Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimas

2022-09-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-7521-1124/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-12
Bylos Nr.
e2YT-7521-1124/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01373-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Rasa Lapėnienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. S., I. G.
Suinteresuotas asmuo
Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7521-1124/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01373-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 12 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir I. G. (I. G.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje ­– Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai M. S. ir I. G. (I. G.) po jų brolio S. G. (S. G.) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjai nurodo, kad jų brolis S. G. mirė (duomenys neskelbtini). S. G. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, jo tėvai yra mirę. S. G. turėjo tris brolius – I. G., J. G. (J. G.), M. G. (M. G.), ir vieną seserį – M. S. (pavardė iki santuokos – G.). Du broliai yra mirę – J. G. mirė (duomenys neskelbtini), M. G. mirė (duomenys neskelbtini).. Šiai dienai artimiausi gyvi S. G. giminaičiai yra pareiškėjai M. S. ir I. G.. Po brolio mirties pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjų broliui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas: 1) 102/385 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) 8/29 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) . Pasak pareiškėjų, po brolio S. G. mirties jo palikimą pareiškėjai priėmė, pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. jie rūpinosi minėtais žemės sklypais (atitinkamomis jų dalimis), juos prižiūrėjo. Kadangi pareiškėjai patys nesiverčia žemės ūkio veikla, siekdami, kad žemės ūkio paskirties sklypas (102/385 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) būtų naudojamas pagal pagrindinę paskirtį ir išliktų tinkamas žemės ūkio veiklai, jie minėtą žemės sklypą pagal 2019 m. spalio 21 d. Žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį perdavė naudotis ūkininkui Z. B..

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo S. G. palikimo perėjimą valstybei. Siunteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes apie faktinį S. G. paliktojo turto priėmimą valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

10. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjų brolis mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 25 d. testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. G. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjai savo brolio (S. G.) palikimą priėmė, faktiškai pradėję valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjai nurodė, kad priėmė jų broliui priklausantį nekilnojamąjį turtą (rūpinosi ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą kaip savo, žemės ūkio paskirties sklypą (102/385 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) pagal 2019 m. spalio 21 d. Žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį perdavė naudotis ūkininkui Z. B.). Minėti pareiškėjų paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. spalio 21 d. Žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartis). Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė palikimą, atsiradusį mirus jų broliui, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jų brolio S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams M. S. ir I. G. (I. G.) gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Lapėnienė