- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-439-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00131-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „Ritora“
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ritora“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-216-94/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB „Ritora“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 6 960 Lt skolos, 946,56 Lt delspinigių, 188,49 Lt palūkanų, 2 954,02 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 865 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad su atsakovu 2010 m. spalio 8 d. sudarė negyvenamos patalpos nuomos sutartį, kuri buvo pakeista 2012 m. gegužės 1 d. Ieškovas atsakovui iki 2013 m. gegužės 1 d. išnuomojo komercinei veiklai vykdyti 2/3 dalis maitinimo paskirties pastato-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 1 740 Lt mėnesinį nuomos mokestį, tačiau šį savo įsipareigojimą vykdė netinkamai. Atsakovas skolingas nuomos mokestį už 4 mėn., t. y. 2012 m. lapkritį ir gruodį bei 2013 m. sausį ir vasarį. Nežiūrint to, kad atsakovas savo iniciatyva 2013 m. vasario 14 d. perdavimo-priėmimo aktu grąžino patalpas ieškovui, jis vis tiek privalo sumokėti nuomos mokestį už 2013 m. vasario mėn. ir kovo mėn. 5 dienas, atsižvelgiant į ieškovo įspėjimo apie sutarties nutraukimą gavimo datą. Nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad nuomos mokestis turi būti sumokamas iki einamojo mėnesio 10 dienos, o jeigu nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio, jis moka 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Delspinigiai paskaičiuoti už 6 mėn. iki šio ieškinio pateikimo dienos ir sudaro 946,56 Lt. Kadangi atsakovas sutartį vykdė netinkamai jis privalo sumokėti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, iš viso 157,06 Lt. Atsakovas savo iniciatyva minėtas nuomojamas patalpas 2013 m. vasario 14 d. grąžino ieškovui. Atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti išnuomotą turtą tokios būklės, kokios jis buvo perdavimo metu, tačiau grąžino jį su trūkumais, kurių šalinimas įvertintas 2 954,02 Lt, todėl atsakovas privalo atlyginti šiuos ieškovo nuostolius.
Atsakovas ieškinį prašė tenkinti iš dalies, t.y. priteisti iš atsakovo 6 090 Lt skolą ir 182,70 Lt žyminio mokesčio, o kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, priteistą sumą įpareigojant atsakovą mokėti lygiomis dalimis per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Anot atsakovo, ieškovui patalpos buvo grąžintos 2013 m. vasario 14 d. ir atsakovo teisė naudotis šiomis patalpomis baigėsi. Todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas siekia prisiteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. vasario 28 d. Ieškovas nebeturi reikalavimo teisės į nuomos mokestį nuo tada, kai atsakovas neteko teisės realiai naudotis patalpomis. Priešingu atveju sudaromos sąlygos nepagrįstam ieškovo praturtėjimui atsakovo sąskaita. Ieškovas turi reikalavimo teisę į 6 090 Lt skolą už patalpų nuomą nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. vasario 14 d. Atsakovas nurodo, kad nuomos santykiai truko 10 mėn., todėl ieškovas neturi teisės reikalauti atlikti patalpų remontą. Kasmetinio remonto būtinybės nuomos santykių pabaigoje nebuvo. Be to, sutarties 2.6 punkte buvo nustatyta, kad turtas nuomotojui grąžinamas atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, todėl formalus ieškovo reikalavimas dėl remonto atlikimo yra perteklinis ir nepagrįstas. Atsakovas patalpas laikė tvarkingas, jas prižiūrėjo, priešingu atveju net nebūtų galėjęs vykdyti prekybos maisto produktais veiklos. Atsakovas ieškovui nuostolių nepadarė, nes patalpas grąžino atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą. Ieškovo reikalavimai priteisti delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą tiesiogiai prieštarauja įstatymų leidėjo apibrėžtam netesybų ir palūkanų santykiui ir patvirtina proceso šalies nesąžiningumą. Ieškovas prašydamas priteisti delspinigius ir palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą siekia dvigubos atsakomybės atsakovo atžvilgiu, todėl reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteisimo atmestinas. Taip pat atsakovas nurodo, kad tenkinus ieškovo reikalavimą dėl nurodyto delspinigių dydžio priteisimo iš atsakovo bus priteistos neprotingo dydžio netesybos, kurios atitinka net 36,5 proc. metinių palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui A. B. iš atsakovo UAB „Ritora“ 6 960 Lt skolos, 803,78 Lt nuostolių, 946,56 Lt delspinigių, 157,06 Lt palūkanų, iš viso 8 867,4 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje dėl nuostolių priteisimo ieškinio reikalavimo netenkino. Netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Priteisė ieškovui A. B. iš atsakovo UAB „Ritora“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 266 Lt žyminio mokesčio ir 1 600 Lt advokato pagalbos išlaidų. Priteisė atsakovui UAB „Ritora“ iš ieškovo A. B. 70 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2010 m. spalio 8 d. sudarė terminuotą Negyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 01, kuria komercinei ūkinei veiklai vykdyti ieškovas perdavė atsakovui patalpas - visą maitinimo paskirties pastatą-kavinę, esančią (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta nauja Negyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 02, kuria ieškovas atsakovui išnuomojo 2/3 tų pačių negyvenamųjų patalpų komercinei veiklai, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 1 740 Lt nuomos mokestį. Šios sutarties terminas buvo nustatytas vieneriems metams, taip pat buvo susitarta, kad jam pasibaigus, terminas pratęsiamas iki 2014-05-01, jei likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos, nei viena iš šalių nepareiškia noro jos nutraukti (sutarties 2.1 punktas). Atsakovas, nepasibaigus sutarties terminui, nuomos sutartį nutraukė nuo 2013 m. vasario 15 d. 2013 m. vasario 14 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas grąžino patalpas ieškovui.
Pasisakydamas dėl nuomos mokesčio, teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktos pažymos apie atsakovo nuomos mokesčio mokėjimą, matyti, kad atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio už 2012 m. lapkričio-gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio-vasario mėn., taip pat nuo 2012 m. birželio mėnesio, mokėdamas nuomos mokestį, nesilaikė sutartyje nurodytų terminų, nuomos mokestį sumokėti iki einamojo mėnesio 10 dienos. Tokiu būdu atsakovas nesilaikė sutarties 2.2 punkte nustatytų reikalavimų ir terminų. Esant tokiai situacijai, ieškovui atsirado teisė reikalauti įvykdyti sutartį – sumokėti nuomos mokestį, o už prievolės termino pažeidimą taikyti netesybas. Pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą nuo 2013 m. vasario 15 d. įspėjimą iš atsakovo gavo tik 2013 m. vasario 5 d., t.y. prieš 10 dienų, o ne prieš vieną mėnesį, kaip nurodyta sutartyje. Tai rodo, kad atsakovas šio sutarties reikalavimo apie sutarties nutraukimą įspėti prieš vieną mėnesį nesilaikė. Todėl konstatavo, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui nuostolius, t.y., negautas pajamas, kurias ieškovas iš anksto numatė gauti ir jų negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nutraukiant sutartį.
Pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, nurodė, kad pagrindo konstatuoti sutartinių netesybų dydį kaip akivaizdžiai per didelį, nagrinėjamoje byloje nėra. Nors dalis prievolės yra įvykdyta, tačiau pavėluotai, vėlavimai buvo nuolatiniai ir ilgalaikiai, skola net nepradėta grąžinti, delspinigiai priteisiami už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį už devynis mėnesius, palyginti su nuomos mokesčio suma, nėra aiškiai per dideli.
Pasisakydamas dėl nuostolių, teismas nurodė, kad sutarties 2.6 punkte šalys buvo numačiusios, jog išnuomotą turtą nuomininkas įsipareigoja nuomotojui grąžinti tokios būklės, koks šis buvo jo perdavimo metu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. 2013 m. vasario 14 d. patalpų priėmimo-perdavimo akte buvo konstatuota, kad perduodamų patalpų sienose paliktos skylės nuo reklamos ir nuo įrengimų pardavimo salėje, neatliktas einamas remontas. Ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, kurioje perduotose patalpose paliktų trūkumų šalinimas iš viso įvertintas 2 954,02 Lt. Joje yra nurodyti skylių užtaisymo, sienų, durų, grotų, turėklų dažymo darbai, grindų plovimas. Tai turto pablogėjimo šalinimo darbai, kurie yra nurodyti patalpų perdavimo priėmimo akte. Tačiau nei viena šalis nepateikė duomenų, kokios būklės buvo perduotas turtas. Patalpų perdavimo priėmimo akte taip pat nėra nurodyta, kokie patalpoje yra mediniai paviršiai ir jų nusidėvėjimo būklė. Todėl ieškovo prašymo priteisti sąmatoje apskaičiuotų medinių paviršių lakavimų darbų vertę – 2 150,24 Lt (su PVM) teismas netenkino.
Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo finansinę būklę. Taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas ir pripažįsta dalį skolos, tačiau per ilgą laiką su ieškovu neatsiskaitė bent iš dalies, o tai lemia, kad sprendimo vykdymo atsakovui išdėstymas neatitiktų lygiateisiškumo principus ir pažeistų ieškovo teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 6 090 Lt skolą ir 182,70 Lt žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; išdėstyti sprendimo vykdymą, įpareigojant atsakovą priteistą sumą mokėti lygiomis dalimis per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, teismo sprendimo skundžiama dalis, kuria iš atsakovo priteista 900 Lt nuomos mokesčio už 2013 m. pusę vasario mėnesio, 803,78 Lt nuostolių, atsiradusių dėl patalpų remonto, 946,56 Lt delspinigių ir 157,06 Lt palūkanų, o taip pat teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais. Pirma, teismas neteisėtai peržengė ieškinio ribas priteisiant 900 Lt nuomos mokesčio už 2013 m. pusę vasario mėnesio, nes ieškovui patalpos buvo grąžintos 2013-02-14 ir atsakovo teisė naudotis šiomis patalpomis baigėsi. Todėl ieškovas turi teisę į skolos grąžinimą tik iki 2013-02-14. Tuo labiau, kad ieškovas gavęs atsakovo vienašalį nuomos sutarties nutraukimą jį priėmė, su juo sutiko ir teisme neginčijo. Antra, ieškovas sudarydamas su atsakovu 2012-05-01 nuomos sutartį Nr. 02, nesudarė patalpų perdavimo-priėmimo akto, kuriame būtų aptarta perduodamų patalpų būklė, todėl neteko teisės reikšti reikalavimų dėl patalpų trūkumų pašalinimo. Trečia, ieškovas prašydamas priteisti ir delspinigius, ir palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą siekia dvigubos atsakomybės atsakovo atžvilgiu. Protingas maksimalus delspinigių dydis šiuo atveju turėtų būti 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. CK 6.258 str. 3 d. įstatymų leidėjas nurodė esminę sąlygą, sudarančią pagrindą netesybų mažinimui, t.y. kai skolininkas įvykdo prievolę iš dalies. Skundžiamame sprendime teisme skolininko prievolės įvykdymą iš dalies laiko nepakankama aplinkybe aiškiai per didelių netesybų mažinimui. Pasisakydamas dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nurodo, kad atsakovo sunkią finansinę padėtį patvirtina Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nutartis, kurioje teismas nustatė, kad įmonė yra skolinga Sodrai, o taip pat yra atsakovas kitose civilinėse bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas teismo prašė priteisti 6 960 Lt skolos, pirmosios instancijos teismas tokią sumą ir priteisė, todėl negalima teigti, kad buvo peržengtos ieškinio ribos. Taip pat nurodo, jog nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi 29 mėnesius, t.y. nuo 2010-10-08 iki 2013-02-14. Atsižvelgiant į tai, apeliantas turėjo atlikti mažiausiai du kasmetinius einamuosius remontus. Pasisakydamas dėl apelianto prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių savo finansinės atskaitomybės dokumentų ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, bei pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2010 m. spalio 8 d. sudarė terminuotą Negyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 01, kuria komercinei ūkinei veiklai vykdyti ieškovas perdavė atsakovui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta nauja Negyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 02, kuria ieškovas atsakovui išnuomojo 2/3 tų pačių negyvenamųjų patalpų, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 1 740 Lt nuomos mokestį. Šios sutarties terminas buvo nustatytas vieneriems metams, taip pat buvo susitarta, kad jam pasibaigus, terminas pratęsiamas iki 2014-05-01, jei likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos, nei viena iš šalių nepareiškia noro jos nutraukti (sutarties 2.1 punktas). Atsakovas, nepasibaigus sutarties terminui, nuomos sutartį nutraukė nuo 2013 m. vasario 15 d. 2013 m. vasario 14 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas grąžino patalpas ieškovui. Todėl teigia, kad jam kilo pareiga mokėti nuomos mokestį tik iki 2013 m. vasario 14 d.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta apelianto poziciją, jog jam atsirado pareiga mokėti nuomos mokestį ieškovui tik iki 2013 m. vasario 14 d., nes ieškovui patalpos buvo grąžintos būtent tą dieną. Tokie argumentai yra teisiškai ir faktiškai ydingi. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, pripažįsta, kad ieškovo informavimas apie sutarties nutraukimą prieš 10 dienų, o ne prieš vieną mėnesį, neatitinka šalių sudarytos nuomos sutarties 5.2.2. punkto. Pažymėtina, kad kiekviena sutartis turi būti vykdoma pagal joje šalių suderintas sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 6. 156 str. 4 d.) arba imperatyvų įstatymo nurodymą. Šalių valia, sudarant sutartį, aiškintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios taikytinos ne tik sprendžiant dėl raštu užfiksuotų sutarties sąlygų reikšmės, bet ir dėl tokia sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų tikrumo, jų privalomumo ir nekintamumo. Pažymėtina, kad šalių sudaryta sutartis nebuvo pakeista, papildyta ar nutraukta abiejų šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, teiginiai, kad ieškovas priėmęs vienašalį sutarties nutraukimą, sutiko, kad sutartis būtų nutraukta nedelsiant, nėra pagrįsti.
Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuo negrąžintos skolos dalies sutartines palūkanas priteisė iki tol, kol skola bus grąžinta, ir šiuo atveju laikyti, kad teismas taikė dvigubą atsakomybę, yra nepagrįsta. Procesinės palūkanos pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. iš atsakovų priteistos nuo visos priteistos sumos (įskaitant priteistas palūkanas ir delspinigius) pagal įstatymą, tuo tarpu palūkanos pagal sutartį – nuo negrąžintos skolos sumos.
Nepagrįstais laikomi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino delspinigių sumos, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką ir nenustatė pagrindų mažinti šalių sutartą netesybų dydį.
Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu individualiu atveju įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (Lietuvos Respublikos CPK 17 str.). Kaip matyti, poreikį išdėstyti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymą atsakovas grindžia sunkia savo finansine padėtimi, kuriai pagrįsti į bylą pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nutartį. Anot atsakovo, šioje nutartyje nustatyta, kad įmonė yra skolinga Sodrai, o taip pat yra atsakovas kitose civilinėse bylose. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šie duomenys realiai nepagrindžia, kad dabartiniu metu skolininkas yra faktiškai nepajėgus iškart sumokėti ieškovui priteistą sumą (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Pažymėtina, kad turtinę padėtį apibrėžia ne tik skolos kitiems kreditoriams, tačiau ir gaunamos pajamos, nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos pas trečiuosius asmenis. Atsakovas nepateikė teismui jokių savo finansinės atskaitomybės dokumentų.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ritora“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas prašo priteisti 1500 Lt už atsiliepimus į apeliacinį skundą surašymą ir pateikė minėtų išlaidų buvimą patvirtinančius įrodymus (b.l.l. 118-120). Šis ieškovo reikalavimas tenkinamas CPK 98 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo UAB „Ritora“ 1500 Lt atstovavimo išlaidų.