Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įvykį dėl piniginės vagystės kažkiek pamena. Jo draugas L. T. paėmė piniginę, perdavė jam, o jis pasiėmė pinigus ir išbėgo. Jie abu su L. T. buvo susitarę taip daryti. Jie centre kalbėjosi apie pinigus ir taip gavosi. Iš pradžių L. T. pagrobė piniginę, paskui jis perėmė tą piniginę iš jo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Nepamena, gal dar kas ten buvo. Piniginėje buvo apie 70 Eur. Nepripažįsta, kad piniginėje buvo 118 Eur. Ten buvo kokie du po 20 Eur ir dar gal 10 Eur, 50 Eur. Pinigus pasiėmė jis. Paskui susitikęs davė pinigų ir L. T.. Po to piniginę numetė į krūmus. Jį buvo atsiviję kažkokie du vyrai, kurie klausė, kur piniginė. Jis pasakė, kad piniginė yra krūmuose. Jis nuėjo, o L. jie pasiėmė. Negerai vertina savo elgesį.

Dėl T. B. automobilio nelabai ką pamena. Jo draugas L. T. atėjo pas jį į namus su rakteliais ir pasakė, jog T. davė jam savo mašiną iki 3 val. nakties. L. T. jam pasiūlė važiuoti šiuo automobiliu, todėl jie ir išvažiavo. Automobilį vairavo jis. Automobilis buvo T. B. kieme. Jie kartu su L. T. nuėjo iki T. kiemo ir iš ten pasiėmė automobilį. T. nesutiko, nes šis girtas miegojo, taip jam pasakojo L. Nežino, kodėl T. B. galėjo duoti savo automobilį L. T., gal dėl to, kad buvo girtas. Supranta, kad elgėsi neteisėtai. Nuvažiavo į parką (duomenys neskelbtini), pabuvo ten iki vakaro, po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas L. T. močiutę. Močiutė jų klausė, iš kur jie gavo mašiną, jie atsakė, kad iš laužyno, tačiau močiutė tuo nepatikėjo. Suprato, kad važinėja su vogtu automobiliu be leidimo. Prie močiutės namų su mašina įvažiavo į griovį, nes jis norėjo apsukti automobilį. Jis išlipo ir išėjo namo, L. T. pasiliko pas močiutę, o mašina paliko griovyje. Automobilio būklė buvo normali, mašina nebuvo apibraižyta, aplaužyta. Nepamena, ar automobilyje buvo žvejybiniai reikmenys, meškerių ar blizgių jis nematė. Kai būtų grįžę, tada ir būtų atidavę automobilį savininkui. Jeigu nebūtų nuvažiavę į griovį, jie būtų grąžinę automobilį.

Pasikeitus teismo sudėčiai, kaltinamasis atsisakė duoti parodymus ir nurodė, jog tvirtina anksčiau teisme savo duotus parodymus.

Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis)

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. G. parodė, kad viskas įvyko birželio ar liepos mėnesį, tiksliai nepamena, bet lauke dar buvo šilta. Jis buvo pas V. namuose (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo apie 5-6 val. vakaro, turėjo ten reikalų. Ten dar buvo S., kurios pavardės jis neprisimena. Jie kartu gėrė alų, kalbėjosi. Jis liko ten miegoti su S. Jį miegantį užpuolė kaltinamasis ir dar vienas vaikinas šviesiais plaukais. Pradėjo jį mušti į veidą, smūgių buvo daug, tiksliai nežino, gal 10 smūgių. Visi smūgiai daugiausia buvo į galvą. Buvo tamsu, jį mušė dviese. S. tuo metu pasitraukė į šoną, bet ji viską matė. Tą dieną kitų traumų jis nebuvo patyręs. Po įvykio jo akys buvo mėlynos, praskelta lūpa, buvo visas ištinęs. Kitą dieną jo brolis iškvietė policiją. Anksčiau jis nebuvo turėjęs jokių reikalų su tais, kurie jį mušė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. T. parodė, kad L. Ž. yra jo draugas. Įvykio datos nepamena. Jie su L. nuvažiavo pas jo močiutę, ten buvo ir G. Jis buvo girtas ir eidamas į kitą kambarį nukrito. Jis jį pakėlė ir nuvedė į kambarį. Po kelių valandų jis vėl atėjo. Pradėjo kažką aiškinti, tuo metu jis G. vieną kartą trenkė, paskui trenkė antrą kartą. Po to G. trenkė L. ir viskas baigėsi. Trenkė iš rankos vieną kartą į nosį ir vieną kartą į šonkaulius. L. jam trenkė po jo. Nematė, kur L. trenkė, nes buvo tamsu. Po L. smūgio girdėjo, kaip jis nukrito ant žemės. Niekas nematė kaip jie mušė G. G. buvo susižeidęs akį dar prieš jiems suduodant smūgius, nes jis buvo nukritęs kambaryje. Smūgius jie sudavė kambarėlyje, kur močiutė laiko dviračius. L. sudavė porą smūgių. Įvykio metu namuose buvo seneliai ir S. Ji galėjo matyti smūgius. S. matė kaip viskas prasidėjo, bet ji nesikišo į įvykį. Močiutė tuo metu miegojo, o bočius buvo lauke.

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. J. parodė, kad įvykis su R. G. galėjo įvykti 2020 metų spalio mėnesį. Viskas įvyko jos kambaryje, V. D. namuose. Namuose buvo ji, L. T., L. Ž., A. V. ir V. D.. Tą vakarą į svečius buvo atėjęs R. G., jie šnekėjosi. L. su L. atėjo vėliau. Atėję L. su L. valgė, R. G. nuo jų pradėjo grobti dešras. Po to L. nuvedė R. G. į jos kambarį, kuriame ji gyvena, nes G. buvo girtas. L. pradėjo jį mušti, tačiau ji nežino, dėl ko jis pradėjo jį mušti. Galbūt dėl to, kad jis iš jų grobė tas dešras. Tuo metu ji buvo patalpoje ir neleido L. mušti G. L. irgi buvo kambaryje, jie kartu mušė Gervinską. Neprisimena, kur mušė ir kiek kartų sudavė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. D. parodė, kad R. G. yra jos kaimynas. Jis atėjo pas ją ir S. į namus, vėliau kilo muštynės. G. buvo išgėręs, įvirto į stalą bei į dviratį. Po to nuėjo pas S. į kambarį. Kada tai tiksliai buvo ji nepamena, buvo ruduo. Viskas vyko pas ją namuose (duomenys neskelbtini), tuo metu pas ją buvo R. G., S., L. Ž. ir jos anūkas L. T.. Nežino, kas tarp jų įvyko, nes ji nuėjo miegoti. Žino, kad G. buvo neblaivus, matė, kaip jis virto į stalą, į dviratį ir nuėjo pas S. Kas ten vėliau įvyko ji nematė, vėliau jai pasakojo, kad G. „gavo į snukį“, bet ji nežino nuo ko. S. apie įvykį nesiteiravo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad yra R. G. brolis. Viskas vyko vasaros pabaigoje, tikslesnio laiko nepamena. Jis nusprendė važiuoti pažiūrėti brolio į (duomenys neskelbtini) pas V., nes brolis ten buvo nuėjęs iš vakaro ir liko ten miegoti. Nuvažiavęs pamatė sumuštą brolį. Jo veidas buvo visas sumuštas, mėlynas. Klausė, kas nutiko, bet brolis nieko nesakė. Tie „pacanai“ sakė, kad jo brolis buvo nuvirtęs kambaryje. Kai nuvažiavo pas brolį, namuose tuo metu buvo V., dar kažkokia moteris ir tie du „pacanai“. Vieną, tą jaunesnį, jis jau buvo matęs anksčiau. Grįžęs namo brolis jam papasakojo, kad tie du „pacanai“ jį miegantį sumušė už nieką, mušė abu. Pas brolį buvo nuvažiavęs kartu su giminaičiu E. Su juo ir broliu kartu grįžo namo. Brolis nesakė, kad buvo kažkur nuvirtęs. Grįžus namo jis iškvietė greitąją ir išvežė brolį į ligoninę peršviesti galvą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės sutiko R. G., kuris paprašė padėti iš (duomenys neskelbtini) parvesti jo sumuštą brolį. Nuėję pas moterį, kurios vardas V., pavardės nežino, pamatė sumuštą R. G.. Visas jo veidas buvo sudaužytas, buvo daug mėlynių, sutrenkimų. Ten taip pat buvo du vaikinai, pati V. ir dar viena mergina. Kiek žino, vienas buvo J. (V. anūkė) sūnus, kito vaikino jis nepažįsta. Parvedė G. namo, tada iškvietė jam greitąją pagalbą. Pats G. nieko nepasakojo. Mano, kad konfliktas galėjo kilti dėl ten buvusios merginos S. Kiek jis žino, G. gulėjo lovoje ir „gavo mušti“. Negali pasakyti, kada tiksliai tai buvo.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020 m. spalio 8 d., apie 1 val., R. G. policijai pranešė apie sumuštą brolį R. G.. Atvykę policijos pareigūnai R. G. rado ir apžiūrėjo (duomenys neskelbtini). R. G. buvo neblaivus (3,62 prom.), pareigūnams paaiškino, kad 2020 m. spalio 6 d. V. D. namuose, (duomenys neskelbtini), jį sumušė du 13-17 metų amžiaus vaikinai, galimai D. anūkai. Pareigūnams iškvietus greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusysis pristatytas į Kretingos ligoninę. Priėmimo skyriuje R. G. nustatyta galvos smegenų trauma su sąmonės netekimu, nukentėjusysis išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (t. 1, b. l. 63-67).

Iš R. G. protokolo-pareiškimo ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) pas V. D. jis dirbo ūkio darbus, gėrė alkoholį. Sutemus kartu su D. drauge S. užmigo vienoje lovoje. Pabudo, kai du agresyviai nusiteikę jaunuoliai pradėjo jį purtyti, suėmę už rūbų ties krūtine, po to ėmė mušti, spardyti. Pažinojo tik vieną iš tų jaunuolių – L. T.. Kiekvienas jaunuolis jam sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių. Daugiausia smūgių sudavė nepažįstamas jaunuolis. Jaunuolių smūgiai kliuvo į įvairias kūno vietas, bet daugiausia į galvą. Buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalotas veidas, krūtinė. S. nesikišo, bet turėjo matyti, kaip jis buvo mušamas. D. miegojo kitame kambaryje, todėl nieko nematė. Į namus jį parvedė brolis, kuris vėliau iškvietė policiją, o šie atvykę – medikus (t. 1, b. l. 1, 16-17, 73-74, 79-81).

Iš R. G. sužalojimų apžiūros su vaizdo įrašu ir teismo medicininio tyrimo duomenų matyti, kad jam konstatuoti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – daugybiniai galvos-veido sumušimai, abiejų akių vokų kraujosruvos, kairės akiduobės kraujosruva, viršutinės lūpos muštinė žaizda (t. 1, b. l. 171-172).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir jo priedo matyti, kad R. G. atpažino L. Ž. kaip kartu su L. T. prieš jį V. D. namuose smurtavusį asmenį ( t. 1, b. l. 91-97).

Atviroji vagystė (BK 178 straipsnio 2 dalis)

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal šį straipsnį kyla esant bent vienam iš šių požymių.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. R. parodė, kad praėjusių metų spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, ji išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Priėjo prie automobilio, atidarė dureles, tuo metu pro šalį ėjo berniukas. Jis pasisveikino ir iš rankos pagrobė piniginę. Paėmęs piniginę, jis nubėgo link stoties. Ji pradėjo šaukti. Netoli buvę vyrai pradėjo jį vytis ir pagavo. Parvedė tą berniuką ir jis atidavė jai piniginę. Berniukas sakė, kad Ž. liepė jam pagrobti piniginę. Kai ji išėjo iš parduotuvės, Ž. su draugu sėdėjo ant suoliuko šalia parduotuvės. Piniginė buvo juoda su užklijuotu medalionu. Piniginėje buvo jos asmens dokumentas, banko kortelė, nuolaidų kortelės, 110 Eur popierinėmis kupiūromis ir smulkių monetų. Piniginėje buvo viena 50 Eurų kupiūra ir trys 20 Eur kupiūros. Atgavusi piniginę, ji iš karto patikrino jos vidų. Visi dokumentai buvo, piniginėje nebuvo tik 110 Eur. Ji klausė berniuko, kur yra pinigai, o šis jai atsakė, kad piniginę rado. Parduotuvės pardavėja pasakė, kad yra kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas. Atvykus policijai, peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kaip tas berniukas paima jos piniginę. Bandė ieškoti su policija Ž., bet jo nerado. Po įvykio niekas pinigų jai negrąžino. Pretenzijų kaltinamajam ji neturi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. T. parodė, kad jis, L. ir D. buvo centre (duomenys neskelbtini) prie „V.“. L. sakė, kad reikia eurų, todėl L. sugalvojo, jog reikia paimti piniginę iš močiutės. Močiutė buvo prie „A.“ parduotuvės. L. pasakė jam, kad šis paimtų piniginę, tada jis ir išėjo, o D. su L. liko laukti prie „V.“. Jis paėmė iš močiutės piniginę, nuėjo pas L. ir perdavė jam tą piniginę. Tada jie kartu nuėjo į pakalnę link parko. Nematė, kiek pinigų buvo piniginėje. Tada pribėgo kažkoks žmogus ir klausė, kur piniginė. Tas žmogus jam liepė eiti atgal į miestą, todėl jie nuėjo. Tada atvyko policija. Kai atėjo tas žmogus, jis piniginę atidavė L. Tas žmogus matė, kaip piniginę jis perdavė L. Po to susitiko su L. L. piniginės nebeturėjo. Apie pinigus su L. nekalbėjo. Pinigus iš piniginės jie pasidalino po lygiai – D. 30 Eur, L. 30 Eur ir jam 30 Eur. Kai sutiko L. po visko vėlai vakare, D. jau buvo išėjęs namo. L. sakė, kad piniginę išmetė į prūdą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. R. parodė, kad buvo mieste ir sutiko L. su L., kartu su jais nuėjo iki kebabinės. Kai susitiko juos, jie jau planavo paimti piniginę iš močiutės. Ž. sakė L., kad šis paimtų piniginę. Jis sutiko. Paėmęs piniginę, atidavė ją Ž. ir toliau nubėgo. Jis bėgo kartu su L. ir L., nes juos vijosi vyras. Ž. sakė, kad L. turi piniginę ir vyras nusivijo L. Ž. paėmė pinigus. Sakė, kad yra 70 Eur. Viena kupiūra buvo 20 Eur ir viena 50 Eur. Ž. piniginę pametė prie apleisto pastato ir jie nubėgo. Ž. pinigus įsidėjo į kišenę. Pabėgo iki miškelio, buvo dviese su Ž. L. nusivedė vyras. L. davė jam 20 Eur ir jis grįžo namo. Kitą rytą gavo iš L. žinutę, kad jis grąžintų pinigus, nes juos reikia grąžinti tai močiutei. Pinigus L. grąžino susitikus prie degalinės. Kaip buvo pasidalinti kiti pinigai jis nežino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. Ž. parodė, kad 2020 metų spalio ar lapkričio mėnesį kartu su P. P. jis važiavo iš tėvų į darbovietę ir sustojo netoli parduotuvės „A.“ (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie bankomato ir išgirdo moters šauksmą. Atsisukęs pamatė bėgant du vyrus. Suprato, kad kažkas atsitiko ir jis taip pat ėmė vytis. Bėgant pro autobusų stotį link seno pastato pamatė, kad sučiupo įtariamąjį ir visi grįžo prie tos moters aiškintis. Pamatė, kad prie parduotuvės yra filmavimo kameros. Tie du vyrai nuėjo į parduotuvę kartu su sulaikytu asmeniu. Pardavėjos pažino tą asmenį ir sakė, kad šis vėl prisidirbo. Pažiūrėjus kamerų vaizdo įrašą pamatė, kad iš tikro ta moteris buvo apiplėšta. Po to tie vyrai pasišalino. Vaikinukas gynėsi, kad to nedarė, jis tada iškvietė policiją. Moteris šaukė, kad pavogė virš šimto eurų. Asmuo, kurį sulaikė, prisiekinėjo, kad nieko nedarė ir nieko nežino. Prie parduotuvės stovėjo du asmenys ir jiems sulaikytasis vaikinas pasakė, kad čia Ž. pavogė. Tuomet jis pasakė, kad ir jo pavardė yra tokia pati.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad nepamena tikslios datos, bet buvo vasara. Jam paskambino anūkas D. R. ir paklausė, ar galėtų jį parvežti iš (duomenys neskelbtini). Jis buvo užsiėmęs, todėl neskubėjo važiuoti. Po kažkurio laiko vėl paskambino. Sakė, kad reikia paskubėti, kad yra krūmuose už (duomenys neskelbtini) tilto, nes kažkokie „pacanai“ nori jį sumušti. Nuvažiavo ir parvežė jį namo. Anūkas jokių daiktų su savimi neturėjo.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 14 val. 30 min., policijai pranešta, jog (duomenys neskelbtini) aikštėje, vaikinas iš moters atėmė piniginę, vaikinas sulaikytas. Atvykusiems policijos pareigūnams P. P. paaiškino, kad vijosi piniginę iš moters pavogusį vaikiną, bet kiti vyrai jį pavijo greičiau ir parvedė atgal. Vydamasis matė, kad vaikinų buvo iš viso trys. Sulaikytasis – L. T., kuris pareigūnams paaiškino, kad pavogti piniginę jam liepė L. Ž., pagrobęs piniginę ją atidavė L. Ž., buvusiam kartu su D. R.. L. Ž. pinigus pasiėmė, piniginę išmetė, kartu su D. R. pabėgo. Piniginė po apžiūros grąžinta L. R. (t. 1, b. l. 32-35, t. 2, b. l. 1-2, 4).

Iš L. R. pareiškimo policijai ir jos duotų parodymų matyti, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 14 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), jai išėjus iš parduotuvės „A.“ ir beeinant prie automobilio, prie jos iš už nugaros, nuo (duomenys neskelbtini) aikštės pusės, pribėgo jaunuolis, pagrobė jos piniginę ir nubėgo link autobusų stoties. Jai pradėjus šaukti, jaunuolį nusivijo 2 vyrai, kurie matė įvykį. Po kelių minučių vyrai prie jos atvedė jaunuolį ir parnešė piniginę be pinigų. Ją apvogęs jaunuolis sakė, kad pavogti piniginę jam liepė Ž., piniginėje buvusius pinigus atidavė Ž. Piniginės vertė 10 Eur, piniginėje buvo 110 Eur popierinėmis kupiūromis ir galimai 8,31 Eur monetomis, asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, nuolaidų kortelės (t. 1, b. l. 23-27, t. 2, b. l. 8-9).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus L. R. piniginę joje rasta L. R. asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, „Norfa“ ir „Camelia“ vaistinės nuolaidų kortelės, 8,31 Eur monetomis (t. 2, b. l. 45-48).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą jame užfiksuota moteris prie automobilio, jai darant automobilio dešines galines duris iš nugaros priėjęs jaunuolis paima iš rankos piniginę ir nubėga (t. 2, b. l. 51-52).

Iš vaizdo įrašo apžiūros duomenų matyti, kad įraše užfiksuota, jog 2020 m. spalio 28 d. 14 val. 11 min. trys jaunuoliai eina link parduotuvės „A.“ (duomenys neskelbtini). Dviem iš jų atsisėdus ant suolo, trečias lieka stovėti. 14 val. 17 min. vienas jaunuolių nueina link parduotuvės „A.“, kiti du perėję į kitą gatvės pusę, sustoja ties pastatu (duomenys neskelbtini). 14 val. 18 min. nuo parduotuvės „A.“ link prie pastato (duomenys neskelbtini) stovinčių dviejų jaunuolių, šiedu nueina už pastato, o atbėgusysis grįžta link parduotuvės „A.“ ir atsisėda ant suoliuko. 14 val. 21 min. iš automobilio, stovinčio (duomenys neskelbtini), išlipę trys vyrai iš skirtingų pusių pribėga prie pastato (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 54-55, 57-59).

Anksčiau aptarti ir įrodymais pripažintini duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis L. Ž. inicijavo nukentėjusiajai L. R. priklausančios piniginės vagystę. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas L. T. nurodė, jog L. Ž. jam sakė, kad reikia pinigų, todėl sugalvojo, jog reikia paimti piniginę iš močiutės bei liepė L. T. šią piniginę paimti. Šie L. T. parodymai sutampa su aplinkybėmis, kurias jis nurodė iš karto po sulaikymo, t. y. tiek nukentėjusioji L. R., tiek liudytojas E. Ž. teisme nurodė, jog sulaikytas L. T. tvirtino, kad piniginę pavogti jam liepė L. Ž.. Nors pats L. Ž. tiesiogiai nerealizavo aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, tačiau piniginei pavogti pasitelkė L. T., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl remiantis BK 24 straipsnio 3 dalimi, L. Ž. yra laikomas šios nusikalstamos veikos vykdytoju. Be to, L. Ž. dalyvavimą padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir tai, jog L. T. pagrobtą piniginę iš karto perdavė L. Ž., kuris išėmė iš jos buvusius pinigus bei juos atitinkamai paskirstė. Teisme apklaustas kaltinamasis L. Ž. taip pat parodė, kad jo draugas L. T. paėmė piniginę, perdavė jam, o jis pasiėmė pinigus ir pabėgo. Byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje L. Ž., veikdamas per tarpininką, dėl amžiaus neatsakantį pagal baudžiamuosius įstatymus, atvirai pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai L. R. 128,31 Eur turtinę žalą.

Automobilio vagystė (BK 178 straipsnio 2 dalis)

BK 178 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė automobilį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. B. parodė, kad tikslaus įvykio laiko neprisimena, bet tai nebuvo labai šaltas metų laikas. Jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs alkoholio ir užmigo, durys buvo paliktos neužrakintos. Kieme buvo jo automobilis – pilkos spalvos „Opel Astra“ markės, universalas. Automobilyje buvo piniginė, o bagažinėje meškerės ir žvejybos įranga. Automobilis buvo užrakintas. Tą dieną pas jį į namus buvo atėjęs D. ir L., kurį pažįsta iš matymo. L. pas jį į namus atsivedė D., su kuriuo jis išgėrė. Su D. ir L. apie automobilį nekalbėjo. L. buvo įėjęs į jo namus atsigerti vandens ir matė, kaip ant stalo buvo palikti automobilio raktai. Po to kai išgėrė su D., dar buvo išėjęs į miestą pas savo mamą. Grįžęs į namus užmigo ir atsibudo vakare. Atsibudęs pastebėjo, kad kieme nebėra automobilio, nebuvo ir automobilio raktų. Išėjo į miestą, ten sutiko policijos pareigūnus, kuriems pasakė, kad dingo jo automobilis, tačiau policininkai jam liepė išsiblaivyti. Kitą diena atsikėlęs iškvietė policiją. Prieš tai dar skambino savo draugams B., G., klausė jų, gal šie paėmė jo automobilį ir tokiu būdu norėjo papokštauti, bet niekas nieko nežinojo. Jei jis kam nors skolina savo automobilį, tai visada važiuoja kartu. Vėliau jam paskambino pažįstamas V. J. ir pasakė, kad jo automobilis yra (duomenys neskelbtini), šalia L. močiutės V. V. jis pažįsta iš matymo. Ji pasakė, kad naktį buvo atvažiavęs L. Ž. su L. ir prašė pinigų. Kai rado automobilį, meškerių ir žvejybos įrangos jame nebebuvo. Nesiaiškino, kas nuvarė automobilį. L. sakė, kad L. Piniginė su dokumentais buvo likusi automobilyje. Atsisako civilinio ieškinio, supranta ieškinio atsisakymo pasekmes, pretenzijų kaltinamajam nebeturi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. T. parodė, kad T. B. yra jo kaimynas. Jis atėjo pas B. į „trobą“, joje jis buvo vienas. Pamatęs mašinos raktus, sugalvojo juos paimti, bet B. pamatė ir paklausė jo, ką jis čia daro. Tada B. jo paklausė, ar šis moka vairuoti. Jis B. atsakė, kad L. moka vairuoti. B. pasakė, kad jeigu jie nesudaužys jo mašinos, gali su ja važiuoti. Jis ir ankščiau yra paėmęs iš B. automobilį. Dėl mašinos su B. jis susitarė virtuvėje, po to abu išėjo į lauką, tada atėjo D. Būnant lauke B. jam dar pasakė, kad vakare turės jam grąžinti mašiną. D. girdėjo, kaip jis su B. susitarė, kad mašiną jis grąžins vakare. Paskui, sutaręs su B. dėl automobilio, jis nuėjo pas L. ir pasiūlė jam važiuoti pasivažinėti. Kai su automobilio raktais nuėjo pas L., pasakė jam, kad sutarė su B., jog jis pasiskolins mašiną ir vakare jam ją grąžins. L. žinojo, kieno tie rakteliai, nes jau ir ankščiau jie buvo važiavę šiuo automobiliu. Po 5 minučių kartu su L. atėjo pas B. į namus pasiimti automobilio. Kai su L. atėjo paimti mašinos, D. jau nebebuvo, o B. girtas miegojo savo namuose. B. nematė kaip jie paėmė automobilį. B. pažįsta L., jie tą vakarą nesikalbėjo. L. vairavo automobilį, o prie „gaidynės“ ir jis truputį pasivažinėjo. Keletą valandų ten buvo palikę automobilį, nes ėjo namo pavalgyti. Po to jie abu automobiliu išvažiavo pas jo močiutę, netoli jos namų užbuksavo automobilio ratai. Jis sakė močiutei, kad L. nusipirko mašiną. Buvo tą vakarą atvažiavęs močiutės draugas, bandė ištraukti mašiną, bet nepavyko. Automobilyje buvo blizgės ir meškerės. Vieną meškerę ir porą blizgių jis pasiėmė sau, L. nieko neėmė. Kitas meškeres ir blizges pardavė. Parduoti meškeres sugalvojo abu. Už gautus pinigus užsipylė benzino. Su B. atsiskaitė, jis sakė, kad pretenzijų jiems nebeturi. Mašinos bagažinėje buvo pilna daiktų. Jie paėmė 4 meškeres ir dėžę blizgių. Tą meškerę, kurią buvo pasilikęs sau, padėjo pas močiutę namie. Po mėnesio B. pasiėmė tą meškerę iš močiutės. Kitas meškeres pardavė tą pačią įvykio dieną. Neįsivaizduoja, kaip pas L. L. atsirado paimti daiktai.

Teisiamajame posėdyje V. D. parodė, kad L. T. yra jos anūkas. L. buvo atvažiavęs su L. ir sakė, kad jeigu ji nori, jie gali nuvežti ją į parduotuvę. Sakė, kad nusipirko mašiną. Ta mašina buvo įklimpusi ir negalėjo išvažiuoti. L. miegojo pas ją namie, o L. miegojo mašinoje. L. turėjo mašinos raktus ir sakė, kad nusipirko mašiną iš šiukšlyno už 50 Eur. Ji tuo nepatikėjo. Ji nežinojo, kieno tai automobilis. Kitą dieną atėjo žmogus ieškoti automobilio, to žmogaus vardo nežino. Jis sakė, kad tie „rupūžės“ nuvarė jo mašiną. Jis išsitraukė mašiną, pasiėmė meškeres ir išvažiavo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. T. parodė, kad viskas buvo seniai, tikslaus laiko jau nepamena. Jis ėjo į miestą ir sutiko L., kurio pavardės nežino. Turėjo butelį degtinės, kartu su L. nuėjo pas T. B.. L. dabar yra apie 16 metų, tuo metu gal buvo 15 metų. Atėjus pas B., jis kaip tik prie namo rūkė. Iš pradžių su B. jie gėrė degtinę namie, po to išėjo gerti į lauką, kad galėtų parūkyti. Jie buvo trys – jis, L. ir B. L. kartu su jais negėrė. Apie automobilį nekalbėjo. Kieme tuo metu buvo B. automobilis – pilkas „Opel Astra“. Kai tą dieną išėjo iš B., automobilis dar buvo kieme. Automobilio durelės ir langai buvo uždaryti, automobilio raktų jis nematė. Pas B. užtruko apie valandą. Vėliau jis girdėjo, kad kažkas pasivažinėjo su tuo automobiliu. Kitą dieną mieste B. jam pasakojo, kad atsikėlęs, eidamas į tualetą pamatė, jog kieme nebėra mašinos. Jis sakė, kad nebėra nei raktelių, nei automobilio. Sakė, kad gal kam paskolino, tiksliai nepamena. Vėliau automobilį atgavo, kiek jam žinoma, policija rado automobilį. Negirdėjo, kad B. su L. kalbėtų kažką apie automobilį. Negali pasakyti, ar B. kada buvo kam paskolinęs savo automobilį. Nežino, ar B. L. būtų paskolinęs automobilį važiuoti. Jeigu buvo „prigėręs“, gal ir galėjo duoti. Matė, kaip L. su B. buvo nuėję į šoną, bet ką jie kalbėjo, jis negirdėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad L. Ž. ir L. T. buvo atėję pas jį į namus paprašyti, kad jis ištrauktų mašiną iš griovio. Buvo jau sutemę. Tai galėjo būti 2020 metų rudenį. Sakė, kad norėjo apsisukti ir įvažiavo. Automobilis buvo įkritęs netoli T. močiutės, prie jo namų einančio keliuko. Traktoriaus akumuliatorius buvo išsikrovęs, todėl jis negalėjo užvesti jo ir ištraukti mašinos. Buvo priėjęs prie mašinos, ji buvo nuslydusi nuo kelio ir įkritusi į duobę. Jis neklausė, iš kur jie gavo mašiną. Kitą dieną atvažiavo policija.

Teisiamajame posėdyje liudytojas L. L. parodė, kad tiksliai nepamena kada, bet L. Ž. jam pasiūlė pirkti žvejybos reikmenų, jis iš Ž. nusipirko blizgių, guminukų. Po kelių dienų iš T. B. sužinojo, kad daiktai vogti, jis reikalavo juos grąžinti, kaltino, kad tai jis pavogė šiuos reikmenis. Pokalbio metu B. jam taip pat minėjo apie automobilio vagystę, bet apie mašinos vagystę jis nieko nežino. Girdėjo, kad pavagiant mašiną dalyvavo L. T.. Žvejybos reikmenis atidavė T. B., nunešė juos į jo namus.

Iš T. B. pareiškimo policijai ir jo parodymų matyti, kad 2020 m. lapkričio 7 d., laikotarpiu nuo 11 iki 15 val. iš jo kiemo (duomenys neskelbtini), pavogtas 1 000 Eur vertės automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo paliktas nerakintas, su raktu užvedimo spynoje. Automobilio daiktadėžėje buvo automobilio dokumentai ir piniginė-rankinukas su asmens dokumentais bei banko kortelėmis, bagažinėje – dvi meškerės. 2020 m. lapkričio 7 d. ryte gėrė alkoholį kieme su D. ir A. Ž. posūniu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. D. su Ž. posūniu išėjo į centrą, jis pats išėjo pas savo mamą R. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo apie 15 val. Ar kieme tebebuvo jo automobilis, neįsidėmėjo. 2020 m. lapkričio 8 d., tuoj po to, kai jį apklausė policijos pareigūnai, jam paskambinęs V. J. pasiūlė dėl automobilio eiti pasikalbėti pas J. Ž.. Nuėjus, Ž. jam pasakė, kad jo automobilis yra (duomenys neskelbtini) netoli Ž. močiutės namų. Kartu su A. B. nuvažiavęs į nurodytą vietą automobilį rado užklimpusį kelkraštyje. Automobilio abu bamperiai buvo apgadinti, iš automobilio buvo dingusi viena meškerė. Ž. močiutė, vadinama „ragana“, sakė, kad automobiliu pas ją buvo atvažiavęs L. Ž. ir vyriausias Ž. sūnus, vardu L. Kai policija grąžino jam automobilį, jame nebebuvo žvejybinių reikmenų, kurių bendra vertė 300 Eur. Klausė L. T., kur dingo meškerė ir žvejybiniai reikmenys, šis sakė, kad meškerė pas močiutę, o žvejybinius reikmenis pardavė L. L.. Iš L. L. atgavo žvejybinių reikmenų už 50 Eur. Meškerę pasiėmė iš L. T. močiutės. Po įvykio automobilis buvo apgadintas (t. 1, b. l. 41-42, t. 2, b. l. 97-98, 103-104).

Iš automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) lauko kelyje automobilis aptiktas kelkraštyje, vairuotojo pusės ratais įklimpęs į gruntą, automobilio priekinis ir galinis bamperiai apgadinti, automobilis aptiktas atrakintas su raktu užvedimo spynoje (t. 2, b. l. 74-86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad 2020 m. rudenį (duomenys neskelbtini) sutiko T. B., kuris jam pasakė, jog dingo automobilis, ėjo kviesti policiją. Nuėjęs pas J. Ž., papasakojo jai apie dingusį B. automobilį. Ž. paprašė B. paskambinti ir jį pakviesti. Kai B. netrukus atėjo, Ž. pasakė, kad automobilis yra griovyje už (duomenys neskelbtini), prie jos močiutės V. D. namų. Pamanė, kad automobiliu važinėjosi L. T. ir L. Ž.. Kokiomis aplinkybėmis L. T. su L. Ž. pasiėmė B. automobilį jis nežino (t. 2, b. l. 140-141).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, jog kaltinamasis nepripažįsta kaltės dėl T. B. automobilio vagystės, todėl prašė kaltinamąjį dėl šio kaltinimo išteisinti. Apklaustas teisme pats kaltinamasis L. Ž. nurodė prieštaringas aplinkybes dėl jam pareikšto kaltinimo pavogus T. B. automobilį. Viena vertus, kaltinamasis nurodė pripažįstantis kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, patvirtino, jog kartu su L. T. atėjo į T. B. namus ir iš ten išvažiavo nukentėjusiojo automobiliu, teigė suprantantis, jog su L. T. paimdami T. B. automobilį ir juo važinėdami elgėsi neteisėtai. Kita vertus, duodamas parodymus L. Ž. aiškino, kad jo draugas L. T. atėjo pas jį į namus su T. B. automobilio rakteliais ir pasakė, jog T. B. leido savo automobiliu pasivažinėti iki 3 val. nakties.

Pažymėtina, kad iš esmės analogišką aplinkybę nurodė ir kaip liudytojas teisme apklaustas L. T., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, jog T. B. leido jam pasivažinėti savo automobiliu iki vakaro, todėl jis su T. B. automobilio raktais nuėjo pas L. Ž. ir šiam pasakė, jog T. B. paskolino jam savo automobilį iki vakaro, todėl jie abu grįžo ir pasiėmė automobilį. L. T. aiškino, kad pokalbis su T. B. dėl automobilio iš pradžių vyko jiems dviem esant namo viduje, o vėliau ir lauke, girdint D. T.. Nors teisme nukentėjusysis T. B. nepatvirtino, jog iš tiesų leido L. T. pasinaudoti jo automobiliu, tačiau neneigė, jog kaltinime nurodytą dieną pas jį į namus buvo atėjęs jo draugas D. T., su kuriuo jis vartojo alkoholį, o su juo kartu buvo atėjęs ir L. T.. Liudytojas D. T. teigė negirdėjęs, kad T. B. būtų leidęs L. T. paimti jo automobilį, tačiau posėdžio metu patvirtino matęs, kaip L. T. su T. B. kalbėjosi nuėję į šoną, nors ir negirdėjo šio pokalbio turinio. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusysis neneigė aplinkybės, jog aptariamą dieną, dar iki automobilio dingimo, jis vartojo alkoholį. Pareiškime policijai nukentėjusysis T. B. nurodė, kad tą pačią dieną apie automobilio vagystę policijai nepranešė, nes buvo „stipriai neblaivus“. Teisme apklaustas liudytojas D. T. nurodė, kad kitą dieną jam kalbantis su T. B., pats T. B. kėlė versiją, jog gal kam paskolino savo automobilį, tačiau nepamena kam. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis dėl neblaivumo galėjo ir neatsiminti viso pokalbio su L. T. turinio.

BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.