- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-1539-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09561-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- O. V. A., J. N., J. B., G. G., T. U., N. N., B. Ž., L. P., B. J., R. G., V. E., O. P., M. Ž., F. J., K. V., T. D., Kauno miesto savivaldybei, akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Ieškovas
- A. P., G. P.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto valda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų O. V. A., J. N., J. B., G. G., T. U., N. N., B. Ž., L. P., B. J. (B. J.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir G. P. ieškinį atsakovams O. V. A., R. G., J. N., J. B., V. E., G. G., T. U., N. N., O. P., B. Ž., M. Ž., F. J., L. P., B. J. (B. J.), K. V., T. D., Kauno miesto savivaldybei, akcinei bendrovei „Kauno energija“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto valda“ dėl butų savininkų sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. P. ir G. P. ieškinį atsakovams O. V. A., R. G., J. N., J. B., V. E., G. G., T. U., N. N., O. P., Kauno miesto savivaldybei, B. Ž., M. Ž., F. J., L. P., B. J., K. V., T. D., AB „Kauno energija“, trečiajam asmeniui UAB ,,Būsto valda“ dėl butų savininkų sprendimų panaikinimo, kuriame prašoma pripažinti ieškovams neprivalomu arba panaikinti: 1) atsakovų butų savininkų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo pasirinkti namo atnaujinimo investicijų plano A dalį, numatančią, kad visų butų savininkų lėšomis, įskaitant ieškovus, bus įrengti tik atsakovų asmeniniams poreikiams skirta nauja kolektorinė (dvivamzdė) šildymo sistema su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema, pripažįstant, kad ši tik atsakovų butų savininkų asmeniniams poreikiams skirta nauja kolektorinė (dvivamzdė) šildymo sistema su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema yra tik atsakovų butų savininkų nuosavybė, kurios ieškovai neprivalo prižiūrėti ir išlaikyti; 2) atsakovų butų savininkų 2020 m. vasario 28 d. sprendimą visų gyventojų lėšomis, įskaitant ieškovus, iš AB ,,Kauno energija” išpirkti šilumos punktą, skirtą išimtinai atsakovų asmeniniams poreikiams tenkinti šildant atsakovų butus ir ruošiant juose vartojamą karštą vandenį, pripažįstant, kad atsakovų butų savininkų nupirktas iš AB „Kauno energija“ centralizuotos šilumos punktas yra tik atsakovų butų savininkų nuosavybė, kurios ieškovai neprivalo prižiūrėti ir išlaikyti.
Šalies argumentai
2. Kauno apylinkės teisme pateikti pareiškimai dėl taikos sutarčių tvirtinimo, kuriomis atsakovai K. V., T. D. ir ieškovai A. P., G. P. išsprendė tarp jų kilusį ginčą, prašė sutartis patvirtinti, o atsakovus K. V. ir T. D. laikyti trečiaisiais asmenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimis patvirtino taikos sutartis, sudarytas tarp ieškovų A. P., G. P. ir atsakovų K. V., T. D. šiomis sąlygomis: ieškovai atsisako savo reikalavimų atsakovams K. V., T. D. šioje civilinėje byloje ir sutinka, kad atsakovų padėtis būtų pakeista į trečiųjų asmenų; atsakovai sutinka pripažinti ieškovams neprivalomu atsakovų butų savininkų O. V. A., R. G., J. N., J. B., V. E., G. G., T. U., N. N., O. P., Kauno miesto savivaldybės, B. Ž., M. Ž., F. J., L. P., B. J., K. V., T. D. 2018 m. sausio 29 d. sprendimą pasirinkti namo atnaujinimo investicijų plano A dalį dėl šildymo ir karšto vandens sistemų įrengimo, sutikdami, kad atsakovų asmeniniams poreikiams skirta nauja kolektorinė (dvivamzdė) arba kitokia centralizuoto šildymo sistema su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema yra skirta tik atsakovų butų savininkų asmeniniams poreikiams ir yra tik atsakovų butų savininkų nuosavybė, kurios ieškovai neprivalo prižiūrėti ir išlaikyti; atsakovai taip pat sutinka pripažinti ieškovams neprivalomu atsakovų butų savininkų O. V. A., R. G., J. N., J. B., V. E., G. G., T. U., N. N., O. P., Kauno miesto savivaldybės, B. Ž., M. Ž., F. J., L. P., B. J., K. V., T. D. 2020 m. vasario 28 d. sprendimą iš AB ,,Kauno energija“ išpirkti šilumos punktą, skirtą atsakovų butų savininkų asmeniniams poreikiams tenkinti šildant atsakovų butus ir ruošiant juose vartojamą karštą vandenį, pripažįstant, kad atsakovų butų savininkų nupirktas iš AB ,,Kauno energija“ centralizuotos šilumos punktas yra tik atsakovų butų savininkų nuosavybė, kurios ieškovai neprivalo prižiūrėti ir išlaikyti, civilinės bylos dalį dėl pareikštų reikalavimų atsakovams K. V. ir T. D. nutraukė.
4. Teismas sprendė, kad taikos sutarčių sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių, todėl yra pagrindas taikos sutartis patvirtinti ir civilinės bylos dalį nutraukti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovai O. V. A., J. N., J. B., G. G., T. U., N. N., B. Ž., L. P., B. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas leido ieškovams ir atsakovams K. V. ir T. D. susitarti nesilaikyti butų savininkų priimtų sprendimų, susijusių su daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės remontu, išlaikymu ir išpirkimu. Tačiau, įvertinus CK nuostatas, reglamentuojančias daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, remontu, naudojimu, valdymu ir disponavimu, yra pagrindas teigti, kad minėtomis taikos sutartimis buvo sudaryti susitarimai, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, o tokius susitarimus patvirtinusios teismo nutartys taip pat laikytinos pažeidžiančiomis imperatyvias teisės normas.
1.2. Pagal teismų praktiką CK nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, remontu, naudojimu, valdymu ir disponavimu, yra imperatyvios ir butų bei kitų patalpų savininkai savo susitarimais jų negali pakeisti.
1.3. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovų pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išpirkimo (konkrečiai šilumos punkto) proporcingai turimai nuosavybei daugiabučiame name. Byloje dar nėra nustatytos reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės, t. y. ar ginčijami sprendimai yra priimti dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, ar ieškovai yra ar nėra šilumos punkto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės, savininkai. Jei bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad ieškovai taip pat yra šilumos punkto bendrasavininkai, jie privalėtų vykdyti jiems privalomas imperatyvias įstatymo normas. Tuo tarpu galiojant teismo patvirtintoms taikos sutartims būtų palikta dviprasmiška teisinė situacija – ieškovai turėtų įstatymo pagrindais vykdyti ginčijamus sprendimus, bet pagal taikos sutartis jų nevykdytų atsakovų T. D. ir K. V. atžvilgiu. Todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas patvirtinti ieškovų ir T. D. ir K. V. taikos sutartis yra neteisėtas. Kartu jis pažeidžia kitų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
6. Ieškovai A. P. ir G. P. atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovai ieškiniu siekia pripažinti, kad name įrengta ir siekiama įrengti centralizuoto šildymo sistema su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema yra tik atsakovų butų savininkų nuosavybė, kurios ieškovai neprivalo prižiūrėti ir išlaikyti. Akivaizdu, kad atsakovų siekis, jog jiems priklausantį turtą išlaikytų ir ieškovai savo lėšomis yra nesąžiningas ir piktnaudžiavimo civilinėmis teisėmis požymių turintis siekis praturtėti be pagrindo.
2.2. Kadangi K. V. ir T. D. sutinka, kad centralizuoto šildymo sistema su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema nepriklauso ieškovams ir ieškovai neprivalo šios šildymo sistemos prižiūrėti, todėl tarp ieškovų ir atsakovų K. V. ir T. D. kilęs ginčas yra išspręstas teismui patvirtinus taikos sutartį. Taikos sutartys neturi jokios įtakos likusių atsakovų teisėms ir pareigoms, nes likusius ginčus su ieškovais dėl šildymo sistemos nuosavybės ir priežiūros teismas spręs tik dėl likusių atsakovų.
2.3. Teismas ieškovui gali tik pasiūlyti spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, tačiau negali už ieškovą parinkti tinkamo atsakovo ar įsakmiai nurodyti ieškovui, kas ieškinyje turi būti nurodytas atsakovu. Todėl apeliantai neturi teisės ginčyti T. D. ir K. V. procesinio statuso pakeitimo iš atsakovų į trečiuosius asmenis, nes tai yra ieškovo teisė.
2.4. Atskirąjį skundą pateikę atsakovai neturėjo subjektinės teisės skųsti nutarčių, nes jos neturi jokios įtakos šias nutartis apskundusių atsakovų teisėms ir pareigoms. Ginčas tarp ieškovų ir K. V. bei T. D. yra išspręstas, todėl apeliantai, nebūdami ginčo tarp ieškovų ir K. V. bei T. D. dalyviais, neturėjo teisės paduoti atskirąjį skundą, nes ieškovų ginčai su apeliantais dar bus tik sprendžiami teisme.
7. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Teismas, patvirtindamas taikos sutartis, leido ieškovams ir atsakovams T. D. ir K. V. susitarti nesilaikyti butų savininkų daugumos priimtų sprendimų, susijusių su daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės remontu, išlaikymu ir išpirkimu, o patvirtintų taikos sutarčių nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, reglamentuojančioms daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, taip pat pažeidžia kitų atsakovų teises ir teisėtus interesus.
3.2. Nors ieškovams priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau jis yra name, kuriam yra centralizuotai tiekiama šilumos energija. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti ir prižiūrėti, įskaitant išlaidas už daugiabučio namo bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos atnaujinimą (modernizavimą), taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos, t. y. ieškovams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintos ieškovų A. P., G. P. ir atsakovų K. V., T. D. sudarytos taikos sutartys ir byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl taikos sutarčių tvirtinimo (ne)pagrįstumo
10. CK 6.983 straipsnyje numatyta, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo šios tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taigi savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia tarp jų kilusį ginčą, pačios sutarties sąlygose apsibrėždamos savo teises ir pareigas.
11. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 21 punktas).
13. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, jog vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovai A. P. ir G. P., reikšdami ieškinyje reikalavimus pripažinti jiems neprivalomais arba panaikinti daugiabučio namo butų savininkų priimtus sprendimus, susijusius su namo bendro naudojimo objektais (konkrečiai – šildymo sistema), siekia pripažinti, kad daugiabučiame name įrengta (siekiama įrengti) centralizuoto šildymo sistema su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema yra tik atsakovų butų savininkų nuosavybė, kurios ieškovai neprivalo prižiūrėti ir išlaikyti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai A. P., G. P. ir atsakovai K. V., T. D. sudarė taikos sutartis ir pateikė teismui prašymą jas patvirtinti.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamomis nutartimis patvirtino ieškovų A. P., G. P. ir atsakovų K. V., T. D. sudarytas taikos sutartis, pagal kurias atsakovai pripažino, kad daugiabučio namo butų savininkų priimti sprendimai dėl bendro naudojimo objektų (šildymo ir karšto vandens sistemų įrengimo ir šilumos punkto išpirkimo) ieškovams yra neprivalomi, ir sutiko, kad centralizuoto šildymo sistema su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema bei centralizuotos šilumos punktas yra skirti išimtinai tik atsakovų asmeniniams poreikiams tenkinti ir yra atsakovų nuosavybė, kurios ieškovai neprivalo prižiūrėti ir išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamose nutartyse konstatavo, kad tokios taikos sutarčių nuostatos neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių.
16. Atsakovai (apeliantai), nesutikdami su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirajame skunde teigia, kad skundžiamomis nutartimis patvirtintos taikos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, reglamentuojančioms daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, remontu, naudojimu, valdymu ir disponavimu.
17. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, priežiūrą, išlaikymą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Tuo atveju, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo, disponavimo, ginčą sprendžia teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamomis nutartimis patvirtindamas taikos sutartis, leido ieškovams A. P., G. P. ir atsakovams T. D. ir K. V. susitarti nesilaikyti daugiabučio namo butų savininkų daugumos priimtų sprendimų, susijusių su daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės remontu, išlaikymu ir išpirkimu, taip pat susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priklausymo nuosavybės teise, jų išlaikymo ir priežiūros pareigos, t. y. kad bendro naudojimo objektai (šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punktas) nuosavybės teise priklausys tik atsakovams ir tik atsakovai turės pareigą juos išlaikyti ir prižiūrėti. Kiti atsakovai (apeliantai) teismo patvirtintų taikos sutarčių nepasirašė, t. y. neišreiškė savo valios dėl bendro naudojimo objektų (centralizuotos šildymo sistemos ir šilumos punkto) priskyrimo tik atsakovų nuosavybėn ir jų pareigos išlaikyti bei prižiūrėti minėtus objektus nustatymo pagal taikos sutarties sąlygas. Priešingai, atsakovai atsiliepimuose į ieškinį su ieškovų reikalavimais nesutinka. Taigi pirmosios instancijos teismo skundžiamomis nutartimis patvirtintos taikos sutartys iš esmės turi įtakos ne tik jas pasirašiusioms šalims (ieškovams ir atsakovams T. D. ir K. V.), bet ir kitiems byloje dalyvaujantiems atsakovams, yra tiesiogiai susijusios su jas nepasirašiusių atsakovų teisėmis bei teisėtais interesais ir juos akivaizdžiai pažeidžia, t. y. taikos sutartimis nuspręsta dėl jų nepasirašiusių asmenų (atsakovų) teisių ir pareigų, nes ieškovų ginčijami sprendimai buvo priimti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, vykdant įstatyme įtvirtintą pareigą priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, sukūrimo ir disponavimo. Teismo patvirtintomis taikos sutartimis nėra išsprendžiamas tarp visų bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, o kaip jau minėta, bendraturčiams nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo, disponavimo, ginčą sprendžia teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo tvirtinti tarp ieškovų ir dviejų atsakovų K. V. ir T. D. pasirašytas taikos sutartis, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (atsakovams) neišdėsčius savo pozicijos dėl sprendžiamo klausimo, kai jis yra tiesiogiai susijęs ir su jų teisėmis bei teisėtais interesais.
19. Apeliantai (atsakovai) atskirajame skunde taip pat teigia, kad patvirtintų taikos sutarčių nuostatos prieštarauja ir imperatyvioms įstatymų normoms, reglamentuojančioms daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, remontu, naudojimu, valdymu ir disponavimu, o butų bei kitų patalpų savininkai savo susitarimais jų negali pakeisti. Tačiau kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normos imperatyvaus pobūdžio, yra nurodęs, kad nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Imperatyvioji yra tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010).
20. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė dėl buto ar kitų patalpų savininko prievolės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šioje normoje nėra imperatyvaus draudimo butų ir kitų patalpų savininkams susitarti dėl namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (išsaugojimo) išlaidų kitokios apmokėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamomis nutartimis patvirtintos taikos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.
21. Ieškovai A. P. ir G. P. atsiliepime į atskirąjį skundą nepagrįstai teigia, kad atskirąjį skundą pateikę atsakovai (apeliantai) neturėjo subjektinės teisės skųsti nutarčių, nes jos neturi jokios įtakos šias nutartis apskundusių atsakovų teisėms ir pareigoms. Kaip jau nustatyta, teismo patvirtintos taikos sutartys yra tiesiogiai susijusios su jas nepasirašiusių atsakovų teisėmis bei teisėtais interesais ir juos pažeidžia, kadangi jomis susitariama dėl visų daugiabučio namo bendro naudojimo objektų bendraturčių (atsakovų) priimtų sprendimų neprivalomumo ieškovams, taip pat bendro naudojimo objektų (centralizuotos šildymo sistemos ir šilumos punkto) priskyrimo tik atsakovų nuosavybėn ir jų priežiūros bei išlaikymo pareigos nustatymo visiems atsakovams. Be to, pirmosios instancijos teismas taikos sutarčių patvirtinimo klausimą sprendė rašytinio proceso tvarka, nenurodant konkrečios nagrinėjimo datos ir neužtikrinant atsakovų teisės teikti rašytinius paaiškinimus dėl taikos sutarčių tvirtinimo iki šio klausimo išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis), todėl, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jie įgijo teisę dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti atskirąjį skundą, nurodydami aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą dėl teismo patvirtintų taikos sutarčių (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsnis), o teismas įgijo pareigą šias aplinkybes vertinti ir padaryti argumentuotas išvadas dėl atsakovų teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo (CPK 331 straipsnio 4 dalis, 338 straipsnis).
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė bylos nutraukimą, šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstas nutartis, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartys panaikinamos ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – taikos sutartys netvirtinamos, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti patvirtinti taikos sutartis ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.