Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai D. P., atsakovo Druskininkų savivaldybės atstovui advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybei, atstovaujamai Druskininkų savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų, nevykdant įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010.

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, reglamentuojantis viešojo administravimo subjektų atsakomybę, nustato, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.246 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 dalies, susijusios su žemės sklypu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymo. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu priteisė pareiškėjai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 d. spalio 5 d., tačiau atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi po 2012 d. spalio 5 d. ir nuosavybės teisių atkūrimas užtruko iki 2015 m. rugsėjo 8 d., t. y. iki Druskininkų savivaldybės administracija patvirtino natūra grąžinamų žemės sklypų planus, dėl ko atsirado pagrindas, suteikiantis pareiškėjai teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Savo skundą pareiškėja grindžia antstolės T. G. 2014 m. liepos 2 d. aktu, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kuriose konstatuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdymo faktas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I841-142/2010 pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, atsakovas buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas, neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti ir nutraukus apeliacinį procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. ir 2010 m. liepos 7 d. nutartys), įsiteisėjo 2010 m. liepos 7 d. Taigi atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai nuo 2010 m. liepos 7 d. kilo pareiga vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir jį įvykdyti per tris mėnesius, t. y. iki 2010 m. spalio 7 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 išnagrinėjo ginčą pagal pareiškėjos D. P. skundą, kuriame ji prašė priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos turtinę žalą už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 8 d. – 84990,31 Lt, kurią sudaro UAB „Mobili forma“ mokėjimai už patalpų nuomą, ir priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio (skundo dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti pateikimo teismui) – 30500 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn., kai buvo pateiktas skundas dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, iki 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) – 38 000 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) iki 2010 m. spalio 7 d., kai baigėsi terminas jį įvykdyti, – 4 500 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki visiško 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įvykdymo – pradedant nuo 2 000 Lt už pirmą mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį sumą didinti po 10 procentų. Teismas minėtoje byloje konstatavo, jog Druskininkų savivaldybės administracija nepagrįstai vilkino atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus ir šis vilkinimas tęsėsi ilgą laiką, t. y. nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 d. spalio 5 d., beveik dvejus metus, tačiau, kiek tai susiję su tolesniu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymu, padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad Druskininkų savivaldybės administracija ir toliau nevykdo šio teismo sprendimo ar vykdo jį netinkamai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ar į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl patirtos žalos, dėl teismo sprendimo nevykdymo praėjus trims mėnesiams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 ir prašymas atlyginti neturtinę žalą dėl šių veiksmų buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė T. G. 2014 m. liepos 2 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 3.11.-V007026, kuriuo nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu Druskininkų savivaldybės administracijai nustatytas įpareigojimas – laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu (duomenys neskelbtini), N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai, – yra neįvykdytas (b. l. 12). Antstolės veiksmų teisėtumą patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-357590/2015, kuria buvo palikta galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1112-371/2014 pagal Druskininkų savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės T. G. veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė Druskininkų savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentą, jog teismo sprendimas vykdytinas tik tuo atveju, jei žemės sklype yra laisvos neužstatytos žemės ir nutarė, kad antstolė T. G. pagrįstai konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas neįvykdytas (b. l. 82-85, 86-90).

Bylos duomenimis, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V35-806 patvirtino natūra grąžinamų žemės sklypų planus ir pasiūlė Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos spręsti žemės grąžinimo klausimą (b. l. 100-101). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo sprendimu atsakovas įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje dėl žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 buvo konstatuoti neteisėti Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmai nevykdant įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo ir pareiškėjai D. P. už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 d. spalio 5 d. iš Druskininkų savivaldybės administracijos buvo priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. delsimas įvykdyti minėtą teismo sprendimą dalyje dėl žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tęsėsi toliau, iki 2015 m. rugsėjo 8 d., kuomet Druskininkų savivaldybės administracija patvirtino natūra grąžinamų žemės sklypų planus (b. l. 100). Vadinasi, nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę pareiškėjai iki šio laiko nebuvo užbaigtas. Teismo vertinimu, antstolės T. G. aktas dėl teismo sprendimo nevykdymo, įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotas antstolio veiksmų teisėtumas, sudaro pagrindą išvadai, kad Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmai delsiant įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dalyje, dėl žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), po 2012 d. spalio 5 d. turi būti vertinami kaip neteisėti.

Pareiškėja paaiškino, kad dėl neteisėtų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų patyrė neturtinę žalą - buvo pažeista jos psichinė sveikata, nutrūko socialiniai ryšiai, patyrė sunkumų profesinėje veikloje, nes tapo irzli, menko autoritetas, pasitikėjimas savimi, atsirado baimė, nerimas, įtampa, nemiga, pablogėjo fizinė sveikata, todėl atsirado pagrindas prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (M. prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., S. A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (P. prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (O. prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., S.Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L. O. prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., S. Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grąžinimą nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).

Teismo vertinimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėja patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Būtent dėl neteisėtų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nevykdant savo pareigų, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalėjo būti užbaigiamas, pareiškėja patyrė neturtinę žalą, todėl tarp neteisėtų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/07, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/08, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų praktikoje, apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama į asmens, kuris patyrė žalą, amžių ir sveikatos būklę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005), neteisėtų veiksmų trukmę, ar neteisėti veiksmai yra vienkartiniai ar pasikartojantys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-483/2007), pareiškėjo elgesį ginčo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-367/2007), pažeidimo įtaką tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos teisės buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje, pareiškėjai buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjos patirtus dvasinius išgyvenimus, kurie nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentiniai, įvertinus pažeidimų trukmę, už pareiškėjos patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2000 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, pareiškėjai D. P. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.