Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.1.2.4; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. spalio 4 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis

kaltinamajam I. K. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis), jo gynėjui advokatui K. G.,

civilinio ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – LSMULKK) atstovei D. A.,

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme; subendrinus su 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, jam skirta galutinė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; subendrinus su 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, jam skirta galutinė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; subendrinus su 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, jam skirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę; 2015 m. liepos 3 d. paleistas atlikęs bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, galutine – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi šis nuosprendis subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiais, galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, galutine – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d., 2 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiais, galutinė bausmė – 6 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos) – 2 metų laisvės atėmimo bausme; subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (12 veikų), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (12 veikų) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiais, galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo (2022 m. sausio 17 d. paleistas ir įtrauktas į probuojamų asmenų registrą).

17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešerių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. gruodžio 13 d. epizodas), BK 187 straipsnio 3 dalį subendrinta apėmimo būdu – griežtesnei – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 27 (dvidešimt septynių) parų bausmę, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir skirta jam subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. vasario 22 d. vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos – 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtos – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir paskirta subendrinta – 9 (devynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiais įskaitytas bei atliktas bausmės dalis. Kitoje dalyje nuosprendžiai vykdomi be pakeitimų. Nutartis 2024 m. rugpjūčio 2 d. įsiteisėjusi,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., 2024 m. balandžio mėn. 21 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) išdaužiant lauko langą ir taip įsibrovus į patalpos vidų, atsirakinus kasos aparatą šalia buvusiu raktu, pagrobė svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. 290,42 eurų, taip padarydamas (duomenys neskelbtini) – 429,57 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis I. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo Kaune, kadangi neturėjo pinigų, todėl sugalvojo nueiti į (duomenys neskelbtini) išdaužti langą ir patekus į vidų, apvogti kasos aparatą. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta.

Be kaltinamojo I. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojos J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 m. balandžio 19 d. apie 08.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos darbovietėje (duomenys neskelbtini), esančioje kasoje buvo atlikta kasos inkasacija ir visi ten buvę grynieji pinigai išgabenti į centrinę kasą. Kasoje nuo 2024 m. balandžio 19 d. 19.00 val. t. y. nuo to laiko, kaip jos baigė darbą, kasoje buvo likę 290,42 Eur., kadangi (duomenys neskelbtini)“ savaitgaliais nedirba. 2024 m. balandžio 22 d. 07.00 val. atėjo į darbą ir sužinojo iš apsaugos darbuotojų bei atvykusių policijos pareigūnų, kad jos darbo vietoje buvo įvykdyta vagystė ir iš kasos pagrobti minėti 290,42 Eur. Įtariamųjų neturi, daugiau ką papildyti, taip pat neturi (1 t., b. l. 64-65).

Liudytojos S. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 m. balandžio 22 d. apie 05.45 val., atvyko į savo darbo vietą. Apie 06.00 val., eidama pro (duomenys neskelbtini) patalpas, kad į šaldytuvą pasidėti maistą, pajautė, kad patalpoje yra labai šalta. Nuėjusi prie lango pastebėjo, kad šis yra atidarytas ir išdaužtas, po to pastebėjo, kad kasos aparatas yra atidarytas ir aplinkui daiktai išmėtyti. Apie įvykį nedelsiant pranešė apsaugos darbuotojams, kurie į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Kas galėjo įsibrauti į patalpą ji nežino ir dėl to nurodyti negali (1 t., b. l. 68-70).

2024 m. balandžio 22 d. Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 19 d.19.00 val. iki 2024 m. balandžio 22 d. 06.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) patalpos į ją įsibrovus, išdaužiant lauko langą ir patekus į vidų. Iš kasos aparato, jį atsirakinus šalia buvusiu raktu, buvo pagrobti 290,43 eurai, grynieji pinigai. Įtariamasis nenustatytas ir nesulaikytas. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 7-15).

2024 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad užfiksuota įvykio vieta, matomas trijų aukštų mūrinis pastatas, priėjus prie įėjimo, matomi laiptai ir virš jų medinės durys su stiklo paketais, virš durų, matomas geltonų raidžių užrašas (duomenys neskelbtini) užėjus į vidų ir laiptais pakilus į viršų, matoma registratūros patalpa, užėjus į vidų, matomas medinis prekystalis, už jo matomi sudėti lentynose įvairūs dokumentai, užėjus už prekystalio, matomas atidarytas stalčius, nuo kurio rankenos ant sudrėkinto vatos tampono paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas ir supakuojamas į popierinį voką. Toliau matomi dešinėje išmėtyti daiktai ir ant spintelės pastatytą ir atidarytą kasos aparatą, ant grindų matomos padėtos žirklės su juoda rankena, nuo kurių paimtas ant sudrėkinto vatos tampono galimai biologinės kilmės pėdsakas ir supakuojamas į popierinį voką. Taip pat ant stalo, šalia kasos aparato, matomi padėti rakteliai nuo kasos aparato, nuo kurių paimta ant sudrėkinto vatos tampono galimai biologinės kilmės pėdsakas ir supakuotas į popierinį voką. Nuo kasos paėjus tiesiai ir pasukus į kairę, matomas atidarytas, suskaldytu stiklo paketu, langas. Nuo lango šukės paimta ant sudrėkinto vatos tampono galimai biologinės kilmės pėdsakas ir supakuotas į popierinį voką. Ant palangės, kuri yra prie lango iš vidaus pusės ant plokštelės paimtas galimai avalynės fragmentas ir supakuotas į popierinį voką. Daugiau objektų turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta. Pati įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 16-31).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas BK 178 straipsnio 3 dalyje

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta, tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Inkriminuota nusikalstama veika, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažįsta. Teismas, kompleksiškai ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, civilinio ieškovo, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolu ir visą kitą įrodomąją šios bylos medžiagą, galiausiai – paties kaltinamojo pripažinimu. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jog kaltinamasis I. K. 2024 m. balandžio mėn. 21 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) išdaužiant lauko langą ir taip įsibrovus į patalpos vidų, atsirakinus kasos aparatą, šalia buvusiu raktu, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą – (duomenys neskelbtini) turtą, padarydamas – 429,57 eurų turtinę žalą.

Pagal BK 190 straipsnį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pagrobė iš kasos 290,42 eurų vertės turtą, bei sugadindamas t. y. turto vertė viršija 5 MGL ( 250 eurų), bet neviršija 250 MGL (12500 eurų ), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad I. K. pripažįsta įvykdęs vagystę. Pripažįsta, kad iš civilinio ieškovo kasos aparato įsibrovęs į patalpas pagrobė 290,42 eurus. Be paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad kaltinamasis vagystę suplanavo, kadangi nurodė, jog buvo Kaune, tačiau neturėjo pinigų, todėl nusprendė išdaužti lango stiklą ir apvogti (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, jog iš (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodyti pinigai. Vadovaujantis teismo formuojama teismų praktika, tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada veikos aplinkybės ir šią veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais iš esmės yra sudėtingesnis, tačiau jais, taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jeigu tais įrodymais yra nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus, o tai, ar įrodymai yra patikimi, yra nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019). Kaltinamojo kaltė dėl kasoje buvusių pinigų, grindžiama netiesioginiais įrodymais, t. y., civilinio ieškovo parodymais, todėl nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės pagrindžia kaltinamojo kaltę ir įrodo kaltinime inkriminuotų faktinių aplinkybių dėl kaltinime nurodytų pinigų pagrobimo. Atliekamo tyrimo metu veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, t. y. svetimo turto vagystė įsibraunant į patalpą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra, o jo atsakomybę lengvinanti atsakomybė ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir gailisi. Kaltinamasis praeityje yra teistas 17 kartų, paskutinis teistumas 2024 m. vasario 29 d. bausmės neatlikęs. I. K. baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, dirbantis, turi mažametį vaiką.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – svetimas turtas. Objektyvinė pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika buvo padaryta įsilaužiant į gyvenamąją patalpą. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi kaltinamasis pagrobtu turtu galėjo naudotis ir juo disponuoti. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų kaltinimą. Teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią I. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymo.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą ( BK 97 straipsnio 1 dalis ).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinta kiekvienos aplinkybės reikšmę ( BK 61 straipsnio 1 dalis ).

Kaltinamasis I. K. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta, padaryta žala. Kaltinamasis anksčiau teistas 17 kartų. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis bausmės atlikimo vietoje, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, mažametį vaiką. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė kad prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje siūlomą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui I. K. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiais galutinė – 9 (devynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kai bausmės iš dalies sudedamos prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedama švelnesnė bausmė ir skirtina subendrinta galutinė bausmė.

Į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiais įskaitytos bei atliktos bausmės dalys.

Dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 290,42 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nusikaltimo metu klinikoje pavogta iš kasos aparato esantys 290,42 eurai. Stiklo paketo bei pristatymo kaina įvertinta 139,15 Eur, bendra civilinio ieškinio suma 429,57 Eur.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiems ir įrodytiems, nekeliantiems abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) – 429,57 Eur civilinį ieškinį, turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo I. K. (BPK 115 straipsnis).

Kaltinamajam I. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 170-173), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo privalomas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais paimtas nuo komodos stalčiaus rankenėlės, vatos tamponas su biologinių pėdsakų nuoplova nuo žirklių, vatos tamponas su biologinių pėdsakų nuoplova nuo kasos raktelio, vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakas paimtas nuo išdaužto lango stiklo, lipni plokštelė su avalynės pėdsako fragmentu, akmuo, kurie perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 36, 37), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. K. bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiais paskirtos galutinės 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti subendrintą galutinę bausmę – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi įskaitytas bei atliktas bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti – priteisti iš I. K. civilinio ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų naudai 429,57 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 57 ct) turtinei žalai atlyginti, šią sumą pervedant į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0336 9297, esančią AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „žala“.

Kaltinamajam I. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakais paimtus nuo komodos stalčiaus rankenėlės, vatos tamponą su biologinių pėdsakų nuoplova nuo žirklių, vatos tamponą su biologinių pėdsakų nuoplova nuo kasos raktelio, vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakas paimtais nuo išdaužto lango stiklo, lipnią plokštelę su avalynės pėdsako fragmentu, akmenį, kurie perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.