės A. ir B., reikalauja pinigų ir šantažuoja. Šantažuoja dėl to, kad šių metų sausio mėnesį per „Snapchat“ susipažino su moterimi ar mergina, kuriai išsiuntė savo nuogos nuotraukas. Kai jos apsikeitė nuotraukomis, ta mergina ar moteris S. išmetė iš draugų ir daugiau nebebendravo. Po to kai išmetė iš draugų, kitą dieną kaltinamoji per „Snapchat“ parašė žinutę, kad ji gavo žinutę, kad S. turi duoti pinigų kaltinamajai, kuri juos perduos A. ir B., ir kurios pinigus perduos šantažuotojams už tai, kad jie neviešintų S. nuogos nuotraukų. Pirmą kartą S. pasakė, kad perdavė 10 Eur, kuriuos kaltinamoji liepė palikti mokykloje ant įvairių batonėlių pirkimo automato. S. sakė, kad ji turėjo susitaupiusi ir iš savų pinigų paliko tuos 10 Eur sutartoje vietoje. S. papasakojo, kad po svaitės kaltinamoji parašė, kad jau reikia 20 Eur. Taip, kas savaitę kaltinamoji vis parašydavo žinutę, kad už neviešinamas nuotraukas reikia mokėti. Kiekvieną savaitę S. jai perduodavo pinigus. Pinigų sumos kas kartą augdavo ir S. nebeturėdama kitos išeities pradėjo imti pinigus iš sesės ir jų santaupų, kurios buvo vokelyje namuose. Kaip S. sakė, pinigus perduodavo arba sutartoje vietoje palikus, arba tiesiai kaltinamajai į rankas. Iš tėvų sutaupytų pinigų ji išnešė ir atidavė mergaitėms 4 500 Eur, o iš jų pačių sutaupytų pinigų 1 000 Eur, tai viso jiems padaryta 5 500 Eur turtinė žala, dalį pinigų – 1 290 Eur grąžino (1 t., b. l. 25–28, 29–32, 33–34, 35–37).

5.3. Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra. Apie tai, kad dukra ėmė pinigus iš namų, jis sužinojo prieš pat jos kelionę į Graikiją. 2023 m. liepos mėn. pabaigoje, žmona paklausė ar jis neėmė pinigų. Jis atsakė, kad pinigų neėmė. Dukros taip pat pasakė, kad pinigų neėmė, nors vėliau S. prisipažino jiems kad ji paėmė pinigus. S. jiems pasakojo, kad ji nusifotografavo nuoga ir išsiuntė nuotraukas kažkokiai merginai, o ši dabar reikalauja pinigų, kad jų nepaviešinti. Kokią pinigų sumą dukra paėmė iš namų ir perdavė mergaitei, ji nesakė. Minėjo, kad buvo labai daug kartų, kai ji nešė pinigus įvairiomis sumomis. Viskas prasidėjo nuo 10 Eur, tuomet sumos augo, 20 Eur, 30 Eur, o toliau aukštyn ir aukštyn sumos, galiausiai nešė šimtais. Žino, kad prašė liepos mėn. 600 Eur ir ji nešė, o paskui tą dieną prašė 600 Eur, kai pareigūnai sugavo tas mergaites (1 t., b. l. 158–161).

5.4. Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad tiek nukentėjusiąją, tiek kaltinamąją pažįsta apie 9 metus, buvo geriausios draugės. Maždaug nuo 2023 m. liepos mėnesio jai ir D. įtartinai atrodė, kad kaltinamoji labai „švaistėsi“ pinigais – pradėjo į Ukmergę važinėti kiekvieną dieną, kiekvieną dieną nauji rūbai, makiažas, maistas į namus, draugė jai nupirkdavo iš ekodūmo. Paklausus iš kur tiek pinigų, kaltinamoji sakė, kad davė dėdė, teta, paskui ji išsitarė, kad S. išsiunčia nuotraukas. Kaltinamoji sakė, kad turi ne savo vardu susikūrusi anketą ir nukentėjusiajai sako, kad perduoda pinigus kitiems žmonėms. Kaltinamoji minėjo, kad jai nėra nuotaikos, tai S. atsiuntė nuotrauką, gal tai pakels nuotaiką. Pati matė S. siunčiamas nuotraukas. Liudytoja pas kaltinamąją yra mačiusi 1 000 Eur. Kartą liepos 21 d. liudytoja ėjo su kaltinamąja kartu paimti pinigus, kuriuos nukentėjusioji buvo padėjusi po malkomis. Kaltinamoji sakė, kad ima po 200 Eur, po 400 Eur, po 500 Eur. Vieną kartą matė, kaip kaltinamoji D. davė 50 Eur, pas D. sąskaitoje buvo apie 900 Eur. Kaltinamoji kosmetiką pirkdavosi Ukmergėje Droge, Eurokos, pinigus leisdavo Unopica, Fokusas, Kiniečių restorane, Sinsejuje, drabužių parduotuvėje yra daug išleidusi rūbams. Kaltinamoji galėjo pati sumastyti tokiu būdu įsigyti pinigų, nes ji yra toks žmogus, kuris tokiais dalykais domisi. Jai buvo geras jausmas turėti pinigų (2 t., b. l. 133-135).

5.5. Specialiąja liudytoja apklausta D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamoji yra jos pažįstama, o nukentėjusioji buvo jos draugė. Šiuo metu nei su viena iš jų santykių nepalaiko. Ji turi AB „Swedbank“ banke sąskaitą, maždaug 2023 m. liepos mėn. pradžioje ar tai viduryje, E. jos paklausė, ar ji turi banke sąskaitą, ji atsakė, kad turi. E. papasakojo, kad kaltinamoji nori pirkti mamai dovaną ir ji nenori, kad mama rastų pinigus pas ją. Liudytoja sutiko pinigus palaikyti. Tuomet kaltinamoji jai davė 100 Eur, kuriuos ji įnešė į savo banko sąskaitą. Kitą kartą kai atvažiavo kaltinamoji su E. į Ukmergę, jos kartu ėjo į Drogą. Ten kaltinamoji pirko prekių. Tada jos dar ėjo į kiniečių kavinę pavalgyti, kaltinamoji jas vaišino. Paklausus kaltinamosios iš kur ji gavo pinigų, ji atsakė, kad iš giminaičių. Droge kaltinamoji prekes pirko tik sau. Kaltinamoji su E. važinėdavo taksi automobiliais iš (duomenys neskelbtini) į Ukmergę ir atgal. Būdavo, kad kaltinamoji ir viena važiuodavo taksi automobiliu į Ukmergę pas savo drauges. Po kažkiek laiko kaltinamoji vėl paprašė įnešti į savo sąskaitą pinigų. Viso ji iš kaltinamosios galėjo į savo sąskaitą įnešti apie 800-900 Eur. Vienu metu kaltinamoji E. prasitarė, kad tuos pinigus gauna iš merginos vardu S.. Tuomet kaltinamajai pasakė, kad jai nereikia problemų ir kad ji pinigus atvažiuotų ir pasiimtų. Ji nežinojo už ką kaltinamajai S. duoda pinigus, dar tokiomis sumomis. Ji pati iš tų pinigų negavo nei euro. Kiek ji žino kaltinamoji iš tų pinigų pirko makiažą, rūbus sau ir savo jaunesnei (duomenys neskelbtini) m. sesei, minėjo lyg pirko elektronines cigaretes. Žino, kad užsisakydavo maistą iš Ukmergės atvežti į (duomenys neskelbtini). Ji iš šių pinigų yra padariusi pavedimus du kaltinamosios nurodytiems žmonėms po 20 Eur. Apie tai, kad kaltinamoji gaudavo neteisėtai pinigus iš S. ji sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie atvyko pas ją į namus ir paprašė parodyti jos banko sąskaitos išrašą. Didžiausia suma įnešta buvo gal 400 Eur (1 t., b. l. 175-177).

5.6. Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra D. mama. Dukrai sąskaitą banke atidarė, kad ji jai galėtų reikalui esant pravesti pinigų, kad galėtų pavalgyti mokykloje, apsipirkti jeigu reikia kokių priemonių ir pan. Pinigus duodavo ne vien ji, duodavo ir tėtis, ir močiutė. Ji nepastebėjo, kad D. turėtų, kažkokius tai didesnius pirkinius, tai, yra kurie kainuotų daugiau negu ji duodavo pinigų. 2023 m. liepos 21 d. vakare, būnant namuose, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad į D. sąskaitą buvo įnešti pinigai, kurie gauti nusikalstamu būdu. Tuomet patys, kartu su D., atsidarė mobilaus ryšio telefone elektroninę bankininkystę ir pamatė, kad yra įneštos didesnės sumos, 100 Eur, 200 Eur, 400 Eur, lyg tai buvo ir dar 500 Eur. T. D. pasakė, kad tuos pinigus jai davė įnešti ir palaikyti kaltinamoji. T. D. kartu su jos vyru D. P. ir policijos pareigūnais, nuvyko iki AB Swedbank bankomato ir nuėmė pinigus, kuriuos buvo įnešusi D.. Grįžęs vyras sakė, kad nuėmė netoli 900 Eur, atrodo 890 Eur. D. grįžusi pasakojo, kad tuos pinigėlius davė jai kaltinamoji, sakydama, kad davė jai tuos pinigus tėtis, tai krikštatėvis, dėdė. Kaltinamoji D. sakė, kad tų pinigų nenori laikyti namuose, nes nenori, kad juos pamatytų mama, nori sutaupyti ir nupirkti mamai dovaną. kaltinamoji ir E. atvažiuodavo kartu į Ukmergę ir D. prašydavo nuimti pinigų, tai 100 Eur, tai 200 Eur. Dar D. pasakojo, kad ji iš savo sąskaitos pinigus pervedė dar dviem kažkokiems kaltinamosios nurodytiems asmenims. Apie tai, kad kokiu būdu gauna kaltinamoji pinigus, D. sakė sužinojusi dieną prieš. D. sakė, kad kaltinamoji imdavo pinigus iš kažkokios mergaitės. Mergaitė pinigus duodavo už tai, kad ji kaltinamajai nusiuntė savo nuogos nuotraukos. Kiek suprato iš D., kaltinamoji šantažavo tokiu būdu tą mergaitę ir iš jos prašydavo pinigų. D. pasakojo, kad ji pati pinigų iš kaltinamosios negavo. Vėliau maždaug po valandos laiko pas juos į namus atvažiavo E. su mama, kur E. pasakojo, kad kaltinamoji ėmė pinigus iš tos mergaitės. Kaltinamoji siųsdavo ją paimti iš tos mergaitės užrašų knygutę, ar tai sąsiuvinį, kurį nunešdavo kaltinamajai. E. dar pasakojo, kad kaltinamoji pinigus gaudavo dėl to, kad ta mergaitė atsiuntė nuogos nuotrauką. D. sakė, kad taip vieną kartą buvo E. buvo viena atvažiavusi ir sakė, kad kaltinamoji prašė įnešti į sąskaitą ir pasaugoti pinigus (2 t., b. l. 12–15).

5.7. Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. P. yra jo dukra. Šiuo metu neatsimena, kada, bet jo žmona D. P. atidarė D. sąskaitą AB „Swedbank“. Jis D. duodavo po 10–20 Eur, kad ji galėtų įsinešti į sąskaitą, kad galėtų nusipirkti kokių smulkmenų, pasivažinėti paspirtuku. Didesnėmis sumomis jis neduodavo. Į jos sąskaitą pavedimų nedarydavo. 2023 m. liepos mėn. pabaigoje, vakare, jiems būnant namuose pas juos atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad yra atlikta nusikalstama veika, kad D. sąskaitoje gali būti pinigai, kurie gauti nusikalstamu būdu. Tuomet stebint pareigūnams D. prisijungė prie el. bankininkystės, kur pamatė, kad į jos sąskaitą įnešti pinigai didesnėmis sumomis, didesnės nei 100 Eur. Tuomet kartu su pareigūnais, nuvyko prie bankomato, kur nuėmė 890 Eur nuo D. sąskaitos. Dabar jau žino, kad tie pinigai gauti reketavimo, šantažavimo būdu iš mergaitės. Pati D., jam daug nepasakojo, tik sakė, kad jai pinigus duodavo mergina vardu E., kad ši pasaugotų. Kiek D. sakė, kad ji nežinojo kokiu būdu gauti pinigai, kiek sakė, kad kaltinamajai duodavo kažkokie giminaičiai (2 t., b. l. 18–21).

5.8. Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie įvykį, ji sužinojo tik tą dieną, kai pas juos į namus atėjo nukentėjusiosios tėvai. Jie atėję iš pradžių kalbėjo labai nepagarbiai, kad ji atiduotų pinigus, kuriuos išreketavo iš jos dukros. Kad ji per Facebook paviešins nuotraukas ir kad iš jos prašė pinigų. Ji jokių pinigų iš nukentėjusios nereikalavo ir jokių nuotraukų neturėjo. Nukentėjusiąją pažįsta, nes lanko tą pačią mokyklą ir yra kaimynės. Su ja jokių konfliktų neturėjo. S. tėvams paaiškino, kad jokių pinigų nereikalavo. Jie dar įtraukė jos draugę B. V.. B. apie šį dalyką iš vis nieko nežinojo, iki tol kol jos mama nepaskambino jos mamai ir nepasakė apie šį įvykį. Mokykloje yra girdėjusi, bet jau po viso šio įvykio, kad iš nukentėjusiosios ėmė pinigus kaltinamoji. Kodėl kaltinamoji prisidengė jos ir B. vardu, pasakyti negali, nežino (2 t., b. l. 42-45).

5.9. Liudytoja B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai apie įvykį yra žinoma, kad kaltinamoji šantažavo nukentėjusiąją dėl kažkokios tai nuotraukos. Žino, kad kaltinamoji yra sakiusi, kad neva jai su A. ji neša paimtus pinigus iš nukentėjusiosios. Tačiau ji jokių pinigų iš kaltinamosios negavo, neprašė iš jos jokių pinigų. Taip pat to nedarė ir A.. Ji neturėjo jokių nuotraukų. Negali pasakyti, kodėl kaltinamoji prisidengė jos ir A. vardais, kad jos iš nukentėjusiosios reikalauja pinigų už kažkokią nuotrauką (2 t., b. l. 52-55).

5.10. Liudytojas Deividas Ivanauskas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos mėn. gale, gavo informaciją, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo – apie 13 val., (duomenys neskelbtini), turi būti neteisėtai iš nepilnametės merginos išviliojami pinigai, 600 Eur. Gavus tokią informaciją, jis kartu su kolega nuvyko minėtu adresu, kad patikslintų gautą informaciją. Bendraujant su nukentėjusiosios mama, vėl buvo reikalaujama pinigų, 600 Eur, dėl to, kad būtų nepaviešintos nukentėjusiosios nuogos nuotraukos. Nukentėjusios mama paaiškino, kad iš dukros primygtinai reikalaujama 600 Eur šiandien, liepos 21 d., t. y. šiuo metu. Jiems bendraujant paaiškėjo, kad kaina paaugo iki 700 Eur. Bendraujant su mama, priėjo S. ir parodė telefone esantį susirašinėjimą, buvo reikalaujama, kad turi dabar atnešti 700 Eur, kad nebūtų paviešintos nuotraukos. Jų akivaizdoje nukentėjusioji susirašinėjo su kita puse, kaip vėliau paaiškėjo kaltinamaja. Ką rašyti ir ką daryti, nei mamai, nei jie nesakė. Kaina augo, kas kart ir jeigu ji laiku neatneš pinigų į sutartą vietą, kas valandą suma augs po 100 Eur. Kaip suprato, nukentėjusioji susirašinėjo su žinoma mergina E. M., tačiau ši vis nurodinėdavo, kad ji pinigus turi perduoti kitam asmeniui. Kokiam kitam asmeniu perduoti pinigus turėjo kaltinamoji nežino, jis nebuvo įvardintas. Pokalbio metu su mama buvo nuspręsta, kad pinigus nuneštų ir paliktų ten pat kur palikdavo visada. Dėl kokios sumos perdavimo buvo sutarta su kita puse, t. y. su kaltinamaja, jis nežino, bet buvo pasiūlyta nedėti visos sumos, siekiant išvengti didesnių nuostolių, jeigu kartais neišeitų nustatyti asmens paėmusio pinigų. Prie jų akių S. įdėjo 100 Eur į maišelį ir nunešė į malkinę bei informavo ją šantažuojančią merginą, kad pinigai padėti malkinėje ir nurodė, kad gali juos pasiimti. Maždaug apie 13.45 val., išėjus iš nukentėjusiosios namų, pastebėjo, kaip prie malkinės ateina dvi merginos, bei viena iš jų paima paliktus pinigus. Jie priėjo prie jų, prisistatė, kad yra iš policijos, paprašė paduoti tai, ką jos paėmė iš malkinės. Viena iš merginų, t. y. kaltinamoji, iš kišenės ištraukė maišelį, kuriame buvo pinigai 100 Eur kupiūra, kaip paaiškėjo buvo tie patys palikti 100 Eur. Šalia kaltinamosios buvo ir dar viena mergina, kaip nustatyta E. S. (1 t., b. l. 166–169).

5.11. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas papildomos apklausos metu pateiktos nuotraukos, užvadintos failu „Nežinoma Mergina“. Atidarius minėtą failą matyti 7 fotonuotraukos, kuriose: matomi moteriški lytiniai organai, veido nematyti, matoma tik apatinė kūno dalis; nuoga mergina iš priekio. Mergina dešine ranka prisidengusi dešinę krūtinę, kairėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną; merginos veidas. Prie lūpų priglaustas vyriškas organas (varpa ar jo imitacija); galimai merginos sėdmenys ir lytiniai organai, kurie pridengti apatiniais drabužiais; mergina, kuri yra kūną pridengusi baltos spalvos apatiniais, atsisukta nugara, sėdinti sulenktais keliais į priekį; mergina apnuoginta krūtine, kaire ranka prisidengusi dalinai kairę krūtinę, merginos veido pilnai nesimato; nuoga mergina, matoma iš priekio, kojų nuotraukoje nesimato (1 t., b. l. 38–45).

5.13. Iš objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūrėtos liudytojos J. D. papildomos apklausos metu pateiktos nuotraukos, užvadintos failu „S.“. Atidarius minėtą failą matome 20 foto nuotraukų, kuriose vaizduojami moterų kūnai, kūnų dalys (apnuogintų ar iš dalies apnuogintų) (1 t., b. l. 92–107).

5.15. Iš kratos protokolo teismas nustatė, kad kaltinamoji kratos metu pateikė 200 Eur iš savo kambario ir 100 Eur iš pašto dėžutės, savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52“ (3 t., b. l. 47–52).

5.16. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūrėtas kratos metu paimtas kaltinamosios mobilaus ryšio telefonas „Samsung 52A“. Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefone esančius failus nustatyta, kad telefone esančiuose nuotraukose užfiksuotos kupiūros (po 5 Eur (3 vnt.), 10 Eur, 20 Eur, 100 Eur (6 vnt.), 100 Eur (9 vnt.), 100 Eur (4 vnt.), 100 Eur (12 vnt.), 300 Eur). Nuotraukose taip pat užfiksuota įvairi kosmetika ir jos priemonės, šalia pinigų elektroninė cigaretė, šalia kupiūrų energetinis gėrimas, traškučiai, saldumynai, drabužių ir batų etiketės iš parduotuvės „sinsay“, cigaretės. Rasta nuotrauka, kurioje užfiksuota pusiau sėdomis gulinti mergina, kurios matyti lytiniai organai ir apnuoginta krūtinė, veido nesimato. Taip pat nuotraukose užfiksuota: J. D. (D.) profilis su jos nuotrauka bei parašyta žinute: „Laba diena, norėjau pasakyti, kad S. siunčia labai nešvankias nuotraukas. Prašau pakalbėti su ja“. Apačioje šios žinutės trys nuotraukos. Vienoje matosi mergaitė, kuris stovi su trumpikėmis, matosi dalis krūtinės. Kitoje nuotraukoje matosi apnuogintas pilvas. Kitoje nuotraukoje matyti pusiau sėdomis gulinti mergina, kurios matyti lytiniai organai ir apnuoginta krūtinė, veido nesimato; D. Ž. profilis su jo nuotrauka bei parašyta žinute „Laba diena, jusu dukra e. siunčia labai nepadores nuotraukas prašau pakalbėti su ja.“ Apačioje dvi nuotraukos, vienoje matosi mergaitė, kuris stovi su trumpikėmis, matosi dalis krūtinės. Kitoje nuotraukoje matosi apnuogintas pilvas; A. D. profilis su jo nuotrauka bei parašyta žinute: „Laba diena, norėjau pasakyti, kad S. siunčia labai nešvankias nuotraukas. Prašau pakalbėti su ja“. Apačioje šios žinutės trys nuotraukos. Vienoje matosi mergaitė, kuris stovi su trumpikėmis, matosi dalis krūtinės. Kitoje nuotraukoje matosi apnuogintas pilvas. Kitoje nuotraukoje matyti pusiau sėdomis gulinti mergina, kurios matyti lytiniai organai ir apnuoginta krūtinė, veido nesimato; Įdėta D. Ž. profilio foto su jo nuotrauką bei žinute: „Laba diena, jusu dukra e. siunčia labai nepadores nuotraukas prašau pakalbėti su ja., apačioje užtušiuotas turinys. Po šia foto žinutė: „Dabar tau sėkėms tavo draugė neprideda manes tu kentėsi:3“. Telefone rastas susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“(tekstas nekoreguotas – teismo pastaba) – „jei ismesi, uzblokinsi ar ignorinsi paviesinu ft jei darysi ka sakau, viskas bus gerai;) Ir ka gi man daryti :D? atsiusk vid kai kaisaisi i pute;) 4 min. turi, neatsiunti paviesinu ft 3 mjn arba nusiunciu sitam zmogui“ Įdėta foto su profiliu S. M.. Telefone taip pat rasta vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota: dvi merginos, kaip šiuo metu žinomos tai kaltinamoji ir E. S.. E. S. laiko rankoje 100 Eur kupiūrą, tiek viena tiek kita mergina ją demonstratyviai bučiuoja; užfiksuota kaltinamoji, kuri demonstruoja pluoštą 100 Eur kupiūrų; užfiksuota dvi 100 Eur kupiūros, viena 50 Eur kupiūra ir viena 20 Eur kupiūra, viso 270 Eur; užfiksuota E. S., kuri rankose laiko 100 Eur kupiūras ir jas žarsto ant lovos; užfiksuotos trys kupiūros po 100 Eur; užfiksuota merginos ranka su ausinukais, viršutinėje dalyje padarytas koliažas su foto, kuriose pavaizduoti alkoholiniai kokteiliai, energetiniai gėrimai ir cigaretės, pinigai po 50 Eur., kupiūros po 100 Eur; pinigų kupiūros išdėliotos ant antklodės, viso 760 Eur – septynios kupiūros po 100 Eur, viena po 50 Eur ir viena 10 Eur.

5.17. Iš kratos protokolo teismas nustatė, kad pas E. S. buvo rasti (be kt.) ir paimti mobilaus ryšio telefonas „iPhone“ ir skaidrios spalvos buteliukai su gelsvos spalvos skysčiu.

5.18. Iš objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad buvo apžiūrėtas kratos metu paimtas E. S. mobilaus ryšio telefonas „iPhone“. Iš E. S. ir kaltinamosios tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad susirašinėjimas užfiksuotas nuo 2023 m. sausio 11 d. Laikotarpiu 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. liepos 5 d. turinio matyti, kad kalbama apie „šaibų“ (galimai pinigų) iš „S.“, jų kiekio, gavimo/perdavimo laiką planus; apie pinigų gavimo faktą; apie pinigų išleidimo planus; apie ketinimus reikalauti pinigus ateityje; apie planuojamas reikalauti sumas; apie asmenis, neva kurių naudai reikalauti pinigus; apie pinigų perdavimo laiką; apie galimus grasinimus, kad pinigai tikrai būtų perduoti; apie konkrečias reikalaujamas pinigų sumas; apie tai, ką sakyti mamai iš kur pinigai; apie tai ar apie pinigus domėjosi „D.“ (galimai D. P.). Apžiūrint „Messenger“ programa, matyti, kad susirašinėjama su profiliu „S.“. Iš susirašinėjimo matyti, kad „S.“ vis klausia kur ir kiek pinigų merginoms atnešt, nurodo, kad tiek pinigų neturi, kad paims pinigus kai mamos namuose nebus ir pan. Fiksuojamas susirašinėjimas su profiliu „E.“, šiuose susirašinėjimuose matyti, kaip su „E.“ derinama kokiu būdu bus prašoma pinigų, susirašinėjimuose likę nuotraukos, kuriose užfiksuota 900 Eur suma ir pan. (2 t., b. l. 152-165).

5.19. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo teismas nustatė, kad D. P. pateikė 890 Eur, kurie buvo įnešti jos į sąskaitą, kurie buvo gauti iš kaltinamosios ir E. S. (1 t., b. l. 180–183).

5.20. Iš objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad buvo apžiūrėtas D. P. AB „Swedbank“ gautas sąskaitos išrašas laikotarpio nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. Laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. sąskaitoje įnešami pinigai mažomis sumomis iki 20 Eur (4 operacijos). Taip pat atsiskaitymai vyksta mažomis sumomis. Nuo 2023 m. birželio 30 d. yra įnešamos didesnės sumos (18 operacijų) (2 t., b. l. 7-9).

6. BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą

7. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais nukentėjusiajam ar kitam asmeniui: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-976/2017, 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).

9. Tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, patvirtina pačios kaltinamosios tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad kartu su E. S. reikalavo iš nukentėjusiosios pinigų, už tai, kad nebūtų paviešinta kompromituojanti ir jai nepageidautina informacija, t. y. nukentėjusios nuogo kūno fotonuotraukos. Kaltinamoji suprato, kad grasindama paviešinti nuotraukas, privers nukentėjusiąją atiduoti jos reikalaujamą pinigų sumą, kad ir kokią prašys, tokiais veiksmais siekė gauti sau didesnės turtinės naudos, todėl jos nusikalstama veika padaryta tyčia.

13. BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

23. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą.