Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui patikslintas ieškinys ir šaukimas į teismo posėdį įteikti elektroniniu paštu per jo seserį, kuri patvirtino, kad perdavė atsakovui siųstus procesinius dokumentus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, šalių sūnaus K. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes atsakovas yra nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi, neteikia jam išlaikymo. Palaiko ieškovės reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Atsakovas neteikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl atsižvelgiant, kad ieškovė šiuo metu viena augina sūnų, nedirba, atsakovo galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo yra didesnės.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų K. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaikas yra beveik 1,5 metų amžiaus, nuo 2017 m. gegužės mėnesio gyvena tik su mama, kuri juo tinkamai rūpinasi, tarp jų yra susiklostęs artimas ryšys. Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas sūnumi nesirūpina ir jo neišlaiko. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė atsiliepimo, todėl jo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (LR CK 3.169 straipsnis).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 400 Eur). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems sūnaus poreikiams per mėnesį mažiausiai reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro 130 Eur buto nuomai, neatskaičius jai tenkančios dalies, 140 Eur mokesčiams, neatskaičius jai tenkančios dalies, 35 Eur sauskelnėms, 10 Eur servetėlėms, 50 Eur pieno mišinukams, 7 Eur kirpyklai, 80 Eur maistui, 50 Eur rūbams, 20-30 Eur žaislams, 20 Eur pramogoms, 100 Eur neplanuotoms išlaidoms. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad vaikas lanko Yamaha muzikos mokyklą, kurios mėnesinis mokestis yra 18 Eur. Šalių sūnus taip pat turi specialiųjų poreikių – jam diagnozuota kojų deformacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2013). Išklausius ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti sūnaus poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

LR CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro 200 Eur socialinė pašalpa ir 90 Eur vaiko pašalpa, kurią gauna iš Jungtinės Karalystės. Atsakovė neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, su sūnumi gyvena nuomojamame bute. Išlaikyti sūnų jai padeda globėjai. Byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra. Atsakovas nuo 2017 m. birželio mėnesio išlaikymo dukrai neteikia.

Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, būdama darbingo amžiaus, nors ir augindama vaiką, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų vaikui stabilias ir finansiškai saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 2000-2600 GBP (2263-2943 Eur). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie turtinę padėtį, jo mėnesines pajamas ir išlaidas, kitus išlaikytinius. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių nurodytą informaciją, akivaizdu, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis skiriasi, atsakovas turi geresnes galimybes prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, tuo tarpu aplinkybė, kad šalių sūnus yra tik 1,5 metų, apriboja ieškovės, vienos auginančios vaiką, galimybes šiuo metu dirbti ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo finansine prasme. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos būklę byloje nėra, todėl jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie turtinę padėtį, visos abejonės dėl jo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes juos tenkinti, yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui K. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2017 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis užtikrins geresnę nei vidutinę vaiko gyvenimo sąlygų kokybę, leis jam patenkinti fizinius bei socialinius poreikius.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (LR CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vieto nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 75 Eur, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo žyminis mokestis sudaro 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75). Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 145,03 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 156 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 145,03 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas (LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. G. 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) ir 145,03 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis Eur 3 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.