Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-469-928/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-04
Bylos Nr.: 1A-469-928/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-0-00110-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: E. S.
Advokatai: Alvyda Rima Medišauskienė

Kategorijos

1.2.20.12Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą (BK 242 str.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-928/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00110-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.12; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nuteistojo E. S. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. S. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėjus 2022 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 (du) mėnesius ir 5 (penkias) dienas terminuoto laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą, E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai ir 5 (penkios) dienos terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 16 d.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. pagal BK 242 straipsnį nuteistas už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. NĮ-22-642 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“ 2023 m. kovo 3 d. išleistas nuo 6.00 val. iki 20.00 val. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku be svarbios priežasties nesugrįžo į įkalinimo įstaigą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad paties kaltinamojo E. S. prisipažinimas ir baudžiamojoje byloje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nustatytu laiku be svarbios priežasties nesugrįžo į įkalinimo įstaigą ir tokiu būdu padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, taip pat į tai, jog į kalėjimą E. S. buvo sugrąžintas po daugiau kaip mėnesio laiko, kai turėjo sugrįžti į kalėjimą iš laikino išvykimo į darbo vietą. Atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: 1) apsvarstyti galimybę švelnesnei negu numatyta BK bausmei, jam, kaip auginančiam 3 vaikus, taikyti BK 62 straipsnio l dalį, 2 dalies 2, 3 punktus, 3 dalies l, 2, 3 punktus; 2) apsvarstyti galimybę taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 2, 3, 4 dalies nuostatas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 10 punktų bei 6, 7, 9 dalių pagrindu numatytų įpareigojimų laikymąsi, bausmės vykdymo atidėjimą skiriant, kad ir maksimaliam terminui, per kurį apeliantas galėtų įrodyti, jog vykdys viską, ką nurodė apeliaciniame skunde, bei gyvens pagal visuomenės moralės normas bei standartus, daugiau nenusikals (žala nebuvo padaryta, civilinių ieškovų nėra, atsižvelgiant į tai turėtų būti svarstoma galimybė dėl švelnesnės bausmės); 3) apsvarstyti galimybę sumažinti ankstesnio teismo skirtą bausmę; 4) pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, iki apeliacijos išnagrinėjimo į intensyvią priežiūrą.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kadangi įrodymais grįstų motyvuotų išvadų šiame nuosprendyje nėra. Kauno apylinkės teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją bei jos aplinkybes, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas lėmė, kad netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, teismas, neturėdamas objektyvių įrodymų, negalėjo nuosprendyje nurodyti, kad jo teisme išdėstytą poziciją reikia laikyti kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o jo kaltė neva visiškai įrodyta byloje surinktais tiesioginiais įrodymais, Taigi, vertinant nukentėjusiojo parodymus, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis (daugiau ar mažiau) yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, kad jis sąmoningai ar nesąmoningai gali pervertinti jam grėsusį pavojų, žalos dydį ir pan. Šiuo atveju šioje byloje nebuvo nei nukentėjusiųjų, nei padaryta žala, nepareikšta civilinių ieškinių.

3.2. Pažymi, kad teismas savo išvadų visiškai nemotyvavo. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju vertindamas įrodymus teismas vadovavosi prieštaringais duomenimis ir padarė kategoriškas išvadas dėl jo kaltės. Teigia, kad, priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos nuosprendyje, byloje pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad jis padarė nusikalstamą veiką veikdamas tyčios principu. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, vertindamas byloje surinktus įrodymus atsietai vienus nuo kitų, dalies jų apskritai neįvertindamas, pažeidė BPK reikalavimus įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Šalies argumentai

3.3. Toliau skunde teigiama, kad baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, reiškiantis, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (B. M. and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).

3.4. Toliau nurodoma, kad nuosprendis subendrintas su anksčiau priimtu nuosprendžiu, kai šis yra neįsiteisėjęs. Teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į veikos pavojingumą ir rūšį, kas turi įtakos skiriant bausmę, bausmės dydį ar parenkant jos rūšį, neatsižvelgė į nusikaltimo tikslus, jog tai buvo žmogaus iš nevilties noras pamatyti naujagimį, savo biologinį vaiką, bei padėti sugyventinei, dėl ko nepagrįstai padarė išvadą dėl tyčios ir tikslo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad yra mažamečiai vaikai, dėl ko gali būti skiriama švelnesnė bausmė negu numatyta BK. Sugyventinė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl neturi galimybės įrodyti, jog vaikai yra jo.

3.5. Apeliantas teigia, kad paskirta bausmė neatitinka nei standartų, nei teisingumo principų ir yra per griežta, nes iki ankstesnės bausmės pabaigos buvo likęs mėnuo laiko, tačiau teismas neatsižvelgdamas į veikos sunkumo laipsnį, bausmes sudėjo sudėjimo būdu nepaisydamas nusikaltimo esmės, aplinkybių, tikslo, taip pat atimdamas viltį greičiau išeiti į laisvę, taisytis bei auginti vaikus, manydamas, kad kils grėsmė, jog jis pabėgs ar panašiai, kai jo tikslas buvo ne nusikalsti, o tiesiog grįžti pas savo vaikus, nors ir dėl veikos, kuria yra kaltinamas, pats prisistatė pas (duomenys neskelbtini) pareigūnus, kad grąžintų jį atlikti likusios bausmės dalies Lietuvoje, kas parodo, jog nebuvo tyčios ar siekio naujai nusikalsti, o tik tikslas pamatyti naujagimį, kas labai turėjo įtakos jo psichinei, emocinei būsenai ir privedė prie nepažabotų veiksmų, dėl kurių, žinoma, labai gailisi. Pažymi, jog nebuvo paisoma, jog jis visiškai pripažino kaltę ir detaliai viską paaiškino. Yra jaunas, turi 3 vaikus, nori siekti perspektyvos gyvenime su vaikais, juos auginti ir ypač dabar pasirūpinti naujagimiu, daugiau nenusikalsti, reabilituotis. Turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Iš karto paleistas į laisvę susiras darbą, turi vairuotojo teises. Iki ankstesnės bausmės buvo likę mažiau nei mėnuo.

3.6. Pabrėžiama, kad teismas neapsvarstė galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį, pasinaudodamas tuo, jog šiuo metu jis yra įkalintas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti ir palaikė jame išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio ir jame reiškiamų reikalavimų visumos, vienas pagrindinių nuteistojo E. S. prašymų yra švelninti jam paskirtą bausmę. Tame tarpe dėstomi argumentai, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas vadovavosi prieštaringais duomenimis, o byloje pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad jis padarė nusikalstamą veiką veikdamas tyčios principu.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis E. S. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 242 straipsnį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko tinkamą bausmės rūšį ir nustatė jos dydį.

9. BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Skundžiamu nuosprendžiu E. S. buvo nuteistas už tai, kad be svarbios priežasties nustatytu laiku, t. y. 2023 m. kovo 3 d., iki 20 val., negrįžo į įkalinimo vietą.

10. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“, nuteistajam E. S., gim. (duomenys neskelbtini) leista nuo 2023 m. kovo 1 d. išvykti dirbti, nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytu laiku ir maršrutu - į UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41). Iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų išleidimo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-02-23 paskyros Nr. 007 matyti, kad 2023-03-01 - 2023-03-31 E. S. numatytas kelionės maršrutas (duomenys neskelbtini). Darbo laikas nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Išėjimo laikas 6.00 val., sugrįžimo laikas 20.00 val. (1 t., b. l. 49-54). Be to, 2023 m. vasario 28 d. nuteistasis E. S. pasirašė pasižadėjimą sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą Nr. SV-22-7092 iš kurio matyti, jog E. S. pasižada jam nustatytu laiku sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą iš trumpalaikių išvykų už jos teritorijos ribų, nedelsdamas pranešti telefonu pataisos įstaigos administracijai, jeigu nenumatytos priežastys sutrukdytų jam laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietą, o sugrįžęs pateikti pavėlavimo priežastį patvirtinančius dokumentus. Pasižada nepažeisti viešosios tvarkos ir trumpalaikės išvykos metu laikytis pataisos įstaigos administracijos nustatytų elgesio taisyklių, su kuriomis buvo supažindintas prieš išvykstant iš laisvės atėmimo vietos. Yra įspėtas dėl baudžiamosios ir drausminės atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (1 t., b. l. 55). Nepaisant to, nuteistasis 2023 m. kovo 3 d. nuo 6 val. buvo išleistas iš įkalinimo vietos į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau iš darbo iki 2023 m. kovo 3 d. 20 val. į bausmės atlikimo vietą negrįžo, telefonu neatsiliepė (1 t., b. l. 6, 36). Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. S. 2023 m. balandžio 11 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, o 2023 m. balandžio 12 d. apie 1.30 val. nuteistąjį E. S. (duomenys neskelbtini) pareigūnai perdavė Rokiškio rajono PK. Organizuotas E. S. parvežimas į pataisos įstaigą. Minėtas nuteistasis į pataisos įstaigą parvežtas apie 6.30 val. iš Rokiškio rajono PK. Patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir greitojo tyrimo priemone „testu“, nustatytas 1,30 promilės girtumas, testas neigiamas (1 t., b. l. 22-23).

11. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis iš esmės neginčija tų faktinių aplinkybių, kad būdamas laikinai išleistas iš bausmės atlikimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku į ją negrįžo, tą patvirtina ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai, tačiau apeliuoja į tai, kad tai darė neturėdamas tyčios, tiesiog norėjo pamatyti savo vaikus ir turėjo jais pasirūpinti. Atsakant į šiuos skundo argumentus aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo kaltės pagal BK 242 straipsnį, šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalaujama, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to, negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste jokių svarbių negrįžimo į įkalinimo vietą priežasčių E. S. nenurodo išskyrus norą aplankyti savo nepilnamečius vaikus, kas iš esmės negali būti traktuojama kaip pateisinama priežastis negrįžti tolimesniam bausmės atlikimui. Nuteistasis E. S. žinojo, kad turi grįžti į įkalinimo vietą 2023 m. kovo 3 d. iki 20.00 val., tačiau sąmoningai pasirinko kitą savo elgesio variantą, dar labiau išvyko net iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir ten praleido daugiau nei mėnesį laiko. Nors apelianto teigimu (duomenys neskelbtini) Respublikoje pats savanoriškai kreipėsi dėl jo grąžinimo į Lietuvą tolimesniam bausmės atlikimui, visgi baudžiamosios bylos medžiaga tokius deklaruojamus geranoriškus apelianto ketinimus paneigia. Kaip matyti iš Valstybinės policijos Žiemgalos regiono valdybos Rytų Žiemgalos nuovados 2-ojo reagavimo skyriaus jaunesniosios inspektorės K. B. pranešimo, 2023 m. balandžio 11 d., 21.23 val. buvo gautas iškvietimas dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), nežinomas asmuo bando įsibrauti į butą. Atvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad kieme randasi žmogus, kuris padarė iškvietimą, I. A., (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad vyriškis pasišalino. Tuo tarpu Žiemgalos operatyvinio valdymo padalinys „Mitava“ pranešė, kad vyriškis randasi šalia esančioje picerijoje „Studio Pizza“ adresu (duomenys neskelbtini), ir nenori iš ten išeiti. Įžengus į piceriją buvo aptiktas aukščiau minėtas vyriškis, atitinkantis I. A. aprašytus požymius. 21.30 val. buvo priimtas sprendimas pristatyti asmenį į Valstybinės policijos Rytų Žiemgalos nuovadą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės nustatymo tikslu. Atvykus į policijos nuovadą buvo nustatyta, kad vyriškis yra Lietuvos Respublikos pilietis E. S., kurio paieška remiantis sprendimo dėl Antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) 34 straipsniu yra paskelbta Šengeno informacinėje sistemoje (SIS). Dėl šios priežasties asmuo buvo perduotas Lietuvos policijos pareigūnams tolimesnių procesinių veiksmų atlikimui (1 t., b. l. 28). Taigi akivaizdu, jog apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo geranoriškumo pačiam prisistačius policijos pareigūnams vertintina kaip jo gynybinė pozicija, norint sušvelninti kilusią baudžiamąją atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Esant šių duomenų visumai, abejoti nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 242 straipsnį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Abejonių tuo, jog E. S. suvokė pažeidęs jam skirto trumpalaikio išvykimo tvarką, negrįždamas atlikti bausmę suvokė jog taip jis pažeidžia nustatytą tvarką, pats griauna pasitikėjimą juo, tačiau sąmoningai siekė negrįžti į bausmės atlikimo vietą, teisėjų kolegijai nekyla.

13. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

14. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

15. Pagal BK 242 straipsnį, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam E. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas devintąjį kartą už tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurį padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Įvertino, kad E. S. kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo vietoje vidaus tvarkos taisyklių nustatytus režimo reikalavimus pažeidė du kartus, skatintas nebuvo. Be to, įvertintos ir tos aplinkybės, jog E. S. į bausmės atlikimo vietą buvo sugrąžintas tik po daugiau nei mėnesio laiko, kai turėjo sugrįžti į įkalinimo įstaigą iš laikino išvykimo į darbo vietą. Apylinkės teismas E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgdamas į visa tai bei įvertinęs, kad anksčiau skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės savo tikslų nepasiekė, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. S. parinko laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį už straipsnio sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju E. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Apeliantas turėdamas kalėjimo administracijos pasitikėjimą bei žinodamas apie iš jo reikalaujamą elgesį, tiek apie gresiančią atsakomybę, pats pasirinko teisei priešingą veiką, todėl tik E. S. skirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde savo nusikalstamus veiksmus bando pateisinti noru pamatyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam E. S. skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę švelninti. Akivaizdu, kad nuteistajam E. S. tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžio parinkimą lėmė jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas.

16. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde prašo apsvarstyti galimybę švelnesnei negu numatyta BK bausmei, jam, kaip auginančiam 3 vaikus, taikyti BK 62 straipsnio l dalį, 2 dalies 2, 3 punktus, 3 dalies l, 2, 3 punktus.

17. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t. y. dvi ar daugiau), bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

18. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, remiantis BK 62 straipsniu. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nuteistasis E. S. savo noru neatvyko pas teisėsaugos institucijas ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, priešingai, tik po daugiau nei mėnesio laiko buvo sulaikytas kitoje šalyje pagal gautą iškvietimą bei perduotas Lietuvos policijos pareigūnams. E. S. padaryta nusikalstama veika žalos, kuri galėtų būti pašalinta ar atlyginta, nesukėlė. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Byloje taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, būtinų siekiant švelninti nuteistajam paskirtą bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau kitų BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, nėra ir nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose išvardytų aplinkybių. Nors nuteistasis apeliuoja į tai, kad augina tris nepilnamečius vaikus, tačiau jokie tai patvirtinantys oficialūs rašytiniai duomenys nepateikti, išskyrus fotonuotraukas. Taip pat nenustatytos ir tos aplinkybės, jog dėl E. S. paskirtos įstatyme numatytos bausmės, jų nebūtų kam prižiūrėti. Juolab, kad pats nuteistasis patvirtino, jog vaikai gyvena su mama, duomenų, jog vaikų motinai būtų apribotos motinystės teisės, byloje nėra. Taigi įvertinus išdėstytą, šioje byloje nėra pagrindo nuteistojo E. S. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų.

19. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta, daro išvadą, jog apelianto nusikalstami polinkiai sušvelninus jam skirtą bausmę nagrinėjamu atveju nebus pakeisti, todėl skundo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, atmeta kaip nepagrįstus.

20. Dėl bausmių bendrinimo aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę, todėl nuteistojo prašymas netaikyti bausmių bendrinimo netenkinamas. Tuo tarpu BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju, priimant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį, juo paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, buvo subendrinta visiško sudėjimo būdu, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, pridėta visa neatliktos bausmės dalis (2 mėnesiai 5 dienos), paskirta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį ir E. S. skirta galutinė subendrinta - 8 (aštuonių) mėnesių ir 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Priešingai apelianto skundo argumentams, aukštesnės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo šiuo atveju sumažinti ankstesnio teismo skirtą bausmę ar ją peržiūrėti. Minėtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju jis ir buvo vykdomas iki neteisėto E. S. pasišalinimo iš įkalinimo vietos, nebaigus vykdyti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

22. Toliau aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį taisykles, įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės - bendrieji bausmių skyrimo pagrindai - kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

23. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo sprendimo, bendrinti E. S. bausmes visiško sudėjimo būdu, nemotyvavo, tik skirdamas bausmę už BK 242 straipsnį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, E. S. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – recidyvistas, taip pat kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Tačiau iš aukščiau aptarto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo matyti, kad aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad E. S. prieš priimant skundžiamąjį nuosprendį buvo teistas aštuonis kartus – daugiausiai už nusikalstamas veikas susijusias su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, viešąja tvarka, bei žmogaus sveikata. E. S. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir kiekis, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo. Nepaisant jam skiriamų griežtų, su realiu laisvės atėmimu susijusių bausmių, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas. Pažymint, kad naują nusikalstamą veiką E. S. padarė būdamas recidyvistu bei atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 65-78). Kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai, du kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas (1 t., b. l. 59-61). Įvertinus visa tai darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė E. S. taikyti visišką bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir įvertinus aplinkybes, kad apeliantas nuo pat pradžių davė parodymus ir prisipažino bei gailėjosi dėl nusikalstamų veikų, tačiau E. S. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės vis tik patvirtina, kad apylinkės teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas yra teisingas. Taigi, apylinkės teismas nuteistajam E. S. taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, visas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes įvertino parinkdamas bausmės dydį.

24. Dar vienas apelianto skundo prašymas susijęs su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu jo atžvilgiu. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju žemesnės instancijos teismui visiškai pagrįstai nebuvo pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai E. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

25. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nors E. S. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta subendrinta 8 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė, dėl ko yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teisiamas devintą kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naują nusikalstamą veiką bausmės atlikimo metu, laisvės atėmimo įstaigos charakterizuojamas neigiamai, be to, iš ankstesnių teistumų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau įvykdžius naują veiką jis buvo panaikintas. Įvertinus išdėstytą, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus E. S. bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti E. S. paskirtos bausmės vykdymo.

26. Neigiamos pasekmės yra laikytinos adekvačiais padariniais padarytoms nusikalstamoms veikoms ir vien tai, kad paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis yra nepriimtinas nuteistajam, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, savaime nėra pagrindas teigti, jog E. S. paskirta neadekvati bausmė. Aptariamu atveju akivaizdžiai konkuruoja nuteistojo interesai patirti kuo mažiau suvaržymų bei praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtų bausmių švelninimas jas padarytų per švelniomis ir jos nebūtų pakankamai efektyvios, siekiant teigiamai paveikti apeliantą.

27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, pateiktą apeliacinį skundą, aplinkybių, teikiančių pagrindą skundą tenkinti ir švelninti nuteistajam skirtą bausmę nenustatė, todėl E. S. skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

28. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. liepos 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-12118 (2 t., b. l. 50-52). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį E. S. sudaro 93,33 Eur, kurios gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

29. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

30. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, skundas atmetamas. Byla nėra didelės apimties (2 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis. Būtinybė skirti E. S. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo E. S. valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. nedirba, stabilių pajamų negauna, šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, turi išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, E. S. turtinę padėtį (nedirba), bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė