Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-132/2011 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. M. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo A. M. santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę.

Nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena 6 metus, atsakovas yra konfliktiškas, neištikimas, dabar turi draugę, dėl atsakovo elgesio ieškovė kviesdavo policiją, patirdavo psichologinį ir fizinį smurtą. Nurodė, kad šalys dalintino turto neturi.

Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad kitos moters neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), kitame namo gale, čia yra uošvienės namas, o priestatai yra jo statyti. Nurodė, kad turi su ieškove bendro turto.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Nutraukė tarp N. M. ir A. M. įregistruotą santuoką dėl A. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei N. M. paliko pavardę – „M.“. Priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei N. M. 131,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad savo netinkamu elgesiu atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, nutrūko visi santuokiniai ryšiai, bendro ūkio nėra, santuokos išsaugoti neįmanoma. Pažymėjo, kad ieškovė N. M. ieškinyje nurodė, jog dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi. Teismas nurodė, kad nors atsakovas A. M. nesutinka, kad dalintino turto nėra, tačiau įrodymų apie turimą dalintiną turtą teismui nepateikė, o VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad N. M. ir A. M. nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Todėl teismas konstatavo, kad šalys dalintino turto neturi.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Nurodo, kad neginčija teismo sprendimo, dalyje dėl santuokos nutraukimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas santuoką, turėjo padalinti ir šalių santuokos metu įgytą turtą.

2. Nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neturėjo advokato, nes neturėjo tam lėšų, todėl negalėjo pateikti teismui įstatymus atitinkančio priešieškinio. Tik po teismo sprendimo priėmimo atsakovas kreipėsi į advokatą, kuris paaiškino, kad reikėjo įrodyti, jog priešieškinije išvardintas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl, teismui nepriėmus priešieškinio, buvo užkirstas kelias teisingam bylos išnagrinėjimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti, nepriklausomai nuo to, kokiu iš LR CK 3.49 str. 2 d. nustatytų būdų nutraukiama santuoka (LR CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (LR CPK 385 str. 1 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (LR CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas ne tik registruotinas, bet visas sutuoktinių turtas (tame tarpe baldai, namų apyvokos daiktai ir kt.), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (LR CK 3.100 str. 4 p.). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta LR CK 3.118 str. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (LR CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (LR CK 3.117 str., 3.123 str.). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. LR CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir išskaičiavęs iš jo asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą, nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą bei kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (LR CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog iš Grinkiškio seniūnijos 2010-04-02 pažymos Nr. S-28 matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas su priestatu ir ūkiniais pastatais – tvartu, daržine, garažu (b. l. 34), iš Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-26 pažymos Nr. SD-840(1.15) matyti, kad prie N. M. statinių, esančių (duomenys neskelbtini), suformuotas 0,15 ha žemės sklypas, N. M. už sklypą įmokėjo 21,30 Lt valstybės vienkartinių išmokų ir ši žemė gali būti juridiškai įteisinama LR žemės reformos įstatymu ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka (b. l. 35), tačiau nurodė, kad šis turtas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl konstatavo, kad šalys dalintino turto neturi.

Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta jas nepagrįstomis, prieštaraujančiomis anksčiau nurodytoms procesinės ir materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo ypatumus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir matydamas, kad nepareikštas reikalavimas dėl turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijimo, privalėjo nustatyti ieškovei pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovę nurodyti ieškinyje visą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir pareikšti reikalavimą dėl viso bendro turto padalijimo (LR CPK 115 str., 138 str., 382 str. 4 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra akivaizdžiai prieštaraujantys protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams N. M. ieškinyje nurodyti argumentai, jog sutuoktiniai, pragyvenę santuokoje daugiau nei dvidešimt metų, neįgijo jokio turto, tame tarpe kilnojamojo turto, kurį taip pat būtina padalinti nutraukiant santuoką. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nepasinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo institutu.

Teismas, priėmęs ieškinį, pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje turi galutinai suformuluoti įrodinėjimo dalyką, išsiaiškinti šalių nuomonę dėl įrodymų ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo nuomone, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (LR CPK 225 str.). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (LR CPK 226 str.). Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, šioje stadijoje nesiaiškino, kodėl šalys nepateikė reikalavimo dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, kokiu pagrindu šalys valdo minėtą turtą. Iš atsakovo A. M. atsiliepimo į ieškinį (b. l. 14) ir jo pateiktų priešieškinių (b. l. 31-33, 41, 56-60), kuriuos teismas dėl vienų ar kitų priežasčių atsisakė priimti, matyti, kad sutuoktiniai faktiškai turėjo dalintino turto, tik jis liko nepadalintas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje neišsiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, neįpareigojo šalių ištaisyti pirmiau nurodytus trūkumus, todėl nepadalijo santuokoje įgytą turtą (LR CK 3.59 str., LR CPK 385 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad esminių proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (šalys įpareigotinos pareikšti reikalavimą dėl turto padalijimo), byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos (LR CPK 329 str. 1 d.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011.

Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas tenkintinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus dėl esminių proceso teisės normų pažeidimų, atsakovui A. M. grąžintinas 132,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 150), sumokėtas už apeliacinį skundą (LR CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti atsakovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) 132,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) žyminį mokestį, sumokėtą 2011-06-29 mokėjimo kvitu, „Swedbank“, AB.

Nutartį, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.