- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- eA-848-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02521-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laneta“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Laneta“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 3R-217 (AG-161/02-2016) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Laneta“ skundas tenkintas iš dalies, t. y. buvo panaikintas Agentūros 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas dėl 104 557,95 Eur pritaikytos paramos dalies susigrąžinimo sankcijos, atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti pažeidimą dėl padidintų kainų bei dėl registracijos adreso pakeitimo pažeidimo ir pritaikytos 263,53 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcijos (toliau – ir Sprendimas dėl paramos susigrąžinimo).Atsakovas nurodė, kad Komisija neįsigilino į bylos aplinkybes, nevertino Agentūros pateiktų paaiškinimų. Agentūros nuomone, sprendimo dalis dėl įsigytų investicijų padidintomis kainomis, yra pagrįsta ir proporcinga nustatytam pažeidimui. Agentūros sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sprendimas yra pagrįstas UAB „Civitta“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 24 (toliau – ir Ataskaita), kitais objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, kad ekspertai pareiškėjo įsigytos šiaudų granuliavimo gamybos įrangos (toliau – ir Įranga) vidutinės vertės atitiktį skaičiavo pagal pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, t. y. 2011 m. birželio 13 d. buvusias kainas. Pareiškėjas Paramos sutarties sudarymo ir pirkimų metu žinojo (turėjo žinoti), kad dėl taikytų padidintų kainų Agentūra turi teisę ir pareigą nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį.
Pareiškėjas UAB „Laneta“ atsiliepime į atsakovo skundą prašė skundą atmesti.Pareiškėjas nurodė, kad Įrangos įsigijimo metu Agentūra jokių pažeidimų nenustatė ir pareiškėjui išmokėjo visą paramos sumą. Pritarė Komisijos vertinimui dėl Įrangos rinkos vertės netinkamo nustatymo. Pabrėžė, kad pateikti papildomi dokumentai nepaneigia Komisijos nustatytų aplinkybių. UAB „Civitta” Įrangos kainas nustatinėjo 2015 m., o ne 2011 m. sąlygomis ir į pasikeitimus alternatyvių energijos šaltinių (biokuro) rinkoje neatsižvelgė. Akcentavo, kad padidintų kainų pažeidimas turi būti nustatytas ir sankcijos už jį taikomos iki paramos išmokėjimo, o išmokėjus paramą, toks sankcijų taikymas negalimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą prašė panaikinti Komisijos sprendimą, nurodydama, kad pareiškėjas nepasiekė projekto priežiūros rodiklių ir sankcija buvo jam taikyta pagrįstai. Nesutiko su Komisijos vertinimu dėl įmonės registracijos mieste pažeidimo formalumo ir mažareikšmiškumo. Pažymėjo, kad Agentūra, remdamasi valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas pakeitė buveinės adresą, tačiau Agentūros leidimo jį pakeisti neprašė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau byloje neginčijama ir nevertinama Komisijos Sprendimo dalis dėl Projekto priežiūros rodiklių nepasiekimo ir dėl šio pažeidimo pareiškėjai pritaikytos sankcijos. Agentūra 2016 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjui išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo, nustačiusi šiuos pažeidimus: paramos gavėjas registruotas mieste; nustatytos padidintos kainos ir paramos gavėjas nesiekė projekto priežiūros rodiklių, projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmių, todėl nusprendė taikyti išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją ir susigrąžinti 105 348,54 Eur/363 747,44 Lt. Agentūra pažeidimą dėl nustatytos padidintos kainos grindė Ataskaita, atsižvelgusi į ekspertizės išvadas bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 23.1 punkto nuostatomis, už viršytą vidutinę rinkos kainą taikė paramos dalies susigrąžinimo sankciją lygią tai daliai, kuria viršijama Atskaitoje nurodyta suma už šiaudų granuliavimo liniją pagal pirkimo sutartį. Agentūra apskaičiavo grąžintiną paramos dalį 104 557,95 Eur, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 3D-324 patvirtintomis Administravimo taisyklių (2009 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 3D-315 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės) 189.3 ir 189.3.12 punktais.Agentūra pažeidimą dėl pareiškėjo registravimo mieste grindė valstybės įmonės Registro centro duomenimis, iš kurių nustatė, kad nuo 2013 m. sausio 23 d. pakeitė registracijos vietą (buveinės adresą) į Švarioji g. 34, Vilnius, dėl to pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.8 ir 20.12 punktų reikalavimus. Agentūra, atsižvelgusi į pažeidimo mastą, pobūdį ir sunkumą, vadovaudamasi Administravimo taisyklių (2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-956 redakcija) 197.3.1 ir 197.3.14 punktais, už padarytą pažeidimą (dėl registracijos mieste) taikė paramos dalies susigrąžinimo sankciją – 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos 263,53 Eur.Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas panaikinti Agentūros 2016 m. balandžio 4 d. Sprendimą dėl paramos susigrąžinimo, pažymėdamas, kad jis niekada nekeitė projekto įgyvendinimo vietos, pakeitė tik buveinės registracijos adresą informuodamas apie tai Agentūrą, pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomi nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės), nei Administravimo taisyklių pakeitimai, taigi buvo pažeistas lex retro non agit principas, UAB „Civitta“ neturėjo teisės atlikti Įrangos vertinimo ekspertizės. Pareiškėjas neneigė, kad nepasiekė projekto priežiūros rodiklių, nurodė, kad jų nepasiekė dėl objektyvių aplinkybių. Agentūra turėjo taikyti priemones, padedančias pasiekti projekto priežiūros rodiklius, o ne ginčijamą sankciją. Komisija 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Agentūros Sprendimo dalį dėl 104 557,95 Eur pritaikytos paramos dėl susigrąžinimo sankcijos bei įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pažeidimą dėl padidintų kainų ir šio sprendimo dalį dėl registracijos adreso pakeitimo pažeidimo bei pritaikytos 263,53 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcijos, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Agentūra nesutiko su Komisijos Sprendimo dalimi, kuria panaikinta Agentūros sprendimo dalis, t. y. pažeidimai dėl padidintų kainų ir registracijos mieste.Teismas, spręsdamas dėl padidintų kainų pažeidimo, nurodė, kad šiaudų granuliavimo liniją pareiškėjas įsigijo už 333 000 Eur, o Ataskaitoje investicijų rinkos kaina buvo nustatyta remiantis 2015 m. kovo 23 d. „P-System automazione S.r.l.“ ir 2015 m. kovo 17 d. UAB „Tėviškės bio-granulė” komerciniais pasiūlymais, kuriais grindžiama ekspertinė išvada, kad analogiškos ar panašios įrangos rinkos kaina yra 172 141,61 Eur. Teismas pritarė Komisijos Sprendime padarytoms išvadoms ir konstatavo, kad ši Agentūros Sprendimo dėl paramos susigrąžinimo dalis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, kadangi nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ekspertai kainas nustatė pagal pirkimo sutarties sudarymo metu buvusias vidutines rinkos kainas. Teismas nurodė, kad Agentūra jokių teisinių argumentų, išskyrus Ataskaitą, nenurodė, kodėl 160 858,39 Eur suma negali būti vertinama kaip būtinos išlaidos ir tinkamos projektui įgyvendinti, o patikrinimų metu (ir UAB „Civitta“ patikros metu) nustatyta, jog įmonė veikia, įranga sumontuota. Teismas sprendė, kad Agentūra nepagrindė, kodėl minėtos išlaidos nebuvo būtinos tinkamam projekto įgyvendinimui, o nustatytas pažeidimas nėra tinkamai individualizuotas ir nepatvirtintos Agentūros padarytos išvados. Teismas įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pažeidimą dėl padidintų kainų ir nustačius pareiškėjos pažeidimą dėl kainų padidinimo, pagrįsti jį teisinių ir faktinių aplinkybių visuma. Pažymėjo, kad būtent Agentūra turėjo pareigą tinkamai įrodyti ir pagrįsti pareiškėjai nustatytą pažeidimą.Teismas, spręsdamas klausimą dėl registracijos mieste, nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas veikia būtent adresu Ąžuolo g. 16, Viškonių km., Ukmergės r., taigi projektas įgyvendintas šiuo adresu, veiklos vieta niekada nebuvo keista. Teismas sprendė, kad pačios Agentūros veiksmai yra prieštaringi ir buveinės adreso pakeitimas neturėjo įtakos projekto tikslams įgyvendinti, o Agentūra sprendime nepagrindė, kokią neigiamą įtaką adreso pakeitimas turėjo projekto įgyvendinimui, nes pareiškėja neatliko jokių esminių pakeitimų, reikšmingai keičiančių projektą ar turinčių įtakos jo įgyvendinimui ir šių aplinkybių sprendime nepagrindė, todėl teismas sutiko su Komisijos išvada, kad tai formalus pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad Agentūra konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, nepagrindė pareiškėjai nustatytų pažeidimų, neįvertino esminio aspekto, kad projektas yra tinkamai įgyvendintas jo įgyvendinimo vietoje, liko neįvertintas.
III.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas. Atsakovas skundą iš esmės grindžia skundo pirmosios instancijos teismui argumentais, papildomai pažymėdamas:Agentūros nuomone, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, nevertino Agentūros pateiktų paaiškinimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausiai projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.Atsižvelgiant į UAB „Civitta“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 24 pateiktas išvadas ir vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 23.1 punkto nuostatomis, už viršytą vidutinę rinkos kainą taikytina paramos dalies susigrąžinimo sankcija lygi tai daliai, kuria viršijama 2015 m. rugpjūčio 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 24 nurodyta suma už šiaudų granuliavimo liniją pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutartį. Paramos dalies susigrąžinimo sankcija už šį pažeidimą taikoma vadovaujantis Administravimo taisyklių 189.3 punktu, kuriame numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, ir minėtų taisyklių 189.3.12 punktu, kuriame numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.Ekspertų užduotis buvo apskaičiuoti įrangos rinkos vertę pagal pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną buvusias kainas, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Nesutinka su teismo motyvu, kad Agentūra rėmėsi ekspertinio konsultavimo ataskaitoje pateiktomis prielaidomis, nes priešingai – ekspertinio konsultavimo ataskaitoje yra nurodoma, jog atliekant ekspertizę, buvo pasiremta Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, numatytais turto vertinimo metodais ir jų taikymo prielaidomis, t. y. objektų rinkos kainos skaičiavimai buvo atlikti remiantis lyginamuoju metodu, kuris būtent ir yra įtvirtintas minimu Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 1K-159. Taigi Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai buvo apskaičiuoti atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą. Agentūra ekspertų prašė raštu paaiškinti, kaip ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 24 buvo nustatyta pareiškėjo įsigytos šiaudų granuliavimo įrangos vidutinė rinkos kaina, bei kaip buvo vertinami rinkos kainų svyravimų pokyčiai 2011–2015 metais. UAB „Civitta“ paaiškino dėl ekspertinio konsultavimo atskaitoje Nr. 24 taikytos vidutinių rinkos kainų nustatymo metodologijos. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad šių paaiškinimų pateikimas nepakeičia Ataskaitos turinio ir esmės, o tik papildomai paaiškina atliktų skaičiavimų metu taikytą metodologiją. UAB „Civitta“ paaiškinimas negali būti laikomas nereikšmingu, nes paneigia tiek Komisijos, tiek teismo argumentus.Agentūra 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui išsiuntė raštą, informuodama, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.8 punkto reikalavimą, nes labai maža įmonė turi būti įregistruota ir veikti kaimo vietovėje, t. y. kurios gyventojų skaičius neviršija 6 000. Agentūra nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, kad šis pažeidimas yra formalus ir vertintinas kaip mažareikšmis, taip pat kad Agentūros veiksmai dėl pažeidimo dėl registracijos mieste vertintini kaip prieštaringi, nes aukščiau nurodytos aplinkybės ir teisinio reglamentavimo aiškinimas pagrindžia skirtos sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą dėl registracijos adreso pakeitimo, negavus Agentūros leidimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.Trečiasis asmuo nurodo, kad šiuo metu galiojančių Administravimo taisyklių nuostatos nenumato konkrečių sankcijų dėl registracijos pakeitimo. Agentūra, siūlydama taikyti paramos dalies susigrąžinimo sankciją, vadovaujasi Administravimo taisyklių 197.3.14 punktu, pagal kurį paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.Agentūra, vadovaudamasi UAB „Civitta“ Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 24, nustatė, kad pareiškėjo investicijų išlaidų vertė įsigyjant šiaudų granuliavimo liniją, analogiškos ar panašios įrangos vidutinę rinkos kainą viršija 555 411,85 Lt (160 858,39 Eur). Paramos dalies susigrąžinimo sankcija už šį pažeidimą taikoma vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 23.1 papunkčiu, Administravimo taisyklių 5.9, 5.10, 197.3.1 punktais, taip pat Administravimo taisyklių 197.3.13¹ punktu, pagal kurį paramos dalies susigrąžinimas taikomas, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė. Pažymi, kad pareiškėjo įsigytos šiaudų granuliavimo gamybos linijos vidutinės rinkos vertės atitikimą skaičiavo pagal pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną (2011 m. birželio 13 d.) buvusias kainas. Rengiant ekspertinio konsultavimo ataskaitą ir nustatant nurodytos įrangos retrospektyvinę vidutinę rinkos kainą, ekspertai nagrinėjo bendrą kainų lygio svyravimą bei technologinio proveržio pasireiškimo aspektą ir šių veiksnių įtaką nagrinėjamos įrangos vidutinėms rinkos kainoms.Pareiškėjas 2013 m. sausio 8 d. pranešimu informavo Agentūrą apie pasikeitusį adresą, tačiau neprašė Agentūros leidimo pakeisti registracijos vietą, kaip numatyta Administravimo taisyklių (2012 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 3D-74 redakcija) 190 punkte.Agentūros 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. SKP-78 yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas minėtame sprendime yra adekvatus, aiškus, todėl, trečiojo asmens nuomone, sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjas UAB „Laneta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Civitta” apskritai neturėjo teisės atlikti turto vertinimo bei nustatinėti pareiškėjo įsigytos šiaudų granuliavimo įrangos rinkos vertės, nes jis nėra įtrauktas į Išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą.Įrangos rinkos kaina buvo skaičiuojama ne pagal Įrangos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną, o būtent 2015 m. buvusias kainas, nes tiek iš suformuluotos užduoties, tiek iš Ataskaitos turinio matyti, kad UAB „Civitta” nustatinėjo Įrangos kainas realiuoju laiku, remdamasi komerciniais pasiūlymais, gautais 2015 m. Be to, per 4 metus dėl pasaulyje kritusių naftos ir dujų kainų ženkliai krito produkcijos (biokuro), kuriai gaminti yra skirta Įranga, kainos, taip pat pasikeitė ir technologijos, todėl Įrangos kaina per šį laiką taip pat galėjo sumažėti. Papildomas UAB „Civitta” paaiškinimas buvo pateiktas jau apeliantui priėmus Sprendimą dėl paramos susigrąžinimo, o šių paaiškinimų turinys niekaip neatsispindėjo nei UAB „Civitta” Ataskaitoje, nei Sprendime dėl paramos susigrąžinimo. Taip pat pabrėžia, kad komerciniai pasiūlymai, kuriais remiantis Ataskaitoje nustatytos tariamos Įrangos rinkos kainos, yra skirti būtent UAB „Civitta”, o ne neapibrėžtam subjektų ratui.Projektas buvo įgyvendintas – patikrinimų metu buvo nustatyta, kad įmonė veikia, įranga sumontuota. Administravimo taisyklių 197.3.15 punkte nurodyta, kad jeigu atsakovas, atlikęs ekspertizę, nustato, jog prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Padidintų kainų pažeidimas turi būti nustatytas ir sankcijos už jį turi būti taikomos iki paramos išmokėjimo, o po paramos išmokėjimo tokių sankcijų taikymas nėra galimas, tačiau atsakovas tik po projekto įgyvendinimo nustatinėjo tariamą padidintų kainų pažeidimą, todėl atsakovas nesilaikė Administravimo taisyklių reikalavimų bei viršijo jai teisės aktų suteiktus įgaliojimus.Santykius po projekto įgyvendinimo reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklių 20.12 punktas, t. y. po sprendimo skirti paramą priėmimo pareiškėjui be išankstinio atsakovo sutikimo neleidžiama keisti projekto įgyvendinimo vietos (faktinės veiklos adreso), o ne įmonės buveinės registracijos adreso, kuris reikšmingas tik iki projekto įgyvendinimo (Įgyvendinimo taisyklių 20.8 punktas). Pareiškėjas niekada nekeitė projekto įgyvendinimo vietos, buvo laikinai pakeitęs tik savo buveinės registracijos adresą (nuo 2013 m. sausio 23 d. iki įmonės registracijos vietos pakeitimo dienos) ir apie tai atsakovą sąžiningai informavo dar iki šio formalaus pasikeitimo įsigaliojimo – 2013 m. sausio 8 d. raštu.Apeliantas, spręsdamas klausimą, ar paramos gavėjo faktiškai padarytos išlaidos buvo būtinos, rėmėsi netinkamais duomenimis, nes ekspertizės išvada parengta pagal faktinius duomenis, nesusijusius su nagrinėjamu klausimu. Apelianto Sprendimas dėl paramos susigrąžinimo yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytoms teisės normoms, todėl yra panaikintas teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo dalies, kuriuo buvo panaikintas Agentūros 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas dėl 104 557,95 Eur pritaikytos paramos dalies susigrąžinimo sankcijos atsakovą (Agentūrą) įpareigojant iš naujo įvertinti nustatytus pažeidimus dėl padidintų kainų, registracijos adreso pakeitimo ir dėl šių pažeidimų pritaikytos 263,53 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcijos pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atmetė, padaręs išvadas, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ekspertai kainas nustatė pagal pirkimo sutarties sudarymo metu buvusias vidutines rinkos kainas, Agentūra nepagrindė, kodėl Įrangos įsigijimo išlaidos nebuvo būtinos tinkamam projekto įgyvendinimui, nustatytas pažeidimas nėra tinkamai individualizuotas, Agentūros padarytos išvados nepatvirtintos, o buveinės adreso pakeitimas neturėjo įtakos projekto tikslams įgyvendinti.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu atsakovas nesutinka, teigdamas, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, nevertino Agentūros pateiktų paaiškinimų, ekspertų užduotis buvo apskaičiuoti Įrangos rinkos vertę pagal pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną buvusias kainas, UAB „Civitta“ paaiškinimas dėl ekspertinio konsultavimo atskaitoje Nr. 24 taikytos vidutinių rinkos kainų nustatymo metodologijos yra reikšmingas ir paneigiantis teismo bei Komisijos išvadas ir šių paaiškinimų pateikimas nepakeičia Ataskaitos turinio ir esmės, o sankciją dėl registracijos adreso pakeitimo Agentūra skyrė teisėtai ir pagrįstai, nes pareiškėjas negavo Agentūros leidimo.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra su pareiškėju 2011 m. gegužės 11 d. sudarė Paramos sutartį, pareiškėjas įsigijo Įrangą už 333 000 Eur. Pareiškėjas 2013 m. sausio 8 d. raštu informavo Agentūrą, kad pakeitė įmonės registracijos adresą į Švarioji g. 34, Vilnius, pažymėdamas, kad bendrovės veiklos vykdymo adresas liko Ąžuolo g. 16, Viškonių km., Ukmergės r. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštu pareiškėjui nurodė, kad 2014 m. nebuvo pasiekti Paraiškoje/verslo plane planuoti priežiūros rodikliai – planuotos pardavimo pajamos buvo pasiektos tik 12,82 proc. (524 890,00 Lt / 152 018,65 Eur), pareiškėjas pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 20.8 punkto reikalavimą, kad labai maža įmonė turi būti registruota ir veikti kaimo vietovėje, t. y. vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 000. Atliekant ekspertinį pareiškėjo įsigytos Įrangos vertinimą buvo organizuota patikra vietoje 2015 m. gegužės 28 d. paramos gavėjai priklausančiose patalpose, esančiose Ąžuolo g. 16, Viškonių kaime, Ukmergės rajone, ataskaitoje padaryta išvada, jog pareiškėjo vykdomas projektas yra įgyvendinamas Paraiškoje nurodytoje projekto įgyvendinimo vietoje. Agentūra, remdamasi UAB „Civitta” 2015 m. rugpjūčio 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita, 2015 m. rugsėjo 9 d. surašė įtariamo pažeidimo tyrimo išvadą, kuria prašė Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. BR1-1108 (toliau – ir Pažeidimų komisija) pažeidimų priimti sprendimą registruoti nustatytą pareiškėjos pažeidimą bei priimti sprendimą pareiškėjai taikyti sankciją. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi Agentūros raštu pateiktą informaciją ir faktines aplinkybes, 2016 m. kovo 3 d. Komisijos posėdyje pritarė Agentūros sprendimui pareiškėjui taikyti atitinkamas sankcijas dėl nepasiektų Projekto priežiūros rodiklių (527,06 Eur sankcija), dėl už padidintą kainą įsigytos įrangos (104 557,95 Eur sankcija) ir dėl įmonės registracijos mieste – 263,53 Eur sankcija.Agentūra ginčijama Sprendimo dėl paramos susigrąžinimo dalimi (dėl padidintos kainos ir registracijos adreso pakeitimo) pažeidimą dėl nustatytos padidintos kainos grindė UAB „Civitta” 2015 m. rugpjūčio 17 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita bei vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 23.1 punkto ir Administravimo taisyklių 189.3 ir 189.3.12 punktų nuostatomis, apskaičiavo grąžintiną paramos dalį (104 557,95 Eur), o pažeidimą dėl pareiškėjo buveinės perregistravimo mieste grindė Įgyvendinimo taisyklių 20.8 ir 20.12 punktais, todėl vadovaudamasi Administravimo taisyklių aktualiomis 197.3.1 ir 197.3.14 punktų nuostatomis, už padarytą pažeidimą dėl registracijos mieste taikė paramos dalies susigrąžinimo sankciją – 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 263,53 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiais, kad žymiai mažesnę Įrangos rinkos vertę jis visiškai įrodė pasitelkęs ekspertinio konsultavimo įmonę, kuri dviem gautais komerciniais pasiūlymais nustatė pareiškėjo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną buvusias Įrangos kainas, nes šio teiginio nepagrindžia ginčijamo Agentūros 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo dėl paramos dalies susigrąžinimo sankcijos ir pateiktų komercinių pasiūlymų (parengtų 2015 m.) turinys bei Ataskaitos duomenys. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Agentūra konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, nepagrindė pareiškėjui nustatytų pažeidimų, neįvertino esminio aspekto, kad projektas yra tinkamai įgyvendintas jo įgyvendinimo vietoje.Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovo pasitelkti konsultantai (ekspertai) ginčo investicijų rinkos kainas nustatė atsižvelgę būtent į Įrangos pirkimo sutarties (2011 m.) sudarymo metu buvusias rinkos kainas, kurios iki 2015 m. dėl ekonominių rinkos svyravimų bei kitų priežasčių galėjo žymiai pasikeisti. Be to, pati UAB „Civitta”, teikusi ekspertinio konsultavimo išvadas, 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimuose nepatvirtino aplinkybės, kad analogiškos Įrangos kaina 2011 m. buvo tokia pati kaip 2015 m., o tik nurodė nuomonę, jog kainų lygio svyravimai 2011–2015 m. neturėjo reikšmingos įtakos Įrangos rinkos kainai, kurią teisėjų kolegija vertina kritiškai kaip nepagrįstą jokiais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju abejonės, kilusios dėl Ataskaitos duomenų, aiškinamos pareiškėjo naudai, kadangi būtent atsakovo pareiga pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus yra tinkamai įrodyti ir pagrįsti pareiškėjui nustatytą pažeidimą bei Ataskaitos išvadas individualių faktinių aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad Ataskaitoje pateikta kaip mažesnė panašios Įrangos rinkos kaina buvo nustatyta remiantis 2015 m. kovo 23 d. „P-System automazione S.r.l.“ ir 2015 m. kovo 17 d. UAB „Tėviškės bio-granulė” komerciniais pasiūlymais, kuriais grindžiama ekspertinė išvada, jog analogiškos ar panašios įrangos rinkos kaina yra 172 141,61 Eur, nors šiuo atveju pareiškėjas 2011 m. įsigijo šiaudų granuliavimo liniją (už 333 000 Eur). Taip pat pabrėžtina svarbi aplinkybė, kad atsakovas 2011 m. birželio 20 d. raštu pareiškėjui patvirtino, kad įvertino pirkimo pagal projektą „Pašalinių žemės ūkio produktų panaudojimas biokuro gamybai“ dokumentus ir nustatė, jog pareiškėjo organizuoto konkurso dokumentai dėl šiaudų smulkinimo ir granulių gamybos įrengimų komplekto, pateikti vertinti, neprieštarauja Pirkimo taisyklėms. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nenuosekliai atsakovo pozicijai ir netinkamai pagrįstam jo 2016 m. balandžio 4 d. Sprendimui susigrąžinti paramos lėšų dalį, Komisija Sprendime padarė visiškai pagrįstą išvadą naikinti Agentūros skundžiamą Sprendimo dėl paramos susigrąžinimo dalį dėl aukštų kainų ir įpareigoti iš naujo įvertinti šį pažeidimą bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo skundo teiginius dėl sankcijos už pareiškėjo buveinės perregistravimą mieste pagrįstumo, pažymi, kad ginčo, jog pareiškėjas vykdo veiklą ne mieste ir kad buvo perregistravęs buveinės adresą iš Miško g. 12, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. į Švarioji g. 34, Vilnius, nėra. Bylos duomenimis, atliekant ekspertinį pareiškėjo įsigytos Įrangos vertinimą patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo vykdomas projektas yra įgyvendinamas pastate, esančiame Balelių gyvenvietėje ir Ataskaitoje, kuria rėmėsi pats atsakovas, padaryta išvada, jog projektas yra įgyvendinamas paraiškoje nurodytoje projekto įgyvendinimo vietoje. Taigi Agentūra jau po įmonės registracijos adreso pakeitimo 2015 m. kovo 4 d., atlikusi paraiškos patikrinimo vietoje procedūrą, nustatė, jog pareiškėjo granuliavimo įranga įrengta pastate, esančiame paraiškoje nurodytoje projekto įgyvendinimo vietoje. Ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas niekada nekeitė projekto įgyvendinimo vietos, šioje byloje nėra. Pagal Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2011 balandžio 3 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) 20.12 punkte nustatyta, kad gauti paramą gali būti tinkama tik labai maža įmonė įregistruota ir veikianti kaimo vietovėje, t. y. vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių. Agentūra pritaikė paramos dalies susigrąžinimo sankciją (0,1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos) vadovaudamasi Administravimo taisyklių (2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-956 redakcija) 197.3.1 ir 197.3.14 punktais. Pažymėtina svarbi aplinkybė, kad bylos duomenimis, Agentūra, gavusi pareiškėjo 2013 m. sausio 8 d. rašytinį pranešimą dėl buveinės registracijos adreso pakeitimo, nesureagavo, nors galėjo pareiškėjui pateikti pretenziją ir (ar) nurodyti, jog jis turi teikti prašymą ir (ar) suderinti jį su Agentūra. Taigi konstatuotina, kad pati Agentūra, gavusi į pareiškėjo pranešimą dėl adreso pakeitimo, turėjo jį informuoti, jog nustatė pažeidimą, t. y. būti aktyvi ir bendradarbiauti su pareiškėju, o nustačiusi pažeidimą – pagrįsti jo neigiamą įtaką projekto įgyvendinimui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas realiai neatliko esminių pakeitimų, keičiančių vykdomą projektą ar turinčių įtakos jo įgyvendinimui po paramos išmokėjimo, nes šią išvadą paneigiančių duomenų byloje nėra, o priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų atsakovas nepateikė. Taigi atsižvelgiant į visumą faktinių aplinkybių ir teisingumo bei protingumo principus, konstatuotina, kad pareiškėjo buveinės adreso pakeitimas šiuo konkrečiu atveju neturėjo įtakos projekto tikslams įgyvendinti ir Komisijos išvada dėl pažeidimo mažareikšmiškumo yra visiškai teisinga ir pagrįsta. Todėl Komisija Sprendime visiškai pagrįstai įpareigojo iš naujo įvertinti šį pažeidimą bei atitinkamai ir šioje dalyje priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija šioje byloje daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą atmesti atsakovo skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, panaikinimo, ir kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.