Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-121-760/2016Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02656-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.17.; 2.5.10.8.; 3.2.6.

2016 m. balandžio 15 d.

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Nevieriškių plantacija“ dėl žalos gamtai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu ir dubliku prašo priteisti iš atsakovo 949,95 Eur padarytai žalai gamtai atlyginti už neteisėtai nukirstus šešis saugotinus medžius.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo sumažinti ieškinio sumą, priteisiant žalą tik už du nupjautus medžius.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypai, esantys Strošiūnų I k. ir Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r., priklauso UAB „Nevieriškių plantacija“ ir UAB „Vanagų plantacija“. 2014 m. rugsėjo 24 d. Patikrinimo akto Nr. 94 užfiksuota, jog UAB „Nevieriškių plantacija“ ir UAB „Vanagų plantacija“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Strošiūnų I k. ir Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r., nupjauti saugotini medžiai 4 beržai, kurių skersmuo kelme 27 cm, ir 2 pušys, kurių skersmuo kelme 28 cm.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui. Medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.

Atsakovo atstovas S. Z. nurodė, kad 2013 m. birželio 7 d. UAB „Nevieriškių plantacija“ Miško želdinimo ir žėlimo projekte numatyta, kad prieš įveisiant mišką žemės ūkio naudmenose augantys savaiminiai medžiai ir krūmai bus šalinami, šį projektą 2013 m. birželio 30 d. patvirtino VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“. Tačiau Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkas (jo atstovas) neturi įgalinimų vertinti ar jo žemės sklype yra saugotini želdiniai, o juos iškirsti, pertvarkyti gali tik gavęs atitinkamos savivaldybės specialų leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams.

2014 m. spalio 14 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros nutarimu UAB „Nevieriškių plantacija“ direktorius S. Z. buvo nubaustas 130 Eur (450 Lt) pagal ATPK 78 str. 1 d. dėl to, kad neturėdamas nustatyta tvarka išduoto savivaldybės leidimo, davė nurodymą UAB „Miškolita“ išpjauti saugotiniems priskirtus medžius. 2015 m. balandžio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi nutarimas buvo paliktas galioti. Kauno apygardos teismo 2015-04-30 nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis taip pat buvo palikta galioti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-840/2015 buvo nustatyta, jog: nagrinėjamo medžių kirtimo nurodytuose žemės sklypuose metu, atvykus aplinkosaugos pareigūnams, buvo daug iškirstų medžių; kai kurie nukirsti medžiai dar buvo prie kelmų, tačiau kai kurie jau buvo patraukti ir sukrauti į vieną vietą; ten, kur nukirstas medis buvo šalia kelmo, aplinkosaugos pareigūnai standartizuota rulete matavo kelmą ir nukirsto medžio stiebą 1,3 m aukštyje (buvo 26 cm skersmens kelmų, tačiau 1,3 m aukštyje stiebo skersmuo nesiekė 20 cm); ten, kur šalia kelmo nukirstų medžių nebebuvo, taikė metodiką (mokslininkų paskaičiuotas ir teisės aktu patvirtintas lenteles) ir rado nukirstas 2 saugotinas pušis (jų kelmų skersmuo ? 28 cm, skersmuo 1,3 m aukštyje – 22,33 cm) ir 4 saugotinus beržus (jų kelmų skersmuo ? 27 cm, skersmuo 1,3 m aukštyje – 20,33 cm) (b. l. 84, 81-82). Liudytojai A. B. ir A. Ž. teisme patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.11 p. (pažeidimo padarymo metu galiojanti redakcija) ne miškų ūkio paskirties žemėje augantys medžiai ir krūmai, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.

Atsakovas nurodė, kad nupjauti medžiai nebuvo priskirtini prie saugotinų želdinių, nes nors kai kurių sklype augančių beržų ir pušų skersmuo siekė 26-28 cm, išmatavus jų skersmenį 1,3 m aukštyje nė vieno iš jų skersmuo nesiekė 20 cm. Šią atsakovo nurodyta aplinkybę paneigia Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-10 įsakymu Nr. D1-747, kurių 2 priedo naujoje redakcijoje pateikiamos Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentelės parengtos pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998-2002 m. apskaitos duomenis. Medžių skersmenų (su žieve) šaknies kaklelio vietoje ir 1,3 m aukštyje ryšius apibendrinantys matematiniai modeliai nustatyti visoje šalies teritorijoje išmatavus 31,5 tūkst. medžių. Nustatytų matematinių modelių determinacijos koeficientai pagal atskiras medžių rūšis kinta nuo 0,93 iki 0,97. Medžio skersmuo 1,3 m aukštyje pagal išmatuotą šaknies kaklelio skersmenį nustatomas ±7 % tikslumu. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 p. medžių atkuriamosios vertės įkainiai skaičiuojami už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1,3 m kamieno aukštyje, o nupjauto medžio, pamatuoto kelme, atitinkamai perskaičiuojant 1,3 m aukštį, atsižvelgiant į medžių grupę. Taigi, jei medis yra nupjautas, siekiant nustatyti jo atkuriamąją vertę, matuojamas jo kelmo skersmuo ir atitinkamai perskaičiuojama į 1,3 m aukštį. Atitinkami perskaičiavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-10 įsakymu Nr. D1-747 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priedo naują redakciją.

Atsakovas nesutinka su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis metodikomis, kuriomis remiantis Kaišiadorių rajono agentūra atliko nukirstų medžių tūrį. Atsakovo manymu, pagal teorinius skaičiavimus tik du iš šešių medžių galėtų būti priskiriami saugotiniems, nes medžiai priskiriami saugotiniems tik pagal teorinius skaičiavimus. Tačiau šie atsakovo parodymai nepagrįsti jokiais įrodymais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos metodikos nėra nuginčytos ar negaliojančios.

Atsakovui nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto aprašo „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkto, atsakovas padarė priešingą teisei neteisėtą veiką, kuri yra priežastiniame ryšyje su saugomiems medžiams padaryta žala, kuri sutinkamai su LR Želdynų įstatymo 10 str. pasireiškė 6 saugotinų medžių sunaikinimu, juos iškirtus negavus atitinkamos savivaldybės specialaus leidimo, žalos gamtai faktas egzistuoja (CK 6.245str. - 6.249 str.). Nagrinėjamojoje byloje yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos civilinei atsakomybei dėl žalos padarymo gamtai kilti. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, atsakovas turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą. Ieškovas teikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurios atsakovas netenkino nors ir buvo pripažintas kaltu administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos Aukščiausiais teismas 2013-01-24 nutartyje, civilinėje byloje 3K-3-125/2014 konstatavo, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas Tokiu būdu, žalos dydį turi įrodyti ieškovas.

Pagal LR aplinkos ministro įsakymu 2014-03-12 Nr. D1-269 patvirtintą „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 22 p. žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“.

Ieškovas pateikė į bylą 2014 m. spalio 14 d. Nuostolių, padarytų aplinkai nupjovus medžius, ne miško paskirties žemėje, skaičiavimą, kuris atliktas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią 2014-03-12 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką“, 2014-10-01 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, 2010-09-10 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-747 patvirtintų „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio taisyklių“ 13 punktą, žemės sklypuose, adresu Strošiūnų I k. ir Strošiūnų II k., Žiežmarių apyl., Kaišiadorių r., priklausančiame nuosavybės teise atsakovo vadovaujamai įmonei, dėl 4 beržų, kurių skersmuo kelme 27 cm, ir 2 pušų, kurių skersmuo kelme 28 cm.

Atsakovas nesutikdamas su žalos atlygimu ir žalos dydžiu dėl 4 saugotinų medžių, kurie buvo nupjauti, savo žalos dydžio nenurodė. Be to, atsakovas neįrodė, kad yra nekaltas dėl padarytos žalos (CK 6.248 str.), neįrodė, kad žala atsirado dėl kitų asmenų ar institucijų neteisėtos veikos (CK 6.253 str. 4 d.), nes pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad davė nurodymą UAB „Miškolita“ išpjauti saugotiniems priskirtus medžius, ne pirmi metai atlieka panašaus pobūdžio darbus ir išmatavo pjaunamus medžius. Be to, atsakovas neįrodė, kad dėl medžių nupjovimo, gamtai padarė mažesnę žalą, nei nurodo ieškovas.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 str.), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), todėl negalima įrodinėjimo naštos perkelti teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 str.). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

Tokiu būdu, atsakovo neteisėta veika, žala ir jos dydis, priežastinis ryšis įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-3-840/2015 medžiaga, liudytojų A. B., A. Ž. parodymais, ieškovo atstovo paaiškinimais, kurių nepaneigė atsakovo paaiškinimai, todėl ieškinys dėl 949,95 Eur žalos atlyginimo gamtai tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkintų ieškinio reikalavimų ribose, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 7 str., 12 str., 13 str., 17 str., 42 str., 178 str., 185 str., 259 str., 263 str. – 268 str., 270 str., teismas:

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Nevieriškių plantacija“, į. k. 303055841, Naujininkų k. 3, Pagėgių sav., ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, į. k. 190742290, 949,95 Eur žalos atlyginimo gamtai, sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento surenkamąją sąskaitą Nr. LT82 7044 0600 0292 0941 AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Priteisti iš atsakovo UAB „Nevieriškių plantacija“, į. k. 303055841, valstybei 24,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.