Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams S. Č. ir L. Č. dėl sandorių, kuriais pažeistos kreditoriaus teisės, pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir L. Č. ieškinį atsakovui S. Č., tretysis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu actio Pauliana ieškiniu pareiškė reikalavimą sandorius, kuriais S. Č. 2014-02-18 suteikė įgaliojimą sūnui L. Č. iš sąskaitos paimti 134590,00 Lt ir 110000,00 Eur pinigines lėšas bei 2016-08-05 dovanojimo sutartį, kuria S. Č. padovanojo L. Č. 100 000 Eur, pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją, išieškojimą nukreipiant į dovanojimo sandoriu padovanotus 100 000 Eur kreditoriaus reikalavimo (36 724,78 Eur) ribose. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos AVMI viršininko 2011 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (12.18)-N5-32 išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, su mokesčių mokėtoju S. Č. 2011-02-15 pasirašė mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) Nr. 12.18-N5-33 dėl 190997,71Lt GPM bei 100000,00 Lt PVM, t. y. 290997,71 Lt bendros sumos išdėstymo nuo 2011-01-14 iki 2016-01-31. Nurodė, kad Klaipėdos AVMI 2010-01-25 Turto arešto aktu Nr. 12.28-484 buvo areštavusi skolininkui S. Č. priklausančius 4 žemės sklypus ir 50 proc. negyvenamos patalpos - Grožio salono. S. Č. motyvuotu prašymu 2012-06-13 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.16-08)-319-6446 turto areštas panaikintas. S. Č. nevykdant įsipareigojimų pagal minėtą mokestinės paskolos sutartį, VMI prie FM 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-7461 šią sutartį nutraukė. Kol skolininkas laikėsi pasirašytos MPS sąlygų (iki jos nutraukimo 2014-09-16), mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo pradėti išieškojimo veiksmų S. Č. atžvilgiu. Tačiau S. Č., galimai, piktnaudžiaudamas mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpio sąlygomis (kol MPS galioja, dėl sutartimi išdėstytos mokestinės nepriemokos nėra atliekami išieškojimo veiksmai) 2013-11-21 savo turimą nekilnojamąjį turtą, t. y. 4 žemės sklypus, padovanojo sutuoktinei I. Č., a.k. 47006030406. Pagal 2014-01-21 Turto pasidalijimo sutartį Nr. LP-255 sutuoktinei taip pat perdavė negyvenamąją patalpą - grožio saloną. Be to, MPS galiojimo laikotarpiu t.y. 2013-10-15 mokėtojas (atsakovas) pardavė žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) J. K.. 2014-02-19 nupirko žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) ir 2014-02-21 pardavė V. Š. Taigi, VMI prie FM 2014-09-16 priėmus sprendimą Nr. (23.24-08)-327-7461 nutraukti 2011-02-15 MPS Nr. 12.18-N5-33 ir 2014-10-29 priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto, S. Č. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar registruotino turto nebeturėjo. 2015-11-05 AB Swedbank pateikus informaciją apie S. Č. piniginių lėšų judėjimą, per 3 paskutiniuosius metus, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 mokėtojo (atsakovo) įplaukos buvo ženkliausios – 197 041,66 Eur, 18 063,76 USD, iš jų: 110 000,00 E. V. Š. 2014-02-21 pravestos piniginės lėšos pagal pirkimo pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), 8 236,79 Eur (28440,00 Lt) antstolio Jono Petriko grąžinama varžytinių dalyvio įmoka, 18 796,34 Eur (64 900,00 Lt) - lėšų įnešimai bei mokėtojo lėšų pervedimai. Šio laikotarpio išlaidos – 19 8373,66 Eur, iš jų 2014-02-19 bei 2014-02-27 2 000,00 USD ir 2 010,00 USD pervesta dukrai B. Č., o 2014-02-25 suteikto įgaliojimo pagrindu sūnus L. Č. išėmė iš S. Č. sąskaitos 134 590,00Lt ir 110 000,00 Eur, gautus už nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį. Tokiu būdu buvo pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, numatytas LR CK 6.9301 str. 2017-01-03 iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo pranešimo civ. byloje Nr. 2SP-383-904/2017 ieškovė sužinojo apie 2016-08-05 dovanojimo sutartį, kuria S. Č. padovanojo savo sūnui L. Č. 100 000 Eur. Minėtoje byloje pareiškėjai S. Č. ir L. Č. pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, šalys šią sutartį prašo laikyti niekine ir negaliojančia. Taigi, turėdamas skolų valstybės biudžetui, atsakovas nesiekė jų grąžinti, o priešingai, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, suteikė įgaliojimą savo sūnui, kad šis galėtų disponuoti/paimti skolininko pinigines lėšas, kartu užsitikrindamas, kad išieškojimo atveju, skolininko sąskaitoje lėšų nebus, taip bus apsaugoti atsakovo - S. Č. interesai, taip pat su sūnumi sudarė dovanojimo sutartį, kurią dabar siekia pripažinti negaliojančia, vėlgi bandydami išvengti mokestinės nepriemokos išieškojimo į valstybės biudžetą. Ieškovė mano, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes atsakovui nepateikus GPM deklaracijų už 2014 – 2015 metus, apie S. Č. piniginių lėšų judėjimą sužinojo tik 2015-11-05, gavusi informaciją iš AB Swedbank, o apie dovanojimo sutartį sužinota 2017-01-03, gavus pranešimą iš teismo. Šiuo atveju atsakovo nesąžiningumas yra preziumuojamas, nes įgaliojimo ir dovanojimo sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių, t. y. tarp tėvo ir sūnaus. Atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, kad sudarius ginčijamus sandorius jis nebeturės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir tai pažeis ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus teises.