- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-1370-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46102-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo – antstolis A. N., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja R. V. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0157/17/03584 ir Nr. 0157/17/03585 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjos 2017-12-27 pareiškimą dėl antstolio A. N. nušalinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-02 nutartimi pareiškėjos R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjos interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, jog pareiškėja teikia prašymą dėl antstolio nušalinimo, nėra pagrindas stabdyti vykdomąsias bylas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0157/17/03584 ir 0157/17/03585 iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjos 2017-12-27 pareiškimą dėl antstolio A. N. nušalinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino Z. V. sveikatos būklės, kas yra esminis faktorius, vertinant jo ir pareiškėjos šeimos situaciją. Teismas taip pat nevertino pareiškėjos šeimos finansinės padėties. Šioje situacijoje išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyra akivaizdžiai pažeista. Šiuo atveju nebuvo atskleista šios bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo esmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018-01-02 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomųjų bylų sustabdymo).CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.Apeliantė tikėtiną pareiškimo dėl antstolio nušalinimo pagrįstumą motyvuoja tuo, kad antstolis A. N. priėmė 2017-12-19 patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomosiose bylose Nr. 0157/17/03584 ir Nr. 0157/17/03585 nesulaukęs, kol teisme bus išnagrinėtas R. V. 2017-12-11 pareiškimas dėl antstolio nušalinimo. Apeliantės nuomone, antstolis netinkamai vykdo savo, kaip antstolio, pareigas, yra šališkas, kas sudaro pagrindą teismui nušalinti antstolį A. N. nuo vykdomųjų bylų. Be to, apeliantė poreikį sustabdyti vykdomąsias bylas grindžia tuo, jog nesustabdžius vykdomųjų bylų, bus tęsiami šališki antstolio veiksmai, vykdymo procesas gali būti apipintas dar ne vienu teisminiu ginču, o tai prieštarautų vykdymo proceso greitumui, ekonomiškumui ir protingumui. Taip pat pareiškėja nurodė, jog yra sustabdytas šeimos pragyvenimo šaltinis, dirbtinai apsunkintas Z. V. gydymas po patirtų sunkių politraumų ir jo šeimos materialinė būklė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, grįsti prielaidomis. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjos 2017-12-27 pareiškimo dėl antstolio A. N. nušalinimo tikėtiną pagrįstumą, svarbi aplinkybė, jog pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjos 2017-12-27 pareiškimas dėl antstolio nušalinimo jau išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-4919-819/2018, kuria pareiškėjos R. V. pareiškimas dėl antstolio A. N. nušalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr. 0157/17/03584, 0157/17/03585 atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Taigi, vien pareiškėjos 2017-12-27 pareiškimo dėl antstolio A. N. nušalinimo atmetimas šiuo atveju leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos pareiškimas nėra tikėtinai pagrįstas, kas sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pareiškimo padavimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąsias bylas, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą pareiškėja visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti. Pareiškėja šiuo atveju nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, arba būtų pažeisti jos interesai ar padaryta nepataisoma žala. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje pareiškėja grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir samprotavimais. Taigi, apeliantė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo (CPK 178 straipsnis).Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-02 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.