Kauno apygardos teismo nuosprendis

2025-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-383/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-02-13Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-06-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-27
Bylos Nr.
1A-6-383/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00241-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Giedrius Endriukaitis, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
I. P.
Advokatai
Vytautas Merkšaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-383/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00241-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1.; (S) 2.4.6.4.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Remeikos ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajai I. P., jos gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. (buvusi pavardė – S.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteista 8 metų laisvės atėmimo bausme.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. P. (buvusi pavardė – S.) nuteista už tai, kad tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 14 d., turėdama tikslą platinti, neteisėtai nenustatytomis aplinkybėmis į popieriaus lapą impregnavo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,5160 g sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BUTICA (cheminis pavadinimas – metil(S)-2-(1-(4-fluorobutil)-1H-indolo-3-karboksiamido)-3,3-dimetilbutanoatas) ir tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2021 m. gegužės 14 d. 09.00 val. įdėjo į laiško voką, užrašė siuntėjos vardą „M. Z.“ ir laišku iš pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), siuntė (duomenys neskelbtini) nuteistajam A. A., kol 2021 m. gegužės 19 d. 11.50 val. (duomenys neskelbtini), tikrinant atsiųstą laišką su popieriaus lape impregnuota psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu 4-fluoro-MDMB-BUTICA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape yra 0,5160 g, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, konstatavo, kad visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai, ekspertų išvados, liudytojų parodymai sudaro bendrą įrodymų visumą, patvirtinančią, kad I. P., turėdama tikslą platinti, neteisėtai nenustatytomis aplinkybėmis į popieriaus lapą impregnavo didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir siuntė nuteistajam A. A. į kalėjimą. Teismo vertinimu, liko neįrodytos psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės, kadangi kaltinamoji neigė šią aplinkybę, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių – kada, kur, iš ko ir kaip ji galėjo įsigyti šias medžiagas, todėl aplinkybė dėl psichotropinių medžiagų įgijimo šalintina iš kaltinimo.

Šalies argumentai

3. Nuteistoji I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį.

3.1. Nuteistosios teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimus, neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai asmens kaltę pripažino, nesant nusikaltimo sudėties. Be to, teismas bylos duomenis įvertino paviršutiniškai, vienpusiškai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją bei jo aplinkybes, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir netinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas tik apkaltinančius įrodymus, neanalizuodamas jų visų turinio ir neatskleisdamas jų tarpusavio ryšio, nuteistosios vertinimu, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

3.2. Nuteistosios vertinimu, jos veikoje nėra subjektyviojo požymio – kaltės. Byloje nėra įrodymų, jog ji veikė tiesioginės tyčios forma. Apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinime minimo laiško nemirkė, jo nesiuntė. Tą laišką paprašė parašyti brolis E. G.. Brolis davė lapą popieriaus ir ji rašė, ką pastarasis diktavo. Laišką rašė M. vardu. Adresą taip pat padiktavo brolis. Surašiusi laišką, jį padavė broliui, ką jis su juo darė, kaip buvo išsiųstas, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad rašė laišką, nes buvo išsigandusi. Po pateiktų kaltinimų su broliu kalbėjo, bet jis nieko nepaaiškino. Jokių psichotropinių medžiagų neįsigijo ir jų nelaikė. Pasirašinėdama laišką ne savo vardu ir adresuodama jį nepažįstamam asmeniui, paprašyta brolio, šiuos veiksmus suprato kaip E. G. juokelį draugui, tačiau neįtarė ir negalėjo įtarti, kad daroma nusikalstama veika.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. G., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2021 m. balandžio mėnesį atėjo gyventi pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Klausimas apie E. G. gyvenamosios vietos adresą nusikaltimo padarymo metu nebuvo kilęs ir tokių įrodymų pateikti teismas neprašė. Be to, pats E. G. ir galėtų patvirtinti ar paneigti šias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismo posėdžio metu jai davus parodymus ir nurodžius žinomas aplinkybes, teismas turėjo imtis visų priemonių tiesai byloje nustatyti, t. y. įpareigoti prokuratūrą, kad ši pavestų pareigūnams nustatyti E. G. buvimą vietą ir jį apklausti teisme. Kadangi teisme ne kartą nurodė, jog E. G. yra išvykęs į Norvegijos Karalystę, deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, ten gyvena ir dirba, todėl nebūtų didelių trukdžių jį surasti ir apklausti nuotoliniu būdu teisme.

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nuteistoji niekada neteigė, kad brolis E. G. pats galėjo suorganizuoti šią nusikalstamą veiką, greičiau tretysis asmuo organizavo šį nusikaltimą, o brolis buvo tik vykdytojas (kurjeris). Mano, kad E. G. buvo pavesta duoti jai surašyti laišką, kurį jis vėliau išsiuntė. Tuo galima paaiškinti, jog dėl minimalaus sąlyčio su laišku ir voku neliko jo biologinių pėdsakų. Taip galima paaiškinti ir teismo minimus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos eksperčių I. L. ir D. B. duotus liudijimus teismo posėdžio metu, kurio metu ekspertės patvirtino savo specialisto išvadą. Eksperčių parodymai iš dalies patvirtina jos teisme pateiktą versiją dėl brolio E. G., kadangi pateiktos išvados yra grįstos prielaidomis, nepateikiant kategoriškų išvadų. Tokiu būdu neatmestina versija, jog popieriaus lapą, kuris buvo išsiųstas į įkalinimo įstaigą galimai impregnavo ne pats E. G., o kiti asmenys, ir galimai tai buvo padaryta narkotikų laboratorijoje. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausta LTEC Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė R. T., kuri nurodė, jog negali nustatyti (atsakyti) kada buvo impregnuotas psichotropinėmis medžiagomis popieriaus lapas, ar prieš teksto surašymą, ar po.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netyrė ir nevertino to, jog A. A., kuriam buvo adresuotas laiškas ir kuris kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kartu su E. G. (sėdėjo vienoje kameroje) teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo. Teismas apskritai nenorėjo gilintis į jos iškeltą versiją, net nesiteikė užsiklausti pataisos namų apie E. G. ir A. A. ryšius, t. y. ar jie atlikinėjo bausmę vienu metu bei tame pačiame sektoriuje. E. A. Lietuvos Respublikoje surasti nepavyko, tačiau buvo gauti duomenys, jog jis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl teismas privalėjo imtis visų priemonių tokį asmenį apklausti nuotoliniu būdu.

3.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant apie kaltumo ar nekaltumo laipsnį, neturėtų būti atsižvelgiama į jos ankstesnius teistumus, kaltė turėtų būti įrodinėjama objektyviais, byloje ištirtais įrodymais. Be to, psichotropinių medžiagų kiekis didelio kiekio ribą viršija tik kiek daugiau, nei viena šimtąją gramo, todėl atsižvelgiant LAT teismų praktikos apžvalgą AB-40-1, tiek ir nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį), galėjo peržengti Kiekių nustatymo rekomendacijų lentelėse nustatytas ribas, pripažindamas mažesnį kiekį ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji I. P. ir jos gynėjas advokatas Vytautas Merkšaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Nuteistosios I. P. (buvusi pavardė – S.) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nuteistosios I. P. apeliaciniame skunde keliami byloje esančių įrodymų vertinimo, kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, prašoma ją dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinti arba jos veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą, nesutinka su I. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas, nors ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios I. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas).

Dėl kaltės

8. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistoji I. P. kaltės nepripažino ir teigė, kad ji laiško nemirkė, nesiuntė ir nenešė jo išsiųsti. Laišką paprašė parašyti jos brolis E. G.. Laišką ji rašė M. vardu, tekstą diktavo jos brolis. Psichotropinių medžiagų neįgijo ir nelaikė. Analogiškos pozicijos nuteistoji laikosi ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji I. P. teigė, kad psichotropinėmis medžiagomis impregnuoto laiško į (duomenys neskelbtini) niekada nėra siuntusi, A. A. ir M. Z. nepažįsta, adreso (duomenys neskelbtini) nežino, psichotropinių medžiagų neplatina (2 t. b. l. 19-21, 27-28). Analizuojant nuteistosios parodymų visumą, konstatuojama, kad juose yra esminių prieštaravimų, kadangi apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. P. kaltę neigė, nurodydama, kad inkriminuojamo laiško nerašė ir nieko apie jį nežino, tuo tarpu duodama parodymus teisme ji iš esmės pakeitė savo parodymus, pripažindama, kad rašė inkriminuojamą laišką brolio prašymu. Pirmosios instancijos teisme paklausta dėl parodymų keitimo, I. P. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo šokas, todėl neigė rašiusi laišką.

9. Nors nuteistoji I. P. viso proceso metu neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. I. paaiškino, kad inkriminuojamas laiškas buvo siųstas nuteistajam A. A., kuris atliko bausmę (duomenys neskelbtini). Šis laiškas išsiskyrė, buvo jaučiama, kad gali būti psichotropinės medžiagos, kadangi apčiuopos metu buvo juntamas nelygumas, glitumas, matomos dėmės. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojos R. I. parodymai, kuriuos ji patvirtino. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja papildomai nurodė, kad laiško siuntėja buvo nurodyta M. Z., adresas (duomenys neskelbtini). Pasitikslinimui nuteistojo A. A. paklausė ar jis pažįsta laiško siuntėją M. Z., į ką nuteistasis atsakė, kad tai jo draugė iš (duomenys neskelbtini). Kadangi nuteistasis nurodė neatitinkančias aplinkybes, tai dar labiau sukėlė įtarimą, kad laiškas galimai supurkštas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (1 t. b. l. 18-19). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2021 m. rugpjūčio 18 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad laiškas yra impregnuotas psichotropine medžiaga – 0,5160 g grynu sintetiniu kanabinoidu 4-fluoro-MDMB-BUTICA (1 t., b. l. 34–35). 2021 m. gruodžio 20 d. – 2021 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad ant popieriaus lapų gautas moteriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su I. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999999% tikimybe (1 t., b. l. 58–59). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad laišką ir adresatų įrašus ant voko parašė I. S. (1 t., b. l. 68–69). Pirmosios instancijos teisme apklaustos ekspertės S. K., R. T., I. L., D. B. patvirtino byloje pateiktas specialisto išvadas. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus VRIS duomenų bazę, rasta M. Z. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nuo 2017 m. gruodžio 27 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), patikrinus jos gimines iš 61 asmens, nėra nei vieno asmens, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Patikrinus adresą (duomenys neskelbtini), toks namas rastas, tačiau buto tokiu numeriu nėra (1 t., b. l. 100–102). AB „L. P.“ pranešime nurodyta, kad laiško siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta įdedant ją į siunčiamos pašto korespondencijos dėžutę, esančią prie bendrovės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105–106). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus internetiniame tinklapyje „maps.lt“ nustatyta, kad nuo I. P. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), iki Lietuvos pašto rašte nurodyto pašto skyriaus, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvertinus mastelinę liniuotę, yra apie 400 metrų atstumas (1 t., b. l. 110–113). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visumą, nurodytą šiame punkte, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. P. pagrįstai nuteista dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti, byloje esant pakankamai jos kaltę patvirtinančių įrodymų.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas nuteistosios I. P. brolis E. G., kuris galėtų patvirtinti nuteistosios nurodytas aplinkybes. Prašymas apklausti E. G. buvo pateiktas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nusprendė byloje atlikti įrodymų tyrimą ir imtis priemonių iškviesti ir apklausti E. G.. Vis dėlto, buvo gauti duomenys, kad E. G. buvo sulaikytas Norvegijoje ir laikomas (duomenys neskelbtini), techninių galimybių jį apklausti nėra. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 2021 m. gruodžio 2 d., ji neigė rašiusi laišką A. A., nors tyrimo metu jau buvo gauti duomenys, kad ant popieriaus lapų rastas moteriškos lyties DNR profilis, kuris sutapo su I. P. DNR profiliu (1 t., b. l. 42-44, 47). Taigi, toks I. P. elgesys ikiteisminio tyrimo metu akivaizdžiai rodo, kad ji siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bet kokio tapatinimo su psichotropinėmis medžiagomis impregnuotu laišku. Pažymėtina, kad versija dėl brolio E. G. prašymo surašyti laišką atsirado tik teisme, tačiau ji vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad ant laiško, voko nebuvo rasta vyriškos lyties biologinių pėdsakų, jokie kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus pačios nuteistosios parodymus, nepatvirtina E. G. dalyvavimo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Be to, šiuo atveju sprendžiamas I. P. kaltės klausimas, bendrininkavimas su E. G. nėra inkriminuotas. Net jei E. G. išties būtų dalyvavęs šios nusikalstamos veikos padaryme, tai nekeistų kaltinimo apimties nuteistajai ir jos kaltės nešalintų. Apeliaciniame skunde pateiktas tik subjektyvus byloje esančių įrodymų vertinimas, paremtas prielaidomis, kuris nesudaro pagrindo abejoti dėl nuteistosios kaltės, padarius inkriminuojamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teisme nebuvo apklaustas A. A., kuriam buvo adresuotas laiškas ir kuris kartu atliko laisvės atėmimo bausmę kartu su E. G.. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas liudytojas A. A., kuris parodė, kad nepažįsta nuteistosios I. P.. Teigė, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) viename sektoriuje atlikinėjo bausmę su E. G., tačiau su juo nebuvo jokių santykių. 2021 m. gegužės mėn. liudytojui atėjo laiškas. Kas siuntė laišką, nežino, galvoja, kad tuo metu jis ruošėsi eiti į atvirą koloniją, buvo susiradęs darbą, todėl kažkas galėjo norėti jam pakenkti. Niekas jam neužsiminė, kad turi gauti laišką. Buvo testuotas, niekada nevartoja narkotikų. Kai E. G. išėjo iš įkalinimo įstaigos, su juo nebendravo. Prižiūrėtojui parodžius jam adresuotą laišką, aiškino, kad galėjo parašyti draugė, brolis, dėdė, mama. Pamena, kad laiške buvo pripieštos širdelės, jis buvo murzinas, su dėmėm, matėsi, kad gali būti prisodrintas narkotinėmis medžiagomis. Jam sakė, kad laiškas bus perduotas kriminalinei žvalgybai. M. Z. nepažįsta. Taigi, apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. A. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei paneigė nuteistosios ir jos gynėjo keliamą versiją, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. Liudytojas taip pat nepatvirtino ir aplinkybės, kad šios veikos padaryme dalyvavo ir E. G.. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, įpareigojo prokurorę pateikti duomenis apie E. G. ir A. A. bausmės atlikimo vietą, laiką, sektorių, informaciją apie bendravimą ir tarpusavio ryšius. Gauti duomenys, kad E. G. ir A. A. vienu metu atliko bausmę (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gegužės 4 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. sausio 7 d., nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. (išskyrus E. G. konvojavimus į (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 155-156). Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus valdybos pirmininko pavaduotojo R. V. rašte nurodoma, kad skyriuje neturima atskirų duomenų apie tai, kad E. G. ir A. A. būtų palaikę glaudžius tarpusavio ar kitokius ryšius (3 t., b. l. 179). Taigi, nors tam tikrais laikotarpiais E. G. ir A. A. tame pačiame sektoriuje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tai nepatvirtina šių asmenų glaudžių ryšių, tarpusavio bendravimo ar dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

12. Nagrinėjamu atveju I. P. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, už tai, kad turėdama tikslą platinti, neteisėtai nenustatytomis aplinkybėmis į popieriaus lapą impregnavo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,5160 g sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BUTICA (cheminis pavadinimas – metil(S)-2-(1-(4-fluorobutil)-1H-indolo-3-karboksiamido)-3,3-dimetilbutanoatas) ir įdėjo į laiško voką, užrašė siuntėjos vardą „M. Z.“ ir siuntė (duomenys neskelbtini) nuteistajam A. A.. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nuteistosios I. P. į laišką impregnuotos psichotropinių medžiagų – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BUTICA (Rekomendacijų 161 punktas, I pogrupis) kiekis viršija didelį (0,5 g). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad į laišką impregnuotas psichotropinių medžiagų kiekis tik nežymiai viršija Rekomendacijose nurodytą šios medžiagos didelį kiekį - 0,016 g, t. y. šimtosiomis gramo dalimis. Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė S. K. teigė psichotropinės medžiagos kiekį nustačiusi svėrimo metodu, imant mėginius iš įvairių popieriaus lapo vietų ir tada apskaičiuojamas gauto tyrimo vidurkis. Byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktame laiške, kurio masė - 5,4321 g., yra 0,516 g gryno sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BUTICA. Kolegijos vertinimu, ši specialisto išvada yra neišsami, joje nenurodyta kaip buvo nustatytas būtent toks laiške impregnuotos psichotropinės medžiagos kiekis, todėl negalima daryti neginčijamos išvados dėl psichotropinės medžiagos kiekio. Pažymėtina, kad minėtose Rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi griežtos pozicijos dėl in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo taikymo, pažymėdamas, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veikas kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021, 2K-227-976/2021, 2K-106-628/2022, 2K-51-813/2025). Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl nustatyto psichotropinių medžiagų kiekio, įvertinus faktines bylos aplinkybes, kad disponavimas psichotropinėmis medžiagomis vyko impregnuojant jas į popierių, taip pat įvertinus, kad byloje nustatytas psichotropinių medžiagų kiekis itin nežymiai viršija Rekomendacijose nurodytą didelį kiekį bei vadovaudamasis in dubio pro reo principu, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas peržengti Rekomendacijose nustatytas ribas ir pripažinti, kad I. P. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, disponavo nedideliu kaltinime inkriminuotos psichotropinės medžiagos kiekiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas keičia bylos faktines aplinkybes, konstatuodamas, kad I. P. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, disponavo psichotropinės medžiagos – ne didesniu nei 0,5 g sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BUTICA, todėl nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

14. Perkvalifikavus I. P. padarytą nusikalstamą veiką, turi būti išspręstas skirtinos bausmės klausimas. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 260 straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikalstamų veikų kategorijai. I. P. praeityje teista du kartus, iš jų paskutinį kartą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka bausta, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, dirba. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 3 metus laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra būtina ir pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti ir nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui ar nuteistosios asmenybei. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgiant į tai, kad I. P. praeityje yra teista už analogiško sunkaus nusikaltimo padarymą, jos atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai teigiamos įtakos jos elgesiui nepadarė, neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

15. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad I. P. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 183,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistosios I. P. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Teismo posėdyje dalyvavo advokatas pagal susitarimą, todėl iš I. P. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios I. P. (buvusi pavardė – S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti:

I. P. (buvusi pavardė – S.) nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios I. P..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAlgirdas RemeikaValdas Vitunskas