Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-09-22 · Civilinė byla Nr. e2-4149-399/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
e2-4149-399/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02908-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Atsakovas
S. C.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“
Advokatai
Ingrida Meiduvienė
Civilinė byla Nr. e2-4149-399/2020Teisminio proceso Nr.2-28-3-02908-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5.; 3.2.6.5. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Reginai Knezevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei,

atsakovo S. C. atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovei R. K.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinį atsakovui S. C. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4489 panaikinimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Areisa“ (toliau ieškovė) ieškiniu prašo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau darbo inspekcijos arba VDI) Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau DGK) 2019 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. DGKS-4489 darbo byloje Nr. APS-111-12665/2019 ir priteisti iš atsakovo S. C. 1500 EUR žalos atlyginimui bei priteisti 5 procentų metines palūkanasuž priteistą` sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo šias aplinkybes: Atsakovas C. S. nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. sausio 31 d. Darbo sutartį Nr. 84. Atsakovas atleistas iš darbo jo prašymu. Pradėdamas dirbti pas ieškovą C. S. pasirašytinai susipažino su Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja saugoti jam perduotas materialines vertybes, patikrinti prekių kiekį ir kokybę, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius, o nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti visą dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktą įforminant perdavimo-priėmimo aktu. 2018 m. liepos 25 d. atsakovas pasikrovė penkis naujus automobilius (du Peugeot Expert markės, Citroen Jumpy markės ir vieną Diverse Pkw markės automobilius) Prancūzijoje, Hordain mieste ir gabeno juos į Prancūzijos miestą Rennes. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto važtaraščio 23 langelyje yra atsakovo parašas.

Iškraunant automobilius 2018 m. liepos 26 d. krovinio gavėjas pastebėjo, kad vienam Citroen Jumpy markės automobiliui, kurio kėbulo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), įlenktas stogas. Pažeidimą krovinio gavėjas užfiksavo CMR važtaraštyje įrašu. Su padarytais pažeidimais atsakovas sutiko, jų neginčijo, prie gavėjo padaryto įrašo pasirašė. Vairuotojas 2019 m. balandžio 8 d. raštu paaiškino, kaip atsirado automobilio apgadinimas. Atsakovas nurodė, kad vežant automobilius svorio neatlaikė viršutinė autovežio platforma ir jai nusileidus buvo apgadintas pirmame aukšte vežto automobilio stogas. Tai įvyko autovežiui važiuojant per duobę.

2019 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) gavo užsakovo Ribotos atsakomybės bendrovės Autologistica Biedermann Vokietijoje 2019 m. balandžio 1 d. Sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su visais žalą patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, jog padaryta žala Citroen Jumpy markės automobiliui, kurio kėbulo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), yra 7335,60 EUR. Šią sumą Autologistica Biedermann išskaitė iš bendrovei mokėtinų sumų už atliktą paslaugą-automobilių pervežimą. Tai patvirtina 2019 m. gegužės 8 d. Mokėjimo nurodymas, kurio grafoje „Mokėjimo paskirtis ir kiti mokėtojo papildomai nurodomi duomenys“ nurodyta išskaitoma iš mokėtinų sumų atsakovo padarytos žalos suma ir sąskaitos numeris. Taigi, dėl didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, neatsargiai važiuodamas per duobę, ieškovo darbuotojas darbdaviui padarė 7335,60 Eur žalą. Žalos padaymo metu ieškovas buvo apsidraudęs krovinių atsakomybės draudimu, tačiau su draudimo kompanija buvo sutarę, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1500 Eur. Tai patvirtina pridedamas 2018-03-19 draudimo poliusas. Šios žalos sumos draudimo bendrovė ieškovui neatlygins. Todėl 1500 Eur sumą ieškovas prašo priteisti iš kalto dėl žalos atsiradimo atsakovo, nes žala ieškovui turi būti atlyginta pilnai.

LR DK 153 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad, jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. C. S. vidutinis darbo užmokesčio dydis buvo 704,99 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio, todėl ji iešieškotina visa. Ieškovas, vadovaudamasis darbo kodekso normomis, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją, su prašymu išieškoti iš atsakovo jo padarytą žalą darbdaviui. Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-4489 darbo byloje Nr.APS- 111-12665/2019 nusprendė, jog ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijai, nes, komisijos nuomone, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, ir tuo pagrindu atsisakė ieškovo UAB „Areisa“ prašymą nagrinėti. Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. DGKS-4489 yra neteisėtas, todėl naikintinas. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl darbo ginčas yra teismingas Panevėžio darbo ginčų komisijoje, kuri nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo UAB „Areisa“ prašymą išieškoti iš atsakovo C. S. 1500 Eur žalą, padarytą darbdaviui dėl darbuotojo didelio neatsargumo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus prašydamas panaikinti minėtą Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą, nes atsakovo darbovietė žalos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) (CPK 411 str. 2 d.), tačiau Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8283-902/2019 atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams ir nurodė, kad ieškovas turi teisę su ieškiniu kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimas yra priimtas 2019 m. liepos 30 d. Ieškovas tikėjosi, kad ieškinį dėl Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo turi nagrinėti Panevėžio apylinkės teismas, todėl kreipėsi į jį. Šiuo metu yra praleistas DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Todėl, vadovaujantis DK 231 straipsnio 2 dalimi, ieškovas prašo teismo ieškinio pareiškimo terminą atnaujinti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas prašo priteisti žalą regreso teise, padarytą neatsargiais atsakovo veiksmais gabenant jam patikėtą krovinį. DK 15 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą DK reglamentuojamiems santykiams. CK 1.125 straipsnio 8 punktas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Žala už atsakovą krovinio užsakovams buvo sumokėta tarpusavio vienarūšių prievolių užskaitymu 2019 m. gegužės 8 d. Tai patvirtina mokėjimo nurodymas, kurio grafoje „Mokėjimo paskirtis ir kiti mokėtojo papildomai nurodomi duomenys“ nurodyta išskaitoma iš mokėtinų sumų atsakovo padarytos žalos suma ir sąskaitos numeris. Todėl ieškovas, nepraleisdamas įstatymo numatyto trejų metų senaties termino prašo teismo regreso teise priteisti iš atsakovo ieškovo patirtą žalą, nes tarp ieškovo ir atsakovo kilo ne tik individualus darbo ginčas bet ir atsirado materialinės atsakomybės teisiniai santykiai, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo tiek DK, tiek CK numato bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė I. Meiduvienė nurodė jog ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti argumentais bei motyvais išdėstytais ieškinyje bei papildomai paaiškino, kad prašo darbo ginčą išspręsti iš esmės ir iš atsakovo priteisti 1500 EUR žalą, tai yra tą dalį kurios neatlygino draudimo bendrovė kaip išskaitos (franšizės), paaiškino jog atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 704,99 EUR, žalą atsakovas padarė dėl didelio neatsargumo, kadangi pasikraunant ir gabenant krovinį neužtikrino jo tinkamos būklės, pasisakė jog buvo vežamas naujas automobilis, nustatęs pasikrovimo metu jo defektus atsakovas privalėjo tai atžymėti CMR važtaraštyje, tačiau to nepadarė. Nesutiko su atsakovo atstovės teigimu jog turėjo anksčiau informuoti atsakovą apie atsiradusią žalą ir nurodė jog to negalėjo padaryti, nes atsakovas išėjo iš darbo dar iki to laiko kol atsakovas gavo pretenziją ir sužinojo jog iš paties ieškovo reikalaujama atlyginti žalą dėl apgadinimo. Ieškovo atstovė nurodė jog atsakovui buvo visi dokumentai verčiami į rusų kalbą, kurią jis supranta ir atsakovas pats rašė paaiškinimą draudimo įvykį forminant ir niekas iš darbdavio, tai yra UAB „Areisa“ darbuotojų nenurodė kaip atsakovas turi įvardinti žalos atsiradimo aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas S. C. (toliau atsakovas) atsiliepimą byloje pateikė 2020 m. rugsėjo 8 d, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra užsienio pilietis, jo gyvenamoji vieta pagal bylos duomenis yra ir (duomenys neskelbtini), dirba jis Lietuvoje registruotoje įmonėje, tačiau jo darbas, susijęs su komandiruotėmis užsienyje, teismas laikė šias priežastis svarbiomis, atnaujino terminą ir atsiliepimą priėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 142 str.).

Atsiliepime atsakovas per savo Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą nurodo šias aplinkybes:

Šalies argumentai

Ieškovo pateiktame ieškinyje dėl darbo santykių metu padarytos žalos atlyginimo nurodoma, kad dėl Atsakovo didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, neatsargiai važiuodamas per duobę, Atsakovas Ieškovui padarė 7335,60 Eur žalą. Šią sumą neva tai išskaitė Autologistica Biederman iš bendrovei mokėtinų sumų už atliktą paslaugą - automobilių pervežimą. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tuo ir pareiškia, kad automobiliai buvo pakrauti ir pritvirtinti laikantis visų saugumo reikalavimų. Atsakovas kaip rūpestingas ir atsakingas darbuotojas ne vieną kartą informavo darbdavį, kad transporto priemonė kuri gabeno krovinį buvo netvarkingos techninės būklės, tačiau Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų bei priemonių, kad sutaisyti gedimus, bet toliau davė nurodymus gabenti krovinius.

Vadovaujantis LR Darbo kodekso ( toliau DK ) 32str. 2 d. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. DK 32str. 3d. pasakyta, kad atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.

Ieškovas ieškinyje reikalauja, kad Atsakovas, vadovaujantis DK 153str. 1 d. atlygintu žalą šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 151 str. sako Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, reiškia žala turi atsirasti dėl teisės pažeidimo, kada neatliekama savo darbo pareigų arba jas atliekama netinkamai. Vadovaujantis LAT 2004 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004, pareiga atlyginti žala pagal DK normas atsiranda tik tada, kai yra visos nurodytosios žalos atlyginimo sąlygos : kaltė, priežastinis ryšys, žala, neteisėta veika. Visais atvejais darbdavys, norintis, kad darbuotojas atlygintų jam padarytą žalą, turi įrodyti, kad yra visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos, nurodytos Darbo kodekso 152 straipsnyje. Darbo procesą, kuriame kyla žalos atsiradimo rizika organizuoja darbdavys, todėl darbdavys negali būti visiškai neatsakingas dėl žalos atsiradimo ir turi prisiimti tokios rizikos padarinius, bet koks prekės sugadinimas negali būti laikomas darbuotojo atlygintina žala. Iš pateiktų teismui dokumentų darytina išvada, kad Ieškovas net nesiaiškino dėl kokios priežasties įvyko žala.

DK 153 str. pirmoje dalyje nustatoma bendra taisyklė, jog darbuotojas privalo atlyginti jo padarytą žalą, bet ne daugiau kaip trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio, [statymų leidėjas nepateikia didelio neatsargumo sąvokos, jo vertinimo kriterijų, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis sąlygomis (LAT 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-180-378/2017). Doktrinoje didelio nerūpestingumo pavyzdžiai nurodomi, kaip pvz.: palikimas neužrakintos transporto priemonės ar kelių eismo taisyklių pažeidimai, kai smarkiai viršytas darbuotojo vairuojamos transporto priemonės greitis. Ieškovo pateikti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo spręsti, kad Atsakovo kaltės forma yra būtent didelis neatsargumas, joks išskirtinai nerūpestingas Atsakovo elgesys nenustatytas, Ieškovo reikalavimas, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžių yra niekuo nepagrįstas. Atsakovas prašo šiuos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis (toliau - CMR) yra privalomas dokumentas, kurį vairuotojas privalo grąžinti po kiekvienos komandiruotės. Dažniausiai vairuotojas daro nuotrauką ir siunčia darbdaviui (vadybininkui ataskaitai). Kaip nurodo pats Ieškovas žala buvo padaryta 2018 m. liepos 26 d.. Ieškovas apie tai žinojo, tačiau nesiėmė jokių teisėtų veiksmų, nei pagal DK 156 str., nei 220 str., kad būtų galima civilizuotai išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. 2019 m. balandžio 11 d. kada darbuotojas buvo atleistas iš užimamų pareigų Ieškovas su atsakovu taip pat nediskutavo dėl žalos atlyginimo, nors žinojo apie žalos egzistavimą. Ieškovas turėdamas daugiametę patirtį šioje srityje tikrai žinojo koks gali būti žalos dydis, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo. Tokie Ieškovo veiksmai suponuoja mintis dėl nesąžiningo Ieškovo elgesio, kuriuo galimai siekiama pasipelnyti. Apie nesąžininga Ieškovo elgesį byloja ir tai, kad Ieškovas apie žalos padarymą sužinojo 2018 m. rugpjūčio mėnesi, gavęs iš Atsakovo CMR važtaraščius, nes pats nurodo, kad pažeidimas buvo užfiksuotas CMR važtaraštyje įrašu, tačiau neprašė pasiaiškinti darbuotojo apie įvyki, bei nepranešė draudimo bendrovei apie įvyki kaip priklauso vieno mėnesio bėgyje. Bendraujant telefonu draudimo agentas nurodė, kad už stogo apgadinimą negali būti išstatyta sąskaita 7335,60 eur, nes pasak jo tokia kaina neproporcinga padarytam transporto priemonės pažeidimui. Todėl tokie Ieškovo veiksmai dar labiau suponuoja mintis dėl nesąžiningo Ieškovo elgesio, kuriuo galimai siekiama pasipelnyti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovė R. K. (toliau atsakovo atstovė) paaiškino, kad atsiliepimo byloje neteikė ilgą laiką, kadangi nepavykdavo susisiekti su atsakovu, kuris ieškinio nepripažįsta visiškai ir prašo jo netenkinti. Atsakovo atstovė nurodė jog atsakovas nesutinka su tuo, kad jis rašė paaiškinimą, kuris pateiktas į bylą, nesutinka su tuo kur buvo pakrautas automobilis, kuris ieškovo teigimu apgadintas, teikia su atsiliepimu atsakovo paaiškinimą jog automobilis buvo pakrautas ant viršutinės platformos ir atsakovas negalėjo padaryti žalos ieškovui. Taip pat atsakovo atstovė nurodė jog bendravo telefonu su ieškovo civilinę atsakomybę draudusios draudimo bendrovės draudimo agentu, kurio pavardės nepamena ir jis aiškino jog draudimo išmoka nemokėta, nes per vėlai ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę ir, kad tokia žala negalėjo būti padaryta, nes apgadinant automobilio stogą negali būti padaryta 7000 EUR žala. Atsakydama į klausimus atsakovo atstovė nurodė jog pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą UAB „Areisa“ teikia dėl to jog patvirtinti ieškovo nesąžiningumą aplamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. DGKS -4489 kuriame nurodyta jog darbdavio inicijuotas darbo ginčas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo nenagrinėtinas, kadangi S. C. gyvena (duomenys neskelbtini), nes taip nurodyta darbo sutartyje, o neginčytinų įrodymų jog jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje nepateikta ir darbo ginčą buvo atsisakyta nagrinėti kaip nepriskirtą DGK kompetencijai.

Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymą, kurioje yra duomenys jog atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Civilinėje byloje yra duomenys, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini) ir procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su pranešimu dėl atsiliepimo) įteikti CPK 123 str. 3 d., 5 d. nustatyta tvarka. Apie parengiamąjį teismo posėdį atsakovui pranešta ta pačia tvarka. Aplinkybę, kad atsakovas tinkamai ir laiku buvo informuotas teismo apie iškeltą civilinę bylą patvirtina ir tai, kad 2019 m. gruodžio 16 d. teisme buvo gautas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau vežėjų sąjungos) prašymas (DOK 47441) laikyti atsakovo atstovu ir siųsti jiems procesinius dokumentus. 2019 m. gruodžio 17 d. gautas vežėjų sąjungos paaiškinimas (DOK 476933) 2019 m. gruodžio 17 d. posėdžiui.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. sausio 6 d. sprendimu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau teismo, byla Nr. e2-214-985/2020) ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Kauno apygardos teismas tenkino ieškovo apeliacinį skundą ir 2020 m. birželio 2 d. nutartimi (byla Nr. e2A-643-773/2020) panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad atsakovo pagrindinė gyvenamoji vieta ieškinio pateikimo metu buvo Lietuvoje ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui.

2020 m. birželio 12 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ir jo metu dalyvavo atsakovo atstovė R. K.. Kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės.

Dėl šių aplinkybių teismas detaliai pasisako ir dėl to, kad atsakovo atstovė R. K. teismo posėdžio metu nurodė jog atsakovas apie bylą nebuvo tinkamai informuotas ir negalėjo jai pasiruošti, teismas su tuo nesutinka dėl sprendime išdėstytų aplinkybių.

Dėl darbo ginčo išsprendimo ir žalos priteisimo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad darbo sutartimi 2018 m. sausio 31 d. Nr. 84 ieškovė įdarbino atsakovą (duomenys neskelbtini) , joje yra sąlyga jog darbuotojas atsako už jam patikėtas materialines vertybes ir pilnai atsako už padarytą žalą (10. 1, 10 .2 p.). Tai, kad darbuotojas, šiuo atveju atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą fiksuojama ir vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose (toliau pareiginiai nuostatai) bei Darbo vidaus tvarkos taisyklėse su šiais dokumentais atsakovas buvo supažindintas. Pareiginiai nuostatai išversti į rusų kalbą, kurią kaip posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė moka ir supranta atsakovas.

Pateiktuose dokumentuose dėl komandiruotės: 2018-08-31 įsakyme Nr. 72, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra duomenys jog atsakovas buvo komandiruotėje užsienio valstybėse bei gabeno krovinį dėl kurio apgadinimo kilo ginčas.

2018 m. paaiškinime ir schemoje dėl įvykio (automobilio apgadinimo) atsakovas pasirašė ir nurodė aplinkybes, kad vežant viršutinė platforma neatlaikė svorio bei nusileido ant automobilio stogo ir jį (stogą) apgadino. Paaiškinimas ir schema yra draudimo bendrovės (brokerio) draudusio ieškovo civilinę atsakomybę ir teismas nesutinka su atsakovo atstovės aiškinimu jog paaiškinimo tekstą nurodė ieškovas .

Byloje yra duomenys (2019 m. balandžio 01 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje bendrovė Autologistica Biedermann (Vokietijoje) nurodė ieškovei jog gabenant automobilius (pakrovimo data 2018 m. liepos 26 d.) buvo apgadintas automobilis Citroen Jumpy (duomenys neskelbtini) (toliau automobilis) ir padaryta 7.310,60 EUR žala bei priskaičiuotas 25 EUR administravimo mokestis.

Dėl automobilio apgadinimo buvo atlikta ekspertizė (Dekra ekspertinėje įstaigoje) ir nurodyta išvadose, kad automobilis apgadintas dėl smūgio į stogą ir stogo remontui (darbas, detalės, dažymas) reikalinga suma be PVM (pridėtinės vertės mokesčio) yra 611, 40 EUR , o su (duomenys neskelbtini) 68 EUR. Byloje yra duomenys, kad buvo vežamas naujas automobilis (2018 m. gamybos) ir vežamas 2018 metais. Jo kaina 30.996 EUR ir, kad dėl apgadinimo stogo, automobilis nuvertėjo 6.199,20 EUR, kadangi buvo perklasifikuota iš naujo į dėvėtą ir perklasifikavimo tarifas nurodytas 20 procentų ir įvertinus remonto kainą bendra žala nurodoma 7310,60 EUR.

CMR važtaraštyje yra krovinio vežėjo vairuotojo S. C. pasirašytas įrašas, kad buvo įlenktas gabenamo automobilio stogas.

Teismas pasisako, kad kai kuriuose dokumentuose nesutampa nurodomo apgadinto automobilio spalva, tačiau VIN numeris visuose dokumentuose nurodytas tas pats ir tai reiškia jog dokumentai liečia tą patį ginčo automobilį.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovą (duomenys neskelbtini), gabeno krovinį – naujus automobilius Prancūzijoje ir 2018 m. liepos 25 d. juos pasikrovė, nepadarydamas jokio įrašo dėl krovinio kokybės, o 2018 m. liepos 26 nukraunant krovinį, krovinio gavėjas pastebėjo ir tai atžymėjo CMR važtaraštyje (23 grafa“ jog automobilis ginčo yra apgadintas, to neginčijo vežėjo vairuotojas ir pasirašė CMR važtaraštyje (23 p., grafa), be jokių savo pastabų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui krovinio gavėjas už pervežimo paslaugą nesumokėjo būtent padarytos žalos dydžio sumos (2019 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad buvo padaryta žala gabenant krovinį bei, kad krovinio gavėjas pateikė ieškovei pranešimą ir šios žalos reikalavo bei ją išskaitė iš ieškovui mokėtinos sumos ir galima vertinti jog ieškovė žalą sumokėjo ir atsirado pagrindas jos reikalauti iš darbuotojo kaip žalą padariusio asmens.

Ieškovė apsidraudusi draudimo bendrovėje „Lloyd of London“ Krovinių atsakomybės draudimu dėl naudotų ir naujų automobilių tarptautinio pervežimo, įrašant jog bus atlyginama suma nuo 1500 EUR. Draudimo laikotarpis nuo 2018-03-23 iki 2019-03-23 apima žalos padarymo laikotarpį.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad 2018 m. liepos mėn., tai yra krovinio gabenimo metu kuomet buvo apgadintas ginčo automobilis, atsakovas dirbo pas ieškovą (duomenys neskelbtini). Įsakyme dėl atleidimo iš darbo, 2018 m. balandžio 10 d. Nr. 19/34, nurodyta, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo prašymą, buvo atleistas iš darbo nuo 2019 m. balandžio 11 d. pagal DK 55 str. 1 d. (darbuotojo iniciatyva)

Vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymoje nurodyta jog atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 704, 99 EUR.

Byloje esančiais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Areisa.“ 2019 m. liepos 2 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovo 1500EUR turtinės žalos atlyginimą. 2019 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS- 4489 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijai, sprendė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Konstatavo, kad darbo byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini), kilus ginčui, būtų susitarę, kilusį ginčą nagrinėti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Ieškovė nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu per vieną mėnesį, tai yra 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi ieškiniu dėl darbo ginčo į Panevėžio apylinkės teismą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja atsisakė priimti ieškinį 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi (byla Nr. e2-8283-902/2019) kaip neteismingą tam teismui ir ieškovė 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi ieškiniu į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus (CBP 5644) .

Ieškovė prašo atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą kreiptis ieškiniu į teismą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 231 str. ir teismas pasisako jog terminas vieno mėnesio kreiptis į teismą ieškiniu nebuvo praleistas kreipiantis į Panevėžio apylinkės teismą. Kreipiantis į Marijampolės apylinkės teismą terminas buvo pasibaigęs nežymiai ir teismas jį atnaujino priimdamas ieškinį rezoliucija pasirašyta elektroniniu parašu 2019 m. rugsėjo 4 d. (byla nr. e2-214-985/2020).

Anksčiau aptarti duomenys (Gyventojų registro pažyma) patvirtina, kad atsakovas ieškinio pateikimo metu gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) ir be to dirba kitoje (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra Lietuvoje. Nustatęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinys pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, yra teismingas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, todėl ginčas nagrinėjamas iš esmės. Tuo pačiu pasisakoma, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė prašo priteisti turtinę žalą iš atsakovo S. C. kaip buvusio darbuotojo padarytą darbdaviui UAB „Areisa“ tuo pačiu tarptautinio krovinio vežėjui, kuris teismo vertinimu atlygino turtinę žalą krovinio gavėjui už apgadintą krovinį, tai yra už apgadintą vieną naują lengvąjį automobilį, kuris buvo gabenamas vykdant tarptautinį krovinių pervežimą pagal CMR konvencijos nuostatas.

Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad krovinio apgadinimo metu, atsakovas dirbo pas ieškovę (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas saugoti, išduoti, gabenti materialines vertybes, taip pat priemones, perduotas jam naudotis darbe ir įsipareigoja atlyginti darbdaviui visą su jomis susijusią žalą pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas. Darbuotojas atsako pagal šį punktą nuo minėtų vertybių ar priemonių priėmimo iki perdavimo įgaliotam darbuotojui. Darbuotojas apie jam perduoto turto neišsaugojimą ar sugadinimą turi nedelsdamas pranešti raštu darbdaviui. Darbuotojas atsako už materialines vertybes, patikėtas jam, bei avansu išmokėtus pinigus, atsiskaitymui už prekes ir paslaugas. Darbuotojas neša pilną atsakomybę už padarytą žalą (10.2 punktas).

Nustatyta, kad atsakovas buvo supažindintas su UAB „Areisa“ Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nustatyta atsakovo pareiga parašyti paaiškinimus, jeigu buvo nustatyti krovinio gabenimo pažeidimai, kuriuos nustato krovinio gavėjas ir apie tai atžymi į CMR važtaraštį (5.5 p.). Atsakovas buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose nurodytos vairuotojo – ekspeditoriaus pareigos mokėti savarankiškai pakrauti ir iškrauti į transporto priemonę automobilius, saugiai juos pritvirtinti, kaip nurodyta instrukcijoje (2.1. punktas), žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdyti. Atsakovas buvo supažindintas, jog yra materialiai atsakingas už jam perduotų siuntų bei krovinių nepristatymą ar pavėluotą pristatymą adresatui, jų saugumą (4.5. punktas).

Atsakovas ieškovės. įsakymu Nr. 18/100, 2018 m. birželio 20 buvo komandiruotas iš Lietuvos į Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pervežti automobilius įsakyme nurodytais maršrutais.

2018 m. liepos 25d. atsakovas pasikrovė penkis automobilius Prancūzijoje Hordain mieste ir mieste ir gabeno juos į Rennes miestą taip pat Prancūzijoje. Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašęs atsakovas, neįrašant jokių pastabų dėl krovinio būklės jo pasikrovimo metu. Krovinio gavėjas važtaraštyje (CMR), įrašęs trūkumus krovinio, o būtent atžymėjęs jog įlenktas automobilio Citroen Jumpy, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) stogas. Atsakovas pasirašė CMR važtaraštyje (23 grafoje) be jokių savo pastabų dėl automobilio apgadinimo ir tai reiškia jog sutiko, kad automobilis apgadintas pervežimo metu.

Nustatyta, kad ieškovė žalos padarymo metu buvo apsidraudusi krovinių atsakomybės draudimu. Draudimo laikotarpiu galiojusios draudimo sutarties sąlygos numatė, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui yra 1500 EUR. Šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo apgadintas automobilis. Padaryta žala viršija 1500 EUR.

Atsakovo atstovė R.K. ginčijo jog atsakovas padarė 7335,60 EUR žalą, tačiau pati sutiko jog naujo automobilio stogo remontas gali kainuoti ne daugiau kaip 2000 eurų. Byloje nėra duomenų, kad draudimo bendrovė ieškovei atlygino patirtą dėl automobilio apgadinimo žalą, tačiau draudimo bendrovė neturi pareigos atlyginti ieškovei 1500 žalą (franšizę), kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, buvusio darbo santykiuose žalos padarymo metu, o būtent ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tą sumą, kurios negaus iš draudimo bendrovės kaip išskaitos (franšizės)

Atsakovas atleistas iš UAB „Areisa“ pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Pagal ieškovės pateiktą pažymą atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 704,99EUR.

Vadovaujantis DK 151 straipsniu kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas dirbdamas (duomenys neskelbtini) padarė darbdaviui 1500 EUR turtinę žalą dėl didelio neatsargumo ir pagal DK 153 straipsnį turi atlyginti visą padarytą žalą, kadangi jos dydis neviršija šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumos. Darbo kodeksas didelio neatsargumo sąvokos nepateikia, tačiau pagal teisminę praktiką spęstina, kad dideliu neatsargumu yra laikomi asmens veiksmai, kurių jis nebūtų padaręs, jeigu būtų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo sąlygų.

Ieškovė įrodinėja atsakovo kaltę vadovaudamasi ir su atsakovu pasirašyta darbo sutartimi, kurioje numatyta visiška materialinė atsakomybė. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam DK sutartyje su darbuotoju nebegalima numatyti visiškos materialinės atsakomybės. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. Taigi materialinė atsakomybė prilyginama civilinei atsakomybei. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovei, kaip darbdaviui, būtina įrodyti materialinės atsakomybės sąlygas: 1) žalos padarymą; 2) žalos padarymą darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (neteisėta veika ar neveikimu); 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltę (nagrinėjamu atveju didelį neatsargumą); 5) aplinkybę, kad darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) aplinkybę, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu pažeidimo padarymo metu nėra bent vienos atsakomybės sąlygos, nėra ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę. Pagal pateiktus įrodymus, pirmiausia Vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginius nuostatus vairuotojas - ekspeditorius materialiai atsako už jam perduotų krovinių pristatymą krovinio gavėjui bei jų būklę. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su šiais nuostatais. Iš įvykio paaiškinimo matyti, kad atsakovas iš karto po automobilio rašytame paaiškinimą dėl automobilio apgadinimo neginčijo automobilio apgadinimo aplinkybių.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį 2020 m. rugsėjo 8 d. ir nesutinka su ieškiniu, kartu pateikė paaiškinimą, kad automobilis buvo viršutinėje platformoje ir jis jo apgadinti gabenimo metu negalėjo, tačiau nepateikė jokių įrodymų jog buvo būtent taip kaip nurodo šiame paaiškinime, tai yra nepateikė įrodymų jog 2018 m. liepos 26 d. paaiškinime ir schemoje pasirašė ne jis ar, kad nesuprato kur pasirašo.

Įrodyti nesutikimą su ieškiniu turi atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str., tačiau atsakovas jokių įrodymų nei dėl automobilio apgadinimo mechanizmo, nei dėl žalos dydžio neteikė, jo atstovė teismo posėdžio metu neprašė apklausti liudytoju draudimo agento, su kuriuo, jos teigimu. kalbėjo telefonu, atsiliepime įvardintos aplinkybės jog ieškovė laiku nesikreipė į draudimo bendrovę nepagrindė jokiais įrodymais, neįrodė jog pradėtas ieškovei ikiteisminis tyrimas dėl galimai apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos turi ryšį su šia byla ir teismas daro išvadą, kad atsakovas nesutikimo su ieškiniu neįrodė.

Teismas pasisako, kad atsakovas taip pat neįrodė jog gabeno krovinį techniškai netvarkinga transporto priemone bei, kad apie tai informavo darbdavį (ieškovą byloje) ir, kad tai galėjo turėti įtakos automobilio (krovinio) apgadinimui.

Vadovaudamasis ieškovės pateiktais ir ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė žalos padarymo aplinkybes. CMR važtaraštis patvirtina, jog atsakovas prisiėmė pervežti naują automobilį, pasikrovimo metu žymos jog automobilis su defektais neįrašė CMR važtaraštyje, o iškrovimo metu krovinio gavėjas atžymėjo jog automobilis apgadintas. Tai leidžia daryti išvadą, jog automobilis buvo apgadintas krovinio gabenimo metu dėl atsakovo didelio neatsargumo. Atsakovas buvo supažindintas su krovinių pakrovimo, tvirtinimo taisyklėmis, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir būti atidus. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išsaugotų jam patikėtą krovinį tokios būklės kokios jį gavo pervežti.

Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius žalos padarymo faktą bei žalos dydį, kitas materialinės (civilinės) atsakomybės sąlygas patvirtina CMR važtaraštis, kuriame yra krovinio gavėjo atžyma apie automobilio apgadinimą, žalos nustatymo dokumentai, kuriuose nurodytas žalos pobūdis.

Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) krovinių pervežimas bei jų pasikrovimas ir nukrovimas tuo pačiu ir CMR važtaraščio atitinkamų grafų pildymas buvo jo darbinė (profesinė) veikla, todėl jis priimdamas vežti naują automobilį, turėjo patikrinti išorinę jo būklę ir esant defektams tai atžymėti CMR važtaraštyje, o jei tokių defektų nebuvo krovinį nugabenti taip, kad jų ir neatsirastų. Atsakovas jokių žymų CMR važtaraštyje nepadarė ir teismas daro išvadą jog automobilis, jo perdavimo atsakovui kaip krovinio vežėjo vairuotojui- ekspeditoriui, buvo be apgadinimų

Atsakovas, būdamas profesionaliu vairuotoju ir būdamas atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą, nugabenimą gavėjui ir tinkamą iškrovimą, privalėjo numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio sugadinimo rizikos laipsniui sumažinti, elgtis maksimaliai atsakingai ir rūpestingai.

Teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas materialinės (civilinės) atsakomybės sąlygas.

Atsakovas savo veiksmais padarė turtinę žalą neatsargumu. Padarytos visos žalos dydis, kurį nurodo ieškovas – 7335,60 EUR - viršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydį. Tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Žalos padarymo metu atsakovą ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykiai ir žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbine veikla.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1500 EUR žalos, tai yra franšizę, kurios neatlygina draudimo bendrovė.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. DK 152 str. 1d. įtvirtinta nuostata, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

Viso žalos atlyginimo iš darbuotojo galima reikalauti tik įstatyme numatytais atvejais, atsižvelgiant į kaltės laipsnį bei kitas sąlygas lėmusias žalos atsiradimą. Ieškovas prašo priteisti žalą kaip padarytą atsakovo dėl didelio neatsargumo. Teismas sutinka, kad žala padaryta dėl atsakovo neatsargumo, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad DK 152 str. 3 d. leidžia sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį jeigu nenustato jog ji padaryta tyčia.

Teismas nenustatė, kad atsakovas žalą ieškovui padarė tyčia ir atsižvelgdamas į atsakovo kaltės laipsnį, o būtent į tai, kad žala atsirado dėl atsakovo neatsargumo bei į atsakovo finansines galimybes atlyginti žalą bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, taiko DK 153 str. 3 d. ir priteisia ieškovui iš atsakovo 750 EUR turtinės žalos atlyginimą (CK 6.280 str. 1 d., DK 152 str. 2 ir 3 d).

Dėl palūkanų

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas dalinai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų, proporcinga tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus dėl turėtų išlaidų, o būtent advokato teisinės pagalbos teikimo 350 EUR už ieškinio paruošimą bei 550 EUR už atstovavimą teismo posėdžiuose ir 34 EUR sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 934 EUR sumai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės tenkinama pusė ieškovo reikalavimų, priteisia iš atsakovo ieškovei 467 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo S. C. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Areisa“, juridinio asmens kodas 302916450, buveinės adresas Pasvalys, Mūšos g. 8, 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 467 ( keturis šimtus šešiasdešimt septynis ) EUR bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė