- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- II-3-840/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Advokatai
- Algimantas Šindeikis
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, ? pareiškėjui – S. Z., jo atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2014-10-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 115103.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyr. specialistės A. Ž. 2014-10-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 115103 pareiškėjas S. Z. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d. 450,00 Lt (130,00 Eur*) bauda (b.l. 87-88). Administracinė nuobauda pareiškėjui S. Z. buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas atsakingu asmeniui ? UAB „Nevieriškių plantacija“ direktoriumi, ? neturėdamas teisės aktuose nustatyta tvarka išduoto savivaldybės leidimo, davė UAB „Miškolita“ nurodymą pagal 2014-09-01 darbų atlikimo sutartį UAB „Nevieriškių plantacija“ ir UAB „Vanagų plantacija“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Strošiūnų I k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Strošiūnų II k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav., nupjauti medžius, dėl ko 2014-09-24 apie 10.00 val. buvo nupjautos 2 saugotinos pušys (jų kelmų skersmuo ? 28 cm) ir 4 saugotini beržai (jų kelmų skersmuo ? 27 cm) ? pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Z. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 4-12) prašydamas panaikinti nepagrįstą ir neteisėtą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams neatitinkantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyr. specialistės A. Ž. 2014-10-14 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 115103 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė nurodyto administracinio teisės pažeidimo.
Skunde nurodyta, jog:
-2013-06-07 UAB „Nevieriškių plantacija“ parengė Miško želdinimo ir žėlimo projekto Nr. 12/46 Korekcijos projektą Nr. 13/41 (b.l. 18-21), kuriame UAB „Nevieriškių plantacija“ ir UAB „Vanagų plantacija“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) numatė įveisti miško želdinius. Mišką veisti turėjo UAB „Nevieriškių plantacija“. Kadangi dalis žemės ūkio naudmenų nurodytuose žemės ūkio sklypuose buvo apleista, rengiant Miško želdinimo ir žėlimo projektą, buvo įvertinta ir tai, kad saugotinų želdinių (taip pat saugotinų pavienių medžių ar krūmų) šiuose sklypuose nėra. Miško želdinimo ir žėlimo projekte buvo numatyta, kad prieš įveisiant mišką žemės ūkio naudmenose augantys savaiminiai medžiai ir krūmai bus šalinami. 2013-06-30 UAB „Nevieriškių plantacija“ nurodytą miško želdinimo ir įveisimo projektą patvirtino VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“. Prieš tvirtinant projektą, VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ atstovai lankėsi nurodytuose žemės sklypuose ir vertino pateikto Miško želdinimo ir žėlimo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktams. 2014 m. rugpjūčio pabaigoje, prasidėjus miško įveisimo parengiamiesiems darbams, prieš atliekant apleistų žemės ūkio paskirties sklypų išvalymo darbus, dar kartą buvo įvertinti (išmatuoti) žemės sklypuose buvę želdiniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintais kriterijais, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Nors kai kurių nurodytuose žemės sklypuose augančių beržų ir pušų skersmuo prie kelmo siekė 26-28 cm, tačiau jų skersmuo 1,3 m. aukštyje nesiekė 20 cm. Atsižvelgus į tai, kad nurodytuose žemės sklypuose nebuvo saugotinų želdinių, vadovaujantis Želdinių įstatymo 15 str. 2 d. nuostatomis (privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir žeidimus, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, žemės savininkai gali tvarkyti savo nuožiūra), į Kaišiadorių rajono savivaldybę leidimo išvalyti apleistas žemės ūkio naudmenas nesikreipė. Apleistų žemės ūkio naudmenų išvalymo darbus atlikti buvo pasamdyta UAB „Miškolita“ ? sudaryta sutartis;
- tai, kad nurodytose žemės ūkio paskirties sklypuose nebuvo saugotinų želdinių patvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai. 2013 m. priskaičiuotas padidintas žemės mokestis už sklypuose esančias apleistas žemės ūkio naudmenas (b.l. 22-24). Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog padidintas žemės mokestis (kaip baudos analogas) savivaldybių sprendimu gali būti apskaičiuotas už apleistas žemės ? ūkio naudmenas už sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugusius žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotus. Padidintu žemės mokesčiu už apleistas naudmenas yra siekiama apleistų žemės savininkus skatinti išvalyti žemės ūkio paskirties žemes nuo sumedėjusios augmenijos. Padidintas žemės mokestis nėra skaičiuojamas nuo želdinių (taip pat saugotinų želdinių) užimamos žemės plotų, kad nesusidarytų situacija, kai žemės savininkai yra baudžiami dėl apleistų žemės plotų, o išvalius tokius apleistus žemės plotus būtų baudžiami dėl šių apleistų plotų išvalymo, jei tokiuose plotuose būtų saugotini želdiniai;
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2014-09-24 patikrinimo akte Nr. 94 (b.l. 81-82) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2014-10-07 S. Z. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole AM 094982 (b.l. 76-78) nurodyta, jog patikrinimą atlikę pareigūnai rado eilę nupjautų medžių kelmų, kurių prie kaklelio skersmuo yra toks, kad, jį paskaičiavus 1,3 m aukštyje pagal tas pačias formules, nupjauti medžiai turėtų būti priskirti saugotiniems, tačiau realiai išmatavus nupjautus medžius ? jie nepriskirtini saugotiniems, nes 1,3 m aukštyje nėra 20 cm skersmens. Nagrinėjamu atveju dalis nupjautų medžių buvo palikti prie kelmų, kiti ? sudėti į krūvas ir paruošti smulkinimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai neleido smulkinti nupjautos sumedėjusios augmenijos, kol jų nepamatavo (b.l. 31, rangovo UAB „Miškolita“ patvirtinimas). Matuojant sukrautose krūvose buvusius medžius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai neužfiksavo, kad 1,3 m aukštyje yra virš 20 cm skersmens medžių. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai pagal rastų medžių kelmų skersmenį padarė teorinę išvadą, jog nurodytuose žemės sklypuose buvo nupjauti saugotini medžiai, t.y. jog šių medžių skersmuo 1,3 m aukštyje galėjo būti virš 20 cm;
- tai, kad nurodytose žemės ūkio paskirties sklypuose nebuvo saugotinų želdinių patvirtina ir ortofotografiniai žemėlapiai (b.l. 36-38), kur aiškiai matosi, jog nurodyti žemės sklypai nėra apaugę sumedėjusia augmenija: 1995-2001 m. ten, kur Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai rado nupjautus saugotinus medžius, buvo ariama žemė, o 2005 m. ? šienaujama pieva. Pagal „Miško taksuotojo žinyną“ (b.l. 32-35, medžių taksavimo lentelės, naudojamos miškininkų) beržai ir pušys pasiekia 20 cm skersmenį 1,3 m aukštyje derlingiausiame dirvožemyje, t.y. geriausiose augavietėse, virš 30 ir 40 m. amžiaus, tačiau nurodytuose žemės sklypuose, kur pagal rastus kelmus galimai galėjo būti saugotini medžiai? beržai ir pušys ? tokio amžiaus medžių negalėjo būti. Pagal pateiktus ortofotografinius žemėlapius ten buvusių medžių amžius 2014 m. galėjo siekti tik apie 10-15 m.;
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-10 įsakymu Nr. Dl-747 patvirtinta Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priedo nauja redakcija, pagal kurią Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai vertina, ar medis 1,3 m aukštyje galėjo būti daugiau nei 20 cm skersmens, nustato Medienos tūrio lenteles, kuriose nustatyta eilė apvaliosios medienos ir nenukirsto miško priklausomybinių rodiklių ir modelių, kurie gali būti naudojami unifikuotose dendrometrinės informacijos apdorojimo, biržių įvertinimo bei medynų našumo įvertinimo ir analizės programose ir kitiems tikslams. Medienos tūrio lentelių 13 skirsnyje yra apibrėžtos Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentelės ir modeliai, kurie buvo parengti pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998-2002 m. apskaitos duomenis, t.y. visoje šalies teritorijoje miško žemėje (bet ne žemės ūkio paskirties žemėje) išmatavus 31,5 tūkst. miško medžių skersmenis šaknies kaklelio vietoje ir 1,3 m aukštyje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymo Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai vertina, ar medis 1,3 m aukštyje galėjo būti daugiau nei 20 cm yra taikomas miško medžių taksacijai, o ne savaime užželiančių žemės ūkio paskirties žemės plotų vertinimui, nes pavieniai medžiai savaime želiantys žemės ūkio paskirties žemėje dėl nulaibėjimo yra visiškai kitokios formos nei miško medžiai. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 76-78) užfiksuota, jog rasti 4 beržų kelmai, kurių skersmuo ? 27 cm, ir 2 pušų kelmai, kurių skersmuo ? 28 cm. Pagal teorines formules skaičiuojant, nustatyta, kad medžių skersmuo 1,3 m aukštyje galėjo būti daugiau nei 20 cm, t.y. saugotini medžiai. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai rado 6 nukirstus medžius, kurių kelmo skersmuo ? 28 cm, bet faktinis skersmuo 1,3 m aukštyje yra mažiau nei 20 cm, nors pagal teorines formules skaičiuojant skersmuo 1,3 m aukštyje turėtų būti daugiau nei 20 cm, bet jie nepriskirtini saugotiniems medžiams. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai patys nustatė ir užfiksavo, kad teoriniai medžių storių skaičiavimai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių;
- perskaičiuodami medžių skersmenį 1,3 m aukštyje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai neteisingai taiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-10 įsakymu Nr. D1-747 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priedo naujos redakcijos 13 skirsnyje nustatytas Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštoje priklausomybės lenteles ir formules. Medienos tūrio lentelių 13 skirsnyje yra apibrėžta, kad medžio skersmuo 1,3 m aukštyje pagal išmatuotą šaknies kaklelio skersmenį nustatomas ±7 % tikslumu. Atsižvelgiant į tai, tik 2 (t.y. tik 28 cm skersmens pušies kelmai) iš 6 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnų nurodytų saugotiniems medžiams priskirtinų pagal teorinius skaičiavimus galėtų atitikti nuostatas, kad perskaičiavus 1,3 m aukštyje medžio skersmuo galėtų siekti virš 20 cm. Kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai nurodytuose žemės sklypuose nerado jokių ten buvusių medžių, kurie 1,3 m aukštyje būtų 20 cm storio ir savo išvada daro tik prielaida, kad tokių medžių galėjo būti, tačiau nagrinėjamu atveju nėra įrodytas tokių medžių buvimo faktas. Priešingai, rasti nukirsti medžiai, kurių kelmo skersmuo 28 cm, bet 1,3 m aukštyje jų skersmuo nesudarė 20 cm. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnų surašytas 2014-09-24 Patikrinimo aktas Nr. 94 (b.l. 81-82, 84), kur užfiksuota, jog patikrinimo metu žemės sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) buvo rastos nupjautos 4 pušys, kurios gulėjo šalia kelmų, kurių skersmuo 27-28 cm. Pagal apvalios medienos bei nukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių lentelę „Medžių skersmuo šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje tarpusavio priklausomumas“ medžiai yra didesni kaip 20 cm. skersmens 1,3 m. aukštyje ir pagal kriterijus priskiriami saugotiniems medžiams, augantiems privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose. Pamatavus nupjautų medžių skersmenį nuo šaknies kaklelio link viršūnės 1,3 m aukštyje, skersmuo buvo mažesnis negu 20 cm., t.y. nupjauti medžiai neatitiko kriterijų priskiriamų saugotiniems medžiams. Žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo rasti nupjauti beržas, 28 cm. skersmens kelme, ir pušis, 26 cm skersmens kelme, kurie taip pat neatitiko kriterijų priskiriamų saugotiniems medžiams. Taip Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai konstatuoja, jog realiai egzistuojančios faktinės aplinkybės skiriasi nuo medžių matavimo metodikoje patiekiamų medžių matavimo kelme ir 1,3 m. aukštyje nurodytos metodikos. Tokiu būdu nurodyta miško medžių laibumui skaičiuoti pritaikyta metodika negali būti taikytina nagrinėjamu atveju ? apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje augantiems medžiams;
- Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems, sąrašą ne miškų ūkio paskirties žemėje augantys medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, jei jie atitinka bent vieną nurodyto sąrašo kriterijų. Nurodyto sąrašo 3.11 p. nurodyta, jog tokie saugotini medžiai ir krūmai, augantys valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, turi augti deklaruotuose laukuose, t.y. kaip nurodyta šio sąrašo 2 p. deklaruotuose laukuose ? kaip tai apibrėžta kasmet Žemės ūkio ministerijos tvirtinamuose Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės taisyklėse. Nurodytų žemės dalys, iš kurių buvo pašalinta nepageidaujama sumedėjusi augmenija yra priskiriama apleistiems žemės ūkio paskirties plotams, t.y. jie nebuvo deklaruoti, ką patvirtina 2013-2014 m. Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos (b.l. 39-70). Kadangi nurodyti žemės sklypai nebuvo ir nėra deklaruoti, juose augę savaiminiai želdiniai negali būti priskirti saugotiniems.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. Z. ir jo atstovas advokatas Algimantas Šindeikis visiškai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Vida Gagienė prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo nepatenkinti, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2014-10-14 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 115103, kuriuo pareiškėjas S. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Teismo posėdžio metu, paklaustas, pareiškėjas S. Z. nurodė, jog ne pirmus metus užsiima miško įveisimu ir jam yra žinomos teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas papasakojo, kad tądien ? 2014-10-14, – prieš medžių kirtimą nurodytuose žemės sklypuose, jis pats išmatavo kirstinus medžius: ir ties būsimu kelmu, ir 1,3 m aukštyje. Kai kurių kirstinų medžių būsimo kelmo skersmuo buvo 26-28 cm, tačiau 1,3 m aukštyje želdinių skersmuo nesiekė 20 cm, todėl tokie želdiniai nesaugotini ir jiems kirsti kompetentingos institucijos leidimo nereikia. Jis pats taip nusprendė, nors nėra specialistas. Be to, rengiant miško įveisimo projektą, ne kartą nurodytuose žemės sklypuose lankėsi aplinkosaugos pareigūnai. Nė vienas iš jų nepasakė, kad nurodytuose žemės sklypuose yra saugotinų medžių. To jam nesakė ir Kaišiadorių r. sav. tarnautojai, kurie išdavė technines sąlygas miško įveisimo projektui parengti. Apie saugotinus medžius nieko nebuvo ir žemės sklypų dokumentuose – Nekilnojamojo turto registro išrašuose (b.l. 116-117). Jau bekertant medžius, jam paskambino iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros ir nurodė sustabdyti medžių kirtimą. Atvykus aplinkosaugos pareigūnams, kai kurie nukirsti medžiai buvo šalia kelmo, tačiau dalis nukirstų medžių jau buvo išvilkti ir sukrauti. Kartu su aplinkosaugos pareigūnais buvo išmatuoti nukirsti medžiai. Daugumos nukirstų medžių kelmo skersmuo buvo 28-27 cm, tačiau 1,3 m aukštyje jų skersmuo buvo 15-16 cm. Tai tie medžiai, kurie vis dar buvo šalia kelmo. Kitiems medžiams, kurie jau buvo patraukti nuo kelmo, aplinkosaugos pareigūnai pritaikė skunde nurodytą metodiką, kuri nagrinėjamu atveju visiškai netinka. Be to, aplinkosaugos pareigūnai, taikydami netinkamą metodika, dar ir netinkamai ją pritaikė, t.y., skaičiuodami, netaikė numatytos 7 proc. paklaidos. Be to, medžiai, augantys žemės ūkio paskirties žemėje, yra kitokios struktūros nei medžiai augantys miške. Šiuo metu nurodytuose žemės sklypuose miškas jau pasodintas, iš esmės žala gamtai nepadaryta.
Liudytojai – VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ Žiežmarių girininkijos eiguliai ? G. A. ir G. V. bei ? Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyr. specialistas – A. B. teismo posėdžio patvirtino pareiškėjo S. Z. nurodytas aplinkybes, jog: nurodytuose ne miško žemės sklypuose buvo kertami medžiai; kai jie atvyko, jau buvo daug medžių iškirsta; kai kurie nukirsti medžiai dar buvo prie kelmų, tačiau kai kurie jau buvo patraukti ir sukrauti į vieną vietą; ten, kur nukirstas medis buvo šalia kelmo, jie standartizuota rulete matavo kelmą ir nukirsto medžio stiebą 1,3 m aukštyje (buvo 26 cm skersmens kelmų, tačiau 1,3 m aukštyje stiebo skersmuo nesiekė 20 cm); ten, kur šalia kelmo nukirstų medžių nebebuvo, taikė metodiką (mokslininkų paskaičiuotas ir teisės aktu patvirtintas lenteles, kur rodmenys nurodyti jau pritaikius 7 proc.); metodika skirta miško medžiams, tačiau taikoma visiems, nes kitos nėra; miške ir ne miške augantys medžiai gali skirtis, tačiau tai priklauso nuo žemės kokybės; į vieną vietą sukrautų nukirstų medžių nematavo, nes neįmanoma nustatyti konkretaus nukirsto medžio kelmo ir atvirkščiai; patikrinimo metu, vadovaujantis metodika, buvo rasti keli nukirsti saugotini medžiai.
Teismo posėdžio metu liudytojas – VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius ? D. F. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo parengtas miško įveisimo projektas, kuris, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo jų patvirtintas. Tąkart, kaip ir visada, jis buvo nuvykęs į vietą pasižiūrėti, ar iš tikrųjų yra taip kaip parašyta projekte. Nagrinėjamu atveju buvo planuojama sodinti 10 ha hibridinės drebulės želdinius, sodinimo plotas turėjo būti iškirstas plynai. Projekte, kur numatyti paruošimo darbai, buvo nurodyta, jog augantys savaiminukai bus pašalinti prieš sodinimą. Pateiktas tvirtinti projektas nesikirto su miškininkystės nuostatomis. VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ nėra ta institucija, su kuria derinamas želdinių kirtimas, tai savivaldybės kompetencija, t.y., jeigu yra saugotini medžiai, reikia gauti savivaldybės leidimą juos išpjauti, sumokėti atstatomąją vertę ir tik tada juos išpjauti. Kadangi tai ne jo atstovaujamos institucijos kompetencija, jis nurodytuose žemės sklypuose buvusių medžių nevertino. Ten buvo daug priaugusių medžių, įvairaus skersmens. Paklaustas dėl medynų tūrio lentelių, atsakė, kad jomis naudojasi, lentelėse nurodyti skaičiai pateikti jau įvertinus 7 proc. paklaidą. Naujausioje redakcijoje paaiškinime parašyta, kad 7 proc. paklaida nustatyta išmatavus visos Lietuvos teritorijoje 31000 medžių ir nustačius ryšį iš kelmo į 1,3 m aukštį. Lentelėse pateiktas medžio kelmo skersmuo kas 2 cm, o medžio skersmuo 1,3 m aukštyje nurodytas labai tiksliai, nurodant vieną skaičių po kablelio. Be to, ta paklaida neturi jokios įtakos.
Liudytojas – Kaišiadorių r. sav. administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas – V. J. patvirtino, kad pagal teisės aktų nuostatas didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai, augantys privačioje žemėje, yra saugotini ir, norint juos išpjauti, reikalingas savivaldybės leidimas. Nagrinėjamu atveju dėl leidimo kirsti saugomus medžius nurodytuose žemės sklypuose nebuvo kreiptasi.
Teismo posėdžio metu liudytoja ? Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyr. specialistė – A. Ž. nurodė, kad tai ji, vadovaudamasi aplinkosaugos pareigūnų pateiktais patikrinimo rezultatų duomenimis – iškirsti saugotini medžiai (4 beržai ir 2 pušys, b.l. 81-82, 84), pareiškėjui S. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 76-78), paskaičiavo gamtai padarytus nuostolius – 3280,00 Lt (949,95 Eur, b.l. 85-86), išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, priėmė nutarimą ? pareiškėjui S. Z. už Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą skyrė vidutinio dydžio baudą ? 450,00 Lt (130,00 Eur), nes nebuvo nustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (b.l. 87-88).
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. organas (pareigūnas), priimdamas sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. įtvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Bet kuris organas (pareigūnas), taip pat ir teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, be kitų aplinkybių, privalo taip pat išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas kaltas dėl jo padarymo (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str., 284 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju taikytinos įvykio metu ? 2014-09-24 – galiojusių teisės aktų nuostatos, t.y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu. Teisės aktų projektų nuostatomis (b.l. 137-143) nesivadovautina, nes jos neturi teisinės galios (Lietuvos Respublikos ATPK 8 str.).
Aktualiu nagrinėjamu metu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d. neteisėtas želdinių naikinimas arba neteisėtas saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miško ūkio paskirties žemėje, žalojimas, naikinimas arba persodinimas užtraukė baudą piliečiams nuo 200,00 Lt iki 700,00 Lt ir pareigūnams – nuo 300,00 Lt iki 1000,00 Lt.
Želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, jog želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.
Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo redakcijos 9 p. saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo mums aktualią 3.11 p. redakciją ne miškų ūkio paskirties žemėje augantys medžiai ir krūmai, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 buvo patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-10 įsakymu Nr. D1-747 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priedo naują redakciją Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentelės parengtos pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998-2002 m. apskaitos duomenis. Medžių skersmenų (su žieve) šaknies kaklelio vietoje ir 1,3 m aukštyje ryšius apibendrinantys matematiniai modeliai nustatyti visoje šalies teritorijoje išmatavus 31,5 tūkst. medžių. Nustatytų matematinių modelių determinacijos koeficientai pagal atskiras medžių rūšis kinta nuo 0,93 iki 0,97. Medžio skersmuo 1,3 m aukštyje pagal išmatuotą šaknies kaklelio skersmenį nustatomas ±7 % tikslumu.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 p. medžių atkuriamosios vertės įkainiai skaičiuojami už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1,3 m kamieno aukštyje, o nupjauto medžio, pamatuoto kelme, atitinkamai perskaičiuojant 1,3 m aukštį, atsižvelgiant į medžių grupę. Taigi, jei medis yra nupjautas, siekiant nustatyti jo atkuriamąją vertę, matuojamas jo kelmo skersmuo ir atitinkamai perskaičiuojama į 1,3 m aukštį. Atitinkami perskaičiavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-10 įsakymu Nr. D1-747 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priedo naują redakciją.
Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo S. Z. ir jo atstovo advokato Algimanto Šindeikio, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovės Vidos Gagienės, liudytojų G. A., G. V., A. B., D. F., V. J. ir A. Ž. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad pareiškėjas S. Z., būdamas atsakingu asmeniui ? UAB „Nevieriškių plantacija“ direktoriumi, ? neturėdamas teisės aktuose nustatyta tvarka išduoto savivaldybės leidimo, davė UAB „Miškolita“ nurodymą pagal 2014-09-01 darbų atlikimo sutartį UAB „Nevieriškių plantacija“ ir UAB „Vanagų plantacija“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Strošiūnų I k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Strošiūnų II k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav., nupjauti medžius, dėl ko 2014-09-24 apie 10.00 val. buvo nupjautos 2 saugotinos pušys (jų kelmų skersmuo ? 28 cm) ir 4 saugotini beržai (jų kelmų skersmuo ? 27 cm) ? pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. Ši pareiškėjo S. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d., o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyr. specialistės A. Ž. 2014-10-14 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 115103 yra teisėtas ir pagrįstas.
Nors pareiškėjas S. Z. teigia, jog nurodytuose žemės sklypuose saugomi medžiai nebuvo nukirsti, nes tokių medžių apskritai ten nebuvo ir negalėjo būti, tačiau ši aplinkybė iš esmės yra paneigta aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog: nagrinėjamo medžių kirtimo nurodytuose žemės sklypuose metu, atvykus aplinkosaugos pareigūnams, buvo daug iškirstų medžių; kai kurie nukirsti medžiai dar buvo prie kelmų, tačiau kai kurie jau buvo patraukti ir sukrauti į vieną vietą; ten, kur nukirstas medis buvo šalia kelmo, aplinkosaugos pareigūnai standartizuota rulete matavo kelmą ir nukirsto medžio stiebą 1,3 m aukštyje (buvo 26 cm skersmens kelmų, tačiau 1,3 m aukštyje stiebo skersmuo nesiekė 20 cm); ten, kur šalia kelmo nukirstų medžių nebebuvo, taikė metodiką (mokslininkų paskaičiuotas ir teisės aktu patvirtintas lenteles) ir rado nukirstas 2 saugotinas pušis (jų kelmų skersmuo ? 28 cm, skersmuo 1,3 m aukštyje – 22,33 cm) ir 4 saugotinus beržus (jų kelmų skersmuo ? 27 cm, skersmuo 1,3 m aukštyje – 20,33 cm) (b.l. 84, 81-82). Teismas visiškai sutinka su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija, jog, kai šalia kelmo nėra nukirsto medžio, t.y. kai neįmanoma nustatyti konkretaus nukirsto medžio kelmo ir atvirkščiai, siekiant nustatyti, ar nukirstas medis laikytinas saugotinu, taikytina aukščiau nurodyta ir detaliai liudytojų paaiškinta metodika. Teismas taip pat sutinka su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija, jog Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomumas lentelėse nurodytas jau įvertinus 7 proc. paklaidą. Teismas visiškai sutinka ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento argumentais dėl gamtai padarytų nuostolių skaičiavimo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, jog pareiškėjas S. Z. įvykio metu buvo UAB „Nevieriškių plantacija“, vieno iš nurodytų žemės sklypų savininkų ir miško veisėjo, direktoriumi (b.l. 18-19, 91, 116-117). Tokio pobūdžio veikla užsiima ne pirmus metus, turi patirties ir žino bei turi žinoti tokio pobūdžio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui keliami didesni atidumo reikalavimai nei paprastam asmeniui.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinių įrodymų matyti, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyr. specialistė A. Ž. 2014-10-14, priimdama ginčijamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 115103, nenustatė nei pareiškėjo S. Z. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos ATPK 31-32 str.). Taip pat matyti, jog pareiškėjas S. Z. dirbo ir dirba (b.l. 91), neteistas (b.l. 90), 2012 m. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 2 d. (b.l. 95). Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjui S. Z. visiškai pagrįstai ir teisėtai paskirta vidutinio dydžio nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. sankcijoje, t.y. 450,00 Lt (130,00 Eur).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyr. specialistės A. Ž. 2014-10-14 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 115103 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti, t.y. panaikinti ir bylą nutraukti, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291-302 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjo S. Z. skundo nepatenkinti ir palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyr. specialistės A. Ž. 2014-10-14 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 115103, kuriuo S. Z. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d. 450,00 Lt (130,00 Eur).
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Kauno apygardos teismui.