Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvė atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiais paskirtos galutinės 9 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta švelnesnė skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir skirta galutinė subendrinta – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi įskaitytos bei atliktos bausmės dalys pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Civilinio ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš I. K. 429,57 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. K. nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio mėn. 21 d. apie 20.30 val. „(duomenys neskelbtini)“ registratūros patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išdaužiant lauko langą ir taip įsibrovus į patalpos vidų, atsirakinus kasos aparatą šalia buvusiu raktu, pagrobė svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. 290,42 eurų, taip padarydamas (duomenys neskelbtini) 429,57 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad I. K. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. K. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta, padaryta žala. Skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertinta ir tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 17 kartų, yra darbingo amžiaus, dirbantis bausmės atlikimo vietoje, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, mažametį vaiką, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo I. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nuteistojo I. K. apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. BK 61 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022).

8. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos civiliniam ieškovui buvo padaryta turtinė žala. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir nuteistojo I. K. asmenybę – praeityje teistas 17 kartų, darbingo amžiaus, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, mažametį vaiką. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti I. K. paskyrus mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

10. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi, teismas skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Be to, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

11. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams dėl bausmės rūšies parinkimo nuteistojo atžvilgiu. Vis dėlto, teisėjų kolegija, nemenkindama nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai ją individualizavo, be kitų aplinkybių neįvertino to, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė (429,57 Eur) ir, nesant kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą, būtų kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto vagystė (baudžiamasis nusižengimas). Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis I. K. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad ketina atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą, bausmės atlikimo metu vykdo individualią veiklą, pagal galimybes moka nukentėjusiesiems pagal civilinius ieškinius priteistą žalą, nusikalstamą veiką įvykdė dėl pinigų trūkumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad I. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. BK 41 straipsnis be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo) išskiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės, pagrobto turto vertė, nuteistojo I. K. siekis pasitaisyti, sudaro pagrindą išvadai, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, paskyrus nuteistajam švelnesnę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė yra teisinga ir proporcinga, nėra aiškiai per griežta, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

12. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad I. K. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 189,58 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis I. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, šiuo nuosprendžiu jo apeliacinis skundas tenkinamas, todėl iš apelianti nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo I. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam I. K. paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo.

I. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtos galutinės 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti galutinę subendrintą – 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi įskaitytas bei atliktas bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo I. K..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.