Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų)V.B. ir I. B.apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovų V. B. ir I. B. patikslintą ieškinįdėl restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų: notaras Mindaugas Kačergis, UAB „Gelvora“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Sprendimą priėmęs teismas paaiškino, jog šalys 2008-03-31 sutartimi buvo sutarusios dėl 6 mėn. LIBOR bazinės palūkanų normos, o 2012-04-27 papildomu susitarimu buvo sutarusios, kad fiksuota palūkanų norma yra JAV doleriais 2 – iems metams, taikant 3 mėn. LIBOR bazinę palūkanų normą.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vien tai, kad sutarties nuostatos buvo išdėstytos nauja redakcija,negali paneigti buvus šaliųsusitarimą dėl kredito, paimto JAV doleriais, palūkanų apskaičiavimo mechanizmo. 2008-03-31kredito sutarties 1.17.2.3 p.numatyta, kad bazinė palūkanų norma yra kintanti metinės palūkanų normos dalis, kuri, priklausomai nuo kredito gavėjo pasirinktos valiutos, yra LIBOR (Londono tarpbankinė palūkanų norma) – vidutinė tarpbankinė palūkanų norma, už kurią bankai pageidauja (/pasiruošę) paskolinti lėšas kitiems bankams JAV doleriais, kurią nustato ir skelbia Britų Bankų Asociacija kiekvieną darbo dieną.

20. Sprendimą priėmęs teismas, išnagrinėjęs bylą, neturėjo pagrindo spręsti, kad šalys tarėsi tik dėl 0,66 proc. maržos mokėjimo. Pirmosios instancijos teismassutiko su atsakovu, kad tokia sąlyga bankui būtų nuostolinga, nes tokiomis sąlygomis atsakovas negalėjo pasiskolinti net pats. Pažymėjo, kad visą ginčo laikotarpį ieškovai mokėjo įmokas, tad teismas laikė, kad labiausiai tikėtina, kad ieškovai žinojo įmokos ir palūkanų normos dydį, nes nesikreipė dėl mažesnės palūkanų normos nustatymo ar nustatytosios užginčijimo. Nors pateikti duomenys, kad ieškovas nebuvo prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, tad nežinojo apie taikomą palūkanų normą, tačiau nepateikti duomenys, kad prie el. bankininkystės ir kredito mokėjimo grafiko, kuriame būtų nurodyta marža ir fiksuota palūkanų suma, nesijungė ir ieškovė. Įvertinęs ieškovo prašymą keisti sutarties sąlygas, teismas nusprendė, kad bankas buvo pateikęs preliminarų grafiką su palūkanų ir maržos dydžiais, kurie labiausiai atitiko ieškovų interesus ir labiausiai ieškovų lūkesčius atitinkančių sąlygų pagrindu buvo sudarytas papildomas susitarimas.

21. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovai neįrodinėjo, koks fiksuotų palūkanų dydis šiuo atveju būtų teisingas,laikėsi pozicijos, kad palūkanoms apskaičiuoti taikytina tik marža. Teismas nesutiko su tokia pozicija, kadangi tai paneigia šalių sudarytos sutarties esmę. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad labiau tikėtina, jog ieškovams buvo svarbiau ne tai, kas sudaro galutinę kredito kainą (palūkanų norma), o kokia ta kaina yra. Tai, kad ieškovas iki šio susitarimo mokėjo 640,10 USD įmoką, o po susitarimo sudarymo 638,41 USD įmoką, patvirtina ir patikslinto ieškinio 9.2 punktas. Dėl pasirašyto 2012-04-27 papildomo susitarimo, pasak ieškovų, jų kredito įmokos dydis sumažėjo 126,24 USD, o palūkanų padidėjo 124,54 USD. Iš esmės, ieškovai, pasirašę papildomą susitarimą, mokėjo mažiau, palyginus su ankstesniu laikotarpiu ir mažesnės įmokos mokėjimą užfiksavo 2 – jiems metams. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir vėlesniu laikotarpiu mokėtinos įmokos dydis reikšmingai nesikeitė, tad teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad vien sutarties sąlygų pakeitimas ieškovo prašymu ginčo laikotarpiuinulėmė jo teisių ir interesų pažeidimą. Vien sutarties, kurios pagrindu suteikė kreditą JAV doleriais, sąlygų išdėstymas nauja redakcija negali paneigti esminio šalių susitarimo, kurio sąlygos buvo žinomos nuo 2008 m. sutarties sudarymo. Nenustatyta, kad 1,38 proc. bazinės palūkanos nustatytos netinkamai. Nepateikti duomenys, kad palūkanų norma, taikytina pagal CK 6.872 straipsnio pirmąją dalį, būtų mažesnėuž bylos šalių sutartas.

22. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalys buvo laisvos susitarti dėl laiko, nuo kada taikyspalūkanas, kad šalys buvo susitarusios dėl palūkanų apskaičiavimo mechanizmo, o konkrečios palūkanų normos nenurodymas susitarime negali patvirtinti, kad palūkanos ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuotos ir nustatytos netinkamai. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimątaikyti ieškovų pertekliniai sumokėtos 4042,94 USD palūkanų sumos įskaitymą ieškovų įsipareigojimams pagal 2008-03-31 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/116 SV įmokų mokėjimo grafiką atmetė kaip nepagrįstą.Nenustatęs, kad ieškovai sutarties nutraukimo dieną buvo sumokėję daugiau, negu priklausė ieškovams mokėti, sprendimą priėmęs teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad būsto kreditavimo sutartis 2016-08-10 buvo nutraukta nepagrįstai ir taikyti restituciją.Nenustatęs, kad atsakovas apgaulės būdu apskaičiavo perteklines palūkanas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovai 2016-12-02 skolos grąžinimo susitarimą Nr. BK-159 sudarė, paveikti apgaulės ir jį naikinti, kaip ir naikinti iš jo išplaukiantį 2017-06-19 susitarimą dėl 2008-03-31 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/116 SV galiojimo atnaujinimo Nr. 17/06/001(3 ieškinio reikalavimas), pirmosios instancijos teismas nerado pagrindo.Sprendime nurodyta, jog sprendimą priėmusiam teismui atmetus pirmąjį ir paskesniusieškinio reikalavimus, negalėjo būti patenkinti ir kiti ieškinio reikalavimai, tad jie atmesti kaip nepagrįsti.

III. Apeliacinioskundo ir atsiliepimo į juos argumentai

23. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miestoapylinkėsteismo 2021-06-04sprendimą, išnagrinėti bylą iš esmės ir patenkinti ieškinį.

24. Apeliantai teigia, kad bylos įrodymai patvirtina ieškinio pagrįstumą. Nurodo, kad 2012-04-27 sutartimi šalys susitarė taikyti 0,66 % metines palūkanas dvejų metų laikotarpiu, tą nustatė ir Lietuvos bankas, o atsakovas de facto taikė 1,38 % bazines palūkanas ir 0,66 % maržą, iš viso 2,04 % metines palūkanas ir ieškovai jas sumokėjo. Dėl to ieškovo vienoje kredito sąskaitoje susidarė 4 042,94 USD teigiamas likutis, tą nustatė ir Lietuvos bankas. Šis teigiamas likutis lėmė, kad 2012-06-05 – 2018-12-05 laikotarpiu kiekvieną kredito įmokų mokėjimo dieną ieškovai buvo sumokėję daugiau, negu priklauso ir dėl to nebuvo vėlavimų sumokėti įmokas. Apeliantai taip pat laikosi pozicijos, kad atsakovo kredito sutarties nutraukimai dėl įmokų vėlavimų yra neteisėti.

25. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai numatyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Pažymi, kad visi kreditavimo sutarties pakeitimai, taip pat ir 2012-04-27 papildomas susitarimas Nr. BKP 12/04/94D buvo pasirašyti pačių ieškovų prašymu bei iniciatyva. Visų pakeitimų metu banko marža išliko nepasikeitusi– 0,66 proc. Taigi nurodomos aplinkybės pagrindžia, kad bankas neturėjo ketinimų apgauti ieškovų, be pagrindo ir/ar prieš ieškovų valią inicijuodamas naujus sutarties pakeitimus.

26. Atsakovas taip pat paaiškina, kad ieškovai su susitarimo standartinėmis sąlygomis buvo supažindinti(bendrosios dalies 18.6 punktas), vadinasi, ieškovams jos buvo žinomos ir / arba turėjo būti žinomos (CK 6.185 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su atsakovo argumentais, kad nors 2012-04-27papildomame susitarime Nr. BKP 12/04/94D tiesiogiai nėra nurodomas konkretus fiksuotų palūkanų, kuris taikytinas kartu su marža, dydis, tai nereiškia, kad šalys nebuvo sutarusios dėl metinės palūkanų normos, susidedančios iš dviejų dedamųjų, t. y. ne vien tik maržos.Tai, kad 2012-04-27 papildomame susitarime Nr. BKP 12/04/94D numatytos dvi dedamosios, t. y. marža + dvejiems metams nustatyta fiksuota palūkanų norma JAV doleriais / 3 mėn. LIBOR bazinė palūkanų norma po dvejų metų, patvirtina susitarimo atitinkamos nuostatos.Tiesa, 2012-04-27 papildomo susitarimo Nr. BKP 12/04/94D specialiosios dalies 2.9.2.2 punkte nėra tiesiogiai įvardijamas fiksuotos palūkanų normos dydis, tačiau taip yra dėl to, kad tame pačiame pukteyra įtvirtinta išlyga, kad fiksuotos palūkanų normos dydis nurodomas tik tuo atveju, jeigu šis dydis nustatomas sutarties pasirašymo dieną. Nagrinėjamu atveju to nebuvo, kadangi pagal specialiosios dalies 6.1 punkto nuostatas 2012-04-27 susitarimas įsigalioja pasirašymo dieną, išskyrus nuostatas, susijusias su bazinės palūkanų normos pakeitimu į fiksuotą palūkanų normą, kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodo pakeitimu iš linijinio į anuitetinį, taikomas nuo 2012-05-05.Kadangi nagrinėjamu atveju fiksuotos palūkanų normos dydis įsigaliojo vėliau, negu buvo pasirašytas 2012-04-27 papildomas susitarimas Nr. BKP 12/04/94D, 1.38 proc. dydis nebuvo expressisverbisnurodytas šiame susitarime.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovųapeliacinis skundastenkintinas iš dalies.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl 2012-04-27 papildomu susitarimu šalių sutartos 1,38 proc. fiksuotų palūkanų normos taikymo pagrįstumo.

28. Pagal CK6.37 straipsnio 1 dalies nuostatas palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.CK6.881straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.CK6.872 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas paskolos sutarties palūkanų nustatymas ir skaičiavimas, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

29. Ieškovai laikosi pozicijos, jog bankas laikotarpiu nuo 2012-05-07 iki 2014-03-05 ieškovams nepagrįstai,pagal 2012-04-27 papildomą susitarimą Nr. BKP 12/04/94D, taikė metinę palūkanų normą: 0,66 proc. marža + dvejiems metams nustatyta fiksuota palūkanų norma JAV doleriais, kuri sudarė 1,38 proc. (iš viso– 2,04 proc. metinė palūkanų normą). Ieškovų teigimu nurodomu laikotarpiu jiems turėjo būti taikoma tik 0,66 proc. marža.

30. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors 2012-04-27 papildomame susitarime Nr. BKP 12/04/94D tiesiogiai nėra nurodomas konkretus fiksuotų palūkanų dydis, kuris būtų taikomas kartu su 0,66 proc. marža, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad šalys nebuvo sutarusios dėl metinės palūkanų normos apskaičiavimo mechanizmo: tą pagrindžia sisteminis 2012-04-27 papildomo susitarimo Nr. BKP 12/04/94D ir ankstesnių kreditavimo sutarties redakcijų nuostatų aiškinimas. pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ginčo laikotarpiu taikyti vien 0,66 proc. maržą nebūtų teisinga, kadangi visais kitais laikotarpiais ieškovai kartu su marža mokėjo ir antrąją dedamąją, t. y. bazinę arba fiksuotą palūkanų normą, be to, skolinti vien už 0,66 proc. maržą fiksuojant ją net dvejų metų laikotarpiui bankui būtų buvę nuostolinga, kadangi tuo laikotarpiu net tarpbankinės palūkanų normos, kai bankai skolina tarpusavyje, buvo aukštesnės.Sprendimą priėmęs teismas įvertino ir tai, kad ginčo laikotarpiu ieškovai mokėjo įmokas, nesikreipė dėl mažesnės palūkanų normos nustatymo ar nustatytosios užginčijimo, nereiškė pretenzijų. Teismas priėjo prie išvados, kad tokiais veiksmais, vykdydami kreditavimo sutartį, ieškovai patvirtino, kad palūkanos juos tenkina.Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad po 2012-04-27 papildomo susitarimo Nr. BKP 12/04/94D atitinkamų nuostatų įsigaliojimo mėn. įmokos iš esmės nepasikeitė, net sumažėjo: iki 2012-04-27 susitarimo ieškovai mokėjo640,10USD įmoką, po šio susitarimo įsigaliojimo– 638,41USD įmoką.

31. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu,tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nors 2012-04-27papildomame susitarime Nr. BKP 12/04/94D tiesiogiainėra nurodomas konkretus fiksuotų palūkanų dydis, kuris taikytinas kartu su marža, tai nereiškia, kad šalys nebuvo sutarusios dėl metinės palūkanų normos, susidedančios iš dviejų dedamųjų, t. y. ne vien tik maržos.Tai, kad 2012-04-27 papildomame susitarime Nr. BKP 12/04/94D numatytos dvi dedamosios, t. y. marža + dvejiems metams nustatyta fiksuota palūkanų norma JAV doleriais / 3 mėn. LIBOR bazinė palūkanų norma po dvejų metų, patvirtina šio susitarimo atitinkamos nuostatos (2.9.1 ir 2.9.2 punktai). 2012-04-27 papildomo susitarimo Nr. BKP 12/04/94D specialiosios dalies 2.9.2.2 punkte nėra tiesiogiai įvardijamas fiksuotos palūkanų normos dydis, tačiau taip yra tik dėl to, kad tame pačiame pukte yra įtvirtinta išlyga, kad fiksuotos palūkanų normos dydis nurodomas tik tuo atveju, jeigu šis dydis nustatomas sutarties pasirašymo dieną. Nagrinėjamu atveju to nebuvo, kadangi pagal specialiosios dalies 6.1 punkto nuostatas2012-04-27 susitarimas įsigalioja pasirašymo dieną, išskyrus nuostatas, susijusias su bazinės palūkanų normos pakeitimu į fiksuotą palūkanų normą, kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodo pakeitimu iš linijinio į anuitetinį, taikomas nuo 2012-05-05. 2012-05-05 buvo šeštadienis, todėl fiksuota palūkanų norma buvo nustatyta pirmą darbo dieną po šios dienos, t. y. 2012-05-07. Šios dienos duomenimis, atsižvelgiant į ieškovų pasirinkimą (palūkanos JAV doleriais, laikotarpis – 2 (dveji) metai), buvo nustatyta 1,38 proc. fiksuota palūkanų norma. Kadangi nagrinėjamu atveju fiksuotos palūkanų normos dydis įsigaliojo vėliau, negu buvo pasirašytas 2012-04-27 papildomas susitarimas Nr. BKP 12/04/94D, 1.38 proc. dydis nebuvo expressisverbisnurodytas šiame susitarime.

32. Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotosCK6.193–6.195straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius jos dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į jossąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis irCK1.5straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (CK6.193straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-424/2004; 2005-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2005).

33. Pažymėtina, kad kredito sutartimi šalys gali nustatyti tiek konkrečią palūkanų normą, taikytiną nuo sutarties sudarymo dienos, nuo tam tikros datos ar tam tikru laikotarpiu, tiek mechanizmą, pagal kurį tokia palūkanų norma apskaičiuojama.Susitarimą dėl palūkanų dydžio galima konstatuoti buvus tik tada, jei, kilus ginčui, remiantis šalių sutartais objektyviais kriterijais ir tokiomis pat jų reikšmėmis, galima tiksliai nustatyti, kokio dydžio palūkanas konkrečiu atveju turi pareigą mokėti skolininkas.Tai reiškia, kad šiame mechanizme turi būti aiškiai nurodyti visi kriterijai, nuo kurių priklauso nustatomų palūkanų dydis, o šių kriterijų kintamosios reikšmės turi būti objektyvios.Jei dėl minėtų kriterijų nesusitarta ar susitarta spręsti vėliau, laikytina, kad dėl palūkanų dydžio nėra susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-969/2015).

34.Lietuvos banko 2019-08-28 rekomendaciniame sprendime Nr. 242-341 nurodyta, jog 2012-04-27 papildomo susitarimo Specialiųjų sąlygų 2.2 papunktyje nustatyta kredito valiuta- JAV doleriai, o 2.9 papunktyje nustatyta, kad metinępalūkanų normą sudaro marža- 0,66 proc. (2.9.1 papunktis), dvejų metų fiksuota palūkanų norma JAV doleriais (2.9.2 papunktis), 3 mėnesių LIBOR bazinė palūkanų norma (2.9.3 papunktis), anuitetinis kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodas (2.13 papunktis). Specialiosios dalies 2.9.2.1 papunktyje nurodyta, kad fiksuotos palūkanų normos dydis pirmajam palūkanų laikotarpiui nustatomas sutarties pasirašymo dieną, o 2.9.2.2 papunktyje nustatyta, kad fiksuotas palūkanų normos dydis išreiškiamas procentais, tačiau konkretus fiksuotų palūkanų normos dydis nėra nurodomas, nurodoma tik „%“. Susitarimo baigiamųjų nuostatų 1 punkte nustatyta, kad papildomas susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną, išskyrus nuostatas, susijusias su bazinės palūkanų normos pakeitimu į fiksuotąją palūkanų normą, kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo pakeitimu iš linijinio į anuitetinį, taikomas nuo 2012-05-05.Vadinasi kredito sutarties šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos (0,66 proc.marža + 2 metus fiksuotos palūkanos JAV doleriais), tačiau bankas 2012-04-27 papildomo susitarimo specialiosiose sąlygose nenurodė konkretaus fiksuotų palūkanų normos dydžio, nedetalizavo fiksuotų palūkanų normos apskaičiavimo mechanizmo bendrosiose sąlygose, nepateikė kitos informacijos, iš kurios būtų galima teigti, kad pareiškėjams buvo atskleista 1,38 proc.fiksuota palūkanų norma ir kad pareiškėjai su tuo sutiko, konstatuotina, kad pareiškėjai ir bankas susitarė, kad metinę palūkanų normą už naudojimąsi kreditu nuo 2012-05-05 iki 2014-03-05 sudarys tik 0,66 proc.

35. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad šalims sudarius 2012-04-27 papildomą susitarimą Nr. BKP 12/04/94 D prie 2008-03-31 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/116SV, ieškovai turėjo mokėti 2,040 proc. dydžio metines palūkanas. Ši teismo išvada prieštarauja ir šalių sudarytų sandorių nuostatoms, vartojimo sutarčių teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai.Šalių sudarytose sutartyse laikotarpiu nuo 2012-05-05 (nuo šios dienos įsigaliojo 2012-04-27 papildomas susitarimas dėl fiksuotų palūkanų) iki 2014-03-05 nebuvo nurodyta fiksuota palūkanų norma, todėl ją atitinkančios palūkanų dalies ieškovai neprivalėjo mokėti.

Dėl kitų ieškovų reikalavimų.

36. Tam, kad galima būtų nustatyti, ar ieškovai sumokėjo visas įmokas (įskaitant palūkanas) pagal šalių modifikuotą būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/116SV, ir ar buvo pagrindas šią sutartį nutraukti, turi būti pateikti patikimi duomenys apie ieškovų faktiškai sumokėtas įmokas ir šių įmokų priskyrimą ieškovų prievolėms vykdyti. Tokių duomenų byloje nėra. Ieškovai pateikė ne banko sąskaitos išrašus, o savo pačių sudarytas ar iš nenurodytų šaltinių gautas excel formato lenteles, kurių dalis įrašų padaryti ne lietuvių kalba. Atsakovas nėra pateikęs ieškovų sumokėtų įmokų, vykdant paminėtą sutartį, suvestinių. Dėl to iš pateiktų duomenų nėra galimybės nuspręsti, ar ieškovai tinkamai vykdė sutartį, nėra žinoma, kokia ieškovų sumokėtų įmokų dalis buvo skirta kreditui grąžinti ir kokia palūkanoms sumokėti. Kadangi įmokų mokėjimo grafikus privalėjo parengti atsakovas, jis privalo pateikti ir įmokų mokėjimo suvestines, kuriose būtų nurodyta, kokios konkrečios ieškovų įmokos dalys kokioms prievolėms vykdyti buvo įskaitytos. Taip pat turėtų būti nustatyta, kokią palūkanų dalį ieškovai permokėjo 2012-05-05 – 2014-03-05 laikotarpiu, laikant, kad kredito palūkanos yra 0,66 proc dydžio.

37. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi visų ieškinyje pareikštų reikalavimų išsprendimas priklauso nuo konkretaus ieškovų sumokėtų įmokų dydžio ir jo santykio su tinkamu būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/116SV vykdymu, esant 0,66 proc. dydžio kredito palūkanoms. Šioms aplinkybėms nustatyti reikalingų duomenų byloje nėra. Šių aplinkybių nustatymas, šalių pozicijų dėl jų aiškinimasis reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nuo pradžios, kas prieštarauja apeliacinės instancijos teismo paskirčiai.

38. PagalCPK327 straipsnio1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yraCPK327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015).Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieitina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad atsakovo vienašališkai nustatytos 2,040 proc. dydžio metines palūkanas 2012-05-05– 2014-03-05 laikotarpiu buvo teisėtos, neišnagrinėjo ieškovų reikalavimų taikyti permokėtų įmokų įskaitymą, pripažinti būsto kreditavimo sutarties nutraukimus negaliojančiais, pripažinti sandorius dėl būsto kreditavimo sutarties ar atskiras šių sandorių nuostatas negaliojančiais, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Dėl to bylą reikia grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Kadangi byla grąžinama pirmosios intancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręsti galutinai ir teisingai išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 sprendimą panaikinti.

Nustatyti, kad pagal sudarytų sandorių nuostatas ieškovai V. B. ir I. B. 2012-05-05– 2014-03-05 laikotarpiu atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, privalėjo mokėti 0,66 proc. dydžio metines palūkanas.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos