Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-28 · Civilinė byla Nr. e2A-238-773/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
e2A-238-773/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10125-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
Ieškovas
K. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-238-773/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10125-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B., atstovaujamo advokato J. J., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės 14 937 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad jam 2015 m. gegužės 28 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, t. y. jis buvo kaltinamas tuo, jog 2015 m. balandžio 4 d., patruliuodamas kartu su G. V., paėmė 20 Eur kyšį, vėliau kaltinimo aplinkybės pakeistos tuo aspektu, kad ieškovas sėdėdamas automobilyje matė, kaip jo kolega paėmė kyšį, tačiau apie daromą nusikaltimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, toliau – BK, 225 straipsnio 4 dalis). Nurodė ir tai, kad 2015 m. liepos 30 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, t. y. jis buvo kaltinamas tuo, jog savanaudiškais tikslais, siekdamas patraukti M. T. atsakomybėn, tyčia sustabdė jo vairuojamą automobilį ir apkaltino padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus (BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad ieškovui nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2017 m. vasario 3 d. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 būrio vyresniojo patrulio pareigų. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. ieškovo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Ieškovas į darbą grąžintas nuo 2017 m. vasario 3 d. Ieškovas nurodė, kad dėl kyšininkavimo jis buvo išteisintas, nes nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų ieškovas buvo išteisintas, nes teismai konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovo nuomone, išteisinimo pagrindai neabejotinai leidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą, turėjusį esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t. y. nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu pradėjimui, vėliau nepagrįstam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Pasak ieškovo, dėl nušalinimo nuo pareigų jis neteko 14 937 Eur darbo užmokesčio ir patyrė 2 000 Eur neturtinės žalos, kuri atsirado dėl ieškovo reputacijos ir gero vardo pažeminimo, patirto streso, nuolatinio nerimo dėl baudžiamojo proceso. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas K. B. neįrodė, kad jam taikyta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų, buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Atsakovės atstovės nuomone, šiai procesinei prievartos priemonei paskirti ir taikyti bei kitiems procesiniams veiksmams ieškovo atžvilgiu atlikti faktinių duomenų pakako. Tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, pasak atsakovės, savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, taikyta procesinė prievartos priemonė ir visi kiti susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Ieškovas K. B. nenurodė jokių procesinių veiksmų neteisėtumo pagrindų. Ieškovas taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio neturtinės žalos atsiradimo faktą bei jos dydį. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas K. B. nuo pareigų buvo nušalintas esant pakankamai duomenų, teikiančių pagrindą kaltinti ieškovą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Teismų nutartys, kuriomis buvo išspręstas ieškovo nušalinimo nuo pareigų klausimas, buvo motyvuotos ir priimtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Pasak atsakovės atstovės, teismai, priimdami sprendimą dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų, padarė pagrįstą išvadą, kad užimamų pareigų ėjimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Vien faktas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atlikdami ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimą, konstatavo, jog šių įrodymų nepakanka pripažinti ieškovą kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, atsakovės atstovės vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepagrįstai ar pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas. Taip pat pažymėjo, kad neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismų, kurie priėmė nutartis dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų, veiksmų nenustatė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyti dvasiniai išgyvenimai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais įrodymas. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti, nes ieškovas K. B. neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu, buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, pasak atsakovės atstovės, savaime nesuponuoja baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo. Pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo nutartyje, kuria ieškovui buvo skirtas nušalinimas nuo pareigų, aiškiai išdėstyti tokio sprendimo motyvai. Pažymėjo, kad teismai tiek priimdami nutartis dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, jos termino pratęsimo, tiek priimdami išteisinamąjį nuosprendį, nekonstatavo taikytos procesinės prievartos priemonės neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas operatyviai, sprendimai baudžiamojoje byloje priimti per trumpą laiką, todėl procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė taip pat nebuvo nepagrįstai ilga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas K. B. neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų ar neveikimo), ieškovo ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovas K. B. buvo įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyšininkavimas), BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento klastojimas ir jo panaudojimas), padarymu. Nustatė ir tai, kad nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (į darbą ieškovas grąžintas 2017 m. vasario 3 d.) ieškovui buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų. Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo K. B. atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyšininkavimas), buvo pradėtas gavus liudytojos pranešimą apie tai, jog vairuotojas policijos pareigūnui davė 15 Eur kyšį. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalies (piktnaudžiavimas tarnyba) ir BK 300 straipsnio 1 dalies (dokumento klastojimas ir jo panaudojimas), padarymo buvo pradėtas gavus asmens pareiškimą, kad ieškovas, kartu su kitu asmeniu, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir siekdami asmeninės naudos, neteisėtai jam surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už tariamai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėjo, kad iki pareiškiant įtarimus ieškovui ir kitam, kartu su juo dirbusiam asmeniui, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ne vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas, t. y. buvo apklausti liudytojai, išreikalauti vaizdo įrašai, surašyti apžiūros protokolai, išreikalauta administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga, surinkti kiti duomenys. Teismas konstatavo, kad pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės bei baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą.Teismas, spręsdamas dėl ieškovo K. B. nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo ir teisėtumo, pažymėjo, kad procesinė prievartos priemonė ieškovui buvo taikyta teismo nutartimis. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015 m. liepos 30 nutartimi taikydama ieškovui procesinę prievartos priemonę, pažymėjo, jog ieškovas K. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaip įtariama, padarė pasinaudodamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 būrio vyresniojo patrulio pareigomis. Ieškovui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis buvo susijęs su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais. Nušalinimas nuo pareigų buvo taikytas siekiant, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos būtų greičiau ir nešališkiau ištirtos, jog ieškovui būtų užkirsta galimybė, naudojantis savo pareigomis, daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepasinaudojo BPK įtvirtinta teise apskųsti nutartis dėl procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, taip pat nėra duomenų, jog prašė ją pakeisti.Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas K. B. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios buvo priskiriamos prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai, tai, kad buvo įtariama, jog ieškovas šias nusikalstamas veikas padarė vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, padarė išvadą, kad procesinė prievartos priemonė ieškovui buvo taikyta, vėliau jos terminas buvo pratęstas teisėtai, siekiant įgyvendinti BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus tikslus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad procesinės prievartos priemonės taikymas ieškovo nurodytą laikotarpį buvo neteisėtas ir nepagrįstas.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovui K. B. taikyta procesinė prievartos priemonė buvo neteisėta todėl, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo įtariamas ir kaltinamas ieškovas, buvo kvalifikuotos netinkamai. Pažymėjo, kad netinkamo veikų kvalifikavimo teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, nenustatė. Teismas iš Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio nustatė, kad ieškovas buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, tik todėl, jog pritrūko įrodymų, patvirtinančių išvadą apie ieškovo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ieškovas buvo išteisintas todėl, kad pritrūko patikimų įrodymų, patvirtinančių tai, jog ieškovas ir kitas asmuo nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Teismas pažymėjo, kad kitas asmuo, kuris dirbo su ieškovu, buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyšininkavimas). Teismas nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą taip pat buvo nustatyta, jog apie sustabdytą automobilį nei ieškovas, nei kitas kartu su juo dirbęs asmuo nepranešė teisės aktų nustatyta tvarka. Šie veiksmai, nors ir nebuvo traktuojami kaip nusikalstama veika, tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, šis faktas byloje nustatytų duomenų kontekste gali būti vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas. Teismas pažymėjo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas K. B. buvo pagrįstai įtariamas ir kaltinamas, kad jis galėjo padaryti nusikalstamas veikas ar dalyvauti jų padaryme. Teismo nuomone, siekiant įgyvendinti BPK 157 straipsnyje numatytus tikslus, buvo būtina tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme taikyti procesinę prievartos priemonę. Tik išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, t. y. ištyręs bei įvertinęs įrodymų visetą, Kauno apygardos teismas galėjo priimti ir priėmė sprendimą, kad ieškovo dalyvavimas nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, padaryme neįrodytas ir kad nepadarytos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė, jog taikant nurodytą procesinę prievartos priemonę buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, grubiai pažeistos baudžiamojo proceso normos. Teismas laikė, kad nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė negali kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovui padarymo bei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas K. B., atstovaujamas advokato J. J., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo K. B. atžvilgiu. Teismas ignoravo baudžiamąją bylą išnagrinėjusių ir išteisinamąjį nuosprendį priėmusių teismų išvadas ne tik dėl ieškovo K. B. nekaltumo, bet ir dėl jam pareikštų įtarimų nepagrįstumo. Pažymėjo, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai pripažino, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad K. B. būtų susitaręs su G. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyšininkavimas), padarymo. Nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ieškovui pareikštus kaltinimus įvertino kaip akivaizdžiai nepagrįstus faktiniais bylos duomenimis ir deklaratyvius. Pažymėjo, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą, teismo konstatavimas, jog byloje nėra jokių duomenų, kad K. B. matė ir suvokė savo kolegos G. V. veiksmus kaip kyšio ėmimą, loginiu aspektu reiškia, jog tokių duomenų niekada ir nebuvo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas K. B. buvo išteisintas dėl jam inkriminuojamų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nusikalstamų veikų padarymo tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti pusė nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų bent menkiausią pagrindą svarstyti dėl ieškovo veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Pažymėjo, kad ieškovui pateikti kaltinimai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami prielaidomis. Pasak ieškovo, baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai pripažino, kad byloje nėra, vadinasi ir nebuvo, jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų teisiamųjų susitarimą tyčia laukti M. T., stabdyti jo vairuojamą automobilį ir suklastoti dokumentą, nepagrįstai surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą už KET pažeidimą. Apelianto nuomone, ieškovo išteisinimo pagrindai leidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bendros rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą, turėjusį lemiamą reikšmę nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu pradėjimui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas turėjo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo K. B. atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, todėl visi proceso metu įvykę jo teisių suvaržymai, taip pat ir nušalinimas nuo pareigų laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Pažymėjo, kad teismo argumentai dėl ieškovo K. B. nušalinimo nuo pareigų tikslingumo, siekiant galimai greičiau ir nešališkiau ištirti galimai padarytas nusikalstamas veikas, neturi jokios teisinės prasmės, kaip ir teismo samprotavimai, jog K. B. išnaudojo ne visas teisinės gynybos priemones, neskųsdamas teismo nutarčių dėl nušalinimo termino pratęsimo. Pažymėjo, kad vieną kartą apskundus ir nepatenkinus skundo, vėlesnis skundimas tais pačiais motyvais nėra prasmingas.Teismas turėjo įvertinti tai, kad valstybė nėra išskirtinis teisinės atsakomybės subjektas ir negali turėti kokių nors imunitetų ar privilegijų. Pažymėjo, kad vykdydami visuomenei reikšmingą pareigą išaiškinti nusikaltimus ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, šią funkciją atliekantys pareigūnai turi teisę taikyti procesinę prievartą ir atitinkamus asmenų teisių suvaržymus. Apelianto teigimu, valstybė kartu turi prisiimti ir riziką dėl šios funkcijos vykdymo metu pasitaikančių pareigūnų klaidų ir neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad apeliantas nuosekliai niekada nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų, neapkalbėjo savęs ar kitų asmenų, nekeitė parodymų, netrukdė tyrimui, nesislapstė. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad baudžiamojoje byloje priėmę procesinius sprendimus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismai padarė klaidų ir netinkamai teisiškai įvertino pradinius duomenis ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir procesinių prievartos priemonių taikymui K. B. atžvilgiu. Pažymėjo, kad teisinėje valstybėje neturėtų būti įmanoma tokia situacija, kai nepagrįstai ir neteisėtai baudžiamąją procesinę prievartą ir žalą patyręs asmuo negali gauti adekvačios kompensacijos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad ieškovas K. B. neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio ryšio. Atsakovės atstovės teigimu, įtarimai ieškovui K. B. buvo pareikšti pagrįstai, remiantis ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija apie ieškovo ir kito asmens galimai padarytas nusikalstamas veikas. Atmestini apelianto argumentai, kad procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų jam buvo taikyta nepagrįstai. Pažymėjo, kad ieškovas K. B. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios buvo priskiriamos prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei įtariamas tuo, jog šias veikas padarė vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas. Be to, ieškovas K. B. neskundė nutarčių, kuriomis buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės taikymas jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieškovas K. B. buvo išteisintas dėl kyšininkavimo tik todėl, jog pritrūko įrodymų, patvirtinančių ieškovo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas K. B. dėl kitų nusikalstamų veikų buvo išteisintas todėl, jog pritrūko patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ir kitas asmuo nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Atsakovės atstovės teigimu, aplinkybė, kad ieškovas buvo išteisintas nurodytais pagrindais, nepatvirtina, jog procesinė prievartos priemonė jam taikyta nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir galimai ją padariusį asmenį daromos tik preliminarios išvados, nes tik teismai gali konstatuoti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir, kad ją padarė konkretus asmuo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsti apelianto argumentai, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu pradėtas nepagrįstai. Pažymėjo, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnyje (kyšininkavimas), padarymo bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė liudininkė I., važiavusi toje pačioje transporto priemonėje su vairuotoju, kuris buvo sustabdytas patruliuojančių pareigūnų – ieškovo ir G. V.. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, Teisingumo ministerijos nuomone, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ieškovas buvo G. V. kolega, t. y. jie kartu dirbdavo ir patruliuodavo. Turint tokią informaciją, ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilo pagrįstų įtarimų, kad apie G. V. elgesį bei netinkamą pareigų atlikimą žinojo ir ieškovas arba jis pats galimai taip pat dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendyje konstatavo, jog pareigūnai G. V. ir ieškovas, vykdydami tarnybines pareigas, nors ir nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau veikė šališkai ir nekompetentingai. Be to, ieškovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. T., tačiau administracinė byla M. T. buvo nutraukta. Atsakovės atstovės vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas galimai tinkamai neatliko savo pareigų ir jo elgesys galimai nebuvo pavyzdingas, kaip reikalaujama iš statutinių pareigūnų. Ieškovas matydamas, kad jo kolega G. V. galimai netinkamai atlieka savo pareigas, turėjo pareigą apie tai informuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybę ar kitus kompetentingus asmenis. Teismas pagrįstai sprendė, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovo atžvilgiu taikytas pagrįstai. Atsakovės atstovės teigimu, aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, savaime nesuponuoja baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartyje, kuria ieškovui buvo skirtas nušalinimas nuo pareigų, aiškiai išdėstė tokio sprendimo motyvus. Kauno apylinkės teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis yra susijęs su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais, jo statusas nėra suderinamas su paaiškėjusiomis aplinkybėmis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, naudojantis turimu statusu. Be to, laikinu nušalinimu nuo pareigų buvo siekiama, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos būtų ištirtos greičiau ir nešališkiau. Nurodė, kad dėl laikino ieškovo nušalinimo nuo pareigų sprendė skirtingi teismai ir skirtingi to paties teismo teisėjai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas operatyviai, sprendimai baudžiamojoje byloje priimti per trumpą laiką, todėl procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė taip pat nebuvo nepagrįstai ilga.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nepagrįstai buvo nušalintas nuo pareigų. Pažymėjo, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovo atžvilgiu buvo taikytas teismo nutartimis, esant pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą įtarti ieškovą nusikalstamų veikų padarymu. Nurodė, kad teismai svarstydami minėtos procesinės prievartos taikymo klausimą nesprendė dėl ieškovo kaltės. Atsakovės atstovės teigimu, teismai, nušalindami ieškovą nuo pareigų, atsižvelgė į tai, kad ieškovui inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo susiję su jo tiesioginių pareigų vykdymu ir ieškovas toliau vykdymas savo pareigas gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog liudytojas E. B. pagal fotonuotrauką atpažino ieškovą K. B., kuris, kaip policijos automobilio vairuotojas, buvo priėjęs ir paprašė 20 Eur kyšio ir gavo 15 Eur kyšį. Pažymėjo ir tai, kad minėtas liudytojas tik teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus ir nurodė, jog neteisėtus veiksmus atliko kitas pareigūnas G. V.. Be to, liudytoja V. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prie jų transporto priemonės priėjo būtent ieškovas K. B.. Nurodė, kad ieškovas K. B. sustabdęs transporto priemonę nepranešė apie tai Patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte numatyta tvarka. Pasak atsakovės atstovės, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių įtarti ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyšininkavimas). Nurodė, kad ieškovas neįrodė ir teismai nenustatė jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teisėjų neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas K. B. buvo kaltinamas šių nusikalstamų veikų padarymu:kyšininkavimu, t. y. tuo, kad patruliuodamas kartu su kitu patruliu G. V. paėmė 15 Eur kyšį iš sustabdytos transporto priemonės vairuotojo E. B. (BK 225 straipsnio 4 dalis);piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumento klastojimu, t. y. tuo, kad patruliuodamas kartu su kitu patruliu G. V., būdami susitarę ir veikdami ben­drai, savanaudiškais tikslais turėdami tikslą piktnaudžiaujant tarnyba neteisėtai fiksuoti tariamą M. T. padarytą admi­nis­tracinės teisės pažeidimą, administracinės teisės pažeidimo protokole tyčia melagingai nurodė, kad M. T. padarė pažeidimą ir tokiu būdu jo atžvilgiu nepagrįstai pri­taikė administracinę atsa­ko­my­bę (b. b. 5 t., b. l. 105–107, BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Nustatyta ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu ieškovą K. B. išteisino (b. b. 5 t., b. l. 158–182). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį paliko nepakeistą (b. b. 6 t., b. l. 60–84). Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai pažeidė bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas, nes ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai byla perduota teismui ir ieškovas neteisėtai buvo nušalintas nuo pareigų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, taip pat ieškovas neįrodė, jog procesinė prievartos priemonė jo atžvilgiu taikyta nepagrįstai ir neteisėtai.Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad pagal nurodytą teisės normą valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį. Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir jose nurodyta praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodyta praktika).

Dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo K. B. atžvilgiu pagrįstumo vertinimo

Ieškovas K. B. tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, remdamasis išimtinai Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, teigia, kad aplinkybė, jog ieškovas buvo išteisintas, sudaro pagrindą konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtus veiksmus pradedant nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš ieškinio ir apeliacinio skundo ribų, tiria, ar ieškovas K. B. įrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtus veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tai, jog asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 57404/08). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Be to, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017). Teisėjų kolegija iš baudžiamosios bylos nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 4 dalis) buvo pradėtas 2015 m. balandžio 13 d. gavus I. V. pranešimą apie tai, jog 2015 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini), automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas davė patruliui 15 Eur kyšį (b. b. 1 t., b. l. 6–7). Nustatyta ir tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis) 2015 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo M. T. pareiškimą dėl pareigūnų K. B. ir G. V. galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi surašant M. T. administracinės teisės pažeidimo protokolą už neva jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. b. 1 t., b. l. 10, 75-77). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti ikiteisminiai tyrimai, kurie 2015 m. liepos 30 d. sujungti, buvo pradėti pagrįstai, t. y. gavus pranešimus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Ieškovas K. B. nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas (CPK 178 straipsnis, BPK 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Nustačius, kad ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagrįstai, būtina įvertinti, ar jie buvo tęsiami esant realiam pagrindui manyti, kad ieškovas K. B. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis buvo įtariamas ir byla pagrįstai perduota į teismą.Teisėjų kolegija iš 2015 m. spalio 13 d. kaltinamojo akto nustatė, kad ieškovui K. B. kaltinimas dėl kyšininkavimo iš esmės buvo grindžiamas liudytojo E. B. parodymais, 2015 m. gegužės 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame E. B. atpažino K. B., kaip pareigūną, kuris iš jo reikalavo kyšio, taip pat kartu su E. B. važiavusių asmenų parodymais (b. b. 4 t., b. l. 89–120). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą kaltinti ieškovą kyšininkavimu ir esant minėtiems įrodymams perduoti bylą teismui. Aplinkybė, kad liudytojas E. B. 2016 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, t. y. atpažino G. V., o ne ieškovą K. B., kaip pareigūną, kuriam jis davė kyšį, nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmus vykdant baudžiamąjį persekiojimą laikyti neteisėtais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas dėl kaltinimo kyšininkavimu buvo išteisintas tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendyje ieškovui pareikštų kaltinimų nelaikė akivaizdžiai nepagrįstais ar deklaratyviais. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nenustatė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas ar padarė BPK pažeidimus. Įvertintina tai, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu kartu su ieškovu patruliavusį G. V. pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšininkavimas). Taigi, pats įvykis (kyšio reikalavimas ir paėmimas iš E. B.) buvo, tačiau E. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pakeitus parodymus ir atpažinus G. V. kaip pareigūną, kuriam buvo duotas kyšis, byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovas matė kaip G. V. paėmė kyšį, kurį pasidalino su ieškovu. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo išteisinimo faktas neįrodžius jo dalyvavimo minėtoje veikoje, savaime nėra pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmus laikyti neteisėtais.Teisėjų kolegija, spręsdama, ar pagrįstai buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota į teismą ieškovą įtariant piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumento klastojimu (BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), iš baudžiamosios bylos duomenų nustatė, kad nukentėjusysis liudytojas M. T. parodė, jog dirbdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniuoju specialistu 2015 m. balandžio 12 d. sustabdė automobilį, kuriame buvo G. V. ir A. K., pastarajam buvo surašytas protokolas, kilo konfliktas ir liudytojas iš G. V., kuris parodė tarnybinį pažymėjimą, suprato, kad gali būti nepagrįstai nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodė ir tai, kad 2015 m. balandžio 16 d. jį sustabdė K. B. ir G. V. dėl tariamo kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. b. 1 t., b. l. 85–87). Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 16 d. M. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę ir sukdamas į dešinę neparodė posūkio signalo bei vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (b. b. 1 t., b. l. 78–79). Iš baudžiamojoje byloje esančio 2015 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog į stebimą gatvės atkarpą rodydamas dešinį posūkio signalą įsuka mėlynos spalvos visureigis Toyota Land Cruiser ir paskui jį įvažiuoja tarnybinis policijos automobilis (b. b. 1 t., b. l. 151–153). Teisėjų kolegija nustatė, kad administracinės teisės pažeidimo byla M. T. atžvilgiu buvo nutraukta 2015 m. birželio 16 d. nutarimu, motyvuojant tuo, kad vaizdo įraše, priešingai nei nurodyta administracinės teisės pažeidimo protokole, matyti, kad M. T. vairuojamas automobilis rodo dešinį posūkio signalą (b. b. 1 t., b. l. 164–165). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs aptartus įrodymus, sprendžia, kad jie buvo pakankami įtarti ieškovą K. B. piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei dokumento klastojimu ir bylą perduoti teismui (CPK 176–185 straipsniais).Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovą išteisinus dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo tuo pagrindu, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, laikytina, jog prokurorai nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų bent menkiausią pagrindą svarstyti dėl ieškovo veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendyje nustatė, jog G. V. buvo šališkas M. T. atžvilgiu, tačiau pareigūnų nekompetenciją ar šališkumą vykdant savo tarnybinius įgaliojimus teis­mas nematė pagrindo vertinti kaip nusikalstamas veikas. Teismas sprendė, kad kaltinamųjų veika nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuos­ta­tas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso taikymas šią veiką padariusiems asmenims K. B. ir G. V.. Kaip minėta, baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą ir tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (nutarties 25 pastraipa). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus įvertino kitaip nei prokuroras, t. y. nelaikė, jog ieškovo K. B. ir G. V. veiksmai sudaro pagrindą jų atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę, nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras vykdydami ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu atlikto neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija įvertina tai, kad ieškovas K. B., baudžiamajame procese buvo pasyvus, neprašė nutraukti ikiteisminio tyrimo, neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų, nors buvo ginamas advokato. Pažymėtina, kad ieškovui pranešus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, jis neteikė prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (BPK 218 straipsnis). Be to, ieškovas ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus dėl įtarimo kyšininkavimu, teigė, kad įtarime nurodyto įvykio iš viso nebuvo, jis automobilio BMW nestabdė (b. b. 3 t., b. l. 139). Tačiau, kaip minėta, baudžiamoje byloje buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai G. V. ir K. B. kaltinime nurodytu laiku buvo kaltinime nuro­dy­to­je vietoje (duomenys neskelbtini) ir vykdė tarnybines pareigas, sustabdė E. B. vairuojamą automobilį BMW ir G. V. buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo (nutarties 28 pastraipa). Be to, Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. nuosprendyje nustatė, kad apie sustabdytą automobilį nebuvo pranešta policijos budėtojui, tačiau teismas šios aplinkybės nelaikė pakankama pripažinti K. B. dalyvavimą šio baudžiamojo nusižengimo padaryme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiomis individualiomis aplinkybės ieškovo elgesys kaip statutinio valstybės pareigūno nebuvo nepriekaištingas, ieškovas K. B. tiek savo neveikimu (pasyviu elgesiu ikiteisminio tyrimo metu), tiek aukščiau nurodytais veiksmais sudarė prielaidas ikiteisminio tyrimo tęsimui ir bylos perdavimui į teismą. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl abiejų ieškovui K. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo pradėtas, tęsiamas ir byla perduota į teismą pagrįstai. Ieškovas K. B. neįrodė, kokius vykdant ikiteisminį tyrimą valstybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kaip pasireiškė jų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas. Tuo tarpu vien ieškovo išteisinimo faktas savaime nesuponuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo vertinimo

Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad procesinė prievartos priemonė ieškovui buvo taikyta, vėliau jos terminas buvo pratęstas teisėtai, nes ieškovas K. B. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios buvo priskiriamos prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai ir šias nusikalstamas veikas jis padarė vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas. Ieškovas K. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažinus, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas nepagrįstai, visi proceso metu įvykę jo teisių suvaržymai, tarp jų ir nušalinimas nuo pareigų, laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Pasak apelianto, nebuvo teisinio pagrindo taikyti jo atžvilgiu procesinę prievartos priemonę. Teisėjų kolegija nurodytus ieškovo argumentus atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus.Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovui K. B. nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2017 m. vasario 3 d., kuomet jis buvo grąžintas į pareigas, buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Nustatyta, kad minėta procesinė prievartos priemonė ieškovui buvo taikyta, vėliau pratęsta motyvuotomis teismo nutartimis. Tiek Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje, tiek Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. balandžio 4 d. nutartyse buvo įtikinamai nustatytos procesinės prievartos taikymo sąlygos ir pagrindai: K. B. kaltinamas keleto nusikalstamų veikų padarymu, tarp kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams, inkriminuotos nusi­kals­tamos veikos yra tiesiogiai susijusios su jo, kaip poli­ci­jos pareigūno įga­lio­jimais, jos galimai pa­da­rytos vykdant savo tiesiogines funkcijas. Teismai laikė, kad užimamų pa­reigų ėjimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti suteiktais įga­lio­jimais ir daryti nau­jas nusikalstamas veikas (4 t., b. l. 5–7, 124–126, 5 t., b. l. 26–29). Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė, kokių aplinkybių teismai neįvertino ar įvertino jas netinkamai spręsdami dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovas K. B. buvo kaltinamas net trijų nusikalstamų veikų padarymu (kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir dokumento klastojimas), kurias jis galimai atliko vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, sudarė pakankamą pagrindą nušalinti ieškovą nuo pareigų (CPK 177, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad nors ieškovas skundė Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį, tačiau teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęstas nušalinimas nuo pareigų, ieškovas neskundė, pritaikytos procesinės prievartos priemonės pakeisti neprašė. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl procesinės prievartos priemonės tęsimo pagrįstumo, taip pat įvertina tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas intensyviai, jo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų: apklausta dešimt liudytojų, kelis kartus apklausti įtariamieji, atliktas atpažinimas pagal nuotrauką, peržiūrėta daug vaizdo įrašų, ištirta gana didelės apimties gauta rašytinė medžiaga, tarp jų, administracinės teisės pažeidimų byla (b. b. 4 t., b. l. 89–120). Atsižvelgdama į baudžiamosios bylos sudėtingumą, bendrą proceso, procesinės prievartos priemonės taikymo trukmę, nutartis dėl šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo, atliktus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad ieškovas K. B. buvo pagrįstai nušalintas nuo pareigų (BPK 157 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad ieškovas K. B. neįrodė jokių konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų, kurie yra būtinoji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai bei teisėtai, ir pagrįstai ieškovas nušalintas nuo pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien išteisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo pripažinti valstybės pareigūnų veiksmus, vykdant ikiteisminį tyrimą, neteisėtais (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasDalė BurdulienėMindaugas Šimonis