Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tariamojo sandorio negaliojimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) ieškiniu prašė teismo actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento S. Č. 2014 m. vasario 18 d. įgaliojimą sūnui L. Č. paimti iš jo banko sąskaitos 134 590 Lt (38 979,96 Eur) ir 110 000 Eur (toliau – Įgaliojimas) bei 2016 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį, kuria S. Č. padovanojo L. Č. 100 000 Eur (toliau – Dovanojimo sutartis); taikyti restituciją, kreditorės reikalavimo dydžio (36 724,78 Eur) išieškojimą nukreipiant į Dovanojimo sutartimi padovanotus 100 000 Eur.L. Č. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia Dovanojimo sutartį.Valstybinė mokesčių inspekcija ieškinyje nurodė, kad atsakovas S. Č., turėdamas skolų valstybės biudžetui, nesiekė jų grąžinti, bet priešingai, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, suteikė Įgaliojimą sūnui L. Č., kad šis galėtų paimti skolininko lėšas iš jo banko sąskaitos, užtikrindamas, jog išieškojimo atveju sąskaitoje lėšų nebūtų. Taip pat S. Č. su sūnumi sudarė Dovanojimo sutartį ir patys siekia ją pripažinti negaliojančia, bandydami išvengti mokestinės nepriemokos išieškojimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodo, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie S. Č. lėšų judėjimą sužinojo tik 2015 m. lapkričio 5 d. gavusi informaciją iš AB „Swedbank“, o apie Dovanojimo sutartį sužinojo 2017 m. sausio 3 d., gavusi pranešimą iš teismo apie L. Č. ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. Anot ieškovės, atsakovo nesąžiningumas yra preziumuojamas, nes Įgaliojimas ir Dovanojimo sutartis sudaryti tarp artimųjų giminaičių, t. y. tarp tėvo ir sūnaus; atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, kad, sudaręs ginčijamus sandorius, nebeturės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ir tai pažeis ieškovės (kreditorės) teises.L. Č. ieškinyje nurodė, kad pagal ginčijamą Dovanojimo sutartį atsakovas turėjo jam padovanoti 100 000 Eur, tačiau šios sumos neperdavė, tik siekė sukurti sąlygas, kad L. Č. gautų geresnį finansavimą. Anot L. Č., pinigų neperdavimo faktą patvirtina aplinkybės, kad jo turtas hipoteka įkeistas AB „Swedbank“, užtikrinant kredito grąžinimą (jei atsakovas jam būtų padovanojęs Dovanojimo sutartyje nurodytą pinigų sumą, L. Č. nebūtų reikėję imti kredito ir patirti papildomų išlaidų); L. Č. banko sąskaitoje tokia pinigų suma negauta, taip pat neįnešta į sąskaitą; fiziškai perduoti itin didelę dovanojamą sumą būtų buvę gan sudėtinga; Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad S. Č. jau nuo 2015 m. neturėjo jokio turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą, taigi jis neturėjo finansinių galimybių padovanoti tiek daug pinigų; L. ir S. Č. yra artimieji giminaičiai, todėl sudarinėti notariškai patvirtintą sutartį tik dėl pinigų perdavimo vienas kitam būtų buvę nelogiška (ji sudaryta tik siekiant deklaruoti geresnę L. Č. finansinę padėtį); notarė, tvirtinusi ginčijamą sutartį, pinigų perdavimo nematė. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo esminės dovanojimo sandorio sąlygos – pinigų perdavimo, taip pat šalių valios sukurti teisinius padarinius, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsniu, Dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia.Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams S. Č. ir L. Č. sujungta su civiline byla pagal ieškovo L. Č. ieškinį atsakovui S. Č., trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija.