- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 1-264-951/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56864-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Naina Lanzbergienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „M.“ administratore, šiuo metu esanti motinystės atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2016 m. gruodžio 6 d. apie 16.48 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatvės antrąja eismo juosta ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios G. D., tamsiu paros metu esant blogam matomumui nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to, važiuodama toliau per pėsčiųjų perėją, kliudė pėsčiąją G. D., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. D. dėl daugybinių dubens kaulų lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji V. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 6 d. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve jai priklausančiu automobiliu „Audi A4“. Buvo tamsus paros metas, nereguliuojama perėja buvo neapšviesta. Tą sankryžą pervažiavo ne pirma, pati nesuprato, kaip galėjo nepamatyti nukentėjusiosios. Ta pėsčiųjų perėja yra su salele. Kai privažiavo, nukentėjusioji neapsidairiusi žengė nuo salelės į jos važiuojamąją dalį. Įvykio metu buvo tamsu, buvo beveik 17 val., apšvietimas blogas. Liudytojas teigė, kad G. D. buvo sunkiai matoma, liudytojas jos taip pat nematė. Ji matė kitus automobilius. Jos eismo juostoje nevažiavo nei vienas automobilis. Kitoje eismo juostoje važiavo automobilis, tačiau tai jai pasakė liudytojas, ji pati nematė. Ji kito sustojusio automobilio taip pat nematė. Liudytojo automobilį matė, bet jis važiavo už jos. Kai įvyko eismo įvykis, liudytojas irgi sustojo. Kad kas stovėtų ir lauktų salelėje, nematė. Visada vairuoja atsargiai, bet tą vakarą gal buvo šiek tiek išsiblaškiusi, nepastebėjo, nors reikėjo stabtelti. Greitis nebuvo viršytas, važiavo 30-40 km per valandą greičiu, nes tik išsuko iš prekybos centro. Nukentėjusioji irgi šiek tiek kalta, nes buvo tamsiai apsirengusi, pati turėjo įsitikinti, kad saugu eiti per perėją. Kai lankė ją ligoninėje, pati sakė, kad neapsidairiusi įžengė į perėją. Kai pertrenkė, iškvietė greitąją pagalbą, rūpinosi ja, lankė ligoninėje, visą laiką domėjosi jos sveikata. Nukentėjusiosios atsiprašė. Ji pasakė, kad įvyko taip, kaip įvyko, taikysis, ieškos kompromiso. Rūpinosi jos sveikata ir išleidus iš ligoninės, suorganizavo priėmimą į Geriatrijos centrą, bet dukra užprotestavo, sakė patys susiras pagalbą. Dukra surado neprofesionalią pagalbą. Bendravo ir su dukra Vaida. Keista, kad ieškinyje nebuvo atsižvelgta, jog tiek rūpinosi nukentėjusiąja, ji yra būsimų vaikelių mama, jos pajamos mažos. Ieškinio suma yra maksimali. Kas būtų tokiu atveju, jei būtų pabėgusi po įvykio, būtų buvusi neblaivi, nesirūpinusi nukentėjusiosios sveikata. Ieškinio suma yra didoka, neįsivaizduoja, kaip tokią sumą reikia atlyginti. Draudimas nukentėjusiajai pervedė 5000 Eur, galėtų atlyginti dar 5000 Eur. Mano, kad 10000 Eur suma būtų pakankama. Sveikatos neatpirks jokia pinigų suma. Turtinė žala yra per didelė, reiktų atsižvelgti į jos materialinę padėtį ir geranoriškumą. Gavusi grasinančią žinutę, buvo šokiruota, nes nebuvo tas žmogus, kuris piktybiškai elgiasi po eismo įvykio. Pripažįsta, kad pažeidė KET reikalavimus, gailisi dėl to, tikisi, kad bus atsižvelgta tiek į jos, tiek į nukentėjusiosios pusę. Su nukentėjusiąja rado bendrą kalbą. Jos šeima pajėgtų sumokėti 5000 Eur, šiai dienai turi sutaupę 1500 Eur, galėtų sumokėti nors ir šiandien. Taip parodytų, kad nevengia atsakomybės atlyginti žalą. Nuo tos dienos vairuoja labai atsargiai, tas gyvenimo įvykis buvo labai didelė pamoka, kuria vadovausis visą gyvenimą. Gailisi dėl to, kas atsitiko, tikisi susitaikymo ir sveikatos nukentėjusiajai. Šiandien tokia situacija nebepasikartotų, nes sustoja prie kiekvienos perėjos, nors nieko ir nėra. Tas įvykis buvo pati didžiausia pamoka visam gyvenimui. Tai buvo jos nesusikoncentravimas, per vėlus pastebėjimas, kad yra pėsčiasis. Vairuotojo pažymėjimą įgijo daugiau nei prieš 7 metus. Su policija niekada nėra tekę bendrauti, neturi nei vieno nusižengimo. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta žala. Kiek teismas priteis, tiek ir sumokės. Už padarytas klaidas reikia atsakyti. Tik suma labai didelė. Prašo skirti maksimalų laiko terminą civiliniam ieškiniui atlyginti. Bandė taikytis su nukentėjusiąja, kuri sakė, kad nori taikytis, bet nežino kaip. Buvo pasakyta, kad taikysis teisme. Po susitikimo su prokuroru, paskambino nukentėjusiosios dukrai Vaidai, paprašė pasakyti pinigų sumą, kurią galėtų šiai dienai pervesti. Dukra pasakė, kad sąskaitos numerio neduos, teismas nuspręs, kokią sumą atlyginti. Nukentėjusioji kalbėjo kitaip. G. nėra mačiusi. Vieną vakarą gavo žinutę, klausė V. apie G., sakė turi seserį ir žino apie žinutę. Ši žinutė sukėlė baimės jausmą. Su vyru nutarė nieko neatrašinėti ir neskambinti. Mano, kad 10000 Eur būtų ta suma, kuri padengtų nukentėjusiosios išgyvenimus, juolab žinant, kad ateityje medicinines išlaidas padengs draudimo bendrovė. Negalėtų gyventi be vairuotojo pažymėjimo, auginant mažą vaiką, kai vyras dirba, sunku išsiversti be automobilio. Gyvenimo be vairuotojo pažymėjimo neįsivaizduoja. Vaikui 1 metukai, dar nevaikšto, augina jį namuose. Reikia vežti ir pas gydytojus, į mankštas. Laukiasi antro vaiko, vairuotojo pažymėjimas bus dar labiau reikalingas. Rugsėjo mėn. planuojamas antro vaikučio gimimas. Jos pajamos mažos, nukentėjusiajai žalą atlygins iš vyro atlyginimo. Bendros pajamos per mėnesį yra 800 Eur. Tokios sumos nepakaktų keturių asmenų šeimai. Prašo leisti jos vyrui laiduoti už ją, kuris nuo eismo įvykio nuolat ją kontroliuoja, prižiūri jos elgesį. Palaiko vyro prašymą perduoti ją jo atsakomybei. Susituokę yra 3 metus, vyras neturi nei vieno pažeidimo. Teises turi 7 metus. Prieš įvykį vyras visada mokė ją vairuoti atsargiai. Po šio įvykio vyras ją nuolat kontroliuoja. 5000 Eur galėtų atlyginti bent per 2 metų laikotarpį. Nukentėjusioji Geriatrijos centre sakė, kad nenori pasipelnyti iš šio įvykio, svarbiausia jos sveikata, kad jai tinka susitaikymas. G. D. taikytis norėjo. Gal nežinojo, kokią sumą įvardinti, tai nebenorėjo taikytis. Yra dalyvavusi dar viename eismo įvykyje, kai iš šalutinio kelio automobilis trenkėsi į ją. Čia buvo sausio mėn. Žino, koks kūno sužalojimas padarytas nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios dukra V. iki teismo jai nieko nebesakė. Pagal ekspertų išvadas nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Kai lankė nukentėjusiąją, pati matė, kaip ji vaikšto su vaikštyne, sakė, kad bus vežama į sanatoriją, kur toliau vyks gydymas. Reikia laiko, kad sveikata atsistatytų. Gailisi dėl to, kas įvyko. Norėtų kažkam sumokėti dalį sumos, ar advokatei, ar nukentėjusiosios įgaliotam asmeniui.
Laiduotojas V. P. teisme parodė, kad yra vedę 3 metus, tarpusavio santykiai labai geri, darni šeima, neturi teistumų, abu dirba. Abu vairuoja atsakingai, bet tas vakaras gal buvo kitoks. Po įvykio nuolat moko žmoną vairuoti atsakingai. Neturi nuobaudų, žmonai yra autoritetas. Mano, kad būtų tinkamas asmuo, kuris darytų jai teigiamą įtaką. Jų turtinė padėtis sudėtinga, todėl prašo laidavimo be užstato. Kai vaikui sueis 1 metai, žmonos atlyginimas bus mažesnis, nes gaus tik 40 proc. atlyginimo sumos. Jis vairuoja automobilį. Turi vieną automobilį. Žmona jam pasakojo apie eismo įvykį. Vienas kitam nuolat patarinėja. Žmona jo klauso. Tenka vairavimo klausimais patarti, nors ir pati neblogai išmano KET. Sutinka laiduoti, palaiko prašymą. Patarė žmonai, kad pasidomėtų nukentėjusiosios sveikata, važiuotų lankyti jos į gydymo įstaigas. Teko vežti žmoną į ligoninę lankyti nukentėjusiosios. Prie sukauptos 1500 Eur sumos prisidėjo ir jis.
Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ėjo į IKI prekybos centrą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės per perėją. Buvo tamsu, tačiau gatvės apšvietimas jau buvo įjungtas. Perėjo perėją iki salelės, ėjo nuo salelės per perėją link prekybos centro ir pajuto smūgį į dešinę koją, buvo nublokšta automobilio. Atsimena, kad gulinčią ją ant žemės norėjo pakelti, tačiau prašė, kad nejudintų. Jai buvo sulaužyta dešinė koja, reikalinga sudėtinga kojos operacija, kurią atliks Kaune ar Vilniuje. Įvykio metu buvo sutrenkta ir krūtinė (32-33 b. l.).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-06 apie 16.48 val. automobiliu „Opel Vectra“ važiavo iš Aido gatvės, suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sukdamasis sankryžoje, matė, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantis automobilis link (duomenys neskelbtini) gatvės sustojo ir praleido per perėją einančią moterį. Buvo blogas matomumas, pėsčiąją jis taip pat pamatė tada, kai ją apšvietė automobilio, sustojusio ją praleisti, šviesos. Pasinaudodamas tuo, jog automobilis sustojo praleisti pėsčiąją, sukosi į (duomenys neskelbtini) gatvę, tai yra į kairę. Pasisukęs sustojo prie salelės, nes reikėjo praleisti pėsčiąją, be to, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiavo kitas automobilis, kurį turėjo taip pat praleisti. Nuo Tilžės gatvės automobilis „Audi“ važiavo nedideliu greičiu, važiavo antrąja juosta. Moteris perėjo salelę ir toliau ėjo per perėją, atvažiavęs automobilis „Audi“ nuo (duomenys neskelbtini) pusės nutrenkė pėsčiąją, kuri nukrito toliau už perėjos. Paties smūgio nematė, tik išgirdo, pamatė krentančią pėsčiąją. Paties smūgio nematė, nes užstojo antrąja eismo juosta važiuojantis įvykio kaltininkės automobilis „Audi“. Nukentėjusios daiktai, kuriuos nešėsi, rankinė gulėjo jai tarp kojų, o popieriaus ritinys apie 1 m ilgumo, 20 cm storio gulėjo ant salelės, netoli nukentėjusiosios. Prie apklausos prideda schemą (53-55 b. l.).
Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra nukentėjusiosios G. D. dukra. Nori pasakyti, kad mama šiuo metu dar gydosi ir yra slaugos namuose, (duomenys neskelbtini). Gydytojai sako, kad gydymas dar bus ilgas. Nuo 2017-02-20 mamai skiriama reabilitacija į Palangos miestą. Dėl civilinio ieškinio nori pasakyti, kad mama šiuo metu blogai jaučiasi ir ji nori pareikšti civilinį ieškinį. Kadangi mamai kaip nukentėjusiajai priklauso advokato paslaugos, todėl kreipsis dėl advokato paskyrimo civilinio ieškinio surašymui ir atstovavimui, kadangi neaišku, kada mama pradės vaikščioti. Kada pateiks ieškinį - nežino, gali būti, kad po reabilitacijos, teisme (58 b. l.).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, požymiai, nurodyta automobilio padėtis po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai (17-26 b. l.).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai ir kiti jo požymiai (28 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 68/2017(04) nurodyta, kad G. D. dėl daugybinių dubens kaulų lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (40-41 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 8765/2016(01) nurodyta, kad 2016-12-06 17.45 val. paimtame G. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (48 b. l.).
Alkotesterio Nr. 6820 parodymuose užfiksuota, kad 2016-12-06 16.56 val. V. U. (P.) buvo blaivi (59 b. l.).
Vairuotojo pažymėjimo kopijoje nurodyta, kad V. U. (P.) teisė vairuoti kelių transporto priemones (B kategorija) suteikta 2009-03-28 (77 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios V. P. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pati kaltinamoji, duodama paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, liudytojai, taip pat tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog V. P., vairuodama kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to, važiuodama toliau per pėsčiųjų perėją, kliudė pėsčiąją G. D., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. D. dėl daugybinių dubens kaulų lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamoji atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajai. V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. P. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdama neteista (74 b. l.), neturinti galiojančių administracinių nuobaudų (75 b. l.), dirbanti (81 b. l.), šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, besilaukianti antro vaiko, kai numatomas gimdymo laikas 2017-09-28, teigiamai charakterizuojama darbovietės (159, 162-163 b. l.). Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. P. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas kaltinamosios sutuoktinio V. P. prašymas perduoti jam V. P. pagal laidavimą. Jis yra vertas teismo pasitikėjimo – neteistas, administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo, teigiamai charakterizuojamas darbovietės (153, 156-158, 160 b. l.), todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju V. P. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, ji yra neteista, kaip jau buvo konstatuota, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas BK 40 straipsnis ir V. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, ją perduodant V. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamosios elgesį po eismo įvykio.
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė skaudžias pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį kaltinamoji sukėlė būdama blaivi ir tik dėl nepakankamo atidumo, tuo tarpu kitų šiurkščių kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų ji nėra padariusi ir administracine tvarka nebausta, nors teisę vairuoti transporto priemones ji yra įgijusi jau prieš aštuonerius metus. Kas rodo, kad šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinis, o ne tendencingas nustatytų normų pažeidinėjimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo V. P. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, po įvykio ja rūpinosi, ieškojo gydytojų, vyko pas ją į gydymo įstaigą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. P. augina mažametį vaiką, laukiasi antro vaiko, kaip teigė, teisė vairuoti transporto priemones jai yra itin reikalinga dėl šeimyninių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl netaikytinas.
Nukentėjusioji G. D. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš V. P. (123-125 b. l.). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl nusikaltimo ji patyrė rimtus sužalojimus, po atliktų operacijų ligoninėje yra gydoma iki šiol, tęsiama reabilitacija, nustatytas gulimas režimas, yra priklausoma nuo kitų žmonių, nes pati nepajėgia vaikščioti. Gydytojai nurodė, kad sužalota koja yra nebeatstatoma, ateityje funkcionuos tik viena koja. Jaučia nepakeliamą skausmą, todėl nuolat vartoja nuskausminamuosius vaistus. Dėl patirto streso ir nemigos tenka vartoti ir migdomuosius vaistus. Neteko iki tol turėto pilnaverčio, aktyvaus gyvenimo. Taip pat nurodė, kad šiai dienai patiria didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pergyvena tiek dėl fizinės sveikatos ateityje, tiek dėl galimybės vaikščioti ir gyventi visavertį gyvenimą, patiria nepatogumus, nes priklauso nuo kitų asmenų, kadangi iki šiol nepajėgia vaikščioti ir apsirūpinti, patyrė dvasinį sukrėtimą, jaučia emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo ir judėjimo galimybės. Nukentėjusioji G. D. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 23 000 eurų. Atsižvelgdama į tai, kad draudimo bendrovė jai atlygino 5000 eurų neturtinę žalą, iš V. P. prašo priteisti likusius 18 000 eurų.
(duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 30 000 Lt (8688 Eur) iki 80 000 Lt (23 169 Eur) neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai draudikas ir civilinis atsakovas ADB „Compensa V. I. Group“ išmokėjo didžiausią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti – 5000 Eur, bei 144,86 Eur medicininėms išlaidoms padengti (109, 138-141 b. l.). Kaip matyti iš specialisto išvados, eismo įvykio metu nukentėjusiajai G. D. padaryti šie sužalojimai: dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės gūžduobės skeveldrinis lūžis, dešiniojo klubakaulio sparno lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės II-V šonkaulių, dešinės krūtinės ląstos pusės VII, VIII šonkaulių lūžiai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, veido odos nubrozdinimai, dešiniojo klubo srities poodinė kraujosruva. Nustatyta, kad dėl dauginių dubens kaulų lūžių, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (40-41 b. l.). Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos Ortopedijos traumatologijos skyriaus 2016-12-30 epikrizės iš medicininių dokumentų matyti, kad 2016-12-16 nukentėjusiajai padaryta operacija, atlikta gūžduobės osteosintezė rekonstrukcine plokštele ir sraigtais, rekomenduotas gulimas režimas 8 savaites po operacijos (44 b. l.). Iš VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės 2017-03-16 epikrizės matyti, kad išrašant po gydymo G. D. jaučiasi geriau, eina vaikštynės pagalba, įvertinta, kad dešinės šlaunies lenkimas padidėjo nuo 50 iki 65 laipsnių (166 b. l.). Iš VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės 2017-04-01 epikrizės matyti, kad būklė išrašant: jaučiasi geriau, aktyvesnė, eina vaikštynės pagalba, dešinės šlaunies lenkimas padidėjo iki 68 laipsnių (167 b. l.). Abiejose epikrizėse rekomenduojama tęsti išmoktus kineziterapijos pratimus, toliau gydytis pas šeimos gydytoją, konsultuotis pas traumatologą. Taigi, kaip matyti iš epikrizių, nukentėjusiosios būklė po truputį gerėja, reabilitacijos pagalba nukentėjusioji darosi aktyvesnė, jau gali paeiti vaikštynės pagalba, tačiau reikalingas tolesnis gydymasis ir reabilitacija, nukentėjusiosios atstovė advokatė teisme nurodė, kad ateityje bus sprendžiama dėl kojos protezavimo.
Šiuo atveju teismas įvertina nukentėjusiosios G. D. patirtų sužalojimų pobūdį (sunkus sveikatos sutrikdymas), galimus liekamuosius padarinius, ieškinyje nurodytus nepatogumus (gydymasis gydymo įstaigose, skausmas, judėjimo galimybių sumažėjimas ir kt.), padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios kaltės rūšį (dėl neatsargumo), kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo (prisipažino, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, lankė ją gydymosi įstaigoje, dėjo pastangas ja pasirūpinti), atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį (nedideles šeimos pajamas), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Tuo pačiu pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis 2K-52-942/2016). Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, priteisiamų analogiškose situacijose. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, teismas G. D. padarytą neturtinę žalą vertina 15000 eurų. Atsžvelgiant į tai, kad 1500 Eur neturtinės žalos kaltinamoji nukentėjusiajai jau atlygino teisminio nagrinėjimo metu bei tai, kad dalį neturtinės žalos, t.y. 5000 eurų nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, likusi priteistinos neturtinės žalos dydžio suma – 8500 eurų priteistina iš kaltinamosios V. P.. Teismas mano, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka bylos aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato civilinio ieškinio išdėstymo galimybės, nuosprendžiu konkretus laikotarpis, per kurį kaltinamoji turi atlyginti žalą nukentėjusiajai negali būti nustatomas. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio išdėstymo klausimas ateityje galės būti sprendžiamas vykdymo procese.
Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajai G. D. buvo skirta atstovė advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 1 d. patikslinta pažyma Nr. (2.19)NTP-7-6687, iš kurios matyti, kad už G. D. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 187,25 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. D., patyrė išlaidų, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamosios (BPK 103 str.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugoti savininkei V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai jos nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
V. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. P. perduoti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Nukentėjusiosios G. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. P. 8500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinę žalą nukentėjusiosios G. D. naudai.
Priteisti iš V. P. 187,25 Eur valstybei už nukentėjusiajai G. D. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugoti savininkei V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei.
Išaiškinti V. P., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. P., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.