Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys: P. B., D. B. ir E. E. L.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2021 m. balandžio 22 d. ieškiniu, patikslintu 2021 m. gegužės 11 d., kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 6 150 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimus sumažino iki 4 920 Eur paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovo mirusio brolio A. B. įpėdinė E. L. yra priėmusi savo tėvo palikimą.

Ieškinyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas A. B., kurio vaikai – ieškovas, atsakovė (ieškovo sesuo), D. B. (ieškovo sesuo), P. B. (ieškovo brolis) ir A. B. (ieškovo brolis, miręs (duomenys neskelbtini) – bei sutuoktinė O. B. (ieškovo motina, mirusi (duomenys neskelbtini), kaip pirmos eilės įpėdiniai, turėjo priimti palikimą lygiomis dalimis. Tuo metu tarp brolių ir seserų vyravo didelis tarpusavio pasitikėjimas. Įpėdiniai susitarė, kad patogumo dėlei palikimą priims tik atsakovė, kuri tvarkys visus dokumentus, o kiti įpėdiniai pateiks pareiškimus notarui, kad palikimo atsisako. Palikimo atsiradimo metu nebuvo iki galo sutvarkyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dokumentai. A. B. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 1995 m. vasario 8 d. Jurbarko rajono valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvui buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į 0,60 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisę į 0,50 ha ploto turėtos žemės valdos dalį buvo nuspręsta atkurti vėliau. Įpėdiniai susitarė, kad atsakovei už jos darbą tvarkant reikiamus dokumentus atiteks palikimą sudarantis turtas, išskyrus 0,50 ha žemės plotą, į kurį pagal 1995 m. vasario 8 d. Jurbarko rajono valdybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė bus atkurta vėliau, kurį atsakovė įstatymų nustatyta tvarka įregistruos savo vardu, o vėliau, esant palankiai rinkos situacijai, žemės sklypas bus parduotas, o broliai ir seserys gautus pinigus pasidalins lygiomis dalimis.

Atsakovei po tėvo mirties buvo išduoti trys paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą:

1) 1998 m. vasario 24 d. į pinginių indėlių, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių Lietuvos taupomojo banko Kauno miesto Centro skyriaus Kalniečių klientų aptarnavimo poskyryje, atkuriamąją sąskaitą;

2) 2000 m. birželio 13 d. į 60/716 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 2000 m. rugsėjo 13 d. į 0,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).

Piniginių indėlių atkuriamoji sąskaita su joje buvusiomis lėšomis ir 60/716 dalis (0,60 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal brolių ir seserų susitarimą turėjo atitekti atsakovei, todėl ieškovas dėl šio turto nepasisako. Nuosavybės teisė į 0,50 ha ploto žemę adresu (duomenys neskelbtini), kurią pardavus ir buvo sutarta pasidalinti pinigus, buvo atkurta 2000 m. gegužės 2 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas buvo įregistruotas palikėjo A. B. vardu. 2000 m. rugsėjo 13 d. atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tą žemės sklypą, kuris, kaip ir buvo sutarta, buvo įregistruotas jos vardu. Broliai ir seserys tarpusavyje sutarė puikiai, niekam nekilo jokių abejonių dėl to žemės sklypo. Brolių ir seserų finansinė padėtis buvo stabili, nebuvo poreikio žemės sklypą greitai parduoti. 2016 m. ieškovas iš brolio P. sūnaus sužinojo, kad atsakovė tą sklypą pardavė. Ieškovas iš pradžių tuo suabejojo, kadangi buvo įsitikinęs, kad atsakovė prieš priimdama tokį sprendimą būtų pasitarusi su kitais broliais bei seserimi, kadangi gauti pinigai turėjo būti padalinti tarp brolių ir seserų. Ieškovui ėmus aiškintis situaciją su atsakove dėl perleisto žemės sklypo, ji paaiškino, kad sklypas perleistas, nenurodė nei kam perleido, nei gautos kainos, tik pasakė, kad reikia viską suskaičiuoti ir tuomet pinigus padalins tarp brolių ir seserų. Tačiau ji šiuo klausimu nieko nedarė, tik žadėjo atiduoti pinigus. Nuo to laiko ieškovas ir sesuo ėmė konfliktuoti. Kiek vėliau atsakovė ėmė keisti poziciją, t. y. kartais teigdavo, kad pinigų neduos, kartais – kad atiduos. Jos pusėn stojo kitas likęs gyvas brolis ir D. Ieškovas mano, kad atsakovė galimai pasidalino pinigus su kitais įpėdiniais, o ieškovui nutarė nemokėti. Konfliktai tik gilėjo. Ieškovui ėmus rinkti duomenis dėl perleisto žemės sklypo, paaiškėjo, kad žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1P-422-(1.17 E.) buvo paimtas visuomenės poreikiams, ir sumokėta žemės sklypo vertės dydžio pinigų suma – 24 600 Eur. Ieškovas mano, kad tarp brolių ir seserų sudaryto susitarimo dėl gautos pinigų sumos padalinimo perleidus žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), turi būti laikomasi, ir atsakovė turėtų ieškovui sumokėti 1/4 dalį pinigų, t. y. 6 150 Eur. Reikalavimo teisė atsirado 2016 metais paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atsakovei gavus 24 600 Eur. Sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Nei 1997 m. galiojęs 1964 m. civilinis kodeksas (toliau ir – 1964 m. CK), nei šiuo metu galiojantis reglamentavimas nedraudė sudaryti sandorių, nors tokia sandorio rūšis konkrečiai ir nenumatyta įstatyme, jeigu toks sandoris neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. 1964 metų CK 40 straipsnyje nurodyta, jog sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai laikytini sutartimis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame CK. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti, ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus.

Mirus tėvui, tarp brolių ir seserų buvo itin geri santykiai, jie vieni kitais labai pasitikėjo, save laikė viena šeima, vieni kitiems padėdavo. Vyraujant pasitikėjimui tarp artimųjų giminaičių, minėtas susitarimas raštu nebuvo sudarytas. Ieškovas susitarimo sudarymo faktą įrodinės liudytojų parodymais. 1997 metais galiojusio 1964 metų CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, turėjo būti sudaromi rašytine forma, o 58 straipsnio 2 dalis nustatė, jog įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais. 1964 metų CK nenumatė išimčių, kada būtų galima netaikyti ribojimo remtis liudytojų parodymais. Šiuo metu galiojanti CK 1.93 straipsnio 2 dalis taip pat numato draudimą remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio, kuris turėjo būti sudarytas rašytine forma, sudarymo faktą, tačiau to paties straipsnio 6 dalyje numatytos išimtys, kai galima įrodinėti tokio sandorio sudarymo faktą liudytojų parodymais. Lietuvos Aukščiausiais Teismas (toliau ir – LAT) yra sprendęs klausimą, ar teismas gali taikyti išimtis iš draudimo remtis liudytojų parodymais, jei sandoris sudarytas dar galiojant 1964 metų CK, tačiau ginčas kyla jau galiojant naujajam CK. LAT byloje G. S. v J. M. buvo sprendžiamas šis klausimas. LAT konstatavo: „teismai nepagrįstai taikė CK 1.93 str., nes <...> minėta norma taikoma tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui, todėl šiuo atveju teismai turėjo vadovautis 1964 m. CK 58 str. 2 d., kuri nenumato išimčių taikyti ribojimą remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant sandorio, kurio įstatymo numatytos rašytinės formos nesilaikė šalys, sudarymo ar vykdymo faktą. Tačiau neabejotinai teismas, spręsdamas ginčą, turėjo vertinti šalių veiksmus pagal CK 1.5 str. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes tai numato Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 4 dalis“. Reziumuojant pasakytina, jog pagal bendrą taisyklę paprastos rašytinės sandorio formos nesilaikymas nelemia sandorio negaliojimo, tačiau riboja šalių teisę įrodinėti sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą liudytojų parodymais. Tačiau tais atvejais, kai minėtų nuostatų taikymas gali pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas, atsižvelgdamas į tai, gali taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus kriterijus ir įrodinėjant sandorio, sudaryto galiojant 1964 m. CK, sudarymo faktą.

CK 1.93 straipsnio 6 dalis nustato, kad 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas remtis liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Kaip netiesioginis rašytinis įrodymas turėtų būti laikomas D. B. rašytas laiškas ieškovui, iš kurio turinio galima daryti išvadą, kad tarp brolių ir seserų egzistavo susitarimas dėl palikimą sudarančio turto dalybų, tačiau iš šio laiško nėra aišku, kaip tiksliai broliai ir seserys sutarė. Vis tik laiškas įrodo, kad susitarimas buvo. Teismų praktikoje dėl CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkte pasisakoma, jog yra neteisinga taikyti asmenims, susijusiems giminystės ryšiais, tokius pačius pasitikėjimo santykius ir jų sąlygoto tarpusavio elgesio standartus sudarant sandorį ar riboti galimybes įrodinėti sandorio sudarymą, lyginant su sandoriais tarp pašalinių asmenų. Artimi giminystės ryšiai, santykių tarp artimų giminaičių pobūdis leidžia taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, egzistuoja CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti remiamasi liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio sudarymo faktą. Lietuvos apeliacinis teismas sukonkretino minėtos normos taikymą, 2001 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3/2001 konstatuodamas, jog CK 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas remtis liudytojų parodymais liečia sandorio sudarymo faktą, tačiau ne jo turinį. Nesant ginčo dėl sandorio sudarymo fakto, sandorio turinį galima įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas susitarimo tarp brolių ir seserų turinį įrodinės liudytojų parodymais.

Teismas 2021 m. gegužės 11 d. rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė atsakovei 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Teismas, iš įteikimo pažymos (1 t., b. l. 13) nustatęs, jog 2021 m. gegužės 11 d. atsakovei siųsti procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. gegužės 19 d. (tik klaidingai nurodžius šeštą mėnesį) asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo, 2021 m. birželio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12139-527/2021 ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovui jo prašytas priteisti sumas.

2021 m. birželio 14 d. teismas priėmė papildomą sprendimą ir ieškovui priteisė iš atsakovės 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. birželio 15 d. teisme buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, paštu išsiųstas 2021 m. birželio 9 d., kuriame prašoma ieškinio netenkinti ir priteisti atsakovės turėtas išlaidas iš ieškovo. Atsiliepime nurodyta, jog su nepagrįstu ieškiniu atsakovė nesutinka. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog susitarimo tarp brolių ir seserų turinį įrodinės liudytojų parodymais. Atsakovė mano, kad šios aplinkybės nereikia įrodinėti liudytojų parodymais, nes brolis ir sesuo yra gyvi, todėl gali patvirtinti vienokius ar kitokius šalių susitarimus. Tad svetimų asmenų liudijimas nėra reikšmingas šioje byloje, nes byla vyksta, anot ieškovo, dėl brolių ir seserų buvusio susitarimo, kuris vyko tarp tų pačių asmenų. Tarp ieškovo pateiktų po tėvo mirties atsiradusios paveldėjimo bylos dokumentų yra jos 1997 m. gruodžio 11 d. pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir 1998 m. vasario 5 d. G., A. ir P. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja.

Teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi paštu atsakovės paštu pateiktą atsiliepimą grąžino atsakovei, laikydamas, kad jis pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti ir pasiūlė pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese, nedelsiant kreipiantis dėl mokamos teisinės pagalbos į pasirinktą advokatą ar advokato padėjėją, o, tam neturint pakankamai turto ir pajamų, kreipiantis dėl nemokamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančią instituciją adresu Jonavos rajono savivaldybė, kad jai būtų suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba.

2021 m. liepos 5 d. teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (kurio prieduose buvo pateiktas ir atsakovės atsiliepimas), kuris 2021 m. liepos 5 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas, nustatant 14 dienų terminą ieškovui pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla (CPK 288 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad jai procesiniai dokumentai įteikti gegužės mėn. 20 d. (pridedamas pašto siuntos sekimas, 1 t., b. l. 24). Kadangi teismas 2021 m. gegužės 11 d. pranešimu nustatė 20 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą, ji 2021 m. birželio 9 d. (nustatytu terminu) paštu išsiuntė į teismą atsiliepimą, tačiau 2021 m. birželio 15 d. gavo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą už akių, priimtą dar nepasibaigus terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti (procesiniai dokumentai įteikti gegužės mėn. 20 d., terminas baigėsi birželio 9 d.) (CPK 73–74 straipsniai). Atsakovė su nepagrįstu ieškiniu nesutinka. Visas aplinkybes ji išdėstė atsiliepime į ieškinį. Dėl šių priežasčių atsakovė teismo prašo: panaikinti 2021 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą; priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas mano bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. liepos 5 d. teisme buvo gautas atsakovės 2021 m. liepos 1 d. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2021 m. birželio 16 d. nutartį.

2021 m. liepos 5 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė terminą pateikti atsiliepimą praleido tik vieną dieną, t. y. visai nežymiai, iš dalies sutikdamas su atskirojo skundo motyvais, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pats pasinaikino skundžiamą 2021 m. birželio 16 d. nutartį, kuria atsakovės atsiliepimas buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui, atsiliepimą nutarė priimti ir jį siųsti ieškovui susipažinti.

2021 m. liepos 7 d. teisme buvo gautas atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinimo, kurį teisėja 2021 m. liepos 7 d. rezoliucija priėmė ir nustatė ieškovui 14 d. terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla (CPK 288 straipsnis).

2021 m. liepos 9 d. teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame ieškovas prašo atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. liepos 15 d. teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovės pareiškimą dėl papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame ieškovas prašo dėl 2021 m. birželio 14 d. papildomo sprendimo panaikinimo / nepanaikinimo spręsti, atsižvelgiant į 2021 m. birželio 11 d. sprendimo už akių galiojimą, t. y. teismui panaikinus 2021 m. birželio 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, naikintinas ir papildomas sprendimas, o bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas bendra tvarka, priimant sprendimą išnagrinėjus bylą; Teismui netenkinus atsakovės pareiškimo dėl 2021 m. birželio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkintinas ir atsakovės pareiškimas peržiūrėti papildomą sprendimą.

Teismas, atsižvelgdamas į CPK 288 straipsnio nuostatas, atsakovės pareiškimą dėl 2021 m. birželio 11 d. sprendimo už akių ir dėl 2021 m. birželio 14 d. papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka liepos 28 d. 11 val. (civilinė byla Nr. e2-17645-527/2021), o 2021 m. liepos 29 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju, esant teismo nustatytu terminu pateiktam į bylą, teismo priimtam atsakovės atsiliepimui (nors ir gautam teisme po sprendimo už akių priėmimo, sprendimas atsakovei už akių negalėjo būti priimtas, ir į tai, kad atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nutarė: panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-12139-527/2021 priimtus 2021 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimą už akių, 2021 m. birželio 14 d. papildomą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; civilinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi įtraukė į šią bylą trečiaisiais asmenimis: E. E. L., D. B. ir P. B. ir nurodė, kad jie turi teisę per 14 d. terminą pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį.

2022 m. sausio 11 d. trečiasis asmuo D. B. atsiliepime prašo patikslintą ieškinį atmesti, o jos turėtas išlaidas priteisti iš ieškovo. Ji nesutinka, kad būtų apklausti liudytojais S. L. ir V. D.. Apie sesers G. palikimą su S. L. niekada kalbos nebuvo. S. L. dirbo pas ją (D.) padienius darbus: pjovė žolę, kapojo malkas ir pan., tačiau kito darbo nesugebėjo ir patikėti jam negalėjo, nes jis visad būdavo daugiau ar mažiau išgėręs alkoholio. V. D. apibūdina teistumas (nužudė savo motiną). Duktė I. su juo susipažino, kai šis buvo įkalinimo įstaigoje. Jos (D.) namuose jis nėra buvęs. Duktė su juo susituokė, nes buvo naivi ir įtikėjo jo prašymu, jog susituokus V. D. galės anksčiau laiko išeiti iš įkalinimo įstaigos. Ir tėvą, ir motiną prižiūrėjo bei slaugė sesuo G., todėl (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. B. ji (D.) nusprendė (kitokios ir minties nebuvo) atsiradusio palikimo nepriimti ir į jį nepretenduoti, ką 1998 m. vasario 5 d. patvirtino pareiškimu Kauno rajono 1–ajame notarų biure. Jai buvo išaiškintos nepriėmimo pasekmės. Jokio susitarimo nei raštu, nei žodžiu tarp jos (D.), sesers ir brolių dėl jokios žemės, jos dalybų, pardavimo ir pinigų niekada nebuvo. Ji patvirtina, jog nėra gavusi iš G. pinigų už parduotą 0,5015 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigai priklauso G. už tėvų priežiūrą ir laidojimą. Jokio tarimosi tarp jos, G. ir brolių dėl pinigų pardavus 0,5015 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Ji (D.) nėra rašiusi ieškovui jokio laiško dėl žemės ar žemių, tai pat dėl pinigų. Tačiau 2017 m. vasarą ieškovas yra parašęs jai laišką, kuriame nurodė, jog „dėl žemės Genei buvome parašę visi įgaliojimus tvarkyti žemės dokumentus, bet neatsisakę“. Dėl kokių priežasčių šis laiškas buvo adresuotas jai, ji nežino, nes ji jam jokio laiško nerašė. Taip pat ji nerašė laiško, minimo patikslintame ieškinyje. Paminėtina, jog ieškovui visą gyvenimą padėdavo jie visi ir tėvai. Ypač jam padėjo atsakovė, nors jis prisidėjo prie jos vyro mirties. Šiuo metu atsakovė, kaip ir jie visi, yra vyresnio amžiaus, tiek padėti negali, tai jiems pradėjo grasinti, gąsdinti, necenzūriniais žodžiais plūsti, kol galiausiai atsirado ši byla. Nesuprantama, ko jis dar nori iš atsakovės, ko jam dar yra mažai. Ją su seserimi G. visada siejo artimi seseriški ryšiai. Dažnai G. atvažiuodavo pas ją į namus padėti, pasisvečiuoti arba tiesiog pabūti keletą dienų. 2011 metų gegužės mėnesį sesuo karts nuo karto atvažiuodavo pas ją ir likdavo nakvoti. Su ja tuo metu gyveno duktė I. 2011 m. gegužės 31 d. (tuo metu namuose buvo ji, jos duktė Inga ir atsakovė) priešpiet pradėjo kieme loti šuo, tad pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad automobiliu atvažiavo brolis G. su žmona. Išlipęs iš automobilio, G. įėjo į jos kiemą ir tiesiai ėjo prie sesers, kuri buvo kieme, priėjęs iškart griebė jai už krūtinės ir, partrenkęs ją ant žemės, smaugė gulinčią ir nieko neaiškindamas valandą rėkė (keletą kartų kartodamas), jog „duok LEZ‘o žemės dokumentus“ ir jog ,,ryt privalai būti Kauno miesto 20–ajame notaro biure“. Pamačiusi, kad brolis puola seserį, ji (D.) išsigando. Išgirdusi triukšmą kieme, į kiemą išbėgo jos duktė I., kuri atsistojo tarp G. ir G., taip mėgindama ginti ir užstoti G. bei tuo pačiu sustabdyti G. nuo smurto prieš G. I. pavyko sulaikyti G. ranką, brolis I. nepuolė. G. agresija buvo nukreipta tik prieš G. Tuo metu G. paliko sumuštą G. kieme ir užėjo į namus, kur ji (D.) jį ramino, nors šis įvairiais necenzūriniais žodžiais plūdo G. toliau. Dėl incidento G. nesikreipė į policiją, nes bijojo G., kuris prisidėjo prie G. sutuoktinio mirties. Po dviejų dienų po incidento atvažiavo jos (D.) kita duktė su savo dukra, kurios, pamačiusios mėlynėmis nusėtą G., pradėjo klausinėti, kas čia buvo. Tada ji, jos dukra I. ir atsakovė papasakojome apie G. agresyvų smurtinį išpuolį ir įgaliojimą. 2010 metais (metai prieš įvykį) ji (D.) buvo pas ieškovą svečiuose. Jis pats užvedė kalbą, jog G. užtenka buto (testamentu paveldėto po jų mamos mirties) už tėvų slaugą, žemes dalins jisai (ieškovas). Grįžusi namo apie jo kalbas pasakė atsakovei, tačiau ji nepatikėjo, jog ieškovas taip galėjo kalbėti. 2016 metų rugsėjo mėnesį į jos (D.) ir sesers namus atvažiavo ieškovas ir sakė, jog rado italą, kuris perka LEZ–ą. Ji su atsakove atsakė, jog ši žemė neparduodama. Tada ieškovas sakė, jog italas sutvarkys pirkimą, ir pareikalavo atsakovės 0,5015 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., dokumentų. Tačiau atsakovė tą dieną dokumentų ieškovui nedavė, pasiūlė atvažiuoti kitą dieną. Kitą dieną ieškovui vėl atvažiavus pas jas į namus, atsakovė pasakė, kad dokumentų ji neturi, dokumentai yra ministerijoje. Dar po dienos atvažiavęs ieškovas davė sąskaitos numerį (ji mano, kad tai jo sąskaitos, nors jis ir neaiškino) ir, visą laiką vartodamas keiksmažodžius, liepė pervesti visus pinigus jam už 0,5015 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kitaip bus blogai.

2022 m. kovo 25 d. prašymu trečiasis asmuo D. B. prašė priteisti iš ieškovo jai 200 Eur dydžio atstovavimo išlaidas už advokatų kontoros Šarka, Jankauskas ir partneriai, Kauno skyriaus advokato padėjėjo T. M. teisinę pagalbą.

2022 m. sausio 12 d. trečiasis asmuo P. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jis nesutinka su nepagrįstu patikslinto ieškinio reikalavimu, kad atsakovė yra skolinga ieškovui. Jie nei vienas nėra skolingi ieškovui, juolab atsakovė, kuri nuo jo yra tiek prisikentėjusi. Nei vienas iš jų nesitarė, kad po tėvelio mirties būtų kažkas dalinta, parduota ir dalinta ar dar kažkas panašaus daroma dabartyje ar ateityje. Atsakovė slaugė tėvus, vėliau juos laidojo, tad akivaizdu, jog jai turėjo atitekti ir visas jų turtas. Kai ieškovas pradėjo eilinį kartą reikalauti iš atsakovės pinigų, jis parašė ieškovui laišką, kuriame trumpai nurodė mažą dalį to, ką jie jam yra davę ar skolinę, tačiau niekada ieškovas jiems negrąžinęs. Tai ieškovas yra skolingas atsakovei, o ne ji jam. Jis taip pat nesutinka, kad byloje liudytų svetimi žmonės. Ši byla liečia tik artimiausius gimines – jį, ieškovą, seseris G. ir D.. Nei V. D., nei S. L. jis nelaiko artimais, kad su jais kalbėtųsi apie bet kokius šeimos reikalus.

Trečiasis asmuo L. teismo posėdyje paaiškino, jog jai, kaip vienintelei tėvo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėtojai iš paties tėvo ir mamos buvo žinoma, kad po senelio (tėvo tėvo) mirties jo vaikai buvo žodžiu susitarę, jog pardavus LEZO žemę (anksčiau vadintą (duomenys neskelbtini) žeme) už ją gauti pinigai bus padalinti į penkias dalis visiems vaikams, tame tarpe ir jos tėvui, tačiau jis tų pinigų negavo, nors visada kalbėjo, kad turi tuos pinigus gauti ir jų laukė.

Ieškinys (patikslintas ieškinys) atmestinas.

Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. B., palikęs sutuoktinę O. B., mirusią (duomenys neskelbtini), ir 5 vaikus: ieškovą (gimęs (duomenys neskelbtini)), atsakovę (ieškovo sesuo, gimusi (duomenys neskelbtini)), D. B. (ieškovo sesuo, gimusi (duomenys neskelbtini)), P. B. (ieškovo brolis, gimęs (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (ieškovo brolis, gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini)). Šie asmenys, kaip pirmos eilės įpėdiniai, t. y. mirusiojo vaikai ir sutuoktinis, vadovaujantis 1964 m. CK 573 ir 587 straipsniais, turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą lygiomis dalimis.

A. B., J. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 1997 m. gruodžio 11 d. atsakovė pareiškimu, patvirtintu notarės R. S. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą po tėvo A. B. mirties, o 1998 m. vasario 5 d. pareiškimu D. B. (Registras Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1998 m. vasario 5 d. pareiškimu (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas, A. B. ir P. B., bei O. B. 1998 m. vasario 23 d. pareiškimu (Registras Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakė priimti palikimą po A. B. mirties.

Nustatyta, jog atsakovei po tėvo A. B. mirties buvo išduoti trys paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą:

1) 1998 m. vasario 24 d. į pinginių indėlių, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių Lietuvos taupomojo banko Kauno miesto Centro skyriaus Kalniečių klientų aptarnavimo poskyryje, atkuriamąją sąskaitą;

2) 2000 m. birželio 13 d. į 60/716 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 2000 m. rugsėjo 13 d. į 0,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (Pagrindas: 2000 m. gegužės 2 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo Kauno rajono gyventojų aptarnavimo biuro 2000 m. rugsėjo 20 d. pažymą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo Kauno rajono gyventojų aptarnavimo biuro 2000 m. gegužės 15 d. pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovo teigimu 2022 m. balandžio 22 d. ieškinyje ,,Įpėdiniai susitarė tarpusavyje, kad patogumo dėlei palikimą priims vienas įpėdinis – G. R., kuri tvarkys visus reikiamus dokumentus. Įpėdiniai susitarė, kad G. R. už jos darbą tvarkant reikiamus dokumentus, jai atiteks visas palikimą sudarantis turtas, išskyrus palikėjo valdytas žemės plotas, buvęs (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisė tuo metu dar nebuvo atkurta. Palikėjo vaikai susitarė, kad kai bus sutvarkyti nuosavybės atkūrimo į žemę dokumentai ir kai bus atkurta nuosavybė, G. R. įstatymų nustatyta tvarka įregistruos žemės sklypą savo vardu, o vėliau, esant palankiai rinkos situacijai, žemės sklypas bus parduotas, o broliai ir seserys gautus pinigus pasidalins lygiomis dalimis.“

2021 m. gegužės 11 d. patikslintame ieškinyje nurodyta: ,,Įpėdiniai susitarė tarpusavyje, kad patogumo dėlei palikimą priims vienas įpėdinis – G. R., kuri tvarkys visus dokumentus, o visi kiti įpėdiniai pateiks pareiškimus notarui, kad palikimo atsisako. Palikimo atsiradimo metu nebuvo iki galo sutvarkyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dokumentai. Ieškovo tėvo A. B. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 1995 m. vasario 8 d. Jurbarko rajono valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvui (...) buvo nuspręsta nuosavybės teisę į 0,50 ha ploto turėtos žemės valdos dalį atkurti vėliau. Įpėdiniai susitarė, kad G. R. už jos darbą tvarkant reikiamus dokumentus, jai atiteks palikimą sudarantis turtas, išskyrus 0,50 ha žemės plotas, į kurį, pagal 1995 m. vasario 8 d. Jurbarko rajono valdybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė bus atkurta vėliau. Palikėjo vaikai susitarė, kad kai bus sutvarkyti nuosavybės atkūrimo į žemę dokumentai ir kai bus atkurta nuosavybė, G. R. įstatymų nustatyta tvarka įregistruos šį žemės sklypą savo vardu, o vėliau, esant palankiai rinkos situacijai, žemės sklypas bus parduotas, o broliai ir seserys gautus pinigus pasidalins lygiomis dalimis.“

Ieškovo teigimu 2021 m. gegužės 11 d. ieškinyje, tarp brolių ir seserų sudaryto susitarimo dėl gautos pinigų sumos padalinimo perleidus žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), turi būti laikomasi, ir atsakovė turėtų ieškovui sumokėti 1/4 dalį pinigų, t. y. 6 150 Eur. Reikalavimo teisė atsirado 2016 m. paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atsakovei gavus 24 600 Eur.

Ieškovas, nurodydamas ieškinio teisinius argumentus, teigia, jog sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nei 1997 m. galiojęs 1964 m. CK, nei šiuo metu galiojantis reglamentavimas nedraudė sudaryti sandorių, nors tokia sandorio rūšis konkrečiai ir nenumatyta įstatyme, jeigu toks sandoris neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. 1964 m. CK 40 straipsnyje nurodyta, jog sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai laikytini sutartimis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame CK. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti, ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog ieškovas teigia buvus sudarytą sandorį, neprieštaraujantį teisės aktų reikalavimams, tačiau kurio rūšis konkrečiai nenumatyta jokiame įstatyme.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (LAT 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr. LAT 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas pažymi, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (LAT 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020).

Teismo nuomone, iš prieš tai aptartų ieškinio ir patikslinto ieškinio teiginių spręstina, jog tokiu būdu ieškovas pagal faktinį reikalavimo pagrindą šioje byloje įrodinėjo tarp jo ir jo brolių–seserų 1998 m. vasario 5 d. (kai pareiškimu (Registro Nr.3–458) ieškovas, A. ir P. B. atsisakė priimti palikimą) jau buvus sudarytą susitarimą dėl po jų tėvo A. B. mirties likusio turto pasidalinimo tokiu būdu, kad atsakovei, kuri vienintelė įformins palikimo priėmimą savo vardu, atiteks visas tėvo turtas, išskyrus tai, kad už 0,50 ha žemės plotą, į kurį pagal 1995 m. vasario 8 d. Jurbarko rajono valdybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė turėjo būti atkurta vėliau, ji, ieškovo teigimu, įsipareigojo seseriai ir broliams sumokėti atitinkamai 1/4 dalį (bylos nagrinėjimo pradžioje) arba 1/5 dalį (bylos nagrinėjimo pabaigoje) už tą žemės sklypą gautų pinigų. Pažymėtina, jog ieškovas, bylos nagrinėjimo teisme metu prašydamas priteisti skirtingo dydžio pinigų sumas, tokiu būdu pradžioj įrodinėjo susitarimą buvus sudarytą tarp keturių įpėdinių, o vėliau proceso metu, kai paaiškėjo mirusio brolio A. įpėdinė E. L., sutiko, kad susitarimas buvo sudarytas tarp visų mirusio tėvo vaikų, t. y. tarp dviejų seserų ir trijų brolių.

Ieškovo (nei kuris pats, nei kurio atstovas taip ir neįvardijo konkretaus sandorio, iš kurio kildino savo reikalavimus) išsakytus argumentus (nors ieškovo atstovui teismo posėdyje ir nurodžius, jog pareikšti reikalavimai negrindžiami paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis) pagal faktinį ieškinio reikalavimo pagrindą teismas pirmiausia vertina kaip teigimą, jog tarp įpėdinių–vaikų palikimo atsisakymo metu (arba kažkada iki tol po tėvo mirties) buvo sudaryta žodinė paveldėto turto pasidalinimo sutartis, pagal kurią visas tėvo turtas atitenka atsakovei, šiai įsipareigojant išmokėti kitiems keturiems (pradžioj – trims) vaikams pinigines kompensacijas – po 1/5 dalį (pradžioj – po 1/4 dalį) už parduotą LEZO (duomenys neskelbtini) žemės sklypą gautų pinigų. Tačiau pažymėtina, jog tokiu atveju ieškovas, faktiškai siekdamas, kad paveldėto turto padalijimas būtų perkeltas į teismą iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 600 straipsnio 1 dalies pagrindu (nors išsakytais žodžiais tokį pagrindą ir neigdamas), teismo nuomone, privalėjo ne tik nuginčyti teisme notariškai patvirtintą savo vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, bet ir pateikti įrodymus, kad tėvo palikimą tuo metu nustatytu 6 mėnesių terminu jis yra priėmęs. Teismo nuomone, tik visą palikimą priėmęs asmuo (nes priimti dalį plikimo draudė ir dabar draudžia įstatymai) vėliau galėtų pretenduoti į paveldėto turto pasidalinimą paveldėtojų sutarimu.

Pažymėtina, jog šioje byloje ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad jo 1998 m. vasario 5 d. pareiškimu notariškai patvirtintas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakymas nuo palikimo kaip vienašalis sandoris buvus sudarytas suklydimo įtakoje, patikėjus atsakovės pažadu (žodiniu įsipareigojimu), kad buvo sudarytas dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių (tariamas sandoris), ar kad jo atsisakymas nuo palikimo buvo sąlyginis – sudarytas tik su sąlyga, kad atsakovė ateityje perves jam 1/4 arba 1/5 dalį pinigų už ateityje parduotą LEZO žemės sklypą, ko atsakovė neištesėjo. Kadangi ieškovas, sužinojęs iš atsakovės, jog ji neketina jam mokėti jokių pinigų, gautų už parduotą paveldėtą tėvo žemę, savo notariškai patvirtinto atsisakymo nuo palikimo teisme net nemėgino ginčyti, šis notariškai patvirtintas jo atsisakymas priimti tėvo palikimą yra galiojantis, todėl teismas neturi jokio pagrindo juo nesivadovauti ir laikyti, jog ieškovas yra priėmęs tėvo palikimą.

Pažymėtina ir tai, jog šioje byloje taip pat nėra ir jokių duomenų apie tai, jog ieškovas galėtų būti laikomas priėmusiu tėvo palikimą kitu būdu – faktiniu valdymu, o reikalavimas dėl juridinio fakto, kad tėvo palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, teisme taip pat nebuvo pareikštas ir net nebuvo teikiama teisme jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas priėmė tėvo palikimą, pradėjęs jį valdyti faktiniu valymu po tėvo mirties per 6 mėnesius. Vadovaujantis iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK 587 straipsniu, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko vieną iš šių veiksmų: faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Pažymėtina, jog LAT 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-806/2003 išnagrinėjo labai panašią situaciją, kai, pripažinus negaliojančiu iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 51 straipsnio pagrindu (tariamojo sandorio negaliojimas) ieškovės pareiškimą, kuriame ji buvo nurodžiusi, jog palikimo nepriėmė ir nepretenduoja į jį, ir teismui nustačius, kad ieškovė po tėvo mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu, ieškovei kaip įstatyminei įpėdinei priteisė pagal įstatymą tenkančios palikimo dalies kompensaciją.

Tokie ieškovo kaip įpėdinio veiksmai notariškai atsisakius tėvo palikimo, teismo nuomone, patvirtina jo nenorą ir nesutikimą ateityje pačiam įgyti teises į tėvo palikimą, o tuo pačiu ir to palikimo pasidalinimą tarp įpėdinių jų sutarimu. Ir tai, teismo nuomone, yra visiškai logiškai paaiškinama, kadangi, kaip nustatyta byloje, būtent atsakovė gyveno su tėvais, jais rūpinosi ir juos abu palaidojo, ką patvirtino atsakovės bei trečiųjų asmenų D. B. ir P. B. paaiškinimai teisme, todėl kiti vaikai ir nusprendė atsisakyti savo teisių į tėvo palikimą. Pažymėtina, jog aplinkybės, jog būtent atsakovė gyveno su tėvais, jais rūpinosi ir juos abu palaidojo, neneigė ir pats ieškovas.

Be to, teismo nuomone, jeigu šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo pagal faktinį reikalavimo pagrindą ir nebūtų pagrindo vertinti pagal paveldėto turto pasidalijimą reglamentuojančias teisės normas, tokiu atveju ieškovo ir jo atstovo (kurie patys taip ir nesugebėjo arba nenorėjo įvardinti konkretaus sandorio, iš kurio kildino savo reikalavimus) išsakytus argumentus reiktų vertinti kaip įrodinėtą buvusį atsakovės įsipareigojimą ateityje neatlygintinai perleisti (arba kitaip sakant – dovanoti) jam (ieškovui) patikslintame ieškinyje įvardintą 1/5 dalį (pradiniame ieškinyje – tik 1/4) už atsakovės parduotą LEZO (duomenys neskelbtini) žemės sklypą gautų pinigų.

Tačiau pažymėtina, jog pagal 1964 m. CK 280 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanotajam turtą nuosavybėn, o pagal 281 straipsnį dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanotajam. Vadinasi, atsakovės įsipareigojimas (pažadėjimas) tik ateityje neatlygintinai perleisti (arba kitaip sakant – padovanoti) pinigus, anot ieškovo, išreikštas jam ir kitiems įpėdiniams laikotarpyje po tėvo mirties ir jau garantuotai (duomenys neskelbtini) (kai visi buvo pas notarą), apie kurį visada visi žinojo ir kalbėjo, teismo nuomone, negali būti laikomas dovanojimo sutartimi ir negali sukelti ieškovui teisių reikalauti, kad atsakovė šį įsipareigojimą (pažadą) įvykdytų. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo nurodytas atsakovės žodinis įsipareigojimas ateityje sumokėti pinigų dalį už parduotą žemės sklypą, teismo nuomone, negali būti vertinamas kaip įstatymų reikalavimams neprieštaraujantis sudarytas sandoris, kuris būtų galėjęs sukelti kokias nors prievoles atsakovei, ir dėl tos priežasties, kadangi yra akivaizdu, jog atsakovė to ieškovo įrodinėto sandorio sudarymo metu net nebuvo tapusi savininke nei žemės sklypo, į kurį paveldėjimo teisės liudijimas jai buvo išduotas tik 2000 m. rugsėjo 13 d., o tuo labiau pinigų (sandorio objekto), kurie, kaip nustatyta, atsakovei buvo sumokėti tik po to, kai NŽT direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas visuomenės poreikiams.

Pažymėtina ir tai, nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojantis CK imperatyviai nustato, kad turto, kurio nėra sutarties sudarymo metu arba kuris bus sukurtas tik ateityje, dovanojimo sutartis negalioja (CK 6.470 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, dovanojimo sutarties dalyku galėjo būti ne bet koks turtas, bet tas, į kurį dovanotojas jau turi nuosavybės teises dovanojimo sutarties sudarymo metu, o dovanojimo sutarties dalyku negali būti turtas, kuris dovanotojo bus sukurtas arba įgytas ateityje.

Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog apie su atsakove sudarytą susitarimą dėl pinigų mirusio tėvo įpėdiniams išmokėjimo ,,visada visi žinojo ir kalbėjo“, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodė pats ieškovas, po to, kai jis 2016 metais iš brolio P. sūnaus sužinojo, kad atsakovė pardavė žemės sklypą, atsakovė jam ,,paaiškino, kad sklypas perleistas, nenurodė nei kam perleido nei gautos kainos, tik pasakė, kad reikia viską suskaičiuoti ir pinigus tuomet padalins tarp brolių ir seserų. Tačiau G. R. šiuo klausimu nieko nedarė, tik žadėjo atiduoti pinigus. Nuo to laiko ieškovas ir sesuo ėmė konfliktuoti. Kiek vėliau G. R. ėmė keisti poziciją, t. y. kartais teigdavo, kad pinigų neduos, kartais – kad atiduos.“ Vadinasi, pats ieškovas pripažįsta, kad po to, kai pinigus už žemę atsakovė jau buvo gavusi ir įgijusi į juos nuosavybės teisę, atsakovė nurodė, kad ,,reikia viską suskaičiuoti ir pinigus tuomet padalins“. Vadinasi, anot paties ieškovo, atsakovė jau turėdama pinigus (tik nuo kada ji, kaip jų savininkė, teismo nuomone, galėjo jais disponuoti savo nuožiūra, perleisdama neatlygintinai, t. y. dovanodama), ieškovui net nebežadėjo besąlygiškai sumokėti 1/5 dalies, o teigė, jog ,,reikia viską suskaičiuoti“. O, kaip matyti iš brolio P. laiško, rašyto ieškovui ir pateikto ieškovo su ieškiniu, ir iš P. B. bei atsakovės teismo posėdžiuose išsakytų argumentų, ieškovas iš tėvų bei iš atsakovės ir brolio P. buvo gavęs ir negrąžinęs įvairiausių pinigų sumų, ieškovas ir jo šeima buvo jų išlaikomi kai sėdėjo kalėjime už dalyvavimą atsakovės vyro nužudyme ir pan., kas, teismo nuomone, labai tikėtina, jog ir galėjo sąlygoti tai, kad atsakovė, net jeigu 1998 metais ir buvo pažadėjusi pasidalinti su visais broliais ir sese ateityje gautinus už žemę pinigus, turėjo pilną teisę to savo pažado, dėl prieš tai aptartų argumentų negalėjusio sukelti jai jokių teisinių prievolių, išsižadėti, tokiu būdu galimai pažeisdama moralės, bet ne teisės normas, netgi jeigu ir būtų buvę nustatyta, jog atsakovė ,,viską suskaičiuodama“ ieškovą ,,kažkiek nuskriaudė“. Tačiau, kadangi šalis sieję visi turtiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir niekaip negalėtų įtakoti ieškinio patenkinimo, teismas dėl to plačiau nepasisako, tik pažymi, jog, net ir teismui atmetus šį ieškinį, atsakovei (kuriai vienintelei pagal paveldėjimą atiteko visas mirusių abiejų tėvų turtas, o ieškovas geranoriškai atsisakė nuo jo taip pat galėtos paveldėti tėvo turto dalies) nėra užkirstas kelias pačius artimiausius šeimos narius supykdžiusius nesutarimus pamėginti geranoriškai išspręsti vadovaujantis moralės normomis.

Teismo nuomone, ieškinys pagal faktinį reikalavimo pagrindą yra visiškai nepagrįstas, todėl netenkintinas, nebepasisakant dėl kitų dalyvaujančių asmenų teiktų argumentų, rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų vertinimo, kadangi ieškinys pagal faktinį reikalavimo pagrindą vis tiek negalėtų būti patenkintas dėl prieš tai aptartų priežasčių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį yra taikomas 2,5 koeficientas (8.2 papunktis), už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra taikomas 1,5 koeficientas (8.4 papunktis) už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 papunktis), už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.17 papunktis), už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01 koeficientas (Rekomendacijų 8.18 papunktis), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 papunktis) ir už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.20 papunktis) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 metų IV ketvirtį buvo – 1 524,20 Eur, 2021 metų I ketvirtį – 1 517,40 Eur, 2021 metų II ketvirtį – 1 566,40 Eur ir 2021 metų III ketvirtį – 1 598,10 Eur.

Iš 2021 m. birželio 9 d. akcinės bendrovės Lietuvos pašto mokėjimo kvito Nr. LG 00404933 nustatyta, kad atsakovė šioje byloje sumokėjo 1,23 Eur siuntos siuntimo išlaidas (t. 1 b. l. 25).

Iš 2021 m. birželio 15 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 021 nustatyta, kad advokato padėjėja S. V. savo atstovaujamajai (toliau ir – ieškovė) išrašė 460 Eur sąskaitą už atsiliepimo į G. B. ieškinį parengimą (t. 1 b. l. 81). Pinigų sumokėjimą patvirtina 2021 m. birželio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 884895(t. 1 b. l. 78). Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.2 punktais, už atsiliepimą maksimali priteistina suma yra 3 048,4 Eur (1 524,20 x 2,5 x 0,8), konstatuotina, kad nurodyta 460 Eur suma už atsiliepimo parengimą Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija, todėl priteistina atsakovei iš ieškovo.

Iš 2021 m. birželio 22 d. akcinės bendrovės Lietuvos pašto mokėjimo kvito Nr. LG 00404869 nustatyta, kad atsakovė šioje byloje sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už sprendimo už akių peržiūrėjimą ir 0,55 Eur komisinį mokestį už pašto paslaugas (t. 1 b. l. 21). Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 032 nustatyta, kad advokato padėjėja S. V. ieškovei išrašė 800 Eur sąskaitą už atskirojo skundo surašymą, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo surašymą, pareiškimo dėl papildomo sprendimo peržiūrėjimo surašymą ir užklausimų surašymą (t. 1 b. l. 82). Pinigų sumokėjimą patvirtina pridėtas 2021 m. rugsėjo 1 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1111105 (t. 1 b. l. 79). Sprendžiant šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas pažymi, kad šios bylinėjimosi išlaidos negali būti vertinamos kaip visa apimtimi atsiradusios vien dėl ieškovo kaltės, jam pareiškus nepagrįstą ieškinį. Kaip matyti iš pačios atsakovės pripažįstamų aplinkybių, jos pateiktas atsiliepimas į ieškinį iki teismo nustatyto 20 d. termino pabaigos teisme nebuvo gautas, kadangi atsakovė tą atsiliepimą paskutinę termino dieną pateikė ne elektroninėmis ryšio priemonėmis ar tiesiogiai atvykusi į teismą, o išsiuntė teismui paštu, apie tai teismo neinformavusi nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nors privalėjo suvokti, kad teismas tą pačią dieną jos išsiųsto atsiliepimo negaus ir turės teisę, nesant pateikto atsiliepimo, priimti sprendimą už akių. Pažymėtina ir tai, jog teismas, įvertinęs į teismą sugrąžintą pačios atsakovės pasirašytą pranešimą, patvirtinantį tai, jog atsakovė iš teismo siųstą ieškinį gavo 2021 m. gegužės 19 dieną (tik klaidingai nurodžius 6–tą mėnesį), o ne jos įrodinėjamą 2021 m. gegužės 20 dieną, turėjo teisėtą pagrindą ne tik priimti sprendimą už akių, bet ir atsisakyti priimti pavėluotai pateiktą atsakovės atsiliepimą, teisme gautą jau esant priimtiems sprendimui už akių ir papildomam sprendimui už akių. Tačiau, kadangi terminas buvo praleistas tik 1 dieną, be to, iš atsakovės pateiktos pašto informacijos paaiškėjus kitai ieškinio įteikimo datai (2021 m. gegužės 20 d.), teismui vis tik teko pasinaikinti ir nutartį, kuria atsiliepimas buvo atsisakytas priimti, ir sprendimą už akių ir papildomą sprendimą už akių. Teismas, įvertinęs aptartą atsakovės elgesį, sąlygojusį būtinybę atstovei rašyti atskirąjį skundą, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą dėl papildomo sprendimo peržiūrėjimo bei užklausimų surašymą, atstovės įvertintą net 800 Eur suma, bei mokėti 50 Eur žyminį mokestį ir 0,55 Eur komisinį mokestį už pašto paslaugas, sprendžia, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtimi ir sumažinti iš atsakovės prašomą priteisti 850,55 Eur (800 + 50 + 0,55) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 283,52 Eur, t. y. 2/3.

Iš 2021 m. spalio 6 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 040 nustatyta, kad advokato padėjėja S. V. ieškovei išrašė 200 Eur sąskaitą už atstovavimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje ir užklausimų/prašymų rašymą (t. 1 b. l. 83). Pinigų sumokėjimą patvirtina pridėtas 2021 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1111108 (t. 1 b. l. 80). Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, iki sąskaitos išrašymo (2021 m. spalio 6 d.) šioje civilinėje byloje buvo tik vienas teismo posėdis, kuris vyko 2021 m. rugsėjo 9 d. ir kuris, vadovaujantis civilinėje byloje esančia 2021 m. rugsėjo 9 d. informacine pažyma, truko tik dešimt minučių. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 6 d. atsakovė atstovė buvo surašiusi tik 2021 m. rugsėjo 22 d. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdis truko 10 minučių, t. y. mažiau už Rekomendacijų 9 punkte numatytą 30 minučių ribą, kurią viršijus būtų galima priteisti už 1 valandą atstovavimo, teismas už atstovavimą 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje iš ieškovo atsakovei nepriteisia. Be to, kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8.18, punktais, už kiekvieną paklausimą padėjėjai renkant bylai reikalingus įrodymus turi būti taikomas 0,01 x 0,8 koeficientas, dėl ko už prašymą dėl teismo leidimo išdavimo maksimali priteistina suma yra tik 12,14 Eur (1 517,40 x 0,01 x 0,8), teismas prašomą priteisti 200 Eur sumą mažina ir atsakovei iš ieškovo priteisia tik 12,14 Eur.

Iš 2021 m. lapkričio 18 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 045 nustatyta, kad advokato padėjėja S. V. ieškovei išrašė 120 Eur sąskaitą už informacijos rinkimą (užklausimų/prašymų rašymas), atstovavimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-17645-527/2021 (e2-12139-527/2021) ir konsultacijas (t. 1 b. l. 84). Pinigų sumokėjimą patvirtina 2021 m. lapkričio 18 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1111111 (t. 1 b. l. 85). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu 2021 m. spalio 6 d. (ankstesnės sąskaitos išrašymo) iki 2021 m. lapkričio 18 d. buvo paskirtas tik vienas posėdis, kuris neįvyko ir buvo perkeltas į 2021 m. lapkričio 19 d., o pastarasis truko 1,5 valandos ir, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, posėdžio laikas turi būti apvalinamas iki 2 valandų. Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktais, teismo posėdžiui trukus dvi valandas, maksimali priteistina atstovavimo išlaidų už 2021 m. lapkričio 19 d. posėdžio valandą būtų 250,62 Eur (1 566,40 x 0,1 x 0,8 x 2) suma. Kadangi prašoma priteiti 120 Eur suma Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija, ji priteistina atsakovei iš ieškovo.

Iš 2022 m. vasario 10 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 004 nustatyta, kad advokato padėjėja S. V. ieškovei išrašė sąskaitą 120 Eur sumai už konsultacijas ir atstovavimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-17645-527/2021 (e2-12139-527/2021). Pinigų sumokėjimą patvirtina pridėtas 2022 m. vasario 10 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1111116. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. vasario 10 d. teisme buvo surengtas tik 2022 m. sausio 27 d. teismo posėdis, kuris truko 2 valandas 26 minutes, kas, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, turi būti apvalinamas iki 2 atstovavimo valandų. Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktais, už vieno padėjėjos atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 x 0,8 koeficientas, konstatuotina, kad šiuo atveju maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme yra 255,70 (1 598,10 x 0,1 x 0,8 x 2), dėl ko prašoma priteiti 120 Eur suma, kaip neviršijanti Rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistina atsakovei iš ieškovo.

Iš 2022 m. kovo 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 007 nustatyta, kad advokato padėjėja S. V. ieškovei išrašė 120 Eur sąskaitą už konsultacijas ir atstovavimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1869-527/2022. Pinigų sumokėjimą patvirtina 2022 m. kovo 22 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1111117. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad artimiausias sąskaitos išrašymui buvo 2022 m. kovo 24 d. posėdis, trukęs 3,5 valandos ir pagal Rekomendacijų 4 punktą apvalintinas iki 4 valandų. Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktais, už vieną padėjėjos atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 x 0,8 koeficientas, ir šiuo atveju maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme yra 511,39 Eur (1 598,10 x 0,1 x 0,8 x 4 valandos), konstatuotina, kad prašoma priteisti 120 Eur suma, kaip neviršijanti Rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistina atsakovei iš ieškovo.

Be to, atsakovės atstovė, jau pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui iš esmės, pateikė prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2022 m. kovo 29 d. išrašytą 120 Eur sąskaitą Nr. 009 už konsultacijas ir atstovavimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1869-527/2022 ir pinigų sumokėjimą patvirtinantį 2022 m. kovo 29 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1111119. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaita į bylą buvo pateikta jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šių bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovo nepriteisia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovei iš ieškovo priteisia 1 116,89 Eur (1,23 + 460 + 283,52 + 12,14 + 120 + 120 + 120) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo D. B. 2022 m. sausio 27 d. prašymu prašė jai iš ieškovo priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidas (t. 1 b. l. 132). Iš 2022 m. sausio 19 d. sąskaitos faktūros Serija TM Nr. 20220119-1 nustatyta, kad advokato padėjėjas T. M. savo atstovaujamajai išrašė 200 Eur sąskaitą už konsultaciją, susipažinimą su byla, prašymo surašymą ir atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-1869-527/2022. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu iki 2022 m. sausio 27 d. trečiojo asmens atstovas dalyvavo tik 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 valandas 26 minutes, kas, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, turi būti apvalinamas iki 2 atstovavimo valandų. Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktais, už vieną padėjėjo atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 x 0,8 koeficientas, šiuo atveju maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme yra 255,70 Eur (1 598,10 x 0,1 x 0,8 x 2), konstatuotina, kad prašoma priteisti 200 Eur suma, kaip neviršijanti Rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistina trečiajam asmeniui iš ieškovo.

Trečiasis asmuo D. B. 2022 m. kovo 25 d. prašymu taip pat prašė jai iš ieškovo priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidas. Iš 2022 m. kovo 24 d. Sąskaitos faktūros Serija TM Nr. 20220324-1 nustatyta, kad advokato padėjėjas T. M. savo atstovaujamajai išrašė 200 Eur sąskaitą už pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-1869-527/2022. Pinigų sumokėjimą patvirtina 2022 m. kovo 24 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1031961. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad artimiausias sąskaitos išrašymui buvo 2022 m. kovo 24 d. posėdis, kuris truko 3,5 valandos ir, vadovaujantis Rekomendacijų 4 punktu, turi būti apvalinamas iki 4 valandų. Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktais, už vieno padėjėjo atstovavimo teisme valandą taikomi 0,1 x 0,8 koeficientai, šiuo atveju maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme yra 511,39 Eur (1 598,10 x 0,1 x 0,8 x 4 valandos), konstatuotina, kad nurodyta 200 Eur suma už atstovavimą teisme Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija, todėl priteistina trečiajam asmeniui iš ieškovo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas trečiajam asmeniui D. B. iš ieškovo priteisia bendrą 400 Eur (200 + 200) bylinėjimosi išlaidas, neviršiančias Rekomendacijų nustatyto dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B. ieškinį, galutinai sutikslintą 2022 m. kovo 24 d., atmesti.

Priteisti atsakovei G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 116,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.