Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-191-805/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-19
Bylos Nr.
2-191-805/2016
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01806-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
I. J.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
Civilinė byla Nr. 2-191-805/2016Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01806-2015-5
Procesinio dokumento kategorija3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.4.11; 3.1.7.3; 3.1.7.5(S)PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 19 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai I. J., jos atstovei advokatei O. B., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. J. prašo atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą, atsiradusiam po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėja pareiškime (b.l. 21-24) nurodė, kad J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: ½₀ 3.5702 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir 1.7000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). J. Ž. 2008 m. liepos 18 d. testamentu, patvirtintu Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės, visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausys jam, kur jis bus ir iš ko besusidės, tiek tą, kuris jam tuomet priklausė arba į kurį jis turi teises, tiek į tą, kuris priklausys ateityje arba į kurį ateityje turės teises, paliko pareiškėjai I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įstatymo nustatytais terminais į notarų biurą nesikreipė, į 2009 m. liepos 9 d. mirusio J. Ž. palikimą paveldėjimo byla nepradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. J. Ž. mirė būdamas našliu, Gyventojų registro tarnyboje duomenų apie vaikus nėra. Pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos 2015 m. rugsėjo 4 d. išduotą pažymą apie mirusiojo šeimos sudėtį J. Ž. iki mirties šeimą sudarė kartu gyvenantis asmuo I. J.. Nurodo, kad pareiškėja nuo 2002 m. gyveno su J. Ž. jam nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Apie J. Ž. paliktą testamentą žinojo, tačiau dėl teisinio neišprusimo - baigusi Jiezno pagalbinę mokyklą ir Aukštadvario žemės ūkio technikumą, manė, kad po A. Ž. mirties visą jo turtą savaime paveldės ji. Po J. Ž. mirties pareiškėja toliau liko gyventi jam priklausiusiuose namuose, juos prižiūrėjo, naudojosi asmeniniais jo daiktais, dirbo žemę.

Pareiškėja I. J. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra našlaitė, užaugo kūdikių namuose, gerai nemokėjo lietuvių kalbos, nes tėvai buvo kitataučiai, baigė Jiezno pagalbinę mokyklą. Aukštadvario mokykloje mokėsi kulinarijos specialybės, tačiau, susižalojusi koją, negalėjo jos pabaigti, todėl pabaigė daržininkystės specialybę. Pabaigusi technikumą neturėjo kur gyventi, todėl vienas ūkininkas 2002 metais supažindino ją su tėvuku J. Ž., kuris gyveno vienas, sutuoktinė buvo mirusi, vaikų neturėjo, jis jai buvo tinkamus į tėvus, pas jį ir apsigyveno. Pareiškėja padėjo jam tvarkytis namuose, ūkyje, J. Ž. padėjo jai susitvarkyti invalidumo dokumentus. J. Ž. 5-6 metai atgal, t.y. iki mirties parašė testamentą, jo valia buvo palikti jai visą turtą – namus, kuriuose buvo du kambariukai, ir 2 ha žemę, kad ji turėtų kur gyventi. Apie paliktą testamentą jai buvo žinoma, kartu su J. Ž. buvo pas notarą, tačiau nežinojo, kad reikia po mirties palikimą kokiu tai būdu priimti ir sutvarkyti reikiamus dokumentus. Nurodė, kad žemė Vilkininkuose nuomojama nuo seno, už tai jai nuomininkai atveža daržovių, pieno, kur reikia nuveža. J. Ž. padėjo palaidoti žmonės, ji savo lėšų neturėjo. Pareiškėja sunkiai vaikšto, turi III invalidumo grupę dėl kaulų retėjimo, anksčiau turėjo II grupę, gyvena viena, gauna apie 100 Eur pašalpą. J. Ž. paliktus namus kaime dėl prastos sveikatos nori parduoti ir nusipirkti kitą gyvenamąjį būstą.

Pareiškėjos atstovė advokatė O. B. prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja nuo 2002 metų apsigyveno J. Ž. namuose, jam mirus liko juose gyventi. Prieš mirtį J. Ž. paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja įstatymu nustatytu terminu į notarą nesikreipė, manė, kad testamentas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Pareiškėja baigusi Jiezno pagalbinę mokyklą, Aukštadvario technikumą, dėl teisinio neišprusimo negalėjo suprasti, kad testamento turėjimas ir palikimo priėmimas nėra tapatūs ir, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą.

Liudytojas V. G. parodė, kad pareiškėja I. J. yra jo kaimynė, kuri 2002 metais apsigyveno pas J. Ž., jam padėjo tvarkytis, dirbti ūkio darbus. J. Ž. savo šeimos neturėjo, gyveno vienas. Iš J. Ž. pasakojimų, kartu su juo dirbus statybose, žino, kad jis testamentu turtą paliko pareiškėjai, kuri nėra jo giminaitė, ji atėjo pas jį gyventi ir padėjo dirbti ūkio darbus, tvarkytis namuose. Pareiškėja I. J. J. Ž. namuose liko gyventi ir po jo mirties, gyvena iki šiol, niekur nebuvo išsikėlusi. Žino, kad testamentu turtą palikti I. J. buvo J. Ž. valia, jis artimų giminių neturėjo, I. J. priežiūra buvo patenkintas. J. Ž. Vilkininkų kaime turėjo žemės, kuri yra 4-5 km. nuo namų, ją J. Ž. nuomojo. Pareiškėja yra sakiusi, kad J. Ž. namai priklauso jai, kad jai paliktas testamentas.

Liudytoja A. G. parodė, kad pareiškėja yra kaimynė, gyvena apie 3 km. atstumu, su ja susipažino 2009 metais, bendravo. Pareiškėja I. J. baigusi Aukštadvario mokyklą dirbo pas ūkininką, vėliau apsigyveno pas senelį (duomenys neskelbtini) kaime, kurio vardo ir pavardės nežino. Pareiškėja jam darė valgyti, jį prižiūrėjo, viskuo rūpinosi. (duomenys neskelbtini) metais mirus seneliui, pareiškėja liko gyventi jo namuose, senelis vaikų neturėjo, sutuoktinė buvo mirusi. Pareiškėja sakiusi, kad jai testamentu jis paliko savo turtą, nes ji neturėjo kur gyventi. Namuose pareiškėja jautėsi kaip šeimininkė, turto savininkė, apie penkiolika metų juose gyveno. Mano, kad pati pareiškėja nesuvokė, kad jai reikia atlikti kokius tai veiksmus priimant palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta teismo šaukimu (b.l. 44), atsiliepime suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, jog pareiškėjos pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui (b.l. 33-35).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta teismo šaukimu (b.l. 47-48), atsiliepime suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, jog VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. Ž. palikimo perėjimą valstybei. Teismui įsitikinus, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui dėl J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b.l. 28-29).

Esant aptartoms aplinkybėms, byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė J. Ž. (b.l. 5), kurio vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas – ½₀ 3.5702 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir 1.7000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10). 2008 m. liepos 18 d. testamentu, patvirtintu Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės, J. Ž. visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausys jam, kur jis bus ir iš ko besusidės, tiek tą, kuris jam tuomet priklausė arba į kurį jis turi teises, tiek į tą, kuris priklausys ateityje arba į kurį ateityje turės teises, paliko pareiškėjai I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Prienų rajono 1-ojo notarų biuro liudijime pažymėta, kad paveldėjimo byla į J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nėra užvesta (b.l. 14). Pareiškėjos I. J. ir J. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 12). Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos pažymoje apie mirusiojo šeimos sudėtį nurodyta, kad J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties šeimos sudėtis buvo kartu gyvenantis asmuo I. J. (b.l. 13). Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po J. Ž. mirties, priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu individualiu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą; bylos Nr. 3K-3-258/2007).

Pareiškėja nurodė, kad ji į notarą dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties per įstatymo nustatyto terminą nesikreipė dėl žinių stokos, ji gimė ne lietuvių šeimoje, liko našlaitė, užaugo valstybiniuose globos namuose, mokėsi Jiezno pagalbinėje mokykloje, vėliau baigė Aukštadvario mokyklą, kurioje įgijo žemės ūkio specialybę. Todėl natūralu, kad, neturėdama teisinių žinių, nesant artimų asmenų, kurie paaiškintų tokias aplinkybes, pareiškėja manė, kad testamentas savaime jau yra nuosavybės įgijimas ir, kad pas notarą kreiptis nereikia. Taigi, akivaizdu, kad dėl šių priežasčių, gyvenimiškos patirties stygiaus bei prastos sveikatos pareiškėja ilgą laiką nesikreipė pas notarą, tačiau testamentu paliktuose J. Ž. namuose po jo mirties pasiliko gyventi, nekilnojamąjį turtą ji valdė kaip savo, turtu rūpinosi, toliau nuomojo žemės sklypą, už kurį jai nuomotojai atveždavo daržovių, kitų produktų. Tik pareiškėjai ketinant parduoti turtą paaiškėjo, kad to padaryti negali, nes nesutvarkyti dokumentai, reikia priimti palikimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo pačios aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, juolab kad, nesant kitų įpėdinių, palikėjas J. Ž. pareiškėjai testamentu paliko jam priklausantį turtą, pareiškėja neatsisakė priimti palikimą, todėl tikėtina, kad pareiškėja dėl susiklosčiusių aplinkybių, socialinių įgūdžių stokos, prastos sveikatos bei teisinio neišprusimo nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Be to, pareiškėjos praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas, todėl teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, daro išvadą, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjos pareiškime nurodytas ir teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai – V. G. ir A. G., nurodydami, kad pareiškėjai J. Ž. testamentu paliko savo turtą, pareiškėja J. Ž. namuose gyveno nuo 2002 metų, po jo mirties juose pasiliko gyventi, visu turtu rūpinosi kaip savu. Nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-103/2007 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai, yra ar būtų interesų konfliktas ar termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, tokias aplinkybes privalu įrodyti (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu suinteresuoti asmenys jokių įrodymų nepateikė ir nurodė, jog iš esmės neprieštarauja pareiškimui. Esant laisva valia 2008 m. liepos 18 d. palikėjo surašytam testamentui, kurį patvirtino notaras, nesant įstatyminių įpėdinių, vertinant tai, kad paveldėjimo byla nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas, pareiškėjai faktiškai besinaudojant palikimu, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises. Teismas pripažįsta, kad yra pagrindas terminą palikimui priimti pratęsti, nes jo pratęsimas sukurs teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir gauti paveldėjimo teisės (CK 5.57 straipsnis).

Iš pareiškėjos I. J. bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis), nes pareiškėjai buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba (b.l. 16).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui pagal testamentą, atsiradusiam po J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė