Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkes teismo teiseja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevic, dalyvaujant ieškovui P. Š., ieškovo atstovui adv. padejejui K. K., atsakovei J. M., atsakoves atstovui adv. K. Ž.,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo P. Š. ieškini atsakovei J. M. del avanso priteisimo ir nuostoliu atlyginimo bei pagal atsakoves J. M. priešieškini ieškovui P. Š. del nuostoliu atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas.

Šaliu paaiškinimais ir liudytojos V. Š. parodymais nustatyta, kad atsakovei J. M. 2007 m. spali nutarus parduoti jai nuosavybes teise priklausancius du sodo sklypus, esancius ( duomenys neskelbtini), kuriu bendras plotas sudare 6 arus, ieškovas P. Š. su sutuoktine V. Š. šiuos žemes sklypus nutare pirkti. Ieškovas ir atsakove žodžiu susitare, kad žemes sklypai bus perkami už 330000 Lt, atsakovei bus sumoketa tam tikro dydžio pinigu suma – 10000 Lt, tuo tarpu likusi pinigu suma už perkamus sklypus bus sumoketa šalims sudarant notarine pirkimo – pardavimo sutarti. Šiu aplinkybiu ginco šalys teismo posedžio metu negincijo ir del ju sutare. Kaip matyti iš byloje esanciu rašytiniu irodymu, 2007-10-19 ieškovas ir atsakove pasiraše susitarima, kuri pavadino „del rankpinigiu paemimo“. Susitarime nurodyta, kad sodo pirkejas P. Š. duoda sodo pardavejai J. M. 10000 Lt užstata ir pasižada sutvarkius reikiamus dokumentus, atiduoti kita sumos dali – 320000 Lt. Šiame susitarime yra šaliu parašai ties irašais „rankpinigius idaviau“ ir „rankpinigius paemiau“ (b.l. 6). Ginco šalys neneige tos aplinkybes, kad 2007-10-19 ieškovas P. Š., su savo sutuoktine V. Š. atvykes pas atsakove i namus, iš tikruju perdave atsakovei, o atsakove gavo 10000 Lt.

Del šaliu teisiniu santykiu kvalifikavimo

Ginco šalys skirtingai aiškina atsakovei perduotu 2007-10-19 pinigu pobudi ir reikšme: ieškovas nurodo, kad atsakovei perduoti pinigai laikytini avansu, kuris, šalims nesudarius pagrindines pirkimo – pardavimo sutarties del nesažiningu atsakoves veiksmu, turetu buti gražintas ieškovui, tuo tarpu atsakove nurodo, kad jai perduoti pinigai laikytini ieškovo isipareigojimo pirkti jai priklausancius sodo žemes sklypus užtikrinimu, rimto ketinimo pirkti sklypus patvirtinimu, šalims suvokiant, kad ieškovui atsisakius pirkti žemes sklypus, jie lieka sklypu pardavejai.

Kompleksiškai i vertines šaliu paaiškinimus, ju elgesi ikisutartiniuose santykiuose, liudytoju parodymus ir byloje esancius rašytinius irodymus bei vadovaudamasis principu, jog teisiniu santykiu kvalifikacija lemia ne šaliu pavartota terminologija, o tu santykiu turinys, kaip tuos santykius šalys neivardytu, taip pat CK 6.193 str. itvirtintomis sutarciu aiškinimo taisyklemis, pagal kurias aiškinant sutarti, pirmiausia turi buti nagrinejami tikrieji sutarties šaliu ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, teismas sprendžia, kad 2007-10-19 šaliu susitarimas, nors ir nera visiškai tikslus, laikytinas tarp ieškovo ir atsakoves sudaryta preliminariaja žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartimi, nes jame yra aptartos ir gali buti aiškiai numanomos esmines busimos pirkimo – pardavimo sutarties salygos:

Pirma, jame itvirtintas ieškovo ketinimas pirkti, o atsakoves ketinimas parduoti jai priklausancius sodo žemes sklypus: nors toks ketinimas bei isipareigojimas nera tiesiogiai nurodomas, taciau šalys negincijo tos aplinkybes, kad pasirašytu susitarimu itvirtino rimta ketinima, nora, apsisprendima bei tarpusavio isipareigojima del pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ateityje;

Trecia, susitarta del esminiu busimos pirkimo – pardavimo sutarties salygu: nurodyta perkamo nekilnojamojo turto kaina (330000 Lt), atsiskaitymo tvarka. Nors šiame susitarime nera tiesiogiai nurodytas pagrindines pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas (konkreti data ir pan.), ieškovas akcentavo, ir atsakove iš esmes neneige tos aplinkybes, kad del konkretaus pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino šalys nebuvo konkreciai susitarusios, taciau abi šalys suvoke, kad ieškovas turi parduoti jam priklausanti nekilnojamaji turta, kad gautu pinigu atsiskaityti su atsakove, atsakove sutiko palaukti tam tikra, taciau kaip akcentuoja atsakove- protinga laiko tarpa, kadangi abi šalys pripažino, kad atsakove buvo suinteresuota kuo greiciau parduoti žemes sklypus, kad gautu lešu padeti dukrai. Taigi, šalys pagrindines sutarties sudarymo termina siejo su reikiamu dokumentu sutvarkymu („sutvarkius reikiamus dokumentus“), turedami omenyje aplinkybe, kad ieškovas parduos jam priklausanti nekilnojamaji turta, kad galetu gauti piniginiu lešu atsiskaityti su atsakove už perkamus žemes sklypus. Bylos medžiaga, velesni šaliu veiksmai rodo, kad šalys iš esmes sutare, kad sutartis turi buti sudaryta per protinga laiko tarpa, buvo norima sudaryti sutarti kuo greiciau, ieškovas buvo ne karta atsakoves ragintas kuo greiciau atsiskaityti ir sudaryti pagrindine pirkimo – pardavimo sutarti, o 2008-02-14 ieškovo pasirašytu raštu, pavadintu „pasižadejimu“, pasirašytu atsakoves akivaizdoje (šalys pripažino, kad šio dokumento teksta parenge pati atsakove), šalys iš esmes sutare del galutinio pagrindines pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino – iki 2008-02-21. 2008-02-11 raštu, adresuotu atsakovei J. M., ieškovas P. Š. pažadejo labai uždelsta nuo 2007-10-19 galutini atsiskaityma už sodo pirkima iš atsakoves sumoketi iki 2008-02-21, suma – 320000 Lt. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad visa ši laika negalejo sumoketi del tam tikru priežasciu, nors J. M. praše atsiskaityti ne viena karta, tvirtai pažadama, kad soda tikrai pirks ir galutinai sumokes iki 2008-02-21 (b.l. 31). Rašte vartojamas „galutinio sumokejimo“ terminas, kaip matyti iš šaliu paaiškinimu, ir reiške pagrindines notarines pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termina.

Tokiu budu matyti, kad nors šaliu 2007-10-19 rašytiniame susitarime formaliai nera nurodytos, t.y. irašytos visos butinos preliminariai pirkimo – pardavimo sutarciai salygos, taciau šalys faktiškai žodžiu, o veliau ir papildomai raštu susitare del visu esminiu preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties elementu, jie šalims buvo aiškus ir žinomi, iš esmes šaliu negincijami ir šioje byloje.

Del ieškovo atlikto mokejimo kvalifikavimo ir reikalavimo ji priteisti

Ieškovas prašo pripažinti atsakovei perduotus pinigus avansu ir priteisti juos iš atsakoves, kadangi pagrindine žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Šis ieškovo reikalavimas iš esmes laikytinas pagristu, nors ir grindžiamas nevisiškai tiksliais ir teismo kritiškai vertintinais faktiniais bei teisiniais argumentais. Teismas konstatuoja, kad preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas, kuris šiuo atveju buvo padarytas ieškovo (apie tai kalbame veliau), pats savaime neatleidžia atsakoves nuo pareigos gražinti ieškovui pagal preliminaria sutarti atsakoves gautas pinigines lešas, šiuo atveju – 10000 Lt, kaip kainos už planuota parduoti, bet neparduota nekilnojamaji turta, dali.

Nagrinejamu atveju pagrindine žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartis nei iki sutarto termino (2008-04-14), nei veliau šaliu nebuvo sudaryta. Tuo atveju, kai preliminarioji sutarties neigyvendinama ir pagrindine sutartis nesudaroma, kilus šaliu gincui del pinigu, gautu pagal preliminaria sutarti, gražinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos gražinti. Teismas pažymi, kad pinigai pagal preliminariaja sutarti perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nera pasiekiamas, t.y. pagrindine sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be istatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi ju gali buti reikalaujama pagal CK 6.237 str.

Vertindamas ieškovo atlikto mokejimo pagal preliminaria sutarti pobudi, atsakoves pareigos šiuos pinigus gražinti ieškovui buvima bei kitas reikšmingas teisiniu santykiu kvalifikavimui aplinkybes, teismas pirmiausiai pažymi, kad atsakovei perduoti pinigai pagal susitarima „del rankpinigiu paemimo“ negali buti laikomi rankpinigiais CK 6.98 str. 1 d. prasme, kaip prievoles ivykdymo užtikrinimo budu. Rankpinigiais laikoma pinigu suma, duodama antrajai šaliai tam, kad irodytu sutarties egzistavima ir užtikrintu jos vykdyma (CK 6.98 str. 1 d.), tuo tarpu nagrinejamu atveju sklypu pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todel negalejo buti užtikrintas dar nesudarytos sutarties vykdymas. Šalys, sudarydamos preliminaria sutarti, gali jos ivykdymui užtikrinti pasinaudoti kitais prievoliu užtikrinimo budaus (pvz., netesybomis, ikeitimu), bet preliminarios sutarties ivykdymas negali buti užtikrintas rankpinigiais, nes tokioje sutartyje jie negali atlikti mokamosios funkcijos (LAT 2000-02-02 nutartis c.b. Ž.S. v H.Ch., Nr. 3K-7-23/2000).

Kita vertus, atsakovei ieškovo perduoti pinigai, teismui ivertinus šaliu paaiškinimuose išreikštus ju tikruosius ketinimus, šaliu elgesi derybu metu ir po ju, negali buti laikomi ir netesybomis baudos forma ar kita prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemone. Nors netesybu, kaip sutarties (iskaitant preliminarios sutarties) ivykdymo užtikrinimo budo, istatymas nedraudžia, kuomet netesybos pasirenkamos budu kompensuoti sutarties šaliai del kitos šalies sutarties neivykdymo padarytus nuostolius, taciau teismui pateiktame šaliu 2007-10-19 susitarime šalys netesybu ar kito prievoles ivykdymo užtikrinimo budo nenumate, t.y. preliminariaja sutartimi del jos neivykdymo pasekmiu iš esmes nebuvo susitarusios. Iš 2007-10-19 susitarimo turinio negalima daryti išvados, kad šalys susitare, jog ieškovui neivykdžius susitarimo ir nenupirkus ginco sodo sklypu, atsakove turi teise pasilikti jo sumoketus 10000 Lt, kaip sankcija už sutarties pažeidima, taip pat negalima daryti išvados, kad šalys buvo žodžiu susitarusios del atsakovei perduotu pinigu likimo tuo atveju, jeigu atsakove neivykdytu susitarimo ir neparduotu ginco sodo sklypu, t.y. del teisiniu padariniu atsakovei pažeidus preliminaria sutarti. Išklausius dalyvaujanciu byloje asmenu paaiškinimu, teismas taip pat negali daryti tokios išvados.

Ieškovas P. Š. paaiškino, taip pat kartu dalyvavusi jo sutuoktine liudytoja V. Š. parode, kad 2007-10-19 nebuvo apskritai kalbeta ir tartasi del pasekmiu, kurie galetu kilti šalims nesudarius sodo sklypu pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovas paaiškino, kad mane ir iki šiol mano, kad šalims nesudarius sutarties, pinigai turejo buti jam gražinti, nes sodo sklypai liko nenupirkti, t.y. susitarimo tikslas iš esmes nepasiektas, o atsakovei pardavus sklypus treciajam asmeniui ir ieškovui pareikalavus gražinti pinigus, ji ta žadejo padaryti. Iš atsakoves J. M. paaiškinimu taip pat galima spresti, kad 2007-10-19 preliminarios sutarties sudarymo metu nebuvo tartasi del sutarties pažeidimo pasekmiu. Atsakove, atsakydama i teismo klausima, kaip ji suvoke jai perduotus pinigus, kokia reikšme jiems teike, nurode, kad suprato, jog ieškovui atsisakius pirkti sklypus jai perduoti pinigai turetu likti jai, nes jai perduoti 10000 Lt buvo kaip garantija, kad ieškovas tikrai pirks sodo sklypus, o atsakove nebeieškos pirkeju ir neparduos sklypu jokiems kitiems asmenims, jai suvokiant, kad šie pinigai, ieškovui atsisakius pirkti sklypa, turetu likti atsakovei.

Vis delto, esant prieštaringiems ieškovo ir atsakoves paaiškinimams del perduotu pinigu reikšmes, ieškovui teigiant, kad pinigai buvo tik dalis perkamo turto kainos, o atsakovei teigiant, jog pinigai buvo ieškovo prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemone, 2007-10-19 susitarime nesant jokiu salygu del jo pažeidimo teisiniu padariniu, teismas negali daryti išvados del šaliu susitarimo atsakovei perduotus pinigus laikyti netesybomis (bauda) ar kitu ieškovo prievoles ivykdymo užtikrinimo budu, ieškovo prievoliu pažeidimo atveju. Darydamas tokia išvada teismas remiasi tiek pažodiniu susitarimo teksto aiškinimu, tiek vertina ginco šaliu elgesi, ju tikruosius ketinimus ir veiksmus. Iš susitarimo turinio matyti, kad perduodamas 10000 Lt „užstatas“ už perkamus sodo sklypus – tai iš esmes dalis bendros šaliu sutartos sklypu pardavimo kainos (330000 Lt), t.y. pinigai, kurie turejo buti iskaityti i sklypu pardavimo kaina, nes ieškovui išlieka pareiga sudarant pagrindine pirkimo – pardavimo sutarti sumoketi tik 320000 Lt. Taip pat ir ieškovo veliau, t.y. 2008-02-14 pasirašytame rašte pažymima, kad likusi mokejimo atsakovei suma, kuri isipareigojama atlikti iki 2008-02-21, yra 320000 Lt. Kaip jau buvo mineta, jokiu nuostatu ir irodymu, kad šie pinigai, netinkamo sutarties vykdymo atveju iš ieškovo puses, turetu likti atsakovei, kaip sankcija netesybu forma ar kita sutartines atsakomybes forma – nuostoliu atlyginimas, byloje nera, kaip ir nera nuostatu ir irodymu, koks turetu buti pinigu likimas tuo atveju, jeigu netinkamo sutarties vykdymo atveju iš atsakoves puses. Tokiu budu teismas vertina ieškovo atsakovei sumoketus 10000 Lt, kaip avansa, kuris turi buti gražinamas ji sumokejusiai šaliai visais sutartiniu prievoliu neivykdymo atvejais.

Kvalifikuodamas ieškovo perduota atsakovei pinigu suma, kaip avansini mokejima, teismas atsižvelgia i tai, kad viena esminiu preliminariosios sutarties salygu yra ta, kad pagal preliminaria sutarti jokie piniginiai mokejimai ar atsiskaitymai tarp šaliu nera atliekami, nes tai yra organizacine (parengiamoji) sutartis del sutarties sudarymo ateityje, pagal kuria mokejimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi ne viena iš šaliu neigyja turtines naudos, kas yra budinga pagrindinems sutartims. (LAT 2005-04-20 nutartis c.b. J.G. v S.K., Nr. 3K-3-225/2005; LAT 2005-01-05 nutartis c.b. P.K. v V.C., Nr. 3K-3-11/2005). Teismas pažymi, kad avansas atlieka tik mokejimo funkcija (iskaitomas i busimus mokejimus), gali atlikti ir irodomaja funkcija, taciau skirtingai nei rankpinigiai neatlieka užtikrinamosios funkcijos, todel ji sumokejusi šalis turi teise reikalauti ji gražinti visais atvejais sutartiniu isipareigojimu nevykdymo atvejais, o gavusi avansa šalis jokiomis aplinkybemis neturi gražinti dviguba avanso suma. Kaip matyti iš 2007-10-19 susitarimo turinio, 10000 Lt mokejimas, kuri iki sklypu pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atliko ieškovas, turejo buti iskaitytas, kaip dalimis apmokejimas už perkamus sklypus. Šis mokejimas laikytinas avansiniu mokejimui ir nepriklausomai nuo sutartiniu isipareigojimu neivykdymo priežasciu turi buti gavusios šalies gražinamas ji sumokejusiai šaliai. Byloje nustatyta, kad žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartis šaliu nebuvo sudaryta, atsakove paaiškino, kad ieškovas atsisake ja sudaryti sutartu terminu, todel atsakove privalo gražinti gautus pinigus ieškovui.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiga gražinti pirkejui pagal preliminaria sutarti atliktus piniginius mokejimus, kurie iskaitomi i pagrindines sutarties kaina, jeigu veliau ta pagrindine sutartis del vienokiu ar kitokiu priežasciu nesudaroma, išplaukia iš LR CK 6.165 str. nuostatu aiškinimo, o taip pat yra akcentuojama teismu praktikoje. Iš CK 6.165 str. pateiktos preliminarios sutarties sampratos galima daryti išada, kad preliminariaja sutartimi nesukuriama pinigine prievole, t.y. prievole kurioje pinigai atlieka mokejimo – atsiskaitymo funkcija, taciau sutarties laisves principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti del be kokiu salygu, neprieštaraujanciu imperatyvioms istatymu normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas del pinigu perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribu CK 6.165 str. 1 d. pateikiama siauraja jos sampratos reikšme, ir toks perdavimas nereikš prieštaravimo imperatyvams. Preliminarios sutarties institutas nenumato busimo pirkejo pareigos sumoketi pilnai ar iš dalies už ateityje isigyjama daikta. Tokiu budu atsakovei perduotos pinigines lešos, nesant jokio atsiskaitymo – mokejimo santykio, juo labiau nesudarius pagrindines sutarties, t.y. nesukurus santykiu, kuriuose ieškovas igytu turta, už kuri galetu buti atsiskaityta (iš dalies) atsakovei perduotais pinigais, atsakovei sumoketi 10000 Lt priteistini ieškovui. Teismu praktikoje suformuota, kad kai preliminarioji sutartis neigyvendinama ir pagrindine sutartis nesudaroma, pinigai, perduoti pagal preliminaria sutarti konkreciam tikslui, kuris veliau nepasiekiamas, laikytini pinigais, perduotais (gautais) be istatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 str.), ir todel turi buti gražinami juos perdavusiam asmeniui (pvz., LAT 2003-09-10 nutartis c.b. R.K. S.Š., J.Š., UAB „Helenos kolekcija“ ir kt., Nr. 3K-3-809/2006; 2006-02-15 nutartis c.b. J.P. v G.J., Nr. 3K-3-124/2006; 2006-11-06 nutarimas c.b. V.Š. v A.N., A.N., Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.).

Vadovaujantis CK nuostatomis bei suformuota Lietuvos teismu praktika, reikalauti avanso gražinimo šalis neturi teises tik tuo atveju, jeigu šaliu sudarytoje preliminarioje sutartyje šalys buvo susitarusios del atsakomybes už sutartiniu isipareigojimu neivykdyma netesybu forma. Tokia sankcija sutartyje nustacius, reikalavimas gražinti avansa negali buti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis iskaitomas priešpriešiniu vienarušiu reikalavimu taikyti netesybas (LAT 2001-10-24 nutartis c.b. R.T. v R.B., Nr. 3K-3-999/2001). Nagrinejamu atveju teismas negali daryti pakankamo tiketinumo išvados, kad ginco šalys buvo susitariusios del atsakomybes už sutartiniu isipareigojimu neivykdyma netesybu ar kita forma (be to, atsakove net nera pareiškusi reikalavimo del netesybu priteisimo), kadangi kaip jau buvo mineta, šalys 2007-10-19 aiškiai sutartyje numate, kad pagal preliminaria sutarti yra sumokama busimo pirkti nekilnojamojo turto kainos dalis, o jokiu kitu duomenu ir irodymu, išskyrus atsakoves J. M. paaiškinimus apie tai, kad perduoti pinigai laikytini prievoliu ivykdymo užtikrinimo budu, byloje nera.

Teismu praktikoje (LAT 2006-11-06 nutarimas c.b. V.Š. v A.N., A.N., Nr. 3K-P-382/2006) suformuota, kad isipareigojimo sudaryti pagrindine sutarti neivykdymo atveju kyla civiline atsakomybe, todel perduodamu pinigu reikšme reikštu vertinti jos kontekste per galimas dvi sutartines civilines atsakomybes formas – netesybas (bauda ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 str.). Analizuojant galimas teisines situacijas, galima daryti išvada, kad pagal preliminariaja sutarti perduodami pinigai gali buti: 1) šaliu sutartas prievoles ivykdymo užtikrinimo budas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokejimas, kai tokia bauda nustatyta už isipareigojimo pagal preliminariaja sutarti neivykdyma ir toki isipareigojima pažeidžia pinigus perdaves asmuo. Tokiu atveju šalys nustato bauda už atsisakyma ar vengima sudaryti pagrindine sutarti ir nurodo, kad tokiu atveju perduoti pinigai liks pardavejui kaip bauda; 2) atskaitos taškas nustatant baudos dydi, kai preliminariaja sutarti pažeidžia pinigus gaves asmuo. Pavyzdžiui, šalys sutartyje nustato, kad tuo atveju, jeigu pardavejas atsisakys ar vengs sudaryti pagrindine sutarti, jis privales gražinti gauta suma ir sumoketi tokio paties dydžio netesybas (bauda); 3) šaliu sutartas prievoles ivykdymo užtikrinimo budas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šaliu aptartu nuostoliu atlyginimas. Tokiu budu šalis preliminarioje sutartyje susitaria, kad pirkejo perduodama suma, jam atsisakius ar vengiant sudaryti sutarti, liks pardavejui kaip nuostoliu kompensacija; 4) atskaitos taškas apskaiciuojant nurodytus šaliu sutartus nuostolius, kai preliminariaja sutarti pažeidžia pinigus gaves asmuo. Pvz., šalys nustato, kad pardavejui atsisakius ar vengiant sudaryti pagrindine sutarti, jis privales sumoketi pirkejui suma, lygia dvigubai gautai sumai, ir ši suma šaliu susitarimu laikoma pirkejo nuostoliais.

Nagrinejamu atveju iš šaliu paaiškinimu, 2007-10-19 susitarimo teksto bei kitu byloje esanciu irodymu negalima daryti išvados ne del vieno iš aukšciau nurodytu susitarimu tarp ieškovo ir atsakoves buvimo.

Patenkinus ieškovo reikalavima del 10000 Lt avanso priteisimo iš atsakoves, tenkintinas ieškovo reikalavimas del 5 procentu metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, kadangi LR CK 6.37 str. 2 d. numato, jog skolininkas taip pat privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (procesines palukanas), o LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi 5 procentu dydžio metines palukanas už suma, kuria sumoketi praleistas terminas, jeigu istatymai ar sutartis nenustato kitokio palukanu dydžio.

Del ieškovo nuostoliu atlyginimo

Civilinei atsakomybei nuostoliu atlyginimo forma atsirasti butina nustatyti visas jos salygas: neteisetus veiksmus, žala, priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos bei kalte (CK 6.245 str. – 6.249 str.). Atsižvelgiant i žemiau teismo detaliai analizuotas bei nustatytas aplinkybes del ieškovo nesažiningumo ikisutartiniuose santykiuose bei neteisetu veiksmu, kaip pagrindo atsakoves patirtiems nuostoliams negautu pajamu forma atlyginti buvimo, kuriu teismas nekartos, i tai, kad atsakove neatliko jokiu neteisetu veiksmu tiek vykdant preliminaria sutarti, tiek ikisutartiniuose santykiuose apskritai, kad šiuo atveju negalima kalbeti apie atsakoves kaltes buvima, taip pat ir priežastini ryši, i teismui kilusias abejones del pacios žalos fakto buvimo, ieškovo reikalavimas negali buti tenkinamas. Teismas sutinka su atsakoves atstovo argumentu, jog nagrinejamu atveju nera priežastinio ryšio tarp ieškovo pareigos sumoketi 7000 Lt palukanas už naudojimasi paskola jos davejui (jeigu tokia pareiga iš tikruju egzistavo ir buvo ivykdyta) bei kokio nors atsakoves elgesio, nes atsakove nedalyvavo paskoliniuose teisiniuose santykiuose tarp ieškovo ir paskolos davejo, niekaip ju neitakojo, ieškovas savo laisva valia nutare sudaryti paskolos sutarti atitinkamomis salygomis, kaip paskola gauti pinigai buvo nukreipti susitarimui su atsakovei vykdyti, atsakove negali buti atsakinga už tai, kad ieškovas, neturedamas galimybiu sumoketi sutarto dydžio pinigu sumos atsakovei, juos skolinosi iš kito asmens ir del to galimai patyre papildomu išlaidu. Net ir tuo atveju, jeigu pagrindine žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartis tarp šaliu butu sudaryta, t.y. nei viena iš ginco šaliu nebutu pažeidusi preliminarios sutarties del pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškovui išliktu prievole sumoketi paskolos davejui palukanas už naudojimasi paskola. Pagaliau, ieškovo reikalavimas del 7000 Lt palukanu priteisimo negali buti tenkinamas ir del to, kad teismui kyla abejoniu ir del žalos, kaip civilines atsakomybes salygos, buvimo apskritai bei tokios žalos dydžio. Teismui nera pateikta ieškovo ir paskolos davejo, kuriuo, kaip nurodo ieškovas buvo G. G., paskolos sutartis (nei paprastos rašytines formos, nei patvirtinta seniuno, kaip teige ieškovas ir liudytoja V. Š.), kurioje butu itvirtintas šaliu susitarimas del paskolos, atitinkamo dydžio palukanu už naudojimasi paskola, paskolos gražinimo terminu, taip pat nepateikta irodymu, kad paskolos pinigai iš tikruju buvo perduoti ieškovui, o jeigu ir buvo perduoti – kad atsakovas paskolos suma bei 7000 Lt dydžio palukanas sumokejo paskolos davejui. Teismui pateikta G. G. 2010-11-15 pažyma, kurioje nurodyta, kad jis 2007-10-19 paskolino P. Š. 10000 Lt sodo, esancio Vilniaus r. sav. SB „Avietynas“, pirkimui iš J. M., 10000 Lt skola ir 7000 Lt palukanas už suteikta paskola P. Š. gražino jam 2009-10-25 (b.l. 9), patvirtinta seniuno, vertintina kritiškai. Ieškovas nurode, kad su G. G. sudare rašytine paskolos sutarti, kuria patvirtino seniunas ir pagal kuria G. G. jam paskolino 10000 Lt dviems metams, susitariant del 7000 Lt palukanu. Liudytoja V. Š. parode, kad jos sutuoktinis skolinosi 10000 Lt iš G. G. vieneriems metams, buvo sudaryta rašytine sutartis, šalys susitare del 6000 Lt palukanu, tuo tarpu 1000 Lt jos sutuoktinis, gražindamas paskola, dar pridejo, kaip „padeka – dovana nuo saves“. Liudytoja pažymejo, kad dalyvavo sudarant paskolos sutarti, sutartis buvo sudaryta pas seniuna, pinigai ieškovui perduoti seniuno akivaizdoje. Kita vertus, teismo posedyje apklaustas liudytojas G. G. parode, kad jokios rašytines paskolos sutarties sudaryta nebuvo, su ieškovu sudare žodini susitarima del 10000 Lt paskolos vieneriems metams, tarp šaliu nebuvo jokio susitarimo del palukanu, tuo tarpu 7000 Lt ieškovas jam sumokejo, kaip „padeka“ už suteikta paskola, o 2010-11-15 pažyma, esancia byloje, liudytojas suraše paprašytas ieškovo ir jo atstovo teismo procesui, pas joki seniuna nera niekada vykes. Tokiu budu ieškovo, jo sutuoktines – liudytojos V. Š. bei liudytojo G. G. duoti prieštaringi paaiškinimai bei parodymus apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties forma, salygas, jos vykdyma, teismui kelia pagristu abejoniu del tokios sutarties buvimo, o tuo paciu ir del ieškovo patirtu, kaip jis teigia, 7000 Lt nuostoliu fakto. Atsižvelgiant i visas aukšciau nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas del 7000 Lt priteisimo atmestinas, kaip nepagristas.

Del atsakoves nuostoliu atlyginimo

Atsakoves J. M. reikalavimas priteisti iš ieškovo jos patirtus 10000 Lt nuostolius, kurie pasireiškia jos negautomis pajamomis bei prarasta galimybe parduoti ginco žemes sklypus už didesne kaina, grindžiamas nepagristu ieškovo atsisakymu sudaryti žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutarti, nesažiningu elgesiu bei pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nebutu padaryta žala kitiems asmenims, pažeidimu. Šis atsakoves reikalavimas laikytinas pagristu, todel tenkintinas.

Teismas pažymi, kad preliminaria sutarti reikia laikyti šalis teisiškai ipareigojancia sudaryti pirkimo-pardavimo sutarti, o jos nevykdymo atveju (nepagristo vengimo arba atsisakymo sudaryti pirkimo – pardavimo sutarti atveju) kaltoji šalis turetu atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 str., 6.165 str.) (LAT 2000-02-02 nutartis c.b. Ž.S. v H.Ch., Nr. 3K-7-23/2000; LAT 2000-06-19 nutartis c.b. J.S. v J.S., Nr. 3K-3-704/2000; LAT 2003-02-05 nutartis c.b. R.B. v V.P., Nr. 3K-3-218/2003). Nors nera šaliu pareigos sudaryti sutarti, taciau sažiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebutu nutrauktos be pakankamos priežasties. Draudimas nutraukti toli pažengusias derybas paaiškinamas tuo, kad tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrista pagrinda tiketis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Ikisutartinio dokumento pasirašymas (nagrinejamu atveju – 2007-10-19 šaliu susitarimo, taip pat 2008-02-14 ieškovo pasižadejimo pasirašymas) laikytinas rimto ketinimo sudaryti sutarti irodymu, rimtas teisines pasekmes sukelianciu bei ipareigojanciu dokumentu, kurio nevykdytas sudaro pagrinda taikyti atsakomybe. CK 6.163 str. 3 d. numato, kad šalis, kuri derybu metu elgiasi nesažiningai, privalo atlyginti kitais šaliai nuostolius, t.y. numatyta civiline atsakomybe nuostoliu atlyginimo forma už pagristo pasitikejimo sugriovima. Todel net ir pripažinus, kad sutartis nebuvo sudaryta, butina ivertinti derybas nutraukusios šalies elgesi sažiningumo principo požiuriu ir atsakyti i klausima, ar derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukure ar ne kitai šaliai pagrista pasitikejima ir isitikinima, jog sutartis tikrai bus sudaryta. Jeigu atsakymas i ši klausima teigiamas, tai nesažininga šalis privalo kitai šaliai atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro derybu metu turetos išlaidos bei prarastos galimybes pinigine verte.

Nagrinejamos bylos atveju teismas turi pagrindo išvadai, jog pagrindine žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sutaryta del nesažiningu ieškovo, kuris savo elgesiu buvo sukures atsakovei pagrista pasitikejima ir lukesti, jog pagrindine sutartis tikrai bus sudaryta per protinga termina, veiksmu ir neveikimo, del ko atsakove, laukdama ir tikedamasi pagrindines sutarties sudarymo sutartu terminu, t.y. sažiningai vykdydamas savo isipareigojimus, neturejo galimybes parduoti savo turta kitiems asmenims už tokia pat kaina, kol galiausiai prarado galimybe parduoti turta kitiems asmenims už tokia pat kaina ir neteko pajamu, kuriu pagristai tikejosi.

Pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip pripažino pats ieškovas, savo pinigu atsakoves žemes sklypu isigijimui nei iki 2007-10-19 preliminarios sutarties, nei veliau ieškovas faktiškai neturejo. Net ir 10000 Lt avansui, kaip teigia ieškovas, jis pasiskolino iš kito asmens. Ieškovas akcentavo ta aplinkybe, kad likusius 320000 Lt už perkamus sklypus jis ketino gauti, pardaves jam nuosavybes teise priklausanti nekilnojamaji turta Zarasu bei Vilniaus rajonuose, ir atsakove sutiko palaukti, kol bus parduotas šis turtas. Kaip jau buvo mineta, byloje nustatyta, jos šalys buvo susitarusios del protingo termino pagrindinei sutarciai sudaryti, kuris negalejo buti nepateisinamai ilgas ir kuris 2008-02-14 raštu iš esmes šaliu buvo aiškiai apibrežtas – iki 2008-02-21, paciam ieškovui pripažistant ketinima pirkti sodo sklypus ir galutinai su atsakove atsiskaityti iki 2008-02-21. Vis delto, pagrindine sutartis nebuvo sudaryta iki nurodytos datos, kaip teigia, ieškovas del to, kad jam nepavyko parduoti jam priklausancio nekilnojamojo turto ir gauti lešu. Ieškovas, duodamas paaiškinimus, iš esmes pripažino, kad neivykde pasirašyto pasižadejimo ir nenupiro iš atsakoves sklypu, nes negavo ir neturejo pinigu šiu sklypu pirkimui. Liudytoja V. Š. taip pat parode, kad jos sutuoktinio žemes sklypu jiems nepavyko parduoti, nes nebuvo pirkeju, sklypai buvo nepatrauklus, pinigu atsiskaityti su atsakove sutartu terminu jie neturejo.

Byloje nera pateikta jokiu irodymu, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus ir jo sutuoktines liudytojos V. Š. parodymus, apie tai, kad ieškovas apskritai buvo emesis aktyviu veiksmu, siekdamas parduoti jam priklausanti nekilnojamaji turta ir taip gauti piniginiu lešu žemes sklypu iš atsakoves pirkimui, kad butu bandes parduoti sklypus per nekilnojamojo turto agentus, butu sudares preliminariasias sutartis del turto pardavimo ar kitus susitarimus ir pan. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktu pirkimo – pardavimo sutarciu, ieškovas jam priklausanti 9,4600 ha žemes sklypa gyvenamaji nama ir pastatus, esancius Zarasu r. sav. Paluodes k., pardave pirkejoms L. L. ir D. J. tik 2009-09-21 už 55000 Lt (b.l. 61-69), tuo tarpu 5,4000 ha žemes sklypa, esanti ( duomenys neskelbtini), ieškovas pardave pirkejui UAB „Artra“ tik 2011-03-04 už 30000 Lt (b.l. 54-60), t.y. jau prasidejus teismo procesui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui tebepriklauso nuosavybes teise 0,6300 ha žemes sklypas, gyvenamasis namas ir pastatai Zarasu r. Paluodes k. (b.l. 73-75), duomenu apie tai, kad ieškovas butu emesis veiksmu šiam turtui parduoti susitarimui su atsakove ivykdymui, taip pat kad jam priklausytu žemes sklypas Vilniaus rajone, kuri, kaip teigia ieškovas, jis taip pat ketino parduoti lešu gavimui, byloje nera. Kaip matyti iš teismui pateiktu ieškovo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarciu, turtas buvo parduotas bendrai už 85000 Lt, ir ieškovas pripažino, kad net ir šiai dienai neturetu reikiamos pinigu sumos atsakoves sklypu pirkimui.

Tokiu budu ieškovas, prisiimdamas pakankamai stambius turtinius isipareigojimus tuo metu, kai faktiškai jokiu piniginiu lešu dar neturejo, nepasverdamas galimos rizikos tu lešu negauti, nesvarstydamas kitu variantu prisiimtiems sutartiniams isipareigojimams atsakoves atžvilgiu ivykdyti (pvz., paimti paskola žemes sklypu isigijimui ir pan.) ir ju nesiimdamas, taciau visa laika suteikdamas atsakovei isitikinima, kad savo prievoles ivykdys, nesielge kaip bonus pater familias, t.y. kaip rupestingas, apdairus ir atidus tokiose aplinkybese asmuo. Byloje nera duomenu, kad net ir po 2008-02-21 šaliu nustatyto termino pagrindinei sutarciai sudarytu iki sklypu pardavimo treciajam asmeniui, t.y. per 5 menesius ieškovas butu emesis kokiu nors veiksmu isipareigojimams ivykdyti.

Ieškovo 2008-02-14 pasirašytas raštas patvirtina atsakoves J. M. nurodomas aplinkybes apie tai, kad ji ne karta ragino ieškova kuo greiciau atsiskaityti už sklypa, t.y. sudaryti sklypu pirkimo – pardavimo sutarti, taip pat patvirtina ieškovo delsima ta padaryti. Ieškovo teiginys, kad 2008-02-14 jo pasirašytas pasižadejimas buvo tik formalumas ir jokios reikšmes neturejo, kad ieškovas jo atidžiai neskaite, vertintinas kritiškai. Duodamas paaiškinimus teismo posedžio metu ieškovas iš esmes pripažino, kad atsakove buvo suinteresuota kuo greiciau parduoti sodo sklypus, ne karta praše ir ragino ieškova kuo greiciau sklypus pirkti, t.y. sudaryti sklypu pirkimo – pardavimo sutarti ir atsiskaityti. Atsižvelgiant i šias tiek ieškovo, tiek atsakoves nurodytas aplinkybes apie tai, ieškovas ne karta praše palaukti atsiskaitymo dar keleta dienu, savaite ir t.t., tuo tarpu atsakove ragino ieškova kuo greiciau sudaryti pirkimo – pardavimo sutarti ir su ja atsiskaityti, liudytojos V. Š. parodymai apie tai, kad atsakove niekada nepraše ir neragino ieškovo kuo greiciau pirkti sklypus ir su ja atsiskaityti, nes jai nerupejo sutarties sudarymo terminas, ji sutiko laukti, kiek reikia, vertintini kritiškai, kaip paneigtini kitais byloje esanciais irodymais – šaliu paaiškinimais, kitu liudytoju parodymais, rašytiniais irodymais. Kaip teigia ieškovas ir liudytoja V. Š., 2007-10-19 susitarimo su atsakove pasirašymo bei pinigu perdavimo metu kartu buvo K. L., kuris apklaustas liudytoju taip pat parode, kad atsakove keleta kartu praše ieškovo kuo greiciau atsiskaityti už perkamus sklypus. Liudytoja R. K. parode, kad iš atsakoves žinojo, kad ieškovas su sutuoktine ne karta praše atsakoves palaukti galutinio atsiskaitymo ir pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, 2008 m. vasari pati girdejo atsakoves darbovieteje tarp atsakoves ir Švalku vykusi pokalbi, kurio metu ieškovas ir sutuoktine praše atsakoves dar palaukti galutinio atsiskaitymo, taip pat veliau 2008 m. vasari mate dar karta i atsakoves darboviete atejusius P. Š. ir V. Š., o iš atsakoves sužinojo, kad jie pasake atsakovei, kad nepirks žemes sklypu.

Pažymetina, kad tiek ieškovas, tiek atsakove pripažino, kad iki 2008-02-21 šalims nesudarius sklypu pirkimo – pardavimo sutarties, atsakove išplatino skelbima del sklypu pardavimo, apie tai ieškovui ir jo sutuoktinei buvo žinoma, byloje nera jokiu duomenu, kad šiuo laikotarpiu ieškovas butu emesis veiksmu prievoliu pagal preliminaria sutarti vykdymui. Ginco sklypai parduoti treciajam asmeniui praejus net 8 menesiams po šaliu susitarimo bei 10000 Lt perdavimo atsakovei bei 5 menesiams po paties ieškovo P. Š. pasirašyto pasižadejimo sudaryti sklypu pirkimo pardavimo sutarti iki 2011-02-21.

Ieškovo argumentas, kad butent atsakove pažeide šaliu susitarima, nes nebuvo sutvarkiusi reikalingu sklypu pardavimui dokumentu, atlikusi sklypu matavimu ir pan., atmestinas, kaip visiškai nepagristas, ypac atsižvelgiant i paties ieškovo nenuoseklius paaiškinimus. Ieškovas nepateike jokiu irodymu, kurie patvirtintu šia aplinkybe. Tiek ieškovas, tiek jo sutuoktine – liudytoja V. Š. pripažino, kad tardamiesi su atsakove del sklypu pirkimo jokiu jos nuosavybes teises patvirtinanciu ar kitu su ketinamais pirkti sklypais susijusiu dokumentu jiems pateikti net nepraše, jokiu dokumentu nemate ir nebuvo susipažine, atsakove paaiškino, kad visi reikalingi sklypu pardavimui dokumentai buvo sutvarkyti, jokiu nuo atsakoves priklausanciu paruošiamuju veiksmu jai atlikti nereikejo. Faktas, kad 2008-07-30 atsakove vis delto, pardave ginco žemes sklypus treciajam asmeniui, veliau tas asmuo pardave sklypus dar kitam asmeniui, rodo, kad jokiu kliuciu sklypu perleidimo sandoriui sudaryti nebuvo. Teismo posedyje apklausta liudytoja R. R. – SB „Avietynas“ pirmininke parode, kad sudarant sodo sklypo pirkimo – pardavimo sandorius nera prašoma iš sodininku bendrijos pažymu apie tai, ar sodininkas turi isiskolinimu bendrijai, tuo tarpu atsakove J. M. sklypu pardavimo metu neturejo jokiu isiskolinimu bendrijai, jokiu problemu del sklypu, ju matavimu ar kitu su atsakove nebuvo. Pagaliau, teismo posedžio metu duodamas paaiškinimus ieškovas pripažino, kad iš atsakoves puses nebuvo reikalinga atlikti jokiu veiksmu, iš jos puses nebuvo jokio vilkinimo, kiek tai liecia pirkimo – pardavimo sutarties sudaryma.

Del nesažiningu ikisutartiniu derybu, ju vilkinimo, nepagristu ir neadekvaciu pasižadejimu atsakovei teikimo ir užsitesusio sklypu pardavimo proceso atsakove neteko galimybes parduoti savo nekilnojamaji turta sutarta su ieškovu kaina. Teismas pažymi, kad ikisutartiniu prievoliu pažeidimo atveju galimos tokios faktines ir teisines situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai reikalautu, kad nukentejusiai sažiningai ikisutartiniu santykiu šaliai butu kompensuotos ne tik turetos išlaidos, taciau taip pat prarastos konkrecios galimybes pinigine verte, kurios realuma ši šalis sugebetu pagristi. Kitaip tariant, ikisutartiniu prievoliu pažeidimo atvejais gali buti pagrindas spresti ne tik del tiesioginiu išlaidu, bet ir del prarastos galimybes pinigines vertes, pagristos realiomis, irodytomis, neišvengiamomis, o ne tiketinomis (hipotetinemis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentejusiai sažiningai preliminarios sutarties šaliai. Sprendžiant toki nukentejusios šalies reikalavima, esmine reikšme turi šalies, atsisakiusios sudaryti pagrindine sutarti, veiksmai sažiningumo požiuriu. Nagrinejamu atveju atsakove butent ir prašo priteisti ne tiesiogiai jos patirtas išlaidas, o netiesioginius nuostolius, t.y. negautas pajamas, prarastos turtines galimybes parduoti nekilnojamaji turta už tokia pat kaina, kokia buvo sutarta su ieškovu, verte. Prarastos galimybes pinigine verte gali buti nustatoma taikant CK 6.258 str. 5 d. nurodyta kainu skirtumo principa (UNIDROIT Pinciples of International Commercial Contracts; LAT 2005-01-19 nutartis c.b. UAB „Vingio kino teatras“ v UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005).

Byloje negincytinai nustatyta, kad ieškovas ir atsakove dar 2007 m. spali buvo susitare, kad ginco žemes sklypu pirkimo – pardavimo kaina yra 330000 Lt, ši kaina buvo patvirtinta ir ieškovo pasirašytame 2008-02-14 pasižadejime, isipareigojant galutinai ja sumoketi iki 2008-02-21, ieškovas ir jo sutuoktine akcentavo, kad buvo žadeje atsakovei sumeti ir dar daugiau. Liudytoja S. Š. parode, kad sužinojusi, kad atsakove parduoda sodo sklypus, del ju teiravosi telefonu 2007 m. spali – lapkriti, taciau atsakove jai nurode, kad jau turi pirkeja, kuris isigytu sklypus už 330000 Lt, kad paeme iš jo rankpinigius, todel negali vesti derybu su kitais potencialiais pirkejais. Kaip matyti iš UAB „Centro kubas – nekilnotasis turtas“ pateiktos Žemes ukio (megejišku sodu sklypu) paskirties žemes sklypu Vilniaus r. Buivydkiškiu k. rinkos apžvalgos bei kitu pateiktu rašytiniu irodymu (b.l. 78-83), iki 2008 m. vidurio augusios nekilnojamojo turto kainos pradejo kristi ir didžiausia kritimo greiti igavo nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. pabaigos, per ši laikotarpi sodo sklypu, esanciu Buivydiškiu k., 1 aro vidutine pardavimo kaina krito apie 30 procentu, 2008 m. kritimas sudare apie 15 procentu, 2009 m. kritimas buvo panašus, tuo tarpu bendras žemes sklypu 1 aro vidutines pardavimo kainos kritimas 2007 IV ketv. – 2011 I ketv. sudare apie 40 proc. Atsakove paaiškino, kad ieškovui nei iki 2008 m. vasario pabaigos, nei veliau neatsiskaicius už sklypus ir ju nenupirkus, atsakove buvo priversta ieškoti kitu pirkeju, ir žemes sklypus jai pavyko parduoti tik 2008 m. liepos pabaigoje. 2008-07-30 Pirkimo – pardavimo sutartimi atsakove J. M. ir jos sutuoktinis D. M. pardave D. B. du 0,0300 ha žemes sklypus, esancius Vilniaus m. sav. Buivydiškiu k., SB „Avietynas“, už 320000 Lt (b.l. 40-43), t.y. už mažesne kaina, negu buvo sutarta su pagrista lukesti suteikusiu ieškovu. Tokiu budu matyti, kad atsakovei laukiant atsiskaitymo bei pagrindines žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o veliau jos nesudarius ir bandžius vel parduoti sklypus, juos pavyko parduoti už žemesne, nei buvo sutarta su ieškovu kaina.

Nagrinejamu atveju byloje nenustatyta, kad nukentejusi šalis, šiuo atveju – atsakove, butu elgusis nesažiningai ir savo veiksmais prisidetu prie nuostoliu atsiradimo ar ju padidejimo, ypac atsižvelgiant i tai, kad ginco sklypai buvo parduoti treciajam asmeniui praejus net 8 menesiams po ieškovo ir atsakoves preliminaraus susitarimo bei 10000 Lt perdavimo atsakovei bei 5 menesiams po paties ieškovo P. Š. pasirašyto pasižadejimo sudaryti sklypu pirkimo pardavimo sutarti iki 2011-02-21, t.y. praejus pakankamam laiko tarpui, per kuri ieškovas galejo dar imtis veiksmu nenutrauktu sutartiniu isipareigojimu ivykdymui. Visos šios aplinkybes sudaro pagrinda taikant kainu skirtumo metoda, atsakoves netektus 10000 Lt vertinti kaip netiesioginius nuostolius, del nesažiningu ieškovo veiksmu prarastos turtines galimybes verte, kuri vadovaujantis aukšciau minetomis teises normomis, taip pat teisingumo ir sažiningumo principais (CK 1.5 str.), turetu buti priteista iš ieškovo.

Teismas pažymi, kad tokios aplinkybes, kaip pasikeitusi ekonomine situacija valstybeje, nekilnojamojo turto, statybu, finansu krize, o taip pat pablogejusi paties ieškovo turtine padetis bei sumažejusios finansines galimybes isigyti preliminarioje sutartyje numatyta nekilnojamaji turta, negali buti laikomos force majeure, t.y. nenugalimos jegos aplinkybemis LR CK 6.212 str. prasme, galinciomis atleisti ieškova nuo atsakomybes už sutarties neivykdyma. CK 6.212 str. 1 d. numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybes už sutarties neivykdyma, jeigu ji irodo, kad sutartis neivykdyta del aplinkybiu, kuriu ji negalejo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalejo užkirsti kelio šiu aplinkybiu ar ju pasekmiu atsiradimui. Nenugalima jega nelaikoma tai, kad rinkoje nera reikalingu prievolei vykdyti prekiu, sutarties šalis neturi reikiamu finansiniu ištekliu arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Tai reiškia, kad force majeure nelaikoma aplinkybe, jog sutartis neivykdyta ar negali buti ivykdyta del finansiniu arba materialiniu ištekliu stokos, kadangi tokioms aplinkybems nera budingi force majeure požymiai (aplinkybiu nebuvimas sudarant sutarti ir negalejimas ju protingai tiketis; objektyvus negalejimas ivykdyti sutarti butent del šiu aplinkybiu; negalejimas jas kontroliuoti ar joms užkirsti kelio; rizikos aplinkybiu atsiradimui neprisiemimas). Tokiu budu ieškovo nurodomos aplinkybes, susijusios su galimybiu parduoti savo tureta nekilnojamaji turta už planuota kaina, praradimu, negali buti laikomos nenugalimos jegos aplinkybemis, juo labiau, kad šiuo atveju nera jokiu duomenu ir irodymu, kad ieškovas butu ieškojes kitu galimybiu ir keliu atsiskaityti už isipareigota pirkti nekilnojamaji turta. Kaip jau buvo mineta, kiekvienas asmuo, budamas apdairus, protingas ir rupestingas (bonus pater familias), prieš imdamasis vienokiu ar kitokiu teisiškai reikšmingu veiksmu, prieš sudarydamas atitinkamus sandorius, susijusius su vienokiais ar kitokiais, juo labiau, pakankamai stambiais ir reikšmingais finansiniais isipareigojimais ir pan., turetu ivertinti savo finansines galimybes bei pajeguma ir prisiimti tuos turtinius isipareigojimus atitinkamam terminui, nesielgti taip, kad šie veiksmai sukeltu žalos kitiems subjektams, taip pat pasverti ir prisiimti neigiama su tuo susijusia rizika.

Patenkinus atsakoves reikalavima del 10000 Lt žalos atlyginimo, tenkintinas ir jos reikalavimas del 5 procentu metiniu palukanu nuo priteistos sumos priteisimo iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, kadangi LR CK 6.37 str. 2 d. numato, jog skolininkas taip pat privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (procesines palukanas), o LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi 5 procentu dydžio metines palukanas už suma, kuria sumoketi praleistas terminas, jeigu istatymai ar sutartis nenustato kitokio palukanu dydžio. Teismas pažymi, kad nagrinejamu atveju minetos procesines palukanos priteistinos ne nuo bylos iškelimo pagal ieškovo ieškini, kuomet atsakove dar nebuvo pareiškusi priešpriešinio reikalavimo, o nuo atsakoves priešieškinio, kuriuo buvo pareikštas reikalavimas del 10000 Lt nuostoliu atlyginimo priemimo, t.y. nuo 2011-03-03, kadangi procesas pagal atsakoves priešieškini prasidejo butent nuo jo priemimo.

Del bylinejimosi išlaidu

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta. Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinejimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimu daliai. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakoves ieškovui priteistinas jo sumoketas žyminis mokestis, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, t.y. skaiciuojant nuo ieškovui priteistos pinigu sumos, šiuo atveju – 300 Lt. Kadangi atsakoves priešieškinis patenkintas iš esmes pilnai (reikalavimas del procesiniu palukanu priteisimo i ieškinio suma neieina ir apskaiciuojant žymini mokesti i ji neatsižvelgiama), iš ieškovo jai priteistina 300 Lt sumoketo žyminio mokescio. Nors ieškovas ieškinyje praše priteisti visas jo patirtas bylinejimosi išlaidas, taciau jokiu duomenu apie kitas patirtas išlaidas, išskyrus sumoketa žymini mokesti, teismui nepateikta, prašymo priteisti išlaidas advokato padejejo pagalbai apmoketi bei išlaidu patyrimo fakta ir dydi pagrindžianciu irodymu nepateikta. Atsakove praše priteisti iš ieškovo jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmoketi bei išlaidas už teismui prie priešieškinio patekta nekilnojamojo turto rinkos apžvalga. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padejejo pagalba rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Kaip matyti iš byloje esanciu rašytiniu irodymu, atsakove patyre 200 Lt už nekilnojamojo turto rinkos apžvalga, kaip rašytini priešieškinio irodyma, todel šios išlaidos, patenkinus priešieškini pilnai, priteistinos iš ieškovo vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 8 p. Atsakove taip pat patyre viso - 3678 Lt išlaidu advokato teisinei pagalbai šioje byloje apmoketi (b.l. 94-99), taciau atsižvelgiant i tai, kad advokato pagalba buvo teikiama tiek atsakovei atsikertant i ieškovo pareikšta ieškini, tiek palaikant atsakoves priešieškini, tuo tarpu ieškovo ieškinys iš dalies buvo patenkintas, teismas priteisia iš ieškovo atsakovei puse jos patirtu išlaidu advokato pagalbai apmoketi (1839 Lt), siekdamas išlaikyti proporcinguma tarp šalims palankaus ir nepalankaus bylos išsprendimo. Vadovaudamasis proporcingumo principu ir CPK 93 str., 96 str., bylinejimosi išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, sudarancios 22 Lt, priteistinos iš abieju šaliu lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96 str., 260 str., 268 str., 270 str., 293 str. 1 d. 4 p., 307 str. straipsniais, teismas

nusprende:

I. P. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ( duomenys neskelbtini) ieškini atsakovei J. M. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies. A. J. M. priešieškini ieškovui P. Š. tenkinti.

Priteisti iš atsakoves J. M. ieškovui P. Š. 10000 Lt (dešimt tukstanciu litu) sumoketo avanso ir 5 (penkiu) procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos (2011-01-04) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Likusioje dalyje ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. Š. atsakovei J. M. 10000 Lt (dešimt tukstanciu litu) nuostoliu atlyginimo ir 5 (penkiu) procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priemimo dienos (2011-03-03) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Priteisti iš ieškovo P. Š. atsakovei J. M. 2339 Lt (du tukstancius tris šimtus trisdešimt devynis litus) bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš atsakoves J. M. ieškovui P. Š. 300 Lt (tris šimtus litu) bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš ieškovo P. Š. ir atsakoves J. M. lygiomis dalimis 22 Lt (dvidešimt du litus) bylinejimosi išlaidu i valstybes biudžeta, t.y. po 11 (vienuolika litu) iš kiekvieno.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skunda paduodant per Vilniaus rajono apylinkes teisma.