Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2A-43-278/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-01-30Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-10-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2A-43-278/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03100-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
UAB „Keltecha“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-43-278/2014

Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03100-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 12.3; 12.4; 12.5; 12.7; 14.1; 14.3.16.1; 14.5; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4200-223/2013 pagal ieškovo G. S. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Keltecha“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo ir atsakovės UAB „Keltecha“ priešieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. S. prašė teismo panaikinti Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-04-04 sprendimo dalį dėl apmokėjimo už budėjimus namuose, už viršvalandinį darbą, už darbą naktį, šventinę dieną, dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovės UAB „Keltecha“ 365 Lt už budėjimą namuose, 77,64 Lt atlyginimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei šventinę dieną, 1 924 Lt delspinigių nepriemoką bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo. Nurodė, kad UAB „Keltecha“ dirbo tarptautinių pervežimų vairuotoju. Teigė, jog kasmetinių atostogų metu atsakovės įsakymu jis budėjo namuose, tačiau už budėjimą jam nebuvo sumokėta. Nurodė, jog netaikant suminės darbo laiko apskaitos, jam teko dirbti viršvalandžius, už kuriuos įmonė nesumokėjo, be to, atsakovė klastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nesivadovavo vilkikų tachografų parodymais. Nagrinėjant šalių ginčą, darbo ginčų komisija minėtų įrodymų neišsireikalavo. Nurodė, kad nuskaičius tachografų parodymus, atsakovė turėjo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir apmokėti už faktiškai išdirbtą naktinių valandų skaičių. Tvirtino, kad 2011-03-11 šventinę dieną dirbo Vakarų Europoje, tačiau už darbą šventinę dieną nebuvo apmokėta. Teigė, kad atsakovė neteisingai skaičiavo dienpinigius už visas komandiruotes, skaičiuodama delspinigius, nurodė šalis, kuriose jis nedirbo. Nurodė, jog su atsakove UAB „Keltecha“ buvo sudarytas darbo sutarties priedas, kuriuo bendrovė įsipareigojo mokėti vienodą dienpinigių sumą visose šalyse, todėl įmonė jam nesumokėjo 1 924 Lt dienpinigių, o atleidimo iš darbo dieną su juo pilnai neatsiskaitė, todėl privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos iki visiško atsiskaitymo.

Atsakovė UAB „Keltecha“ priešieškiniu prašė panaikinti darbo ginčų komisijos 2013-04-04 sprendimą dalyje dėl neišmokėtų 1 387,95 Lt dienpinigių. Nurodė, jog su ieškovu visiškai atsiskaitė, ką patvirtino banko išrašai bei vairuotojo prašymas atlikti užskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino: Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-04-04 sprendimą Nr. DGKS-876 pakeitė ir priteisė iš atsakovės UAB „Keltecha“ 1 387,95 Lt dienpinigių, 1 387,95 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką. Konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu bei nustatė, jog ieškovas, įmonės pavedimu (pagal komandiruočių įsakymus) atliko krovinių pervežimo paslaugas įvairiose Europos valstybėse. Darė išvadą, kad atsakovė teisingai skaičiavo ieškovui dienpinigius, t. y. pagal darbo sutartyje įtvirtintą šalių susitarimą ir pagal LR Vyriausybės patvirtinus dienpinigių dydžius. Konstatavo, jog aplinkybės, kad šalys susitarė dėl 98 Lt dydžio dienpinigių mokėjimo, neįrodyta. Įvertinęs ieškovo pateiktų užrašų turinį, jų formą, pripažino, kad vesti užrašai su aiškiais defektais, braukyti, juose užfiksuota informacija neinformatyvi, ne visai suprantama, todėl priimti ieškovo pateiktus darbo užrašus kaip neginčijamus įrodymus nėra galimybės. Darė išvadą, kad, nesant pakankamai duomenų ir įrodymų, nuginčijančių atsakovės komandiruočių įsakymuose nurodytas aplinkybes, ieškovui turėjo būti apmokama už darbą tose šalyse ir už tokį laiką, kuris nurodytas minėtuose įsakymuose. Pažymėjo, kad visą darbo laiką pas atsakovę ieškovas jokių pretenzijų įmonei dėl dienpinigių mokėjimo nereiškė, neinformavo atsakovės, kad buvo kitose valstybėse ir kitu laiku nei nurodyta komandiruočių įsakymuose. Nustatė, kad ieškovui buvo priskaičiuojama ir išmokama daugiau dienpinigių nei faktiškai priklausė, t. y. faktinė dienpinigių permoka sudaro 2 766,66 Lt, o, imant atskirai, už komandiruotę pagal 2011-11-10 įsakymą Nr. 423 buvo neišmokėta 1 387,95 Lt dienpinigių. Kadangi ieškovo atleidimo dieną UAB „Keltecha“ atliko piniginių lėšų užskaitymą neinformavusi ieškovo ir negavusi jo sutikimo, o ieškovas nebuvo informuotas apie mokamus mažesnius dienpinigius pagal 2011-11-10 įsakymą Nr. 423, tokio sutikimo nedavė, teismas konstatavo esant pagrindui priteisti iš įmonės dienpinigių nepriemoką pagal minėtą įsakymą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, jog dirbo viršvalandžius, nepaneigė darbo laiko apskaitos tabelių duomenų, nebuvo darbdavio sutikimo ar leidimo dirbti ieškovei viršvalandinius darbus. Pripažino, jog ieškovo veikla laikotarpiais, kurie atsakovės įsakymuose įvertinti kaip budėjimai, nelaikytina budėjimu, nes ieškovas tuo laiku jokių darbinių funkcijų neatliko, už šį laikotarpį buvo tinkamai atsiskaityta, G. S. pripažino, kad nurodytas sumas gavo, todėl papildomai priteisti už budėjimus nėra jokio pagrindo. Nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad 2011-03-11 dirbo, nes darbo laiko apskaitos tabeliuose minėta diena jam pažymėta kaip nedarbo diena, todėl nesant įrodymų, jog G. S. minėtą dieną atliko savo pagrindines savo darbines, darbo užmokesčio už šią dieną nepriteistinas. Konstatavo, jog bendrovės nesumokėti dienpinigiai patenka į DK 141 str. dispoziciją, todėl, įvertinęs nesumokėtos dienpinigių ir darbo užmokesčio dalies dydį, ieškovo pažeistų teisių gynimo pradžią, neigiamų pasekmių galimybę atsakovei, ieškovo veiksmus atleidus jį iš darbo, iš atsakovės priteitinas 1 387,95 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo išmokėti dienpinigius laiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovės atstovas nebuvo prisaikdintas, skundžiamame sprendime vadovaujamasi tik atsakovės atstovo žodiniais paaiškinimais. Teigia, jog nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos teismo posėdžio vedimui. Nurodo, kad teismas nesikreipė į Valstybinę kelių transporto inspekciją dėl konsultanto paskyrimo, neišreikalavo iš atsakovės tachografų parodymų, nepasinaudojo teise apklausos būdu išgauti reikiamą informaciją iš atsakovės atstovo, neuždavė nė vieno klausimo ieškovui. Teigia, jog skundžiamas sprendimas neparemtas teismų praktika, nepagrįstai netenkinti jo prašymai kreiptis į prokuratūrą dėl galimai apgaulingos įmonės buhalterijos vedimo bei į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl atsakovės buhalterinės apskaitos patikrinimo. Tvirtina, kad ginčijami atsakovės dokumentai dėl komandiruočių buvo panaudoti kaip pagrindiniai, teismas neobjektyviai vertino jo ir atstovo parodymus, pateiktus darbo užrašus. Teigia, jog sprendime iškreipti kai kurie jo teiginiai, nenurodyta, jog rašytiniais įrodymais įrodinėjo atsakovės mokamą darbo užmokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Be to, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, iš dalies patenkindamas priešieškinį. Nurodo, kad ieškinyje pateikti kitokie reikalavimai nei Darbo ginčų komisijai, o teismas priėmė išvadą dėl nereikštų teisme reikalavimų. Teigia, kad atsakovė neteisingai rodė šalis, kuriuose jis dirbo, žiniaraščiuose rodė ne visą dirbtą laiką, pažeidė darbo laiko apskaitos tvarką bei neteisingai mokėjo dienpinigius, ką patvirtina jo pateikti darbo užrašai, nuslėpė vilkikų tachografų parodymų nuskaitymus. Nurodo, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos įrodyti reikalavimus, kviečiant valstybinių institucijų ekspertus. Tvirtina, kad atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir juose esantys įrašai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teigia, kad atsakovė nesumokėjo 1 924 Lt dienpinigių, neskaitant Darbo ginčų komisijos sprendimu išieškotinos 1 387,95 Lt dienpinigių sumos. Nurodo, kad atsakovė netaikė suminės darbo laiko apskaitos ir tuo nesilaikė Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimų. Teigia, jog vairuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko paskaitos žiniaraščiuose ir tai daroma pagal tachografų parodymus, o nesant suminei darbo laiko apskaitos tvarkai, viršvalandžiai neišvengiami. Pagal pateiktus jo darbo užrašus ir CMR važtaraščius, už dirbtus viršvalandžius iš atsakovės turi būti priteista 3 064,89 Lt. Nurodo, jog po skundžiamo sprendimo priėmimo pateiktas diskelis su tachografų parodymais patvirtino dirbus viršvalandžius. Tvirtina, kad budėjimas namuose yra darbo forma ir atsakovės valioje nuspręsti, kaip už jį mokėti. Nurodo, jog pagal jo pareigybę buvo dirbama ne autošaltkalviu, o vairuotoju-ekspeditoriumi ir už nepriklausantį darbą turėtų mokėti kaip už viršvalandinį. Be to, teigia, kad budėjo ne savo, o bendrovės interesais, budėjo namuose per atostogas, o už nepanaudotas atostogas gavo tik piniginę kompensaciją. Įsakymas dėl budėjimo nebuvo atšauktas. Pateikti darbo užrašai bei CMR važtaraščiai patvirtina, jog 2011-03-11 jis dirbo, todėl iš atsakovės turi būti priteista 146,40 Lt už darbą šventinę dieną. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino vidutinio atlyginimo priteisimą už uždelstą atsiskaityti laiką. Nurodo, kad į teismą kreipėsi 2012 m. spalio mėnesį ir teismas pateiktus dokumentus priskyrė kitai bylai, todėl mano, jog ieškinio senaties termino nepraleido. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviečiant proceso dalyvius ir liudytojus, kreiptis į Valstybinę kelių transporto inspekciją dėl CMR važtaraščių ir diskelyje esančių tachografų rodmenų įvertinimo, į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbo laiko paskaitos bei komandiruotėse būtų šalių ištyrimo ir konsultacijos teikimo, kreiptis į prokuratūrą dėl žinomai melagingos darbo laiko apskaitos, dienpinigių skaičiavimo apgaulingos buhalterinės apskaitos UAB „Keltecha“ vedimo, iškviesti atsakovės partnerės atstovą bei atsakovės darbuotoją G. K..

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Keltecha“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Teigia, kad bylas juridinių asmenų vardu bylas vedančiam vienasmeniam valdymo organui prisiekti nereikia, tai daryti privalo tik atstovai pagal įstatymą. Pažymi, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl bylos vedimo teisme, dėl blogų darbo sąlygų, neprašė kaip įrodymus ištirti kompiuteryje esančią medžiagą, naudotis kompiuteriu kaip pagalbine priemone. Nurodo, kad ieškovas neteikė prašymo apklausti liudytoju Darbo ginčų komisijos atstovą, nenurodė kokias bylai svarbias aplinkybes šis liudytojas gali nurodyti. Valstybinė kelių inspekcija neteikia išvadų civilinėse bylose, o ieškovas neprašė šio specialisto iškviesti, nenurodė, kokias aplinkybes galėtų specialistas atskleisti. Tvirtina, kad tachografų parodymai teismui buvo pateikti. Nurodo, kad ieškovas nepasinaudojo teise užduoti klausimus atsakovės vadovui, nenurodė kokiu precedentu turėjo būti remiamasi sprendžiant ginčą. Kadangi byloje nebuvo nustatytas nusikaltimo padarymo faktas, todėl nebuvo pagrindo apie tai informuoti prokurorą. Nenustatyta, kad įmonėje buvo neteisingai vedama buhalterinė apskaita, G. S. neginčijo įsakymų dėl komandiruočių, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai ieškovo dirbtą laiką ir sutampa su įsakymais, su kuriais ieškovas susipažino. Nurodo, kad asmeninio pobūdžio darbo užrašai nelaikytini įrodymais. Tvirtina, kad teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog su ieškovu buvo susitarta pagal kokios šalies įkainiais bus mokami komandiruotpinigiai ir ieškovas dėl to pretenzijų nereiškė. Byloje nėra duomenų, kad G. S. būtų dirbęs kitose valstybėse nei nurodyta įsakymuose dėl komandiruočių. Tvirtina, kad atsakovė laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tinkamai skaičiavo ieškovui priklausančius dienpinigius. Nurodo, kad duomenų, patvirtinančių kitokį ieškovo darbo laiką neturi, tachografų rodmenų saugojimo laikas ribotas ir pateikti ieškovo prašomos informacijos negali. Teigia, jog ieškovas nebuvo verčiamas budėti ir namuose praleistas laikas buvo apskaitomas kaip darbo laikas, už kurį mokamas sutartas atlyginimas. Nurodo, jog ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją praleidęs 3 mėnesių terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovas G. S. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Ieškovas nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas, be to, jis, jo atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir davė paaiškinimus, o nesutikimo su sprendimu motyvus apeliantas išdėstė apeliaciniame skunde, todėl skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas G. S. pagal 2010-06-30 darbo sutartį Nr. 173 (darbo byla Nr. APS-111-2682/2013, b. l. 21-22) buvo priimtas dirbti UAB “Keltecha” vairuotoju šaltkalviu ir darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovui darbo užmokestį ne mažiau 1 041 Lt, vežant krovinius tarptautiniais maršrutais ir ne mažiau 800 Lt, vežant krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje bei mokėti 50 proc. LR Vyriausybės patvirtintos dienpinigių normos. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių darbo sutartis buvo nutraukta 2011-07-05 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbo byla, b. l. 23). Nustatyta, kad 2010-07-08 įsakymu Nr. 282; 2010-09-10 įsakymu Nr. 366; 2010-11-10 įsakymu Nr. 423; 2011-01-04 įsakymu Nr. 07; 2011-02-17 įsakymu Nr. 58, 2011-04-26 įsakymu Nr. 134 ieškovas G. S. buvo komandiruotas darbui Europoje. Minėtuose įsakymuose, išskyrus 2011-04-26 įsakyme, G. S. buvo konkrečiai nurodyta į kokias šalis jis siunčiamas dirbti bei dirbamų dienų skaičių jose (1 t., b. l. 116-121). Darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio nuostatos numato, jog pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos, o šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. G. S. darbo pas atsakovę metu kompensacinių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės ir Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 patvirtinta Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarka. Pagal minėtų taisyklių 2 punktą, su komandiruote į užsienį susijusiomis išlaidomis laikomos ir dienpinigių išlaidos. 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 punktas 5 nustatė, jog jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. LR Finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes" patvirtintos dienpinigių normos, kuriose nustatyta, jog Vokietijoje dienpinigių norma yra 197 Lt, Prancūzijoje - 195 Lt, Liuksemburge - 170 Lt, Lenkijoje - 130 Lt, Belgijoje - 195 Lt, Latvijoje - 130 Lt , Italijoje -190 Lt, Didžiojoje Britanijoje – 210 Lt, Austrijoje -160 Lt ir kt.. Kadangi pagal ginčo šalių sudarytą darbo sutartį buvo susitarta, jog UAB „Keltecha“ ieškovui mokės 50 proc. LR Vyriausybės nustatytų dienpinigių, tai dienpinigiai, priklausantys išmokėti ieškovui privalėjo būti skaičiuojami už dieną Vokietijoje – 98,50 Lt, Prancūzijoje - 97,50 Lt, Liuksemburge - 85 Lt, Lenkijoje - 65 Lt, Belgijoje - 97,50 Lt, Latvijoje - 65 Lt, Italijoje - 95 Lt ,Didžiojoje Britanijoje - 105 Lt, Austrijoje - 80 Lt. Iš atsakovės pateiktų paskaičiavimų apie ieškovui priskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius (3 t., b.l. 4-11) matyti, jog dienpinigiai ieškovui buvo skaičiuojami 50 proc. dydžio pagal komandiruočių įsakymuose nurodytas šalis, tame tarpe už darbą Liuksemburge (85 Lt). Ieškovas teigia, jog dirbdamas UAB “Keltecha” minėtoje šalyje nedirbo. Iš aukščiau paminėtų įsakymų matyti, jog su įsakymais G. S. būdavo supažindinamas įsakymo priėmimo ar sekančią dieną, išskyrus 2011-01-04 įsakymą, su kuriuo jis supažindintas 2011-02-18, t.y., grįžus iš komandiruotės (1 t., b.l. 116-121). Įsakymuose nurodoma, jog ieškovas komandiruojamas dirbti konkretų dienų skaičių nurodytose šalyse, išskyrus 2011-04-26 įsakymą, kuriame jokia užsienio šalis nėra nurodyta. Ieškovas G. S. teigia, jog dirbdamas UAB “Keltecha” Liuksemburge nenakvodavo, su kroviniu tik važiuodavo per šią šalį, paimdavo ar iškraudavo krovinius ir tęsdavo kelionę, nors atskiruose įsakymuose nurodoma, kad šioje šalyje jis dirbo net po 41 darbo dieną (pvz:, 2010-07-08 įsakymas Nr. 282, 2010-09-10 įsakymas Nr. 366). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas, susipažinęs su įsakymais apie komandiruotę ir nevykdydamas UAB “Keltecha” nurodymo dirbti konkrečiai įsakyme nurodytoje šalyje, pažeidinėjo darbdavio nurodymus. Be to, ieškovui nenuvykus į įsakyme nurodytą šalį, jis apie tai privalėjo informuoti darbdavį. Konstatavo, jog apie tai, jog Liuksemburge nedirbo 2011-01-04 įsakyme Nr. 07 nurodytas 8 dienas, G. S. jau žinojo 2011-02-18 pasirašydamas įsakymą, kuriame nurodyta komandiruotės vieta, tačiau prieštaravimų nereiškė. Nesant informacijos apie komandiruotės vietos pakeitimą, teismas darė išvada, jog UAB „Keltecha“ turėjo pagrindą mokėti darbo sutartimi sutartus ir LRV nutarimais patvirtintus dienpinigius pagal įsakyme nurodytas šalis. Apeliacinės instancijo teismas šiuos teiginius vertina kritiškai. Byloje nustatyta, jog atsakovės darbuotojai dirbo užsienio šalyse, perveždami užsienio šalių krovinius, apie kurių buvimo vietą, vairuotojams dirbantiems užsienyje, telefonu ar kitomis susisiekimo priemonėmis nurodydavo įmonės vadybininkai. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, jog įmonė iš anksto gaudavo užsakymus iš užsakovų užsienyje ir komandiruodama darbuotoją darbui jau žinodavo visus užsakymus, kuriuos jis turės atlikti. Be to, UAB “Keltecha” nepaneigė, jog įmonės vadybininkai pranešdavo vairuotojams, kurioje šalyje turi paimti ir iškrauti krovinį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad komandiruočių įsakymuose atsakovė nurodydavo šalis, kuriose dažniausiai dirbdavo įmonės darbuotojai. Nors UAB „Keltecha“ atstovai pirmosios instancijos teisme nurodė, kad Liuksemburge yra geriausia vieta pailsėti vairuotojams, tačiau nepateikė įrodymų, kad minėtos šalies viešbučiuose, kempinguose ar kt. vietose yra įmonės darbuotojams poilsiui užsakytos vietos ir jose yra privaloma sustoti pailsėti (CPK 178 str.). Nepaneigti ieškovo teiginiai, tai iš dalies patvirtina ir šalies geografinė padėtis, jos dydis, kad vežant krovinį iš Prancūzijos į Vokietiją, Liuksemburgą galima pravažiuoti per 45 minutes, todėl kritiškai vertintini atsakovės teiginiai, dėl įsakymuose nurodyto darbo bei poilsio laiko minėtoje šalyje. Be to, pagrįstai rašytiniu įrodymu nepripažindamas ieškovo užrašų, kurie nėra aiškūs, teismas be pagrindo nevertino atsakovės pateiktų Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių (CMR), iš kurių matyti kokiose šalyse ieškovas vykdė pervežimus (2 t., b.l. 42-200, 3 t., b.l. 2-3). Įvertinus minėtus neginčijamus įrodymus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į visas komandiruotes ieškovas vyko ir grįžo per Lenkiją, o komandiruočių metu dirbo sekančiose šalyse: 2010-07-08 – 2010-08-24 komandiruotės metu Belgijoje -1 d. (97,50 Lt); Vokietijoje - 23 d. (23 x 98,50 = 2 265,50 Lt), Prancūzijoje -19 d. (19 x 97,50 = 1 852,50 Lt); į komandiruotę vyko per Lenkiją – 3 d. (3 x 65 =195 Lt); 2010-09-11 - 2010-10-25 komandiruotės metu ieškovas dirbo Vokietijoje 10 d. (10 x 98,50 = 985 Lt); Prancūzijoje - 32 d. (32 x 97,5 = 3 120 Lt); Belgijoje 1 d. (1 x 97,5 = 97,50 Lt); į komandiruotę vyko per Lenkiją – 2 d. (2 x 65 =130 Lt); 2010-11-12 - 2010-12-24 laikotarpiu G. S. dirbo Vokietijoje 18 d. (18 x 98,50 = 1 773 Lt), Prancūzijoje - 23 d. (23 x 97,50 = 2 242,50 Lt); vyko per Lenkiją 2 d. (2 x 65 =130 Lt); 2011-01-05 – 2011-01-31 komandiruotės metu ieškovas dirbo Vokietijoje 12 d. (12 x 98,50 = 1 182 Lt), Prancūzijoje - 13 d. (13 x 97,50 = 1 267,50 Lt); vyko per Lenkiją 2 d. (2 x 65 =130 Lt); 2011-02-18 - 2011-04-09 komandiruotės metu ieškovas dirbo Vokietijoje 28 d. (28 x 98,50 = 2 758 Lt), Prancūzijoje - 20 d. (20 x 97,50 = 1 950 Lt); Latvijoje -1 d. (1 x 65= 65 Lt); vyko per Lenkiją 2 d. (2 x 65 =130 Lt); 2011-04-27- 2011-05-26 komandiruotės metu dirbo Latvijoje 1 d. (1 x 65= 65 Lt); Vokietijoje 12 d. (12 x 98,50 = 1 182 Lt), Prancūzijoje - 2 d. (2 x 97,50 = 195 Lt); Austrijoje - 5 d. (5 x 80 = 400 Lt); Italijoje - 6 d. (6 x 95= 570 Lt); D. Britanijoje - 2 d. (2 x 105 = 210 Lt), vyko per Lenkiją 2 d. (2 x 65 =130 Lt). Pagal šiuos duomenis konstatuotina, jog už 2010-07-08 – 2010-08-24 atsakovė komandiruotę turėjo apmokėti 4 410 Lt, o yra sumokėjusi ar užskaičiusi pagal ieškovo prašymą 4 507,08 Lt, todėl už šią komandiruotę įmonė yra permokėjusi 96,58 Lt (4 507,08 - 4 410 = 96,58 Lt); už 2010-09-11 - 2010-10-25 komandiruotę, ieškovui priklausė išmokėti 4 332,50 Lt, jam išmokėta 4 485,60 Lt, kas rodo, jog UAB „Keltecha“ ieškovui yra permokėjusi už komandiruotę 153,10 Lt (4 485,60 - 4 332,50 =153,10 Lt); už 2010-11-12 - 2010-12-24 komandiruotę ieškovui priklausė išmokėti 4 145,50 Lt atsakovės buvo išmokėta 2 292,55 Lt, t.y., neišmokėta l 852,95 Lt (4 145,50-2 292,55 =1 852,95 Lt); Darbo ginčų komisija 2013-04-04 sprendimu taip pat pripažino, jog atsakovė nėra pilnai sumokėjusi ieškovui už šią komandiruotę ir konstatavo esant pagrindui iš bendrovės išieškoti 1 387,95 Lt, tačiau skolos dydį apskaičiavo pagal UAB „Keltecha“ įsakyme nurodytose šalyse dirbtas dienas (1 t., b. l. 22-30). 2011-01-05 – 2011-01-31 komandiruotės metu ieškovui priklausė išmokėti 2 579,50 Lt, išmokėta 2 384,03 Lt, t.y. neišmokėta 195,47 Lt (2 579,50 – 2 384,03 = 195,47 Lt); už 2011-02- 18 - 2011-04-09 komandiruotę G. S. priklausė išmokėti 4 903 Lt, pervesta ir užskaityta 5 916 Lt, todėl ieškovui buvo permokėta 1 013,79 Lt (5 916,79 - 4 903 = 1 013,79 Lt); 2011-04-27- 2011-05-26 komandiruotės metu ieškovui priklausė išmokėti 2 752 Lt, o atsakovė jam išmokėjo ar užskaitė ieškovo prašymu 2 918,13 Lt. Minėti duomenys rodo, jog už šią komandiruotę ieškovui yra permokėta 166,13 Lt (2 918,13 - 2 752 = 166,13 Lt; 3 t., 4-11, darbo byla, b.l. 96-170,200-243). Iš pateiktų duomenų matyti, kad už atskiras komandiruotes UAB „Keltecha“ ieškovui yra permokėjusi, o už 2010-11-12 - 2010-12-24 komandiruotę neišmokėjo l 852,95 Lt, už 2011-01-05 – 2011-01-31 komandiruotę 195,47 Lt, viso įmonė A. S. yra skolinga 2 048,42 Lt. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, jog atsakovė, už atskiras komandiruotes išmokėjusi padidintus dienpinigius, atleidimo iš darbo dieną neturėjo pagrindo be G. S. sutikimo vykdyti piniginių lėšų užskaitymą, todėl pilnai neišmokėjus dienpinigių už aukščiau nurodytas komandiruotes, privalėjo juos išmokėti galutinio atsiskaitymo metu. Nesutiktina su teismo išvadomis, jog ieškovas, pasirašęs įsakymus apie komandiruotes, kuriose nurodytos konkrečios užsienio šalys, privalėjo jų laikytis, ar ginčyti įsakymus, kuriuose neteisingai nurodytos komandiruočių šalys, nes nepaneigta, jog pasirašant įsakymus, iš anksto ieškovui nebuvo žinomos būsimos užduotys, o grįžus iš komandiruočių, įsakymus, pagal CMR ar kitus dokumentus privalėjo tikslinti įmonės administracija.

Pagal byloje esančio tachografo duomenis matyti, kad būdamas komandiruotas į užsienį, 2011-03-11, kuri Lietuvoje yra šventinė diena, G. S. dirbo (3 t., b.l. 13). Nors darbo laiko apskaitos tabeliuose ieškovui ši diena pažymėta kaip nedarbo diena, tačiau Europos šalyse ši diena yra darbo diena. Aplinkybę, jog ieškovas G. S. minėtą dieną vykdė darbines pareigas Vokietijoje, patvirtina Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR, 2 t., b.l. 164-169). Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatos numato, jog už darbą švenčių dienomis, jeigu tai nenumatyta pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbo užmokesčio. Kadangi ieškovo mėnesinis darbo užmokestis buvo nustatytas 1 041 Lt, o LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymu Nr. A1-623, 2011 m. buvo nustatyta 21,1 darbo diena esant 5 dienų darbo savaitei, todėl darytina išvada, kad G. S. dienos darbo užmokestis buvo 49,34 Lt (1 041 : 21,1 = 49,34 Lt), o vienos valandos - 6,17 Lt (49,34 : 8 = 6,17 Lt). Ieškovas teigia, jog minėtą dieną jis dirbo 15 valandų. Vairuotojų darbo/vairavimo ir poilsio laiką reglamentuoja 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85" (toliau - Reglamentas) bei Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, patvirtinti LR Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 (toliau - Ypatumai). Reglamentas ir Ypatumai taikomi visiems vairuotojams, išskyrus Reglamento 2 str. nurodytus atvejus bei 3 str., 13 str. 1 d. a- d ir f- p punktuose nustatytas išimtis. Reglamentas taikomas vežimui keliais Bendrijos viduje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių (t.y. Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino). Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas maksimalus kasdieninio vairavimo laikas neturi viršyti 9 valandų, šis laikotarpis du kartus per savaitę gali būti pailgintas iki 10 valandų. Bendras vairavimo laikas per 2 savaites paeiliui neturi viršyti 90 valandų (16 str. 3 d.). Dėl paminėto, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovui turi būti skaičiuojama už 2011-03-11 darbo dieną didesnis darbo užmokestis nei 9 valandų darbo diena. Kadangi už darbą šventinę dieną mokamas dvigubas darbo užmokestis, iš atsakovės G. S. naudai priteistina 111,06 Lt (6,17 x 9 x 2 = 111,06 Lt, DK 194 str.).

DK 144 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbo laikas negali būti ilgesnis nei 40 valandų per savaitę, o viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Ieškovas nurodo, jog siekiant krovinius pervežti savalaikiai, jis kasdien dirbdavo viršvalandžius. Nors pagal Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą komandiruotam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, turi būti taikomos tos valstybės, į kurios teritoriją darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti, norminių teisės aktų, įskaitant praplėstų kolektyvinių šakos ir teritorinės sutarčių, nuostatos dėl maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko trukmės, tačiau vis tiek darbo laikas ir poilsio laikas darbo laiko struktūroje yra atribojamas, kaip tai nustatyta DK 143 straipsnyje. Dėl to tokiu atveju, kada darbuotojas yra pasiunčiamas į tarnybinę komandiruotę ir būdamas joje atlieka darbo sutartimi ar kitais papildomais susitarimais su darbdaviu sulygtas darbo funkcijas sulygtoje darbo vietoje, sulygtu darbo laiku, darbdavio pavedimu ar jo interesais absoliučiai visas buvimo komandiruotėje laikas negali būti laikomas darbo laiku, nes ir komandiruotėje atliekant darbo funkcijas įstatymu yra išskiriamas kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienos (pamainos) laikas, kuris neįeina į darbo laiką (DK 143 str. 1 d. 2 p., 2 d. 5 p.).

Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog ieškovas dirbo 8 val. per dieną ir penkias dienas per savaitę. Tačiau iš teismui pateiktų tachografo duomenų (duomenys nuo 2011-03-14) matyti, kad 2011-02-18 - 2011-04-09 ir 2011-04-27 - 2011-05-22 komandiruočių metu ieškovas dirbo viršvalandžius - 2011 m. kovo 14 -27 d. - 2011 m. balandžio 1- 10 d. (viso 21,42 val.), iš jų 13,38 val. poilsio dienomis bei 2011 m. gegužės 9-15 d. (8,26 val.) bei visos komandiruotės metu 18,32 val. poilsio dienomis (3 t., b. l.13-13a). Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog už viršvalandinį 30,08 val. (21,42 + 8,26) darbo laiką ieškovui nėra sumokėta 278,40 Lt (30,08 x 6,17 x 1,5 = 278,40 Lt, DK 144 str. 1 d., 186 str. 2 d., 193 str. ) bei 396,12 Lt už 32,10 val. (13,38 + 18,32) darbą laiką poilsio dienomis, todėl iš atsakovės priteistina 674,52 Lt darbo užmokesčio. Kaip minėta, ieškovas G. S. perveždavo krovinius užsienio valstybėse, todėl pakrovimo ir iškrovimo darbai buvo vykdomi ne tik toje pačioje šalyje, bet ir tarp šalių, esančių viena nuo kitos gan dideliu atstumu, todėl siekiant laiku pristatyti krovinius, tolimųjų reisų vairuotojai dirba viršvalandžius ir ši aplinkybė yra visuotinai žinoma dėl ko nereikalaujama papildomo įrodinėjimo (CPK 182 str.). Be to, nagrinėjamoje byloje minėtą aplinkybę patvirtina ir atsakovės pateikti tachografo duomenys. Byloje nepaneigti G. S. teiginiai, jog apie dirbamus viršvalandžius buvo žinoma atsakovei, todėl už juos įmonė darbuotojui privalėjo apmokėti (DK 150, 151 str., CPK 178 str.). Neatmestina, jog ir ankstesnių komandiruočių metu G. S. dirbo viršvalandžius, tačiau nesant tachografo duomenų, kurie saugomi vienerius metus, ieškovo nurodytais skaičiavimais apie dirbtų viršvalandžių dydį, ginčijant jų dydį atsakovei, teismas negali vadovautis. Byloje nėra duomenų, jog G. S. teikė darbdaviui rašytinę informaciją apie dirbamą viršvalandinį darbą ar darbą poilsio dienomis, tačiau daryti išvadą, kad atsakovei tai nebuvo žinoma ir jai nekilo pareiga apmokėti už šį darbą, nėra pagrindo.

Apeliantas teigia, jog atsakovė jam nėra sumokėjusi 365 Lt už budėjimą atostogų metu bei kitus budėjimus namuose. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-05-30 įsakymu Nr. 160 ieškovas privalėjo nuo 2011-05-30 iki 2011-06-27 imtinai darbo dienomis budėti namuose (1 t., b. l. 131). Nustatyta, kad G. S. prašymu, 2011-06-01 įsakymu Nr. 162 jam buvo suteiktos 20 dienų kalendorinių atostogų, o 2011-06-20 įsakymu Nr. 180 kasmetinės atostogos pratęstos dar 5 kalendorinėms dienoms, t.y. iki 2011-06-27 imtinai (darbo byla, b. l. 189-190). Ieškovas neneigia, jog jam buvo suteiktos atostogos, todėl, nepriklausomai nuo to, kad įsakymas dėl budėjimo namuose nebuvo atšauktas, G. S. budėti atostogų dienomis nereikėjo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atostogų laikotarpis nėra žymimas darbo diena, todėl priteisti iš atsakovės 365 Lt, teismui nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo sprendimo motyvais, jog už kitus budėjimus namuose įmonė G. S. yra apmokėjusio pilną darbo užmokestį, todėl reikalavimas priteisti už budėjimus, atmestas pagrįstai.

G. S. nurodo, kad 2011-07-05 įmonei nutraukus su juo darbo sutartį, darbdavys pilnai neatsiskaitė ir apeliaciniu skundu teigia, kad teismas neteisingai priteisė vidutinį darbo užmokestį už nesavalaikį atsiskaitymą. DK 141 straipsnio 3 dalis nustato, jog tuo atveju kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagal kasacinio teismo praktiką DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą bei faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2009, Nr. 3K-3-87/2013). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama, todėl taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus. Pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną UAB “Keltecha” neišmokėjo dienpinigių, už darbą švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis, todėl konstatuotina, jog DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingas uždelsimo atsiskaityti faktas yra nustatytas. Faktiniai bylos duomenys yra pagrindas išvadai, kad dėl neatsiskaitymo laiku G. S. kaltės nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovės skola ieškovui susidarė nuo 2010 m. liepos 10 d. iki 2011 m. liepos 5 d. ir įsiskolinimas susidarė dėl neteisingai skaičiuojamo darbo laiko ieškovui dirbant komandiruotėse. Įvertintina, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas, kol šalis siejo darbo santykiai, reiškė atsakovei pretenzijas dėl neteisingo jam priklausančių išmokų mokėjimo ir pretenzijų nereiškė daugiau nei metus laiko po jo atleidimo iš darbo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėtas ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovę ir daryti reikšmingą įtaką įmonės sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Dėl paminėto, nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog sankcijos taikymas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Pirmosios instancijos teismas vertino minėtas aplinkybes, todėl papildomai didinti priteistą 1 387,95 Lt sumą už uždelstą atsiskaityti laiką nėra pagrindo.

Pagal Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, reikalavimus UAB „Keltecha“ ieškovas pareiškė tik kreipiantis į teismą 2012-11-23, t.y. praėjus daugiau nei dviems metams bei 2013-02-15, kreipdamasis į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus Darbo ginčų komisiją. DK 289 straipsnio nuostatos numato, jog darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kada ieškovas sužinojo apie pažeistas savo teises. Kadangi 2013-02-28 pranešime atsakovė UAB “Keltecha” termino pažeistai teisei ginti neginčijo, darbo ginčų komisijos posėdyje 2013-04-04 nedalyvavo, konstatuoti, jog darbo ginčų komisija be pagrindo nagrinėjo G. S. prašymą, negalima (darbo byla, b.l. 72, 270-280). Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2013-04-04 sprendimu į teismą ieškovas kreipėsi nepažeisdamas DK 296 straipsnyje nustatyto termino, todėl konstatuoti, jog yra pažeisti senaties terminai, nėra pagrindo.

Iš priešieškinio matyti, jog UAB „Keltecha“ prašė teismą panaikinti Darbo ginčų komisijos 2013-04-04 sprendimą, kurio pagrindu įmonė ieškovui G. S. turėjo išmokėti 1 387,95 Lt dienpinigių. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už darbą pagal 2011-11-10 įsakymu Nr. 423 nurodytą komandiruotę įmonė ieškovui G. S. yra skolinga 1 387,95 Lt, todėl konstatuotina, jog, priteisdamas šią sumą iš įmonės, teismas pripažino, kad darbo ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje yra teisingas. Dėl paminėto apeliantas yra teisus teigdamas, kad atsakovės priešieškinį teismas turėjo atmesti. Teisingas sprendimo priėmimas šioje dalyje turi esminės reikšmės sprendžiant ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (CPK 93, 96 str.).

Iš teismo posėdžių protokolų matyti, jog atsakovę atstovavo įmonės darbuotoja ir advokatas (3 t., b.l.16). Civilinio proceso kodeksas nenumato, jog įmonės įgalioti darbuotojai duotų priesaiką teismui, todėl apelianto teiginys, jog teismas pažeidė įstatymų nuostatas nereikalaudamas darbdavio atstovo priesaikos, atmestinas (CPK 55-58 str., 186 str. 6 d.). Byloje nustatyta, kad teismas pareikalavo, jog atsakovė pateiktų bylos išsprendimui būtinus duomenis, išreikalavo darbo ginčų komisijos nagrinėtą bylą ir surinktą medžiagą, tachografo duomenis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neišreikalavo įrodymų, neišgavo reikiamos informacijos iš įmonės vadovo. Byloje nustatyta, kad teismo posėdžiuose dalyvavo pats ieškovas, jį atstovavo du atstovai, visi teismui teikė paaiškimus bei rašytinius įrodymus, ieškovas turėjo teisę vadovautis rašytiniais duomenimis, todėl konstatuoti, jog ieškovui, jo atstovams nebuvo sudarytos sąlygos bylos nagrinėjimo metu duoti išsamius paaiškinimus, nėra pagrindo. 2013-08-12 klaidingai informuodamas teismą, jog apie siunčiamus dokumentus bei tachografo duomenis, įmonė informavo ir ieškovo atstovą, UAB „Keltecha“ neatėmė teisės G. S. bei jo atstovams bylos nagrinėjimo dienai (2013-09-13) susipažinti su byloje esančiais dokumentais ir dėl pateiktų įrodymų teikti prieštaravimus ar paaiškinimus (2 t., b.l. 39, 42, 3 t., b.l. 16-25, 151-152, CPK 42 str.). Ar byloje yra reikalingos specialistų išvados, ar juos tikslinga kviesti į teismo posėdį, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, todėl ta aplinkybė, jog posėdį nebuvo kviečiami valstybės institucijų atstovai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą teismas išnagrinėjo neteisingai ar pažeidė šalių teises (CPK 42, 158-160 str.). Tik teismui padarius išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, teismas priima nutartis atitinkamoms institucijoms, o nustačius jog asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, praneša prokurorui (CPK 299-300 str.). Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovės neginčijamų įstatymų normų pažeidimų, dėl kurių būtų pareiga vykdyti aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, todėl apelianto G. S. teiginiai, kad teismas pažeidė įstatymų reikalavimus, atmestini. Be to, kreiptis tiek į valstybės institucijas, tiek ir į prokurorą, turint duomenų apie pažeidimus, turi teisę ir pats ieškovas. Kiti apeliacinio skundo motyvai nagrinėjamai bylai nėra esmingai reikšmingi ir teismas dėl jų nepasisako.

Dėl paminėtų motyvų, ginčijamas sprendimas iš dalies keistinas, atsakovės priešieškinys atmestinas, iš atsakovės UAB „Keltecha“ priteistas 1 387,95 Lt dienpinigių dydis ieškovui didintinas iki 2 048,42 Lt bei papildomai iš atsakovės G. S. naudai priteistina 111,06 Lt už darbą švenčių dienomis, 674,52 Lt už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis (sumos be atskaitymų). Sprendimo dalis dėl uždelsto atsiskaitymo paliktina nepakeista. Iš dalies keičiant sprendimą, bylinėjimosi išlaidos valstybei ir ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos, kurių dydis neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei įvertinus teismo posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, priteistinos iš atsakovės (2 t., b.l. 37-38, CPK 80 str. 1d., 88, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:

G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Keltecha” (į. k. 148158438) priešieškinį atmesti.

Pakeisti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. DGKS-876 ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keltecha“ 2 048,42 Lt (du tūkstančius keturiasdešimt aštuonis Lt 42 ct) dienpinigių, 111,06 Lt (vieną šimtą vienuolika Lt 6 ct) už darbą švenčių dienomis, 674,52 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt keturis Lt 52 ct) už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis bei 1 387,95 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt septynis Lt 95 ct) už uždelstą atsiskaityti laiką G. S. naudai.

Kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Keltecha” 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 127 Lt žyminio mokesčio, viso 169 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės “Keltecha” 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt) atstovavimo išlaidų G. S. naudai.

Teisėja Birutė Valiulienė