- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-1490-104/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03748-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Natalja Cikoto (pirm.), Rūta Burduliene, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto,
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. Š. ir atsakovės J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-376-855/2011 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei J. M. dėl avanso priteisimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui P. Š. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. M., prašydamas pripažinti 2007-10-19 šalių susitarimą dėl rankpinigių paėmimo išankstinio avansinio mokėjimo sutartimi, priteisti iš atsakovės ieškovui 10000 Lt sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7000 Lt turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-10-19 susitarė su atsakove dėl jai priklausančio 6 arų sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo už 330 000 Lt, tam tikslui ieškovas ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl rankpinigių, pagal kurį ieškovas sumokėjo atsakovei 10000 Lt, kaip avansinį mokėjimą ir ketinimo pirkti sklypą užtikrinimą, susitarė, kad perkamo sklypo pardavimo kainos likusią sumą, t.y. 320000 Lt ieškovas sumokės vėliau. Nebūdami su atsakove teisininkais, nežinojo, kaip reikia tinkamai įforminti avansinį susitarimą, kad reikia sudaryti preliminarią sutartį, kurioje būtų aptartos būsimos sutarties sudarymo sąlygos, vieta ir laikas, sklypo pirkimo – pardavimo kaina, atsiskaitymo tvarka ir kt. Šalys nesusitarė dėl galutinio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino, atsakovei skubiai reikėjo tik 10000 Lt, tuo tarpu likusios pinigų sumos ji sutiko palaukti, kol ieškovas parduos jam priklausančius žemės sklypus ir pastatus Zarasų bei Vilniaus rajonuose ir tokiu būdu gaus lėšų atsiskaityti už perkamą iš atsakovės sklypą. Po šio susitarimo atsakovė leido ieškovui naudotis sklypu, perdavė raktus nuo sodo namelio, ieškovas išvežė iš sklypo šiukšles, atvežė mėšlą, tvarkėsi sklype. Tačiau atsakovė pasielgė nesąžiningai, pažeidė šalių susitarimą ir žemės sklypą pardavė trečiajam asmeniui. Kadangi atsakovė atsisakė geruoju grąžinti ieškovui jo sumokėtus 10000 Lt, kurie turėjo būti įskaityti į bendrą sodo sklypo pardavimo kainą, tokiu būdu nepagrįstai pasisavino pinigus ir neteisėtai praturtėjo, ieškovas prašė šią pinigų sumą priteisti iš atsakovės. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovei perduoti pinigai laikytini avansu, o ne rankpinigiais, kadangi šalių susitarimas neįrodo pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo fakto, šalims neįgyvendinus susitarimo ir nesudarius sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, nesąžiningai pasielgusi atsakovė turi grąžinti pinigus, kaip be įstatymo ar sutartinio pagrindo gautą turtą. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 7000 Lt turtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovei perduotus 10000 Lt skolinosi iš G. G., kuriam buvo priverstas sumokėti ir 7000 Lt palūkanų už paskolą.
Atsiliepimas
Atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį priteisti iš ieškovo 10000 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad iš tikrųjų ketino parduoti jai nuosavybės teise priklausančius du sodo sklypus esančius (duomenys neskelbtini), kadangi skubiai reikėjo padėti dukrai įsigyti būstą. Parduodamais sklypais susidomėjo ieškovas su sutuoktine, kurie sutiko pirkti sklypus už 330000 Lt. Tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, derybų metu šalys susitarė, kad ieškovas sumokės atsakovei tam tikrą pinigų sumą, kaip savo prievolės pirkti žemės sklypus užtikrinimą, kas ir buvo padaryta 2007-10-19, šalims pasirašius susitarimą dėl rankpinigių perdavimo ir ieškovui perdavus atsakovei 10000 Lt, o likusius pinigus (320000 Lt) pažadėjus perduoti vėliau. Atsakovė pažymėjo, kad jai perduoti pinigai buvo ieškovo prievolių įvykdymo užtikrinimas, nes atsakovė sulaukė daug pasiūlymų pirkti jos sklypus, tačiau sutiko juos parduoti ieškovui, su sąlyga, kad užtikrindamas savo rimtus ketinimus, jis jai sumokės tam tikrą pinigų sumą, kas ir buvo padaryta. Šalių pasirašyto susitarimo tikslas buvo apsaugoti šalis nuo nepagrįsto kitos šalies atsisakymo sudaryti sklypų pirkimo – pardavimo sutartį ir nuo galimų nuostolių, šalims suprantant, kad pirkėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų, sumokėti pinigai liks pardavėjai. Šalys susitarė artimiausiu metu sutvarkyti pirkimo dokumentus ir sudaryti sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė ne kartą žodžiu ragino ieškovą įvykdyti savo pareigą priimti žemės sklypus bei už juos atsiskaityti, tačiau ieškovas vis atidėliojo sutarties pasirašymą, motyvuodamas tuo, kad neturi lėšų atsiskaityti už sklypus, prašė dar palaukti. 2008-02-11 raštu ieškovas patvirtino, kad labai uždelstą galutinį atsiskaitymą už sodo pirkimą pasižada sumokėti iki 2008-02-21, tačiau pasižadėjimo nesilaikė, buvo nesąžiningas, vengė atsiskaityti su atsakove ir sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, o vėliau apskritai pasakė, kad atsisako pirkti žemės sklypą. Nurodė, kad pardavė savo sodo sklypus praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po santykių su ieškovu nutrūkimo ir daugiau nei 8 mėnesiams po 10000 Lt perdavimo, jokio pažeidimo ieškovo atžvilgiu neįvykdė, nes būtent ieškovas elgėsi nesąžiningai, ir iš anksto žinodamas, jog negalės atsiskaityti už perkamą turtą, sudarė susitarimą, atsakovė gi turėjo lūkesį sklypus parduoti ieškovui. Per tą laiką, kol laukė ieškovo įsipareigojimų įvykdymo, sklypų kainos smuko ir atsakovė negalėjo sklypo parduoti už tą pačią kainą. Apie tai, jog atsakovė toliau parduoda sklypus ir sklypas parduotas kitam asmeniui, ieškovui buvo žinoma, tačiau du su puse metų ieškovas nereiškė jai jokių pretenzijų. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 7000 Lt žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas, nes jokių neteisėtų veiksmų atsakovė neatliko, tarp jos veiksmų ir ieškovo sudarytos paskolos nėra jokio priežastinio ryšio, atsakovė niekaip neįtakojo ieškovo prievolių pagal paskolos sutartį atsiradimo, ieškovo pareiga sumokėti palūkanas kilo iš jo bei trečio asmens sudaryto paskolos sutarties, o ne iš ieškovo bei atsakovės santykių. Be to, atsižvelgiant į ieškovo bei liudytojų parodymų nenuoseklumą ir prieštaravimus, kyla abejonių dėl paskolos sutarties buvimo.
Atsakovės priešieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė buvo suinteresuota kuo greičiau parduoti sodo sklypus, kad galėtų paskolinti pinigų dukros šeimai, tačiau ieškovas elgėsi nesąžiningai, šalių susitarimo neįvykdė, nepaisant daugkartinių atsakovės raginimų, pirkti sodo sklypus atsisakė, o šalių santykiams nutrukus ir atsakovei vėl išplatinus skelbimą apie žemės sklypų pardavimą, parduoti juos už tokią pat, kokia buvo sutarta su ieškovu, kainą, jai nepavyko dėl prasidėjusio nekilnojamojo turto kainų sumažėjimo. Pabrėžė, kad tuo metu, kai sklypą siūlėsi pirkti ieškovas, ji buvo gavusi ir kitų pasiūlymų pirkti sklypą už tokią pat kainą, t.y. 330000 Lt, tuo tarpu ieškovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų ir atsisakius pirkti sklypą, ją pavyko 2008-07-30 parduoti už 320000 Lt. Tokiu būdu dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų ikisutartiniuose santykiuose ieškovė patyrė 10000 Lt nuostolių, nes prarado galimybę sklypus parduoti brangiau, ir šiuos nuostolius privalo atlyginti ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį patenkino pilnai. Teismas nusprendė: priteisti iš atsakovės J. M. ieškovui P. Š. 10000 Lt sumokėto avanso ir 5 penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmesti;
priteisti iš ieškovo P. Š. atsakovei J. M. 10000 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2011-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pardavus sklypus trečiajam asmeniui, atsakovė privalo grąžinti ieškovui 10 000 Lt avansą kaip gautą be teisinio pagrindo, o ieškovas privalo atlyginti atsakovei parduotų sklypų kainų skirtumą, nes nuostoliai atsakovei atsirado dėl ieškovo neteisėtų nesąžiningų veiksmų.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį dėl 10 000 Lt nuostolių atsakovei atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas ir neteisingai pritaikė procesinės teisės normas. Teismas nepakankamai įsigilino į atsakovės reikalavimą ir neįvertino tų aplinkybių, kad ieškovas nebuvo pareiškęs atsisakymo pirkti atsakovės žemės sklypus, o atsakovei buvo puikiai žinoma apie jo finansines galimybes ir kad atsakovė pareiškė savo valią laukti kol ieškovas parduos savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovas ir pasirašė 2008-02-14 raštelį. Tačiau atsakovė pažeisdama teisėtus ieškovo lūkesčius 2008-07-30 pardavė sklypus trečiajam asmeniui. Dėl to teismas turėjo padaryti išvadą, kad būtent atsakovė buvo nesąžininga ieškovo atžvilgiu.
Ieškovas taip pat teigia, kad teismas neturėjo jokio pagrindo 2008-02-14 raštelį traktuoti kaip pasižadėjimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ir neteisingai vertino UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ rinkos kainų apžvalgą ir padarė klaidingą išvadą neva sklypų kaina staiga galėjo sumažėti 10 000 Lt, nes iš apžvalgos galima būtų teigti, kad jog sklypų kainos pardavimo momentu didėjo, todėl sklypus parduoti pigiau buvo sąmoningas atsakovės apsisprendimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį dėl 10 000 Lt sumokėto avanso ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir ieškinį atmesti, priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinius santykius bei sutarčių aiškinimą. Teismas pažeidė CK 6. 193-195 straipsnius, nes netinkamai kvalifikavo šalių 2007-10-19 susitarimą ir susitarimo pagrindo atsiradusius teisinius santykius, dėl to nepagrįstai pripažino preliminariąja sutartimi ir neteisėtai ginčo santykiams spręsti taikė materialinės teisės normas, nes tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Šalys ginčijamos sutarties nevertino vien kaip susitarimo dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Priešingai, atsakovė nuosekliai tvirtino, jog šalys 2007-10-19 susitarimą sudarė ne tik siekdamos įtvirtinti susitarimą dėl žemės sklypų pirkimo, tačiau ir turėdamos tikslą numatyti tam tikrą atsakomybės mechanizmą , jei viena iš šalių nepagrįstai atsisakytų sklypus pirkti arba parduoti, t.y. susitarė dėl būsimos prievolės užtikrinimo, kaip ir numato CK 6. 70 straipsnis – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus. Tokia teisę šalims garantuoja ir CK 6. 156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvas principas – šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teismas neanalizavo šalių valios sudarant ginčo sutartį arba interpretavo klaidingai, paneigė sutarties sudarymo tikslą, tai patvirtina sutarties pavadinimas „dėl rankpinigių priėmimo“ ir pinigų mokėjimo paskirtis – „užstatas“. Gyvenimiškoje praktikoje šis žodis yra visiems suprantamas kaip sutartinių prievolių įvykdymo garantas, kuris lieka gavėjui, jeigu mokėtojas atsisako sutartį sudaryti.
Teisės teorijoje galioja prezumpcija, kad kiekvienas sutarties žodis ar frazė turi tam tikrą reikšmę ir prasmę, nes šalys be reikalo paprastai jų nevartoja. Teismas kvalifikuodamas pinigų perdavimą kaip avansą, nepagrįstai palaikė tik ieškovo pusės subjektyvus paaiškinimus, kad šalims nesudarius sutarties, ieškovui pinigai bus grąžinti. Avanso turinys teisės aktuose nėra atskleistas, todėl konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumų, šalių nustatytų derybų metu, o šalys tokiam mokėjimui gali suteikti tiek įrodomąją tie užtikrinimo funkciją tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje. Teismas nevertino iš tos aplinkybės, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad pinigus atsakovei sumokėjo kaip ketinimo pirkti žemės sklypus garantą, įvykdymo užtikrinimui. Bylos aplinkybių visuma rodo, jog šalys susitarė, kad ieškovui atsisakius pirkti sklypus, atsakovei sumokėta 10 000 Lt liks jai. Kitaip susitarimas neturi jokios teisinės reikšmės ir prasmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų, tačiau nurodė, kad ieškovo atsakovėi sumokėti pinigai turi būti grąžinti nepriklausomai nuo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo priežasties. Tokia išvada akivaizdžiai pažeidžia teisingumo ir teisėtumo reikalavimus, nes neteisėti civilinių teisinių santykių subjektų veiksmai sukelia ir tam tikrus neigiamus padarinius.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad ieškovas susitarė su atsakove dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų pirkimo ateityje už 330000 Lt, tam tikslui šalys 2007-10-19 pasirašė susitarimą, kurį pavadino „dėl rankpinigių paėmimo“, pagal kurį ieškovas kaip pirkėjas davė atsakovei kaip sodo pardavėjai 10000 Lt ir pasižadėjo sutvarkius reikiamus dokumentus, atiduoti kitą sumos dalį – 320000 Lt . Ieškovas 2008-02-11 pasirašė pasižadėjimą, kad sodą tikrai pirks ir galuotinai atsiskaitis iki 2008-02-21 (b.l. 31). Pagrindinė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarto termino 2008-02-21 nei vėliau šalių nebuvo sudaryta, nes savo pinigų atsakovės žemės sklypų įsigijimui ieškovas faktiškai neturėjo.
Byloje taip pat nustatyta, kad iki 2008-02-21 šalims nesudarius sklypų pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovė ieškojo kitų pirkėjų, tuo tikslu išplatino skelbimą dėl sklypų pardavimo. Ginčo sklypus atsakovė 2008-07-30 pardavė D. B. už 320000 Lt (b.l. 40-43), t.y. už mažesnę kainą, negu buvo sutarta su ieškovu.
Ieškovas reikalauja grąžinti 10 000 Lt avansą, o atsakovė priešieškiniu teigia, kad dėl nesąžiningų ikisutartinių derybų, jų vilkinimo, nepagrįstų ir neadekvačių pasižadėjimų atsakovei teikimo ir užsitęsusio sklypų pardavimo proceso atsakovė neteko galimybės parduoti savo nekilnojamąjį turtą už sutarta su ieškovu kaina.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo.
Ieškovas teigia, kad būtent atsakovė buvo nesąžininga ieškovo atžvilgiu, todėl teismas nepakankamai įsigilino į atsakovės reikalavimą ir neįvertino tų aplinkybių, kad ieškovas nebuvo pareiškęs atsisakymo pirkti atsakovės žemės sklypus, o atsakovei buvo puikiai žinoma apie jo finansines galimybes ir kad atsakovė pareiškė savo valią laukti kol ieškovas parduos savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovas ir pasirašė 2008-02-14 raštelį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant nustatytoms bylos aplinkybėms, kad ieškovas pats 2008-02-14 nustatė galutinį terminą iki 2008-02-21 sudaryti pirkimo pardavimo sutartį ir atsiskaityti su atsakove, tačiau savo pasižadėjimo neįvykdė, ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad ieškovas nebuvo pareiškęs atsisakymo pirkti atsakovės žemės sklypus, o atsakovei buvo puikiai žinoma apie jo finansines galimybes, neturi teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui. Byloje nustatyta, kad atsakovė laukė ieškovo pažadų įvykdymo nuo 2007-10-19 (apie 8 mėnesius), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovė 2008-07-30 pardavus sklypus trečiajam asmeniui, pažeidė jo teisėtus lūkesčius ir buvo nesąžininga ieškovo atžvilgiu. Kad po ieškovo nustatyto termino atsiskaityti su atsakove iki 2008-02-21 atsakovė pažadėjo laukti iki ieškovo turto pardavimo, byloje duomenų nėra. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindinė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sutaryta dėl nesąžiningų ieškovo, kuris savo elgesiu buvo sukūręs atsakovei pagrįstą pasitikėjimą ir lūkestį, jog pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta per protingą terminą, veiksmų ir neveikimo, dėl ko atsakovė, laukdama ir tikėdamasi pagrindinės sutarties sudarymo sutartu terminu, t.y. sąžiningai vykdydamas savo įsipareigojimus, neturėjo galimybės parduoti savo turtą kitiems asmenims už tokią pat kainą, pardavė už 10 000 Lt mažesnę kainą ir neteko pajamų, kurių pagrįstai tikėjosi.
Kolegija visiškai sutinka ir su teismo išvada, kad iki sutartiniuose santykiuose su atsakovė ieškovas buvo nesąžiningas - nerūpestingas, neapdairus ir neatidus, nes neturėdamas pinigų, prisiėmė stambius 330 000 Lt turtinius įsipareigojimus, jo pasižadėjimai atsakovei buvo nepagrįsti ir neadekvatus (neturėdamas pinigų 2008-02-14 nustatė galutinį terminą iki 2008-02-21 sudaryti pirkimo pardavimo sutartį ir atsiskaityti su atsakove). Kaip matyti iš teismui pateiktų ieškovo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, turtas buvo parduotas bendrai už 85000 Lt, ir ieškovas pripažino, kad net ir šiai dienai neturėtų reikiamos pinigų sumos atsakovės sklypų pirkimui. Toks ieškovo elgesys neatitiko nei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 straipsnio 1 dalis), laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), nei civilinių teisinių santykių dalyvių pareigai veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 1.5 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis). ). Tai gi, nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovės patirti praradimai (10 000 Lt) dėl kainų skirtumo, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, turi būti atlyginami ieškovo (CK 6.247 straipsnis).
Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo jokio pagrindo 2008-02-14 raštelį traktuoti kaip pasižadėjimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo raštelį traktuoti kitaip, negu nurodė pats ieškovas „tvirtai pasižadu, sodą tikrai pirksiu ir galutinai susimokėsiu iki 2008-02-21 dienos“), neįmanoma.
Ieškovo teiginys, kad iš UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ rinkos kainų apžvalgos galima būtų teigti, kad jog sklypų kainos pardavimo momentu didėjo, todėl sklypus parduoti pigiau buvo sąmoningas atsakovės apsisprendimas, neatitinka bylos faktinėms aplinkybėms. Iš byloje UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ rinkos kainų apžvalgos matyti, kad mėgėjiškų sodų sklypų 1 aro vidutinė pardavimo kaina pradėjo kristi nuo 2008 metų antro pusmečio (b.l. 82). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė 2008-07-30 turėjo pasiūlymų parduoti sklypus brangiau ir būtų atsisakiusi pasiūlytos kainos. Ieškovo teiginys, kad atsakovė sąmoningai pardavė už mažesnę kainą, yra visiškai nelogiškas, nes toks atsakovės elgesys neatitiktų protingo ir apdairaus asmens standartą.
Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pakankamai įsigilino į atsakovės reikalavimą, išsamiai jį išnagrinėjo, teisėtai ir pagrįstai atsakovės reikalavimą patenkino, nepažeidė materialinės teisės normų ir teisingai pritaikė procesinės teisės normas.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo.
Atsakovė teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių 2007-10-19 susitarimą ir susitarimo pagrindo atsiradusius teisinius santykius, nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo sumokėta 10 000 Lt suma vertinama kaip avansas, ir kad nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties atsakovė privalo grąžinti avansą ieškovui. Atsakovė teigia, kad šalys 2007-10-19 pasirašė susitarimą dėl rankpinigių paėmimo, pagal kurį ieškovas davė atsakovei 10 000 Lt užstatą.
Su tokia atsakovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Tarp šalių nėra ginčo, kad jie buvo susitarę, kad ateityje ieškovas pirks atsakovės sodo sklypus už 330 000 Lt. Teisiškai vertindamas šalių 2007-10-19 susitarimą visos bylos medžiagos kontekste, teismas konstatavo, kad 2007-10-19 šalių susitarimas, nors ir nėra visiškai tikslus, laikytinas tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta preliminariąja žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi, nes jame yra aptartos ir gali būti aiškiai numanomos esminės būsimos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, šalys faktiškai žodžiu, o vėliau ir papildomai 2008-02-14 raštu susitarė dėl visų esminių preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties elementų, jie šalims buvo aiškūs ir žinomi, iš esmės šalių neginčijami ir šioje byloje. Atsakovė šių teismo argumentų nepaneigė. Vertindamas šalių santykius, teismas teisingai konstatavo, kad atsakovei perduoti pinigai pagal susitarimą „dėl rankpinigių paėmimo“ negali būti laikomi rankpinigiais CK 6.98 str. 1 d. prasme, nes rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Tai gi, įstatymas imperatyviai nustato, kad preliminarioji sutartis rankpinigiais negali būti užtikrinama, todėl laikyti šalių 2007-10-19 susitarimą busimo sandorio įvykdymo užtikrinimu nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo teiginiu, kad iš šalių 2007-10-19 sudaryto susitarimo turinio negalima daryti išvados, kad šalys susitarė dėl teisinių padarinių (netesybų, baudos) už sutarties nevykdymą, taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad dėl to šalys buvo susitarusios žodžiu, nes šio klausimu šalys duoda priešingus paaiškinimus. Dėl to nepagrįstas atsakovės teiginys, kad šalys susitarė dėl būsimos prievolės užtikrinimo, kaip ir numato CK 6. 70 straipsnis ir kad šalys susitarė, kad ieškovui atsisakius pirkti sklypus, atsakovei sumokėta 10 000 Lt liks jai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas teisingai kvalifikavo ieškovo perduotą atsakovei 10 000 Lt sumą kaip avansą ir kad šalims nesudarius sutarties, ieškovui pinigai turi būti grąžinti.
Apeliantė teigia, kad avanso turinys teisės aktuose nėra atskleistas, todėl konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumų, šalių nustatytų derybų metu, o šalys tokiam mokėjimui gali suteikti tiek įrodomąją tiek užtikrinimo funkciją tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad žodis „avansas“ reiškia „iš anksto duodamas atlyginimas dirbantiesiems ar šiaip kam nors lėšos“ (Lietuvių kalbos žodynas“) Nesant byloje duomenų, kad šalys susitarė dėl netesybų arba baudų, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t.y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai gauti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 str. nepriklausomai nuo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo priežasties.
Tokia teismo išvada atitinka teismų suformuotai praktikai ir priešingai, negu teigia apeliantė, nepažeidžia teisingumo ir teisėtumo reikalavimus, nes ieškovo neteisėti veiksmai (jo nerūpestingumas, neapdairumas prisiimdamas pakankamai stambius turtinius įsipareigojimus tuo metu, kai faktiškai jokių piniginių lėšų dar neturėjo), sukelia jam neigiamus padarinius - teismas priteisė iš ieškovo 10 000 Lt atsakovei nuostoliams atlyginti.
Tai gi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, pareiškė prašymą priteisti iš ieškovo 1200 Lt turėtų atstovavimo išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus - pinigų priėmimo kvitą bei advokato sąskaitą už teisines paslaugas (b.l.l. 184-185). Pagal LR CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovės 1200 Lt turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovo, jų dydis nėra didesnis, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte (1, 5 minimalios mėnesinės algos (850 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.