Telšių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano kreditas“ atstovui, ieškinyje ieškovės atstovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

nedalyvaujant atsakovui E. G., kuriam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano kreditas“ ieškinį atsakovui E. G. dėl 572,00 Lt skolos priteisimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui E. G. ieškovės ieškinys įteiktas 2012 m. birželio 11 d., viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, prieštaravimų reikalavimo dydžiui ir pagrindui nepareiškė.

Atsakovas E. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo spaudoje būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (LR CK 6.2 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010 m. sausio 22 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano kreditas“ ir atsakovas E. G. prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas sudarė kredito sutartį Nr. MNST KODAS A8C6 B2B6 3E3D E423 E20D 8ADC 4BC9, pagal standartines Bendrųjų sąlygų 4 ir 5 punktuose nurodytas nuostatas (b.l. 4-10). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio 2 dalį, kreditavimo sutartis laikoma konsensualiniu sandoriu, tai yra tokia sutartis sukuria šalių teises ir pareigas nuo šalių susitarimo momento (LR CK 6.881, 6.883 str.). Ieškovė 2010 m. rugsėjo 23 d. į atsakovo sąskaitą pravedė 250,00 Lt kreditą (b.l. 11). Pagal Kredito sutartį, atsakovas kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. spalio 23 d. (b.l. 8). Kredito sutarties Nr. MNST KODAS A8C6 B2B6 3E3D E423 E20D 8ADC 4BC9 37E7 9.1. punkte nurodyta, jei kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžinimo sumos, už suteiktą kreditą. Sutarties 9.3 punkte numatyta, kad kredito gavėjui delsiant grąžinti kreditą ar jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, kreditorius turi teisę sustabdyti delspinigių skaičiavimą, o kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 100 litų dydžio baudą, už kiekvieną suteiktą kreditą. Taip pat Kredito sutartį Nr. MNST KODAS A8C6 B2B6 3E3D E423 E20D 8ADC 4BC9 37E7 9.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui (atsakovui E. G.) laiku negrąžinus kredito ar jo dalies ir/ar kredito mokesčio bei kitų įsiskolinimų pagal šią sutartį, kreditorius turi teisę pavesti skolos išieškojimą trečiajam asmeniui (b.l. 8). Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė 2012 m. sausio 16 d. atsakovui išsiuntė reikalavimą įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėti pagal sutartį susidariusius įsiskolinimus (b.l. 13). Tačiau atsakovas kredito negrąžino. Ieškovė nurodo, kad atsakovas liko jai skolingas 572,00 Lt mokėtinų įmokų, kurias sudaro 250,00 Lt negrąžinto kredito, 145,00 Lt priskaičiuotų palūkanų ir 177,00 litų priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių nuo 2010-09-23 iki 2012-02-23 (b.l. 14).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsniu draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 str.), ieškovei iš atsakovo priteistina 250,00 Lt negrąžinto kredito.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 145,00 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė minėto palūkanų dydžio niekaip nepagrindžia, kadangi nei ieškinyje, nei jo prieduose nenurodė reikalaujamų palūkanų normos, nepateikė teismui palūkanų skaičiavimo laikotarpio, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys yra susitarusios dėl tokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė reikalavimą dėl 145,00 Lt dydžio palūkanų priteisimo, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovei priteisti įstatyme nustatytas palūkanas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis išdėstytu už laikotarpį nuo 2010-09-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2012 m. balandžio 27 d., ieškovei iš atsakovės priteistina 23,73 Lt (250,00 Lt x 0,05 / 365 d. x 693 d.) palūkanų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1 p. numato, kad kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo mokėti kreditoriui 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 177,00 Lt delspinigiai nuo 2010-09-23 iki 2012-02-23 (b.l. 14).

Iš byloje esančių duomenų ir pateikto ieškinio matyti, kad sudaryta vartojimo sutartis. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti netgi ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per didelės.

Atsižvelgiant į sutarties pobūdį (vartojimo sutartis), sutarties šalis (vartotojas – fizinis asmuo ir kreditorius – juridinis asmuo), skolos dydį, metinę palūkanų normą, tvarkymo ir sandorio sudarymo mokesčius, laikytina, kad sandoriuose numatyti 2 proc. dydžio delspinigiai, pažeidžia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, įtvirtina baudines netesybas ir sudaro pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti.

Pažymėtina, kad nuo 2011-04-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad 2 proc. dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga, todėl teismas, remdamasis CK 6.258 str. 3 d. ir CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, mažina netesybas iki 0,05 proc. dydžio nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Remiantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovo priteistina 22,75 Lt (250,00 Lt x 0,0005 x 182 d.) delspinigių (CK 6.73 str. 2 d.).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog sumokėjo 50,00 Lt dydžio žyminį mokestį (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.), kuris yra nustatytas minimalus, įskaitant indeksaciją, paduodant ieškinį teisme ( LR CPK 80str., 82 str. ). Iš viso ieškovė patyrė 50,00 Lt dydžio įstatymo nustatytų turtinio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškovei priteistinos iš atsakovo ( LR CPK 80 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano kreditas“, buv. J. Savickio g. 4-7, Vilniaus m., į. k. 302441092, a. s. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S:

- 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) negrąžinto kredito;

- 23,73 Lt (dvidešimt tris litus 73 ct) palūkanų;

- 22,75 Lt (dvidešimt du litus 75 ct) delspinigių;

- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 50,00 Lt (penkiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.