Vilniaus apygardos teismo nutartis

susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus ir Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Multi-connect Sp. z o. o. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Multi-connect Sp. z o. o. ieškinį atsakovei N. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Multi-connect Sp. z o. o. (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės N. L. (toliau – ir atsakovė) 18 034 Eur žalos atlyginimą, procesines 5 (penkių) procentų palūkanas, 1 058,84 Eur skolos administravimo išlaidų ir dokumentų vertimo išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, jog yra uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ kreditorė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi iškėlė šiai bendrovei bankroto bylą. Atsakovė yra uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ akcininkė, be to, vadovavo šiai bendrovei, iki buvo iškelta bankroto byla. Atsakovės nesąžiningi ir kartu neteisėti veiksmai – finansinių ataskaitų neteikimas, sandorių, galėjusių padaryti bendrovei žalą, sudarymas, aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas, nepagrįstas debitorinių įsiskolinimų nurašymas, neteisėtas dividendų išmokėjimas – nulėmė bendrovės negalėjimą vykdyti prievolių. Todėl atsakovė privalo atlyginti žalą. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovės ir teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis ieškovės prašymu, 2016 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės pateiktais duomenimis, nustatė, jog AMA-TRANS A. Ž. ir uždaroji akcinė bendrovė „Flex Logistics“ 2015 m. gegužės 19 d., 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. birželio 17 d. ir 2015 m. liepos 22 d. sudarė krovinių vežimo sutartis. AMA-TRANS A. Ž. (toliau – ir vežėja) šiomis sutartimis įsipareigojo pervežti krovinius. Uždaroji akcinė bendrovė „Flex Logistics“, savo ruožtu, įsipareigojo sumokėti vežėjai už šios suteiktas paslaugas. Vežėja tinkamai įvykdė savo prievoles – pervežė krovinius. Suteiktoms paslaugoms apmokėti buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Uždaroji akcinė bendrovė „Flex Logistics“ neapmokėjo sąskaitų faktūrų ir taip liko skolinga vežėjai pagal sutartis. Vežėja ir ieškovė 2016 m. vasario 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė šia sutartimi perėmė reikalavimo teises į uždarąją akcinę bendrovę „Flex Logistics“, atsiradusias pagal krovinių vežimo sutartis. Uždaroji akcinė bendrovė „Flex Logistics“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovė yra uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ akcininkė ir buvo šios bendrovės vadovė. Teisinis ieškinio pagrindas – Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodo, jog juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal šią teisės normą kilti yra būtinos tokios sąlygos: nesąžiningi (civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų / neteisėtų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė sąlygų atsakovės atsakomybei kilti. Todėl atmetė ieškinį.

Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir patenkinti ieškinį. Ieškovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, jog, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, egzistuoja sąlygos atsakovės, kaip uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ akcininkės ir buvusios vadovės, atsakomybei kilti. Atsakovė neteikė finansinių ataskaitų, atsakovės vadovavimo laikotarpiu buvo sudaryti sandoriai, galėję padaryti bendrovei žalą, buvo aplaidžiai vedama buhalterija, nepagrįstai nurašyti debitoriniai įsiskolinimai, neteisėtai išmokėti dividendai. Šie atsakovės nesąžiningi ir kartu neteisėti veiksmai nulėmė bendrovės negalėjimą vykdyti prievolių. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Sprendimas už akių – supaprastinta reikalavimų išsprendimo ir kartu bylos, pradėtos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, baigimo procesinė priemonė. Sprendimo už akių institutui būdingi keli procesiniai ypatumai. Pagrindinis ypatumas, kuris ir apsprendžia proceso baigties sprendimu už akių paprastumą, yra tas, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalųjį pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, jog, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis). Formalusis įrodymų vertinimas reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, susipažįsta su reikalavimams pagrįsti pateiktų faktinių duomenų turiniu ir vertina, ar pasitvirtina šalies nurodomos faktinės aplinkybės. Pati proceso įstatymo numatyta sąvoka „formalusis“ nurodo, jog, priimant sprendimą už akių, nėra atliekamas išsamus bylos faktinių aplinkybių ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateiktų duomenų tyrimas. Kita vertus, atliekant ir formalųjį įrodymų vertinimą, turi būti užtikrintas civilinio proceso tikslų (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis) įgyvendinimas. Sprendimas už akių gali būti priimtas, jeigu ieškiniu ir / ar kitu procesiniu dokumentu nurodomos faktinės aplinkybės ir pareikštiems materialiniams subjektiniams reikalavimams pagrįsti pateikti faktiniai duomenys yra pakankami teismui apsispręsti ir vienokiam ar kitokiam sprendimui pagal pareikštus reikalavimus priimti. Atitinkamai sprendimas už akių negali būti priimtas, jeigu, teismo vertinimu, pirma, bylos faktinės aplinkybės yra neaiškios, sudėtingos ar prieštaringos ir todėl yra būtinas išsamus aplinkybių tyrimas (toks tyrimas, koks yra atliekamas, nagrinėjant bylą iš esmės), antra, pateikti faktiniai duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs ar nepakankami teisingam sprendimui priimti ir todėl yra būtini papildomi faktiniai duomenys, trečia, egzistuoja kiti faktinių aplinkybių ir / ar duomenų trūkumai, kurie kliudo teismui apsispręsti dėl ginčo esmės (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas).Ieškinys sprendimu už akių gali būti atmestas tik tais atvejais, jeigu ieškiniu pareikštas materialinis subjektinis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas reikalavimas. Kitaip tariant, tais procesiniais atvejais, kuriais, pirma, materialiniam subjektiniam reikalavimui pagrįsti nėra pateikti faktiniai duomenys, antra, ieškinio reikalavimas akivaizdžiai kertasi su pateiktais faktiniais duomenimis ir ieškiniu nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, trečia, reikalavimas yra aiškiai teisiškai nepagrįstas. Apeliantė yra uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ kreditorė. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog uždarajai akcinei bendrovei „Flex Logistics“ yra iškelta bankroto byla. Ši bendrovė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovė buvo uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ vadovė, be to, kaip nurodo apeliantė, yra šios bendrovės akcininkė.Apeliantė reikalauja subsidiariosios atsakovės atsakomybės už uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ prievoles. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškinio teisinis pagrindas – Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis. Teismas skundžiamu sprendimu už akių, remdamasis kasacinio teismo praktika, įvardijo ir sąlygas, kurios yra būtinos juridinio asmens dalyvio (akcininko) atsakomybei pagal šią materialinės teisės normą kilti. Pirmosios instancijos teismas plačiau neanalizavo šių sąlygų ir atmetė ieškinį, tiesiog nurodydamas, jog apeliantė neįrodė sąlygų atsakovės atsakomybei pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalį kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog yra galima dvejopa akcininko atsakomybė. Vienais atvejais, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir panašiai, taip sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais bendrovei padaroma žala, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui bankrutuojančios įmonės vardu reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Kitais atvejais akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai (tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu). Jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).Apeliantės ieškinys priskirtinas pirmosios grupės atvejams: apeliantė įrodinėja, jog atsakovės nesąžiningi veiksmai nulėmė bendrąjį uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ faktinį nemokumą, tai yra negalėjimą vykdyti prievolių. Kaip nustatyta, uždaroji akcinė bendrovė „Flex Logistics“ yra pasiekusi ir teisinio nemokumo būseną – šiai bendrovei yra iškelta bankroto byla (nutarties 14 punktas). Uždaroji akcinė bendrovė „Flex Logistics“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tačiau, ką patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys, nėra galutinai likviduota – nėra priimtas sprendimas dėl šios bendrovės pabaigos. Kaip minėta, bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės kreditorių interesai ginami kitais būdais (nutarties 16 punktas). Tačiau, kad ir kaip bebūtų, nereiškia, jog bankrutuojančio (likviduojamo) juridinio asmens kreditorius apskritai neturi teisės pateikti tiesioginio ieškinio tokio juridinio asmens dalyviui (vadovui). Nebent visų kreditorių interesams apginti jau būtų imtasi pirminių ir prioritetine tvarka taikomų teisinių priemonių. Bankrutuojančio (likviduojamo) juridinio asmens kreditoriaus teisę pateikti tiesioginį ieškinį pripažįsta ir kasacinis teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Tiesiog byla pagal tokį ieškinį negali būti nagrinėjama ir sprendžiama iš esmės, nes, kol nėra baigta likviduojamo juridinio asmens turto realizavimo procedūra ir priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos, nėra galimybės nustatyti tikslaus kreditoriaus galimai patirtos žalos dydžio. Nebent, nors bendrovė ir nėra galutinai likviduota, yra realizuotas visas bendrovės turtas ir todėl yra aiškus kreditoriaus galimai patirtos žalos dydis.Apeliantės materialinis subjektinis reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas reikalavimas. Ieškiniu nurodytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos sprendimui dėl ginčo esmės priimti. Kaip jau buvo nurodyta, būtina aiškintis faktines aplinkybes, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ likvidavimu, nuo kurių priklauso tolesnis šios bylos likimas (nutarties 17 punktas). Vadinasi, nebuvo sąlygų sprendimui už akių priimti (nutarties 12-13 punktai). Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą sprendimą už akių ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis bylą, turi išsiaiškinti, ar uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ bankroto administratorius nėra pareiškęs ieškinio dėl žalos, apimančios ir apeliantės reikalaujamą atlyginti žalą, atlyginimo, ar uždaroji akcinė bendrovė „Flex Logistics“ vis dar turi turto, kuris nėra realizuotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, ir, išsiaiškinęs šias aplinkybes, spręsti dėl tolesnio bylos likimo (bylos stabdymo pagal Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punktą, jeigu vis dar nėra realizuotas visas bendrovės turtas, arba bylos nagrinėjimo iš esmės, jeigu jau yra realizuotas visas turtas). Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog tam tikri ieškiniu nurodomi atsakovės veiksmai (pavyzdžiui, finansinių ataskaitų neteikimas, sandorių sudarymas, aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas ir taip toliau), tiksliau – netgi didžioji veiksmų dalis, atlikti, atsakovei veikiant kaip uždarosios akcinės bendrovės „Flex Logistics“ vadovei. Dalyvio (akcininko) ir vadovo teisinių padėčių skirtumai lemia ir skirtingus atsakomybės pagrindus (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis ir 2.87 straipsnio 7 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis bylą, turi nustatyti ir aiškiai atskirti, kuriais apeliantės nurodomais atvejais atsakovė veikė kaip vadovė, kuriais – kaip akcininkė (jeigu, suprantama, pasitvirtins ieškiniu nurodomos aplinkybės, kad atsakovė atliko tokius veiksmus), ir atitinkamai kvalifikuoti atsakovės atsakomybę.Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos, pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.