Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2022 m. rugsėjo 13 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau pareiškimo dalyke papildomai prašo nustatyti ir faktą, kad nuosavybės teisę į butą pareiškėjas įgijo įgyjamąja senatimi (CPK 530–533 straipsniai).

5. Įgyjamosios senaties samprata atskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1991 m. gruodžio 19 d. Lietuvos MJS valstybinio ūkio direktoriui pateikė pareiškimą prašydamas parduoti privatizuojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – rūsiu ir dalimi ūkio pastato, prie prašymo pateikė susitarimą pirkti privatizuojamą butą, kurį patvirtino privatizavimo tarnybos darbuotoja A. K. (e. b. l. 8, 9-10). Domeikavos apylinkės valstybinės komunalinės įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 32 pareiškėjui buvo leista pirkti butą, kurio bendras plotas 42,64 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 13 371 talonų (e. b. l. 11). Kauno rajono valdyba, atstovaujama vadovo A. V., ir A. A. 1993 m. kovo mėnesį sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, turto pardavimo kaina – 13 371 talonų, iš kurių 1 631 talonų pirkėjas sumokėjo 1993 m. kovo 26 d., 11 740 talonų sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis; sutartį pasirašė turto pardavėjas, sutartis nėra patvirtinta notarine tvarka (e. b. l. 12-13, 16-17). Parduodamo turto vertė nustatyta 1993 m. kovo 23 d. buto įkainojimo aktu Nr. D-36 (e. b. l. 14-15). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2022 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis nuosavybės teisės į butą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), neįregistruotos (e. b. l. 18). UAB „Vankasa“ ir A. A. 1996 m. spalio 30 d., 2000 m. vasario 27 d. sudarė Komunalinių paslaugų tiekimo sutartis Nr. VD 177, Nr. Vd-118 dėl šiukšlių išvežimo, vandens tiekimo objekto adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19-20, 25-26). 1997 m. Atliktų statybos darbų priėmimo aktą pasirašė A. A. ir darbus atlikusi bendrovė, remontuojamo statybos objekto adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21-22). Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ firma „Kauno dujos“ ir A. A. 1998 m. sausio 22 d. sudarė sutartį dėl dujų pirkimo–pardavimo komunalinėmis reikmėms, objekto adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 23-24). A. A. mokėjo mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas (e. b. l. 27-33).

7. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnis numatė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Pagal šį įstatymą sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formavo praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

10. Nagrinėjamu atveju galiojant Butų privatizavimo įstatymui, Domeikavos apylinkės valstybinės komunalinės įmonės vadovas A. V. ir A. A. 1993 m. kovo mėn. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, buto pirkėjas A. A. sumokėjo 1993 m. kovo 23 d. buto įkainojimo aktu nustatytą kainą – 1 631 talonų, likusi turto kaina – 11 740 talonų – sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis; sutartį pasirašė turto pardavėjas. Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pardavėjas siekė turtą parduoti, o pirkėjas - įsigyti, todėl butas pareiškėjo buvo įgytas savininko, o ne valdytojo teisėmis, nors sutartis nėra patvirtinta notarine tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašymas konstatuoti ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą yra perteklinis, nes šiuo atveju pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas butą valdo nuosavybės teise.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

12. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuosavybės teise į butą, adresas (duomenys neskelbtini), įgijo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjui neatlikus 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų ir vėliau pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui jis prarado galimybę gauti nuosavybės teisę į butą, adresas (duomenys neskelbtini), patvirtinančius dokumentus. Kitu būdu nei kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytų dokumentų pareiškėjas gauti negali. Todėl nustačius, kad 1993 m. kovo mėn. sutartis buvo visiškai įvykdyta (sumokėta turto pardavimo kaina, turtas perduotas įgijėjui) ir nei viena iš sutarties šalių nereiškė pretenzijų dėl jos vykdymo bei nuosavybės teisių į butą perėjimo pareiškėjui A. A., teismas sprendžia, jog nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas nuo 1993 m. kovo 30 d. nuosavybės teise valdo butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

13. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. kovo 30 d. nuosavybės teise valdo butą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Atmesti kitą pareiškimo dalį dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kaip perteklinį prašymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.