- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- N1-49-899/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01409-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- K. J., E. G.
- Advokatai
- Eugenija Povilaitienė, Sandis Povilauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.11Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai (BK XI skyrius)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiesiems K. J., E. G., nukentėjusiosios K. J. atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis Šiaulių valstybinėje kolegijoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2014-09-01 apie 23.00 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – restorane ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajai K. J., po ko ji prarado sąmonę ir nugriuvo ant žemės, padarė jai poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių sumušimu kaktos kairėje, kairiame skruoste, kairėje lūpoje, sėdmens srityje, kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiajame dilbyje, kairiame kelyje; odos nubrozdinimus nugaros kairėje; viršutinio žandikaulio kairiojo sinuso priekinės sienos lūžį, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio kairiojo sinuso priekinės sienos lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, be to, veikdamas vieninga tyčia 2014-09-01 apie 23.00 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – restorane ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, suduodamas ne mažiau dviejų smūgių rankomis į veidą nukentėjusiajam E. G., paleisdamas į jį kėdę, kuri pataikė į rankas, padarė jam nubrozdinimą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą kairio peties užpakaliniame paviršiuje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, A. B. 2014-09-01 apie 23.00 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – restorane ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų suduodamas kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajai K. J., po ko ji prarado sąmonę ir nugriuvo ant žemės, padarė jai poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių sumušimu kaktos kairėje, kairiame skruoste, kairėje lūpoje, sėdmens srityje, kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiajame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus nugaros kairėje, viršutinio žandikaulio kairiojo sinuso priekinės sienos lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio kairiojo sinuso priekinės sienos lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad rugsėjo 1-osios šventė prasidėjo 18.00 val., pats su draugu atėjo apie 19.00 val. Iki įvykio buvo jau šiek tiek išgėręs. Apie dvyliktą valandą stovėjo lauke, bendravo su panelėmis iš kitos mokyklos, kurios taip pat šventė, atėjo panelės iš jų šventės ir pasakė, kad salėje yra svetimi asmenys, kurie valgo jų pirktą maistą ir geria gėrimus. Kad atėjūnai elgiasi nekaip, pareiškė norą, kad jų nebūtų. Pats vienas nuėjo į apačią, kur buvo šventė. Atėjęs į salę pamatė už stalo stovinčius nukentėjusiuosius. Iš kairės pusės stovėjo abu nukentėjusieji, o T., B. iš galo, priėjo prie jų. Pradėjo aiškintis pirmiausiai su E. G., jam paaiškino, kad jų nenori. E. G. sakė „mes galime susimokėti“, kiek suprato, jie nebuvo susimokėję. Jie neklausė, prasidėjo agresijos protrūkis, todėl ir pats taip pat vietoje nesėdėjo. Pokalbis su E. G. truko minutę – dvi, maksimaliai tris. Pokalbis nebuvo taikus, buvo vartojami keiksmažodžiai. K. J. bandė jį raminti. Kažkas buvęs kairėje pusėje sušuko „visus paguldysim į ligoninę“. Tuo metu atsisukęs pažiūrėti ir gavo smūgį į kairį žandikaulį nuo E. G.. Smūgis nebuvo stiprus, todėl pats atsiraukė žingsniu atgal. Paskui pradėjo judėti link E. G.. Atšokęs pagalvojo keletą sekundžių ir užsimojo. Žengiant žingsnį link E. G. gavo smūgį į pakaušį. Bandė gintis ir gavo smūgį į pakaušį, krisdamas dilbiu kažką kliudė, nes dilbis buvo sužeistas. Nukrito ant žemės, užsidengė galvą ir gavo smūgį į pakaušį. Krisdamas susitrenkė galvą. Daugiau nieko nepamena. Paties tyčinis smūgis nebuvo, nes pats K. J., kaip buvusiai klasės draugei, neturi jokio tikslo suduoti. Jei eitų kovoti prieš kitus vaikinus, tai merginos nepultų, jokios logikos. Žino, kad su dilbiu sudavė griūdamas. Galėjo suduoti K. J., nes ji stovėjo šalia E. G. Mano, kad smūgis padarytas kietu, buku daiktu, galėjo būti paties rankos dilbis, nes visa ranka buvo ištinusi, skaudėjo. Pats gavęs smūgį krito jiems po kojų, kiek pamena, į priekį. Į salę įeinant matė T. M., I., A., E. G., iš kitos pusės B. ir nukentėjusieji, bei už jų dar B. Visų veidų neapžvelgė. Nežino, kodėl M. nurodo, kad patį E. G. pastūmė. Pats iš E. G. juto smūgį į žandikaulį. Gal M. ne taip pamatė, pats juto smūgį į žandikaulį. Nežino, kodėl E. nurodo, kad jai atrodo, kad paties smūgis buvo pirmas. Pats rankomis nemojavo, kol prieš patį nemojavo. Buvo susinervinęs, nes prasidėjo grasinimai, kad paguldys į ligoninę ir dar gavo smūgį, tai kaip reikėjo elgtis. Pasielgė neteisingai, kad lindo toliau į konfliktą, tai pripažįsta. Viešoji veika buvo sutrikdyta, nes konfliktas yra įvykęs viešoje vietoje. Išankstinio tikslo sutrikdyti viešąją tvarką neturėjo, norėjo, kad jo draugai turėtų normalią šventę be konfliktų ir pašalinių asmenų. Gailisi dėl padaryto sužalojimo, nenori jokio skausmo sukelti. Praeityje fizinio smurto prieš kitus asmenis, prieš moterį nėra panaudojęs. Visiškai neįmanoma suduoti E. G. nurodytus smūgius, nes iš po smūgio pats gulėjo be sąmonės ant žemės. Kaip kitoje byloje buvo nurodyta, kad E. G. išvedė K. J., bet kiek žino E. G. buvo didžiausias paties spardymo iniciatorius. Iki įvykio buvo išgėręs 4-5 taureles, tačiau apsvaigęs nesijautė. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) automobilių techninį eksploatavimą, neakivaizdiniu būdu. Studijos mokamos, pusmečiui kainuoja 570 Eur. Be to, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju. Mėnesinės pajamos minimumas, į rankas gauna 300 Eur.
Nukentėjusioji K. J. teisme parodė, kad su A. B. iki 8-os klasės lankė tą pačią mokyklą, iki to įvykio konfliktų nėra buvę. Santykiais neutralūs. Pirminiai parodymai tikslūs. Atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, į mokyklos šventę, kur ten pakvietė draugė S. K. Kartu atvyko E. B., B., P., O. B., E. G., B. B.. Prie įėjimo į salę stovėjo A. B., su juo pasisveikino. Jis tuo pačiu neatsakė, tik ją palydėjo piktu žvilgsniu. S. K. ėjo pirma ir sakė, kad viskas suderinta, t. y. juos priima. Salėje pamatė, kad į salę atėjo A. B. su dviem vaikinais. Į salę A. B. ėjo iš lauko pusės. Savo draugo paprašė išeiti, nes pamatė, kad vaikinai ateina nedraugiškai nusiteikę. Nebuvo taip, kad G. reikštųsi, jam dar pasakė „einame iš čia“, pati nepamena, kad būtų konfliktas. Tada atsisuko ir pajuto A. B. smūgį į veidą, nuo ko prarado sąmonę. Kontakto atskirai pačios ir A. B. nebuvo. A. B. smūgį matė B. B., E. G., B. K., galbūt E. Smūgį sudavė prie stalo. B. B. buvo šalia, apie pusę metro atstumu, G. - gal pusę metro, gal mažiau. A. B. įvykio metu pačiai pasirodė kaip vartojęs psichotropines medžiagas. Draugė B. B. sakė, kad po smūgio nukrito be sąmonės ant žemės, bandė gaivinti, pakėlė, vedė link durų. Kaip pati krito, nežino. Kritimo metu gal sužalojimų atsirado daugiau. Galbūt atsitrenkė į kėdes, bet pati juto tik vieną smūgį, po kurio nieko neatsimena. Jai sudavęs, A. B. puolė ant E. G. buvo sužalota lūpa, nubrozdinimai. A. B. turėjo nukentėti, abu konfliktavo, jei sudavė, gal jis gynėsi. Neįsivaizduoja, kodėl A. B. nurodo, kad E. G. pradėjo konfliktuoti, nes jam nebuvo jokių nusiskundimų. Atsimena tik kuomet buvo prie draugės namų ir draugė dėjo ledo. Pačiai skaudėjo galvą, buvo didelis šokas. Visi siūlė važiuoti į ligoninę, bet šio pasiūlymo atsisakė, galvodama, kad nieko nebus. Bijojo grįžti namo, kad tėvai nematytų tokios, todėl E. G. pasiūlė važiuoti pas jį. Naktį stipriai vėmė, labai skaudėjo galvą, buvo užtirpusi veido pusė. Ryte paskambino tėvams, kurie liepė važiuoti į ligoninę. Nuvažiavus į Moters ir vaiko kliniką, ten pasakė, kad lūžo skruostikaulis ir reikia gultis į ligoninę. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko pilnai. Turtinę žalą sudaro - striukė pirkta vieną dieną prieš įvykį iš „Mango“ parduotuvės Kaune, už ją mokėjo 200 Lt. Striukė buvo iškruvinta, skylutė, taip pat įskilęs telefono ekranas, vaistai, kuriuos išrašė gydytojas, jie buvo perkami nuo galvos svaigimo ir koordinacijos. Kvitus pateikė, vaistus pirko kelis kartus. Po įvykio striukės nebenešiojo. Telefono „S. G. S4“ ekrano dar nekeitė, tačiau žala 540 Lt, nes tam pačiam telefonui yra keitusi ir ankščiau, tuomet mokėjo 540 Lt. Telefonas buvo striukės kišenėje, gal nuo kritimo įskilo ekranas. Telefonas iki įvykio iškritęs ant žemės nebuvo, nes labai saugo savo daiktus, be to, ir kišenė buvo su užtrauktuku. Neturtinę žalą sudaro patirtas stresas. Nemažą laiko tarpą bijojo vyrų žvilgsnių, pamato piktesnį žvilgsnį ir darosi baugu. Veido sritis, kuri moteriai yra svarbiausia, buvo sulaužyta, buvo pažeminta draugų akivaizdoje. Pasekmės išlikusios iki dabar, pabūna ilgiau pasilenkusi ir pradeda dilgčioti. Gydytojas sakė, kad pasekmės dar bus ilgai. Ligoninėje gulėjo 12 dienų, dar savaitę buvo namie. Dabar dirbti yra daug sunkiau, veido viena pusė yra jautri, lūpoje yra guziukas. Visa mokykla žinojo apie įvykį, sakė „čia ji, gavo į galvą nuo B. Vaistus vartojo 2 mėnesius ir daugiau. Šiuo metu vaistų nevartoja. Po įvykio buvo labai didelis skausmas, negalėjo sukąsti dantų valgant skaudėdavo ypač, atrodė, kad dantys nestabilūs. Vienur rašė, kad lūžo „sinusas“, kitur „žandikaulis“, sugijo be operacijos. Ilgai bėgo kraujas iš nosies, sakė, kad kaupiasi skysčiai ir jie turi išsivalyti. Valymas vyko kol buvo ligoninėje. Pradžioje ligoninėje vežiojo su invalido vežimėliu, nes pati negalėjo paeiti. Pačiai buvo padaryta didelė trauma, Šiauliai - mažas miestas ir buvo gėda pažiūrėti kitiems į akis, visi klausinėjo „kaip gavai?“. Kiti sakė „kaip tu neapsigynei?“. Miegoti buvo sunku, pastoviai dar sapnuoja košmarus.
Nukentėjusysis E. G. teisme parodė, kad A. B. nepažįstamas, iki įvykio nematytas. Rugsėjo 1 d. su draugais pakvietė į „(duomenys neskelbtini)“ salę. Ten nuvyko jis, B., B. Atvykus juos pasikvietė į „(duomenys neskelbtini)“ salę, vieni pageidavo, kad jie išeitų, todėl išėjo. Tuomet juos pakvietė S., kuri pasakė, kad pakalbėjo su bendramoksliais ir gali užeiti. Užėjo į salę ir praėjus 10-15 minučių, juos puolė. Pirmas smūgis buvo K. J. A. B. trenkė jai, po to puolė ant jo paties, pats ėmė gintis, įvyko grumtynės, metė į jį su kėdę ir pasišalino iš salės. Tada pribėgo prie K. J. ir ėjo iš salės. A. B. stovėjo tarpduryje ir jam dar trenkė į veidą. Kad sudavė A. B., pats matė, nes jis buvo rankos sprindžio atstumu nuo paties. Kodėl A. B. sudavė, nežino, gal iš pavydo. Pačiam A. B. sudavė maždaug 10 smūgių į veidą, metė kėdę, pats gindamasis gal ir galėjo suduoti A. B.. Šalia stovėjo P., B., K. Ar K. J. nukrito, nematė, nes jai sudavus, smūgiai pasiekė ir patį. Žodinis konfliktas buvo visumoje, kad kartu atvykę su A. B. draugai šaukė, čiupo už rankų, „turite 5 sekundes dingti iš čia“, buvo agresyviai nusiteikę. Jiems pasakė, kad nereikia būti agresyviems, galima taikiai išeiti, todėl po to ir prasidėjo fizinis konfliktas. Draugams čiupo už rankų „eikit iš čia, padėkit stiklines“. Kai kiti asmenys šaukė, A. B. stovėjo be žodžių prie sienos. Pats prieš smūgius stovėjo prie stalo kampo, siena buvo už nugaros. Kėdės buvo iš abiejų stalo pusių. K. J. galėjo griūti įvairiai, atstumas nuo stalo iki kėdžių nebuvo labai didelis. Ji krito ne į jo pusę. Prie K. J. nugriuvusių kėdžių nebuvo, bet tiksliai nepamena. Išėję iš salės sėdo į taksi ir nuvažiavo prie B. namų, ji išnešė ledo, dėjo ant veido ir važiavo pas jį į namus. Visą naktį K. J. negalėjo užmigti, skundėsi, kad pykina, jai skaudėjo galvą. Visą naktį prie jos budėjo. Ryte atsikėlė papietauti, grįžo mama, pamatė K. J. ir sakė nedelsiant važiuoti į ligoninę. Tada nuvažiavo pas K. J., ji persirengė, tuomet vyko į ligoninę. Matė, kad per tą įvykį telefonas buvo sudaužytas. K. J. striukės į Kauną važiavo kartu pirkti, kitą dieną pamatė, kad striukė iškruvinta ir su skylute. Dėl įvykio ji buvo išsigandusi, nešneki, buvo šokas, negalėjo patikėti. Eidama mieste tvirčiau įsikibdavo į ranką, jautėsi, kad yra įbauginta.
Liudytoja B. B. teisme parodė, kad nukentėjusieji yra draugai, o kaltinamasis – pažįstamas. Incidentas buvo 2014-09-01. Ji, K. J., E. G., S., du P. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją, kur buvo šventė, norėjo ten prisijungti. Jiems pasakė, kad yra nepageidaujami. T. S. pakvietė prie „Saulėtekio“ gimnazijos. Ten būdami patys niekam netrukdė, tik A. B.. Iki to laiko žodinio konflikto nematė. Ten bebūnant, praėjo gal kokios 5 min ir atėjo A. B.. Smūgio sudavimo momentu visi buvo arti vienas kito, ratelyje. Gal net metro atstumo tarp jų ratelio nebuvo. Į salę A. B. įėjo su dviem draugais. Pati negirdėjo, kad kas nors būtų sakę, jog per 5 sekundes turi iš čia dingti. A. B. K. J. trenkė kumščiu į žandą. K. J. smūgio metu buvo viduryje tarp jos ir E.. Prie sienos stovėjo E.. K. J. stovėjo prie stalo. A. B. atžvilgiu pati buvo iš kairės pusės, E. K. J. iš dešinės. K. J. nukrito ant kairės pusės. Šalia buvo kėdės, gal K. J. krito pro tas kėdes. Pati bandė K. J. gaivinti. K. J. nukritus buvo sumaištis, gali būti, kad dar kažkas bandė ją pakelti, bet į lauką išėjo kartu ir pati ją viena išnešė. Niekas prie judviejų nebuvo priėjęs. Pati negirdėjo, kad A. B. būtų su kuom nors apsižodžiavęs. A. B. elgėsi neadekvačiai, pasirodė, kad yra išgėręs, buvo agresyvus. Jis staigiai priėjo ir trenkė K. J.. Ką tuo metu darė kiti vyrukai, nežiūrėjo. Kiek žino, tuo metu nukentėjo ir E., bet pati to nematė. Po įvykio E. G. tą patį vakarą sakė, kad ir jam skauda. Pas K. J. matė sužalotą lūpą, ištinusį žandą. Kitų sužalojimų neatsimena. Prieš incidentą K. J. sužalota nebuvo. Mano, kad tas smūgis buvo tyčinis, nes A. B. trenkė tiesiai į K. J.. Po sudavimo K. J. buvo kažkoks triukšmas, bet pati nežiūrėjo. Paskui išėjo į lauką, išsikvietė taksi ir išvažiavo.
Liudytojas B. K. teisme parodė, kad nukentėjusieji yra draugai, o A. B. žino iš matymo. Pirminius parodymus atsiminė geriau ir jais galima vadovautis. 2014-09-01 draugė S. pasikvietė į vakarėlį. Atvyko jis (B. K.), E. G., K. J., B. B., P.. Į salę įėjo su P. K. ar E. Atėjus A. B. ratelyje jau buvo. Jau kažkas kažką kalbėjo. Girdėjosi tik A. B. šauksmas ir po poros sekundžių buvo smūgis. Visi buvo šokiruoti. Užėjo į vidų ir įvyko netikėtas incidentas. Prie stalo priėjo A. B., vyko pokalbis ir paskui jis trenkė kumščiu K. J. ir prasidėjo „balaganas“. A. B. puolė ant E. G., buvo apsistumdymas. Nesuprato, kodėl A. B. trenkė K. J. į veidą. Pats įvykio metu stovėjo gal 1,5 m atstumu. Tarp A. B. ir K. J. lygtais kitų žmonių nebuvo. Kai K. J. sudavė, ji nukrito ant stalo, o tada ant žemės. Prie stalo buvo kėdžių. Neatsimena, ar K. J. trenkėsi į kėdes. Įvykio metu pats buvo blaivus. Iš elgesio, pačiam pasirodė, kad A. B. neblaivus. Ten įvyko masinis konfliktas. Visi pradėjo pulti. Draugas pribėgo prie K. J., o daugiau nieko nematė. Paskui puolė ant E. G.. Smūgiavo iš nugaros. A. B. puolė ir E. G.. Lygtais su kėde trenkė per nugarą, bet bijo pameluoti.
Liudytoja S. K. teisme parodė, kad kaltinamasis pažįstamas iš matymo, o nukentėjusieji yra draugai. 2014-09-01 kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo incidentas. Į „(duomenys neskelbtini)“ atvyko ji, K. J., E. G., B. K., B. B.. Pati nuėjo pasikalbėti su buvusiu klasioku. Buvo atokiau nuo jų ir pamatė, kad bręsta konfliktas, o paskui, kad A. B. trenkė K. J.. Matė, kad dvi pusės atsiskyrė, o A. B. buvo priešais K. J., t. y. A. B. buvo vienoje pusėje, o K. J. su E. G. – kitoje. Matė, kaip A. B. trenkė K. J. į veidą - į skruostą, su ranka. Kodėl trenkė, nežino. Kai A. B. sudavė K. J., pati su B. pribėgo prie jos ir, kad P. M. neįsiveltų į konfliktą, buvo su juo. Toliau kažkas pradėjo muštis, bet nematė kas. Pati nemano, kad galima suduoti per neatsargumą. Nežino, kas buvo per konfliktas. Kitų asmenų tarp K. J. ir A. B. nebuvo. Nežino, kas sužalojo E. G. ir kas jam nutiko. Po smūgio K. J. nukrito ant žemės, dar lygtais trenkėsi į kėdę, kuri buvo šalia stalo. K. J. ant skruosto buvo mėlynė ir prakirsta lūpa. Po incidento kilo panika ir nežinojo ką daryti. Pati negirdėjo, kad juos kas nors varytų lauk. Į salę įėjo pirma, o paskui ją K. J. ir E. G.. Jokio apsistumdymo prieš tai nematė. Garsių šaukimų taip pat negirdėjo. Kai K. J. nukrito ant žemės, konfliktas tęsėsi, tačiau nežino, kiek laiko.
Liudytoja S. G. teisme parodė, kad yra nukentėjusiojo E. G. motina. K. J. - sūnaus draugė, o kaltinamasis A. B. nematytas. Prieš įvykį rugsėjo pirmą dieną jaunimas išvyko švęsti į „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus su drauge grįžo naktį. Pati ryte išėjo į darbą, o sūnus su drauge dar miegojo. Grįžusi pietų pamatė, kad jie yra sumušti. Paaiškino, kad nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, ten jie buvo nepageidaujami, sūnus atsisuko ir pamatė, kad K. J. smūgio parblokšta guli ant žemės. Sūnui po įvykio buvo prakirsta lūpa, o K. J. kairėje kaktos pusėje guzas. Minėjo, kad K. J. skauda žandikaulį. Tada jiems siūlė važiuoti į gydymo įstaigą. Sūnus nelinkęs pirmas pradėti muštynes. Problemų mokykloje niekada neturėjo. Pačiai pasakojo, kad buvo pasakyta, jog yra nepageidaujami patalpose. Kuriam konkrečiai asmeniui taip buvo pasakyta, pasakyti negali, bet toks pasakymas buvo. Teisme sūnui buvo dvi bylos, dabar yra viena. Byloje dėl muštynių nuosprendis apkaltinamasis, neįsiteisėjęs.
Liudytojas P. M. teisme parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta, sutaria gerai. Kaltinamasis matytas įvykyje. Šventė rugsėjo 1 d., visi nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“, tyrimo metu kartu buvusius draugus nurodė. Prie jo priėjo A. B. ir dar du draugai, kažką pasakė, dar kažkas atėjo, po to trenkė K. J., kilo šurmulys ir viskas prasidėjo. Pradėjo ginčytis, A. B. ir dar du draugai turėjo kažkokių pretenzijų. Visa kompanija dalyvavo žodiniame konflikte, dėl ko jis kilo, nepamena. Ar ką sakė K. J., nepamena. Kilo šurmulys, vieni kitus skyrė. Atėjo trys asmenys, pradėjo kažką sakyti, ginčytis. A. B. pradėjo ginčytis, skaičiuoti „vienas, du“. Pats buvo prie stalo. E. G. su K. J. nuo jo paties buvo 2 metų atstumu. Tampymo už rankų nematė. Iki smūgio K. J. fizinio kontakto nebuvo. A. B. ginčijosi skaičiuodamas su juo pačiu, skaičiavo, po to atėjo daugiau žmonių. E. G. įsitraukė į pokalbį, kažką sakė, kilo šurmulys. K. J. nieko nesakė, ji viską bandė sumažinti, laikė E. G. apsikabinusi per liemenį, kaip pora, kad nieko neįvyktų. Visi asmenys buvo neramūs, apsižodinėjo. Iki smūgio konfliktas galėjo trukti 5-10 minučių, tiksliai nežino. Po to A. B. trenkė K. J. ir prasidėjo šurmulys. Nežino, kodėl A. B. trenkė K. J. kumščiu į veidą. K. J. bandė skirti, ji laikė E. G.. Nebuvo, kad ji inicijuotų konfliktą. Mano, kad merginai tyčia netrenktų, gal sutrenkė netyčia. Prie K. J. stovėjo E. G., dar kiti asmenys. Pats nežino, kuriam smūgis turėjo būti skirtas, visi ginčijosi. E. G. smūgio metu buvo prie pat K. J., petys į petį. K. J. trenkė, ji krito. A. B. su E. G. stovėjo vienas prieš kitą ir ginčijosi. Tada A. B. užsimojo ir trenkė. Pats nežino kas nukentėjo, gal K. J., gal E. G.. Pirmas smūgis buvo iš A. B. pusės. Pats įvykio metu nebuvo apgirtęs, o A. B. buvo išgėręs. Mano, kad A. B. trenkė tyčia, tik neaišku, kam norėjo suduoti.
Liudytojas P. K. teisme parodė, kad E. G., K. J. yra pažįstami, konfliktų su jais nėra. A. B. nepažįstamas, tačiau matytas. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi. Į šventę atėjo jis, O., B., E. G., K. J. ir įvyko konfliktas. Pačiam trys asmenys sakė, kad yra nepageidaujamas. Pats atėjo į salės vidų, ten jau buvo E. G., K. J., visi stovėjo ratu. Smūgio metu pats buvo prieš nukentėjusiuosius. Iki smūgio konfliktų buvo. Pats nematė ar E. G., K. J. A. B. sakė išeiti. A. B. trenkė K. J., prasidėjo susistumdymas. Pats tuo metu buvo nuo jos apie 1 m atstumu. Smūgis K. J. buvo tyčinis ir mano, kad jai trenkė sąmoningai. K. J. nebuvo agresyvi, todėl nežino, kodėl jai trenkė. Tarp A. B. ir K. J. niekas nestovėjo. Prasidėjo susistumdymas, E. G. trenkė vaikinai su kėde, o visi likusieji bandė išskirti. A. B. trenkė E. G.. E. G. gal trenkė A. B., sudavė kelis smūgius. Pirmas smūgis buvo A. B. K. J..
Liudytojas O. B. teisme parodė, kad nukentėjusieji asmenys yra draugai, A. B. nepažįstamas. Pirminius savo duotus parodymus tvirtina. Buvo kavinėje „Čili“, po to nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ restoraną. Ten iš pradžių buvo lauke, bet paskui juos visus pakvietė į vidų, ten vyko vakarėlis. Nuėjo už stalo, atėjo 2-3 vaikinai. Vienas jų buvo A. B., juoda maikute, kitas šviesiais plaukais su treningais, A. B. griežtai sakė eiti lauk, buvo žodžiai ir skaičiavimas. Pats išgėrė stiklinę, prasidėjo grumtynės ir pamena kai E. G. pradėjo grumtis ant žemės. Juos išskyrė, po to nepamena kaip atsidūrė salės viduryje. Pats stovėjo už E. G., į E. G. pradėjo mėtyti kėdes. Buvo paleistos dvi – trys kėdės. Išeinant iš salės pro duris E. G. trenkė smūgį į veidą. Gali būti, kad asmuo buvo apsirengęs juoda maikute. Prasidėjo tarp jų grumtynės, pats juos išskyrė, o paskui įvykis baigėsi ir išvyko. Grumtynės prasidėjo nuo smūgio K. J. Įvykio metu pačiam kilo neigiamos emocijos.
Liudytoja D. D. teisme parodė, kad nukentėjusiųjų, kaltinamojo nepažįsta, santykiai neutralūs. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ restorane. 2014-09-01 vyko muštynės vienoje salėje ir tuo metu vienas asmuo (A. B.) nukentėjo. Pačių muštynių nematė. Iš apačios atbėgo kažkokia mergina ir pasakė, kad salėje mušasi, daugiau nedetalizavo. Matė iš salės išbėgantį asmenį su kruvina nosimi, bet daugiau nepastebėjo. Visi pradėjo bėgti iš salės, nuėjo pasižiūrėti, turbūt A. B. gulėjo salėje ant grindų, todėl kvietė policijos pareigūnus, apsaugos darbuotojus. Nukentėjusiųjų nepamena. Atbėgusios merginos pasakojo apie įvykį, kad buvo svetimi vaikinai, A. B. nenorėjo jų įleisti į salę ir jie jį sumušė. Vėliau girdėjo, kad kažkokią merginą pastūmė ir ji susitrenkė galvą, bet pati šio įvykio nematė. Po to įvykio visi išsiskirstė. Prie pačios posto niekas nesiginčijo. Iki nagrinėjamo konflikto kitoje salėje taip pat buvo kilęs konfliktas, tuomet asmenis pati išvarė lauk ir jie išėjo.
Liudytoja A. K. teisme parodė, kad A. B. pažįstamas, bendrauja mažai, buvę bendraklasiai, santykiai draugiški. Nukentėjusiųjų asmenų nepažįsta. Atvyko su draugais į restoraną. Paskui atėjo pačiai nepažįstami žmonės, keliems iš jų buvusių asmenų jie buvo pažįstami. Atėję asmenys buvo prie jų maisto, gėrimų, o tai jiems nepatiko. Atėję asmenys iš karto priekabių neieškojo. A. B. priėjo prie jų draugiškai pašnekėti. A. B. nebuvo labai įsiutęs, neatrodė, kad turi vykti muštynės. Paskui pati nematė, kas vyko toliau. Tik atsisukusi pamatė, kad muštynės. Draugas bėgo kažką gelbėti, kažkas buvo nukritęs. Pati išėjo į kitą salę draugui K. V. valyti kraujo. Matė kaip A. B. spardė, jis gulėjo koridoriuje, jį reikėjo ištempti į lauką, į greitąją medicinos pagalbos mašiną. A. B. spardė vaikinai, kurių ankščiau nėra mačiusi. Matė gulinčią merginą, suprato, kad draugas jai bėgo padėti. Draugas bėgo jai padėti, bet jam trenkė, todėl jam kvietė greitąją medicinos pagalbą. A. B. tuo metu buvo tarp tų žmonių. Kiek toli nuo tos merginos buvo A. B., pati nematė. Mano, kad muštynių metu nukentėjo abi pusės. Patys po įvykio buvo išsigandę, nepatenkinti, nes buvo sugadinta šventė.
Liudytojas K. V. teisme parodė, kad A. B. pažįstamas, ryšius palaiko, yra tos pačios mokyklos buvę mokinai. Nukentėjusieji nepažįstami, konfliktų su jais nėra. Rugsėjo 1 d. dalyvavo vakarėlyje, kur vartojo alkoholį. Vakarėlio metu kilo sąmyšis. Matė, kad kažkas kažkam smūgiavo į galvą, pagal aprangą tai buvo A. B. Pats norėjo A. B. pačiupti už rankos ir ištraukti, nes A. B. buvo kaip trypiamas. Pasilenkęs tiesė jam ranką ir nuo to momento nepamena. Įvykio metu pats buvo išgėręs. Į vakarėlį buvo atėję nekviesti asmenys. Niekam nepatiko, kad jie pradėjo lįsti prie jų gėrimų. A. B. ėjo aiškintis, ar ėjo vienas, negali pasakyti. Buvo pasakyta „susimokėti arba išeiti“, tiksliai nepamena. A. B. žodžius girdėjo, o toliau nesiklausė. Po to kažkas kažkam smogė, buvo spūstis. Pats tik pamatė, kad sujudėjo galva. Paties manymu, kad A. B. yra nukentėjęs. Gal A. B. kažkam sutrenkė, bet to pats negali teigti. Šventė dėl tokių įvykių buvo sugadinta.
Liudytojas Š. D. teisme parodė, kad A. B. - buvęs klasės draugas, sutaria normaliai. Nukentėjusieji matyti iš matymo. Šventės metu į ją atėjo nepažįstami asmenys. Pats išėjo į lauką, o kai grįžo, kėdės ir stalai buvo išvartyti. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Mano, kad įvykio metu nukentėjęs tapo A. B., nes jis buvo sumuštas. Po šio įvykio šventė pasibaigė, visi išsiskirstė namo, šventė buvo sutrikdyta.
Liudytojas T. A. teisme parodė, kad apie įvykį žino iš dviejų ikiteisminių tyrimų. Rugsėjo 2 dieną buvo apklausti mergina ir vaikinas. Po to buvo pavesta tirti kitą bylą, kurioje nukentėjusiuoju buvo A. B.. Buvo kilęs konfliktas restorane „(duomenys neskelbtini)“, kilo muštynės ir nukentėjo keletas žmonių. Konkrečių liudytojų apklausų nelabai pamena. Asmeniškai su asmenimis susidurti neteko, tik tiriant bylą. Vienaip pasakojo vieni asmenys, kad dėl kitų asmenų kilo konfliktas, kiti pasakojo priešingai. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes kreipėsi E. G. bei gavo pranešimą iš ligoninės dėl nukentėjusiosios merginos. Apklausė nukentėjusiąją merginą. Muštynės buvo, todėl ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniame pranešime, byloje Nr. 41-1-149-2014, nurodė „muštynių metu sumušta“. Apklausinėjant asmenis užfiksavo ką pasakojo asmenys. Ką sakė kiekvienas, tą ir įrašė. Pamąstymus paliko sau. Parodymus visi asmenys davė laisva valia.
Liudytoja I. E. teisme parodė, kad A. B. pažįstamas, kartu mokėsi „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje. Šiuo metu su kaltinamuoju kontaktų beveik nepalaiko, nesusitinka. Su K. J., E. G. jokių kontaktų nepalaiko, jokių konfliktų nėra, jie žinomi tik iš matymo. Visi, t. y. mokyklos laida šventė rugsėjo 1 d., buvo gal 40 žmonių. Atvyko nekviesti asmenys, kurie buvo vienos iš jų laidos merginos pažįstami. Niekas nenorėjo, kad jie ateitų į salę. Į salę įėjo dvi merginos ir vaikinai, o su kitais pati pasiliko pasikalbėti, kad niekas jų nenori. Po to su jais sutarė, kad jei jie susimoka, gali užeiti. Bet kiti jau buvo užėję į salę, su jais niekas nebuvo sutarta. Tuo metu įeinant į salę su tais likusiais vaikinais tarp A. B. ir K. J. vaikino vyko žodinis konfliktas. Kažkas minėjo, kad A. B. skaičiavo, kad jie išeitų iš ten, to negali pasakyti, ar tikrai skaičiavo. A. B. įvykio metu buvo už stalo, jo nugara buvo į šoną. Po to jie apsižodžiavo, A. B. norėjo trenkti E. G., bet tuo metu į tarpą atsistojo K. J., kad apginti savo draugą, ir buvo smūgis K. J. Po to prasidėjo muštynės ir tuomet visi iš tos atėjusios kompanijos stipriai sumušė A. B.. Atrodo, kad A. B. buvo pirmas smūgis, nes tai matė pati. Smūgis buvo skirtas vaikinui, bet K. J. užstojo vaikiną, todėl smūgis atiteko jai į veido sritį. Smūgis buvo skirtas K. J. vaikinui, šis smūgis buvo tyčinis, tačiau gavosi netyčinis merginos atžvilgiu. K. J. krito ant draugės, nes ji stovėjo už jos, jos draugė ją pagavo. Ją išvilko ant sofos. Kad K. J. krisdama būtų kontaktavusi su stalu, to nematė. Po smūgio visi vaikinai mušėsi. Matė, kad skraidė kėdės, kad K. J. iš lūpos bėgo kraujas, kitų sužalojimų nematė. K. J. buvo sąmoninga, tik labai girta. Kažkas pasakė, kad iškvietė policiją, tuomet visi pasišalino. Po to dar kartą atvažiavo toks B. ir prašė, kad nieko nerašytų policijai. Pati nežinojo, kad stipriai sumušė A. B.. Smūgių E. G. nematė. Pačiai vakaras ir šventė buvo sugadinti, patyrė išgąstį. Salėje už tvarką buvo atsakingas buvo M. T., o A. B. atsakingas nebuvo. Kaip A. B. susitiko su E. G., nematė, nes pati tuo metu buvo ant laiptų. A. B. keikėsi.
Liudytojas T. M. teisme parodė, kad A. B. pažįstamas iš matymo. Mokėsi toje pačioje mokykloje, dabar su juo nelabai bendrauja, konfliktų nėra. Nukentėjusieji matyti tik kartą rugsėjo 1 d. „(duomenys neskelbtini)“ šventė su abiturientais. Atėjo du nepažįstami asmenys ir kiti nepažįstami nekviesti asmenys. Jis ir A. B. nepažįstamųjų prašė išeiti. Buvo su jais beveik sutarę, bet atbėgo E. G., pradėjo šūkauti ir stipriai pastūmė A. B.. A. B. užsimojo, norėjo gintis, trenkti ar pastumti atgal ir tuo metu įsikišo panelė ir A. B. sudavė panelei. Iki A. B. pastūmimo A. B. smūgių atlikęs nebuvo. Kaip mergina elgėsi toliau, nematė, nes pats išbėgo į lauką kviesti kitus, kad padėtų. Šventė buvo sutrikdyta ir nutraukta. Kitos merginos po įvykio verkė.
Liudytojas E. B. teisme parodė, kad A. B. matė tik vieną kartą - rugsėjo pirmą dieną „(duomenys neskelbtini)“, o nukentėjusieji - pažįstami. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau. Prie „(duomenys neskelbtini)“ lauke kalbėjosi būrys žmonių. Kitų pažįstamų pažįstama buvo S., kuri pakvietė užeiti. Lipant laiptais jį su B. sustabdė išgėrę vaikinai, pakalbėjo su jais ir nulipo žemyn. Nulipus žemyn, pamatė daug žmonių už stalo. Viskas vyko labai greitai. Patys kalbėjosi šiaip, juokavo, B. pažinojo vieną ar du, pretenzijų jiems atėjusiems neišsakė. Žmonės triukšmavo, nes klausėsi muzikos, šoko. Konfliktas buvo dėl alkoholio, kažkas alkoholį išgėrė, sako „čia nepirkai“, ne dėl to, kad atėjo. Matėsi iš tų asmenų, kurie šventė vakarėlį, neigiamos emocijos. Matė smūgį, t. y. A. B. trenkė K. J.. Prieš smūgį žmonės kalbėjosi, jokio fizinio kontakto nebuvo, pats to nematė. Kuomet buvo suduotas smūgis K. J., pats buvo apie 1-2 m atstumu nuo jos. Šalia K. J. iš dešinės stovėjo B. Po smūgio K. J. suklupo ir prasidėjo šurmulys, visi pradėjo stumdytis, muštis. Nepamena kaip K. J. ramino E. G.. Abi pusės rankomis darė veiksmus. Judesiai rankomis buvo tiesiog konflikto maniera, grasinimų nebuvo. K. J. po smūgio suklupo be sąmonės. Kas pakėlė K. J., nematė, nes jau mergina patį buvo ištempusi iš salės. Po to K. J. pamatė einančią per duris, ją vedė B. K. J. smūgio metu niekur nejudėjo, stovėjo vietoje. Iki konflikto šventė sutrikdyta nebuvo, nes žmonės stovėjo lauke, kvietė juos pačius į vidų, buvo draugiškai nusiteikę. Po šio įvykio šventė buvo sutrikdyta.
Specialistas T. Š. teisme paaiškino, kad nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamojo nepažįsta. Dirba teismo medicinos ekspertu ir atliko ekspertizę nukentėjusiajai K. J.. Iš viso K. J. buvo padaryti 9 sužalojimai (išvados 3 p.). Dėl griuviminės traumos išvadoje nurodyta 6 punkte; padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Tai sužalojimų visuma. K. J., kur nustatyti sužalojimai, galėjo būti padaryti ir griuvimo metu, bet esmė, tai negriuviminiai sužalojimai. Imant atskirai kiekvieną sužalojimą, galėjo būti padaryti ir griuvimo metu, o imant visumą – nėra būdinga griuviminiam. Nuo vieno smūgio sudavimo į veidą buvo padaryti išvadoje surašyti sužalojimai. Išskirstyti sužalojimų negali, nes jie galėjo būti padaryti ir trenkiant, ir griūnant. Lūpos sužalojimas ir sinuso lūžis, tai šie sužalojimai pagal lokalizaciją yra šalia vienas kito. Ranka - taip pat kietas bukas daiktas. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir trenkiant ranka. Visumoje, K. J. padaryti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Nukentėjusioji pagal parodymus krito ant grindų kliudydama stalą, kėdes. Šie daiktai turi daug atsikišusių dalių, todėl neatmetama, kad galėjo būti padaryti ir tokio griuvimo metu. Pykinimas ir vėmimas būdingi ne tik galvos smegenų sukrėtimui, tačiau šiuo atveju neurologinių simptomų nėra. K. J. galvos smegenų sukrėtimas nebuvo vertintinas. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios K. J. sužalojimų lokalizaciją, mažai tikėtina, kad ji būtų taip susižalojusi atsitrenkdama tik į stalą. Turėjo būti dar vienas papildomas kontaktas su grindimis ar dar kuom nors. Neatmeta galimybės, kad K. J. tokie sužalojimai galėjo atsirasti kontaktuojant su stalu ir grindimis.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau A. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas visiškai patvirtina nukentėjusiųjų K. J., E. G. bei liudytojų B. B., B. K., S. K., P. M., P. K., O. B., E. B., S. G., T. A. teisme duoti parodymai, iš dalies liudytojų Š. D., K. V., A. K., I. E., T. M. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2014-09-02 E. G. protokolas-pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad E. G. pranešė, jog 2014-09-01 jo ir K. J. atžvilgiu buvo naudotas smurtas (1 t., 7 b. l.);
- 2015-01-30 nukentėjusiojo E. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 66-75 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-09-12 specialisto išvada Nr. G 1336/14(04), kurioje užfiksuota, kad K. J. padaryti sužalojimai: poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių sumušimu kaktos kairėje, kairiame skruoste, kairėje lūpoje, sėdmens srityje, kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiajame dilbyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus nugaros kairėje, viršutinio žandikaulio kairiojo sinuso priekinės sienos lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio kairiojo sinuso priekinės sienos lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (1 t., 44-45 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-09-04 specialisto išvadoje Nr. G 1297/14(04), kurioje užfiksuota, kad E. G. padaryti sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, nubrozdinimas kairio peties užpakaliniame paviršiuje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 77 b. l.);
- liudytojos O. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad 2014-09-01 „(duomenys neskelbtini)“ salėje vyko „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos abiturientų šventė. Šventė prasidėjo apie 18.00 val., viskas buvo sklandžiai iki tol, kol neatvažiavo pašaliniai žmonės, kurių nepažinojo, tik iš matymo. Žinojo tik K. J., jos mokėsi vienoje mokykloje. K. buvo su S. K. ir kitais vaikinais. Kada jie atvyko, negali pasakyti tikslaus laiko, gal prieš 24.00 val. Pati juos matė, kaip jie įėjo į salę, nes tuo metu buvo lauke. Nežino kas įvyko pačioje salėje, bet pareinant jai iš lauko, prieangyje matė, kad keturiese muša A. B., mano, kad jį mušė 2-4 asmenys. Matė, kad A. B. spardė į veidą, jis gulėjo ant žemės. A. B. sudavė daug smūgių į veidą. Vienas vaikinas labai šaukė, pati priėjo ir pasakė „nustokit mušti“, tuo metu kažkas jau buvo iškvietę policiją. Kai nustojo mušti A. B., vaikinai išėjo, nuėjo į (duomenys neskelbtini) šventę, nes (duomenys neskelbtini) šventė kitoje salėje. Prie tų vaikinų merginų nebuvo, atrodo, kad vaikinai buvo keturi. Kai atvažiavo apsaugos darbuotojai, tie vaikinai stovėjo prie laiptų, o po to jie išsilakstė. Mano, kad konfliktas įvyko dėl to, kad pas juos į šventę atėjo pašaliniai, o A. B. buvo paprašyta, kad jie išeitų. Kitų konfliktų, muštynių nematė, tik po visko girdėjo. Šventėje alkoholis buvo vartojamas. Šventės metu visos merginos pasijuto ne kaip, nes tai jų, abiturientų, šventė, o čia atėjo pašaliniai žmonės. S. buvo pasakyta, kad „jei nedavei pinigų, tai ko dar atsivedi ir draugus“. S. nebuvo susimokėjusi už šventę. Pati A. B. nesakė, kad jis eitų jų išvaryti. Nežino pavardžių kas tai sakė, visi bendrai nutarė, kad jie išeitų, nes tai jų šventė. Po įvykio, kai visi bendrai kalbėjo, kažkas pasakė, kad A. B. buvo mesta iš kėdės, bet kas tai pasakė, negali pasakyti, nes nepamena. Nepamena, ar tai buvo sekanti diena, bet per Šiaulių dienas prie „Auksinio berniuko“ matė K. J. su merginomis, B., A. ir A. K. J. matė gal 10 dienų po įvykio (1 t., 114-116 b. l.).
LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis viešoje vietoje naudodamas smurtą nukentėjusiųjų K. J. ir E. G. atžvilgiu, K. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam E. G. - nežymų sveikatos sutrikdymą bei pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, yra surinkta pakankamai. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina paties kaltinamojo A. B. prisipažinimas, nukentėjusiųjų K. J. ir E. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojų B. B., B. K., S. K., P. M., P. K., O. B., E. B., S. G., T. A. teisme duoti parodymai, specialisto T. Š. teisme duoti paaiškinimai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos specialisto išvadose, daiktų apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis A. B. teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies ir teigė, kad K. J. suduotas smūgis tyčinis nebuvo; galėjo suduoti K. J., nes ji stovėjo šalia E. G.; visiškai neįmanoma suduoti E. G. nurodytus smūgius, nes iš po smūgio pats gulėjo be sąmonės ant žemės. Tačiau teismas kaltinamojo A. B. pateiktą įvykių seką vertina kritiškai bei traktuoja kaip jo gynybinę versiją, kuria siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl to kaltinamojo parodymais, duotais teisme, remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Kad kaltinamasis duodamas parodymus nėra nuoširdus, įrodo jo nurodytų aplinkybių ir liudytojų teiktų aplinkybių nesutapimai ir esantys prieštaravimai. Kaltinamasis A. B. teisme parodė, kad salėje pradėjo aiškintis su E. G., pokalbis truko minutę – dvi, maksimaliai tris; pokalbis taikus nebuvo, buvo vartojami keiksmažodžiai; kažkas buvęs kairėje pusėje sušuko „visus paguldysim į ligoninę“; tuo metu atsisukęs pažiūrėti ir gavo smūgį į kairį žandikaulį nuo E. G.. Tuo tarpu beveik visi teisme apklausti liudytojai ir abu nukentėjusieji parodė, kad pirmas smūgiavo ne nukentėjusysis A. G., o būtent A. B., po kurio smūgio prasidėjo susistumdymas, muštynės. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis apklaustų liudytojų yra susiję draugystės ryšiais (pažįstami, draugai, kartu mokėsi ir pan.): dalis liudytojų (B. B., B. K., S. K., P. M., P. K., O. B.) - su nukentėjusiaisiais, dalis liudytojų (I. E., T. M., A. K., K. V., Š. D., O. P.) - su kaltinamuoju, todėl atsižvelgiant, kad kiekviena iš teisme apklaustų asmenų pusių (kaltinamasis ir jo draugai bei nukentėjusieji ir jų draugai) gali siekti palankaus sprendimo savo draugo atžvilgiu, jų visų parodymus teismas vertina ir remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats savaime nukentėjusiojo E. G. ir kaltinamojo A. B. žodinis konfliktas nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, tačiau nustatytas šio konflikto pobūdis – agresyvus priėjimas prie naujai atėjusių asmenų, kalbėjimas pakeltu tonu, necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje rodo, kad kaltinamasis A. B. nebuvo linkęs laikytis visuomenės rimties, jo veiksmus ir netinkamą pokalbį girdėjo aplink esantys asmenys, o nukentėjusiųjų ir kaltinamojo tarpusavio konfliktas vyko dėl mažareikšmės dingsties. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis A. B. teisme parodė, kad E. G. sakė „mes galime susimokėti“, kiek suprato, jie nebuvo susimokėję. Šios aplinkybės tik dar kartą įrodo, kad nukentėjusysis E. G., siūlydamas susimokėti, bandė taisyti susiklosčiusią situaciją, todėl šios nustatytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant tolesnius kaltinamojo A. B. veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Teisme liudytojai B. B., B. K., S. K., P. M., P. K., O. B., I. E., E. B. paneigė kaltinamojo A. B. iškeltą versiją, kad pirmą smūgį jis gavo nuo E. G. ir po to jis, duodamas E. G. smūgį, netyčia pataikė nukentėjusiajai K. J., ir patvirtino, kad prieš kaltinamojo A. B. pirmąjį smūgį nukentėjusiajai K. J. tarpusavyje asmenys kalbėjosi, jokio fizinio kontakto nebuvo. Tik liudytojas T. M., kuris yra kaltinamojo A. B. pažįstamas iš matymo, teisme parodė, kad atbėgęs E. G. pradėjo šūkauti ir stipriai pastūmė A. B. (pažymėtina, kad smūgio A. B. nesudavė), tada A. B. užsimojo, norėjo gintis, trenkti ar pastumti atgal ir tuo metu įsikišo panelė ir A. B. sudavė panelei; iki A. B. pastūmimo A. B. smūgių atlikęs nebuvo. Be to, nukentėjusysis E. G. bei dauguma liudytojų, kurie dalyvavo vakarėlyje, teisme patvirtino, kad po suduoto smūgio K. J. prasidėjo muštynės, kurių metu buvo mėtytos kėdės. A. B. teisme dėl smūgių, suduotų nukentėjusiajam E. G., kaltę neigė, tvirtindamas, kad visiškai neįmanoma suduoti E. G. nurodytus smūgius, nes iš po smūgio pats gulėjo be sąmonės ant žemės. Tuo tarpu nukentėjusysis E. G. teisme parodė, kad pirmas smūgis buvo K. J.; A. B. trenkė jai, po to puolė ant jo paties; pats ėmė gintis, įvyko grumtynės, metė į jį su kėdę ir pasišalino iš salės. Analogiškas aplinkybes dėl jam suduotų smūgių į veidą ir mestos į jį kėdės, būtent kad tai padarė A. B., nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus (1 t., 61-62 b. l.), parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 66-65 b. l.) bei duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., 109-111 b. l.). Liudytojas B. K. teisme patvirtino, kad A. B. puolė ir E. G.; lygtais su kėde trenkė per nugarą. Liudytojas P. K. teisme parodė, kad po smūgio suduoto K. J. prasidėjo susistumdymas, E. G. trenkė vaikinai su kėde, o visi likusieji bandė išskirti; A. B. trenkė E. G.. E. G. gal trenkė A. B., sudavė kelis smūgius. Liudytoja I. E. teisme taip pat patvirtino, kad po smūgio K. J. visi vaikinai mušėsi; matė, kad skraidė kėdės. Liudytojas E. B. teisme parodė, kad po smūgio K. J. prasidėjo šurmulys, visi pradėjo stumdytis, muštis, abi pusės rankomis darė veiksmus; judesiai rankomis buvo tiesiog konflikto maniera, grasinimų nebuvo. Šios nustatytos aplinkybės tik dar kartą paneigia kaltinamojo A. B. versiją, kad jis E. G. nesudavė nė vieno smūgio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji iš esmės davė nuoseklius ir detalizuotus parodymus, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Kaltinamojo gynėjo pastebėjimai, kad nukentėjusieji keitė parodymus, šiuo atveju yra nepagrįsti, kadangi jokių esminių parodymų pasikeitimų teismas nenustatė. Vien tai, kad duodant parodymus atskirose detalėse yra tam tikrų neatitikimų, nėra pagrindo teigti, kad tie parodymai yra iš esmės keičiami, o tai pateisinama, kad nuo įvykio jau yra prabėgęs nemažas laiko tarpas ir atskiras detales prisiminti gana nelengva. Tuo pačiu atkeiptinas dėmesys, kad paties kaltinamojo pozicija nėra nuosekli, netgi kardinaliai skiriasi. Nors teisme teigė, kad krisdamas dilbiu galėjo sužaloti K. J., tačiau tyrimo metu aiškiai nurodė, kad po gauto smūgio ruošėsi smūgiuoti atgal, lyg ir smūgiavo (1 t., 143 b. l.), kas rodo, kad keldamas įvairias versijas kaltinamasis siekia išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.
LR BK 284 straipsnio 1 dalies prasme, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-135/2011 ir kt.). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. B. be jokios dingsties, dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajai K. J. bei įžūliu elgesiu, kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, sudavė ne mažiau dviejų smūgių rankomis į veidą nukentėjusiajam E. G. bei paleido į jį kėdę. Nėra abejonių, kad tai kaltinamasis A. B. padarė viešoje vietoje. Įvykis įvyko restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, kur tuo metu buvo ir daugiau žmonių. A. B. teisiamajame posėdyje pripažino, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta, nes konfliktas yra įvykęs viešoje vietoje. Liudytojas O. B. teisme patvirtino, kad įvykio metu pačiam kilo neigiamos emocijos, o liudytoja D. D. teisme pažymėjo, kad po to įvykio visi išsiskirstė. Šioje byloje nustatyta, kad po kaltinamojo A. B. smūgio nukentėjusiajai K. J. kilo sąmyšis, tolimesnės muštynės. Įvykio metu buvo sužaloti nukentėjusieji, iškviestos policijos pajėgos. Kaltinamojo nurodytos priežastys dėl jo elgesio, kad į vakarėlį atėjo nekviesti asmenys ir valgė bei gėrė organizatorių maistą ir gėrimus, yra menkavertės ir ne paneigia, bet patvirtina chuliganiškas paskatas. Juolab, kad A. B. nebuvo šio vakarėlio organizatorius ar tvarkdarys. Jeigu ir kilo kokių nesusipratimų salėje, tai juos likviduoti turėjo ne A. B., o salę išnuomoję šeimininkai, kurie ir būtų išsprendę nekviestų atvykėlių išprašymą iš vakarėlio.
Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn reikia nustatyti ne tik objektyviąją nusikaltimo pusę, bet ir subjektyviąją. Kaltinamojo A. B. elgesys patvirtina jį veikus tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, siekiant pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį bei naudodamas smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, suprato, jog jo veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Be to, aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2014-09-01 apie 23.00 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų suduodamas kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajai K. J., po ko ji prarado sąmonę ir nugriuvo ant žemės, padarė jai sužalojimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio kairiojo sinuso priekinės sienos lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, yra surinkta pakankamai. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina paties kaltinamojo A. B. prisipažinimas, nukentėjusiųjų K. J. ir E. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojų B. B., B. K., S. K., P. M., P. K., O. B., I. E., T. M., E. B. teisme duoti parodymai, specialisto T. Š. teisme duoti paaiškinimai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos specialisto išvadose, daiktų apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys ir kt.
Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010). Chuliganiškų paskatų buvimu kaltinamojo veikoje teismas pripažįsta tai, kad A. B. viešoje vietoje – t. y. restorane ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją matant kitiems asmenims ir padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji buvo sužalota neturint jokio motyvo. Jokių asmeninių nesutarimų tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nebuvo. Kaip pagrįstai pažymėjo atstovė advokatė, jeigu kaltinamasis ir norėjo padaryti tvarką – išvyti nekviestus į vakarėlį atėjusius asmenis, tai buvo per menka priežastis naudoti smurtą atvykusiųjų atžvilgiu, juolab, nebuvo ir priežasties smurtu nuo ko gintis.
Kaltinamasis A. B. teisme teigė, kad tyčia nukentėjusiosios K. J. nenorėjo sužaloti, norėjo smūgiuoti nukentėjusiajam E. G., tačiau netyčia pataikė K. J.. Tačiau tai kad kaltinamasis per klaidą sudavė nukentėjusiajai, jo kaltės neeliminuoja, priešingai, tai tik patvirtina, kad nusikaltimą jis padarė tyčia. Sutiktina su atstovės advokatės pastebėjimu, kad šiuo atveju nusikalstama veiką padariusio asmens klaidos dėl nusikalstamos veikos dalyko yra teisiškai nereikšmingos. Kaltinamasis suvokė, kad jo veika yra pavojinga, suvokė, kad bus sutrikdyta kito asmens sveikata ir to sąmoningai siekė. Būtent tokie padariniai ir kilo. Kaltinamasis nenumatė kokio sunkumo sveikatos sutrikdymo ir kokių būtent kito asmens sužalojimų siekė, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o ne kaip neatsargumas. Atsakomybė kaltinamajam šiuo atveju kyla pagal faktiškai sukeltus padarinius. Dėl kaltinamojo A. B. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai K. J. atsiradę padariniai - padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio kairiojo sinuso priekinės sienos lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgiant, kad nustatyti visi nusikalstamo veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, A. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo A. B. gynėjas pastebėjo, kad šios baudžiamosios bylos procesas buvo vykdytas pažeidžiant LR BPK reikalavimus; kad suformuluotas kaltinimas padarius sužalojimą K. J. yra neaiškus, neatitinkantis LR BPK reikalavimų, tai yra kaltinimas neatitinkantis LR BPK 219 straipsnio reikalavimų. Tačiau pastebėtina, kad kaltinamasis A. B. 2016-01-07 posėdžio metu teigė, kad kuom kaltinamas, jis suprato. Procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal LR BK 284 str. 1 d. (1 t., 7 b. l.), pagal minėtą straipsnį nenutraukus taip pat tęstas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. (1 t., 4 b. l.), įtarimas A. B. pareikštas pagal tuos pačius straipsnius, pagal kuriuos byla atiduota į teismą (1 t., 169-170, 188 b. l., 2 t., 57-74 b. l.). Teisė prašyti papildyti įrodymų tyrimą buvo užtikrinta teisiamojo posėdžio metu. Gynėjo keliamos dvejonės dėl specialisto išvados tinkamumo ir nustatyto nukentėjusiosios K. J. sveikatos sutrikdymo mąsto teismo posėdžio metu buvo pašalintos apklausus teisme specialistą T. Š., kuris paaiškino, kad nuo vieno smūgio sudavimo į veidą buvo padaryti išvadoje surašyti sužalojimai; išskirstyti sužalojimų negali, nes jie galėjo būti padaryti ir trenkiant, ir griūnant; lūpos sužalojimas ir sinuso lūžis, tai šie sužalojimai pagal lokalizaciją yra šalia vienas kito; neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir trenkiant ranka; nukentėjusioji pagal parodymus krito ant grindų kliudydama stalą, kėdes, šie daiktai turi daug atsikišusių dalių, todėl neatmetama, kad galėjo būti padaryti ir tokio griuvimo metu. Taigi, specialistas aiškiai patvirtino, kad nukentėjusiosios kūne kaltinime nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti jai atsitrenkus į stalą ar kėdes. Pažymėtina ir tai, kad ne vienas liudytojas teisme patvirtino, kad nuo suduoto smūgio nukentėjusioji K. J. krito ant žemės ir krisdama galėjo trenktis ant stalo (kėdės) ir tik tada nukristi ant žemės. Atsižvelgiant į specialisto paaiškinimus bei liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirti ir nustatyti sužalojimai traktuotini kaip patirto smūgio pasekmė. Todėl atstovė advokatė visiškai pagrįstai per baigiamąsias kalbas pažymėjo, kad neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Vien tai, kad kaltinamasis įvykio metu nukentėjo taip pat, jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neeliminuoja. Kaip teigė kaltinamojo gynėjas, akivaizdu, kad gynyba nuo pavojingo ir realaus puolimo galima ir eliminuoja asmens kaltę, tačiau pagal šios bylos aplinkybes nenustatyta, kad A. B. buvo poreikis būtent tokios gynybos.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgtina į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaltinamasis A. B. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 4 d.), veikos baigos. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Nors kaltinamasis A. B. teisme teigė, kad iki įvykio buvo išgėręs 4-5 taureles, tačiau apsvaigęs nesijautė, tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, t. y. kad A. B. pats pripažino faktą, kad šventės metu alkoholį buvo vartojęs; kad įvykio metu jis buvo nepilnametis; kad liudytojas B. K. teisme parodė, jog iš elgesio pačiam pasirodė, kad A. B. neblaivus; liudytoja B. B. teisme parodė, kad A. B. elgėsi neadekvačiai, pasirodė, kad yra išgėręs, buvo agresyvus; nukentėjusioji K. J. teisme parodė, kad pačiai įvykio metu A. B. pasirodė kaip vartojęs psichotropines medžiagas, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir ši aplinkybė, teismo manymu, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, t. y. nepažįstamų asmenų išprašymas iš vakarėlio panaudojant fizinį smurtą. A. B. neteistas (1 t., 147 b. l.), nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, praeityje administracine tvarka nebaustas (1 t., 148 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, besimokantis Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Buvusios mokymo įstaigos Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos charakterizuotas patenkinamai dėl lankomumo ir pažangumo problemų (1 t., 163 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodoma, kad kaltinamojo šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos, šeimų auginančių vaikus, apskaitą (1 t., 165 b. l.). Duomenų, kad A. B. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra (1 t., 160 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą - straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmių trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai.
Pažymėtina, kad A. B. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. B. yra jauno amžiaus, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, be to, nėra baustas administracine tvarka, besimokantis, taip pat dirbantis, pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamojo neizoliavus nuo aplinkos, t. y. paskyrus A. B. laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas 2 metams (LR BK 92 str.), paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, padėsiančias kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančias kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 82 str. l d. 2 p., 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p.).
A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 191-192 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 390,26 Eur (1 347,50 Lt) civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., 49-51 b. l.). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (1 t., 52 b. l.), todėl tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad žala nukentėjusiosios K. J. sveikatai buvo padaryta kaltais kaltinamojo A. B. veiksmais, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai K. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 390,26 Eur (1 347,50 Lt) - priteistina iš kaltinamojo A. B..
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos – 846,87 Lt (245,27 Eur) dydžio, neturtinės žalos – 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio (1 t., 18-26 b. l.) Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusiajai K. J. įvykio metu tikrai buvo sugadinta ir iškruvinta striukė – 57,92 Eur (200 Lt) bei buvo sugadintas mobiliojo ryšio telefono ekranas, patirta žala – 144,81 Eur (500 Lt). Kaip paaiškino nukentėjusioji, striukė buvo įsigyta prieš keletą dieną, visiškai nauja, o dėl padarytų pažeidimų jos nebegali nešioti; iki nusikaltimo telefono stiklą jau buvo keitusi už 540 Lt. Dėl gydymo teko gerti gydytojų išrašytus vaistus, kuriems išleido 42,53 Eur (146,87 Lt). Bendra turtinė žala sudaro 245,27 Eur (846,87 Lt). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad turtinės žalos dydis atitinka protingumo kriterijų, iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiosios K. J. naudai priteistina 245,27 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Nukentėjusioji K. J. patyrė fizinį skausmą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo A. B. veiksmų. Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusioji teigė, kad dėl A. B. nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą. Dėl įvykio atsirado baimė, nemiga, sumažėjo dėmesingumas. Įvykio metu buvo pažeistas svarbus organas – galva. Teisme K. J. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis grindžia neturtinės žalos dydį, kaip ir buvo nurodžiusi savo civiliniame ieškinyje.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad A. B. elgesys įvykio metu buvo gan įžūlus, veiksmai, kurių pobūdis – tyčiniai, prieš jauno amžiaus nukentėjusiąją buvo itin pavojingi – smūgiuota į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą; ko pasekoje patirtas didelis fizinis skausmas, tuo pačiu pastebint, kad buvo suduotas tik vienas smūgis; kad sužalojimas atsiliepė nukentėjusiosios gyvenimo kokybei, ji 11 dienų buvo gydyta Moters ir vaiko klinikoje, patyrė stresą, psichologinį sukrėtimą, atsirado baimė, nemiga, kurį laiką nelankė pamokų ir kt., tačiau sunkių pasekmių neliko, į tai, kad A. B. yra dirbantis, gaunantis pastovias pinigines pajamas, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2016 metais, sprendžia, kad pareikštas K. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo A. B. K. J. naudai priteistina 2 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės tapačios (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas apie 10 000 Lt (2 896 Eur) dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, Nr. 2K-5/2014, Nr. 2K-78-693/2015, Nr. 2K–202–693/2015 ir kt.).
Nukentėjusioji K. J. prašo atlyginti patirtas išlaidas su jos atstovavimu byloje, kas sudaro viso 1 179,24 Eur (kvitai Nr. 774631 ir 790593). Nukentėjusioji šias proceso išlaidas patyrė dėl kaltinamojo A. B. kaltų veiksmų, jos patvirtintos byloje esančiais dokumentais, įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę - atitinka protingumo kriterijų, todėl 1 179,24 Eur suma priteistina iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiosios K. J. naudai.
- mobiliojo ryšio telefonas „S. G. S4“, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą grąžintas K. J. (1 t., 38-40 b. l.), - paliktinas neribotai K. J. nuosavybei;
- medžiaginę juodos spalvos moterišką striukę – sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant A. B. per visą bausmės laiką tęsti mokslą arba dirbti.
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. B. atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 84 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, A. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:
- turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant A. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai K. J. padarytą 245,27 Eur dydžio turtinę žalą;
- elgesio apribojimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. B. 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tęsti mokslą arba dirbti bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, A. B. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai 390,26 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 26 euro centus) iš A. B. už nukentėjusiajai K. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nukentėjusiosios K. J. civilinį ieškinį dalyje dėl 245,27 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. B. nukentėjusiajai K. J. 245,27 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 27 euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios K. J. civilinį ieškinį dalyje dėl 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. nukentėjusiajai K. J. 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios K. J. patirtas 1 179,24 Eur atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. B. 1 179,24 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 24 euro centus) nukentėjusiajai K. J. sumokėtus už advokatės pagalbą.
- mobiliojo ryšio telefoną „S. G. S4“, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą grąžintas K. J., - palikti neribotai K. J. nuosavybei;
- medžiaginę juodos spalvos moterišką striukę, – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.