- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-641-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06718-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12318-947/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 3 048,91 Eur turtinės žalos atlyginimą, 172,91 Eur metines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (72,00 Eur žyminį mokestį, 455,58 Eur už advokato ir advokato padėjėjos teisines paslaugas).
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 6 d. automobilis „Mercedes Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Įvykio metu minėtas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko draudimu). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad reikalinga keisti priekinį bamperį, priekines kairės pusės bamperio groteles, priekinį kairės pusės posparnį, priekinio bamperio antrines groteles. Ieškovė, apskaičiuodama nuostolį ir prieš išmokėdama draudimo išmoką, vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016 m. vasario 23 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 3 048,91 Eur draudimo išmoką, todėl atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja. Ieškovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tačiau ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo žalos atsiradimo dienos, t. y. 2017 m. kovo 6 d., todėl terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2020 m. kovo 6 d. Be to, ieškovė turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie automobilio sugadinimus, tačiau nepateikė įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių, kad sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos. Byloje taip pat nėra duomenų apie automobilio būklę iki eismo įvykio. Iš ieškovės pateiktų duomenų negalima tiksliai nustatyti, kokios detalės buvo keičiamos ar remontuojamos, ar detalių keitimas (remontas) yra sąlygotas būtent šio eismo įvykio. Iš automobilio remontą patvirtinančių dokumentų matyti, kad buvo atlikta žymiai daugiau remonto darbų nei buvo nurodyta policijos surašytame 2017 m. kovo 15 d. nutarime. Atsakovė taip pat vertino, kad transporto priemonės vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir ši priežastis taip pat lėmė žalos atsiradimą. Atsakovė nesutiko ir su reikalavimu priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kadangi pati ieškovė delsė ginti savo teises teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
5. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Šioje dalyje ginčo tarp šalių nebuvo. Teismas nurodė, kad pagrindas ieškovei spręsti apie draudžiamojo įvykio buvimą ir draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką atsiradimą buvo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 21 d. informacinis pranešimas ieškovei apie 2017 m. kovo 6 d. eismo įvykį bei 2017 m. kovo 15 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
6. Teismas konstatavo, kad žala buvo padaryta 2017 m. kovo 6 d., o ieškovei (draudėjui) žalą galimai padaręs asmuo tapo žinomas būtent 2017 m. kovo 21 d. ir nuo šios dienos atitinkamai prasidėjo trejų metų ieškinio senaties termino eiga. Teismas laikė, kad teisės į žalos atlyginimą dėl daikto sugadinimo atsiradimo momentas sietinas su daikto sugadinimo priežasties nustatymo momentu – 2017 m. kovo 21 d., todėl ieškinio senaties terminas paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo šiuo konkrečiu atveju pasibaigė 2020 m. kovo 21 d. Kadangi ieškinys teismui paduotas tik 2020 m. balandžio 24 d., teismas konstatavo, jog reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas.
7. Teismas nors ir nustatė, kad ieškovė 2017 m. liepos 17 d. siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau laikė, jog atsakovė nesutiko su pareikštais reikalavimais. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog, pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį, ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs ir prasidėjo iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nebuvo nutrauktas.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė net neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes laikėsi pozicijos, kad senatis nebuvo praleista. Nepaisant šios aplinkybės, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie egzistuojantį pagrindą atnaujinti senaties terminą. Teismas nurodė, kad ieškovei šiuo atveju taikytini aukštesni nei vidutiniai rūpestingo ir atidaus elgesio standartai, nes ieškovė – juridinis asmuo, užsiimantis draudimo veikla, galintis ir privalantis tinkamai naudotis savo teisėmis. Ypatingai akcentuotina ir tai, kad atsakovė dar 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakymu į pretenziją aiškiai nurodė, kad su turtine pretenzija dėl draudimo išmokos sumokėjimo nesutinka. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nuo 2017 m. rudens iki ieškinio pareiškimo 2020 m. balandžio mėn. ieškovei dėl kokių nors priežasčių buvo kilusi kliūtis laiku kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Teismas sprendė, kad ieškovės elgesys laikytinas nepakankamai rūpestingu ar atidžiu, o ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, taikant ieškinio senatį, todėl turtinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo nagrinėjimas, esant savarankiškam ieškinio atmetimo pagrindui (pasibaigus ieškinio senaties terminui), yra savitikslis ir perteklinis. Šiuo atveju toks civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas neaktualus, nes, net ir nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Dėl šios priežasties teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo, neturi pareigos analizuoti bei pasisakyti dėl ieškovės reikalavimų esmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą. Nėra pagrindo sutikti, kad ieškinys buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.
1.2. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Atitinkamos pozicijos, t. y. termino skaičiavimo nuo išmokos išmokėjimo dienos, laikomasi ir teismų praktikoje, pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-295-642/2019, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1099-254/2020, Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-423- 230/2020.
1.3. Draudimo išmoka už byloje minimą įvykį buvo išmokėta 2017 m. birželio 1 d., o ieškinys teismui pateiktas 2020 m. balandžio mėn., kas leidžia daryti išvadą, o tai leidžia daryti išvadą ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė nepagrįstai senaties terminą skaičiuoja nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Ieškovės nurodyta senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė taikoma nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią, tuo tarpu šioje byloje ieškovė, pareikšdama reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu, įgyvendino subrogacinio reikalavimo teisę.
2.2. Subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia ir ieškinio senaties terminui taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Todėl draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto, t. y. taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo.
2.3. Tarp ieškovės, kaip Kasko draudikės, ir atsakovės susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokos sumokėjimo diena reiškė draudiko (ieškovės) subrogacijos teisės atsiradimą, o ne ieškinio senaties termino pradžią. Dėl to ieškovės pareikštam reikalavimui taikytina bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė – faktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą momentas.
2.4. Apdraustas automobilis buvo apgadintas 2017 m. kovo 6 d., kai įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo įvykio, kuris įvyko 2017 m. kovo 6 d. (tada draudėjas sužinojo apie padarytą žalą). Ieškovei terminas paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo pasibaigė 2020 m. kovo 6 d., o ieškovė ieškinį pareiškė tik 2020 m. balandžio 24 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
2.5. Net ir laikant ieškinio senaties pradžią tą momentą, kada ieškovė pati sužinojo apie įvykį, ieškinys teismui paduotas jau praleidus trejų metų senaties terminą. Kauno apskrities VPK 2017 m. kovo 20 d. rašto, kuris ieškovės (duomenys neskelbtini) žalų centre gautas 2017 m. kovo 21 d., apie eismo įvykį gavimas, buvo pagrindas ieškovei spręsti apie draudžiamojo įvykio buvimą ir draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką atsiradimą. Kartu šis raštas įgalino spręsti apie draudimo objekto (automobilio) apgadinimą, už kuriuos turėtų būti atsakingas pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas (valdytojas). Šiuo atveju ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimui dėl išmokėtos draudimo išmokos iš už žalą atsakingo asmens priteisimo pradžia skaičiuotina ne vėliau kaip nuo rašto apie automobilio apgadinimo priežastį sužinojimo (gavimo) dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 21 d.
2.6. Ieškovė praleido trijų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą, ir neprašė to termino atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškinio senaties taikymo subrogacijos atveju.
14. Draudikui (ieškovei), išmokėjusiam draudimo išmoką, pareiškus reikalavimą dėl išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, priteisimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, tai reiškia, kad trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).
17. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.
18. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto.
20. Bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę, tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).
21. Bylos duomenims nustatyta, kad 2017 m. kovo 6 d. automobilis „Mercedes Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Ieškovę (apeliantę) AB „Lietuvos draudimas“ Kauno apskrities vyriausiais policijos komisariatas 2017 m. kovo 21 d. informaciniu pranešimu informavo apie 2017 m. kovo 6 d. įvykusį eismo įvykį. Kartu su ieškiniu ieškovė yra pateikusi ir prašymą atlyginti įvykio metu patirtą žalą, apgadinto automobilio remontą atlikusio asmens pasiūlymą, PVM sąskaitą faktūrą, kuri pagrindžia automobiliui atliktų darbų mąstą. Šie, byloje pateikti, duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad draudikas apie automobilio „Mercedes Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patirtą žalą, jos dydį, žalos atsiradimo aplinkybes vėliausiai sužinojo ir (ar) privalėjo sužinoti 2017 m. kovo 24 d.
22. Dėl apeliantės argumentų, kad ieškinio senatis subrogacijos atveju turi būti skaičiuojama nuo draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, pažymėtina, kad nurodyta taisyklė taikoma nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią, tuo tarpu minėta, jog subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Be to, kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad subrogacijos institutas draudimo teisiniuose santykiuose tam tikra prasme drausmina tiek draudiką, tiek draudėją. Draudikas, žinodamas, kad ieškinio senaties terminas gali pasibaigti, turi interesą stengtis kuo greičiau užbaigti draudžiamojo įvykio administravimą ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos. Draudėjas turi interesą kuo greičiau pranešti apie jam padarytą žalą savo draudikui, nes jeigu dėl delsimo pranešti subrogacija taps neįmanoma, draudikas įgis teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 4 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).
23. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą tokius argumentus grindžia Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-295-642/2019, Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1099-254/2020 ir Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-423- 230/2020 pateiktais išaiškinimais. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad nurodyta ieškovės teismų praktika turi būti taikoma ir šiuo atveju.
24. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, jog, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą.
25. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, jog, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantės apeliaciniame skunde įvardintą teisminę praktiką, analizavo ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovės sužinojimo apie automobiliui padarytą žalą momentu, kuris aktualus nustatant terminą, kada ji galėjo ir turėjo kreiptis į teismą. Tai pat nustatęs, kad ieškovės įvardintų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės bylų aplinkybės nesutampa, išsamiai pasisakė kodėl nesiremia suformuota šiose bylose teismine praktika.
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir skaičiavimo klausimu, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovė į bylą nėra pateikusi jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.