Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. S. (J. S.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas kaltinamajam J. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., grasino savo buvusiai sugyventinei I. K. fiziniu susidorojimu rašydamas grasinančio pobūdžio SMS pranešimus – 2017 m. lapkričio 21 d. 17.22 val. „Tai kur cinizmo ir degradacijos viršūnė. Viena ranka čiupti pinigus, o kita sodinti. Už tai ir atsakyti reikia“, 18.52 val. „O tu nepamiršai kad skolinga 30000 e tai neatsipalaiduok. Už viską reikia mokėti. Ir sumokėsi“, 20.46 val. „Tu geriau tylėtum. Visas Vilnius matė tavo pontus. Nuo V. ir Ž. iki S. ir kiemsargio stebėjosi mano kantrybe ir tavo chamiška trauka pinigams. Iš manęs juokėsi už 800 e barščių pripylė ir n****** (necenzūrinis žodis) į gatvę. Na štai b******* (necenzūrinis žodis) kantrybė baigėsi. Apie ateitį nesvajok chana“, 2017 m. gruodžio 19 d. 20.12 val. „Negaliu ką tu parašei perskaityti užblokuota, bet žinok tu atėmei iš jo vaikystę bet kuriuo atveju. Ateisi namo, atsiprašyk jo. Manei leisti pinigus ilsėtis Antalijoje arba Anglijoje (neaišku), daryti plastiką, paimti 10000 e ir kad netrukdyčiau pasodinti. Ir dar... Na ir įžūlumas. Kas toliau bus su A.? Eik tu n****** (necenzūrinis žodis)“, 2017 m. gruodžio 20 d. 21.27 val. „Na brangioji kada? Kiek dienų tau duoti, kad užbaigtum visus reikalus. Po tavo Kalėdų? Na iki naujųjų metų tikrai.“, taip pavojingai psichiškai veikdamas ir keldamas baimę, kad savo grasinimus gali įgyvendinti, sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai buvusiai sugyventinei I. K. manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, grasino ją nužudyti.Taip pat J. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktus, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. sausio 13 d. apie 13.20 val., kieme prie namo, esančio Žirmūnų g. 102, Vilniuje, turėdamas vieningą tyčią nužudyti du asmenis ir visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, I. K. įsėdus į taksi automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. D., pribėgęs prie automobilio, pro jo atidarytas dureles iš su savimi turėto kibirėlio, tyčia apipylė I. K. ir taksi automobilio saloną benzinu, tuo padalydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl ant dešinės kojos atsiradusio odos paraudimo, po ko laikydamas rankoje žiebtuvėlį ir bandydamas jį įžiebti kėsinosi padegti I. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jį iš automobilio ištraukė šalia buvęs taksi vairuotojas J. D., kuris išmušė J.S. iš rankų žiebtuvėlį, tačiau J.S. išsitraukė kitą žiebtuvėlį, kurį vėl mėgino uždegti, tačiau pastarasis buvo paklupdytas ir taip sulaikytas, jo ranka laikanti antrą žiebtuvėlį buvo užlaužta, tokiu būdu itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sudeginant, pasikėsino nužudyti I. K. ir šalia buvusį taksi vairuotoją J. D. bei pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, t. y. taksi automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000,00 Eur.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. S. laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi J. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi J. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 13 d.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam J. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 13 d. Suėmimo terminas pratęstas nustačius du iš įstatyme nustatytų suėmimo pagrindų – būdamas laisvėje kaltinamasis J. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kaltinamasis J. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį. Kaltinamasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje apie jį pateikiama informacija yra neteisinga, o pareikštas kaltinimas neatitinka tikrovės. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis gyvena nuo 2009 metų ir jį išlaiko. Be to, jis turi nuosavą namą ir žemės sklypą kaime, Ignalinos rajone. Kaltinamojo teigimu, jis yra Europos kultūrizmo čempionas, svarbių tarptautinių turnyrų nugalėtojas, dešimt kartų tapo Lietuvos čempionu, atstovavo Lietuvą tarptautiniu lygiu. 2008 metais jam suteikta profesionalo licencija (tarptautinė) Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią licenciją jis turi teisę atstovauti Lietuvą 2018 metų Pasaulio Čempionate. Jo pasiekimus sporte patvirtina Vilniaus mero įteikti apdovanojimai už jo visuomeninę ir sportinę veiklą. Taigi, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad jis yra bedarbis. Kaltinamojo skunde taip pat pateikiami nesutikimo su pareikštu kaltinimu motyvai, teigiant, kad kaltinimas yra absurdiškas, o teisėsaugos institucijų veiksmai neteisėti. Juo labiau kad apklausiama teisme nukentėjusioji I. K. parodė, kad įvykio metu kaltinamasis neturėjo jokių pavojingų daiktų ir žiebtuvėlio. Kaltinamojo teigimu, įkalčių nebuvimas ir I. K. parodymai jį išteisina pagal visus pareikštus kaltinimus. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog disponuoja informacija apie pareigūnus, vykdančius antivalstybinę veiklą, ir buvo pasiryžęs šią informaciją atskleisti, tačiau iki šiol to nepadarė dėl tyčinių kai kurių tyrėjų veiksmų. Kaltinamasis nurodo, jog baudžiamoji byla jam buvo iškelta siekiant užkirsti kelią šios informacijos atskleidimui.Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Kaltinamojo J. S. skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialistų išvadose bei kituose procesiniuose dokumentuose. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Dėl to kaltinamojo skundo argumentai dėl I. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, vertinimo, jam pareikštų kaltinimų nepagrįstumo savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis yra neteisėta.Nagrinėjamu atveju J. S. kaltinamas galimai padaręs vieną nesunkų, bei pasikėsinęs padaryti vieną apysunkį ir vieną labai sunkų nusikaltimus, nustatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje. Jam gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam J. S. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo, tinkamai įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, J. S. kaltinamas padaręs vieną nesunkų, bei pasikėsinęs padaryti vieną apysunkį ir vieną labai sunkų nusikaltimus, nustatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje. Už BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytą nusikaltimą baudžiamajame įstatyme įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Nepaisant to, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas J. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Dvi nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas J. S., yra priskiriamos nusikaltimams žmogaus sveikatai ir gyvybei. Be to, J. S. anksčiau yra teistas už vienos nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai ir gyvybei padarymą. Naujas nusikalstamas veikas jis galimai padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Jo nesaisto tvirti šeiminiai ryšiai, nes kaltinamasis yra išsiskyręs. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo nuolatinį darbą ir pastovias legalias pajamas, o skundo teiginiai, kad kaltinamasis aktyviai sportuoja, dalyvauja įvairiose varžybose, nepatvirtina išvados, jog J. S. su jo darbine aplinka Lietuvoje saisto itin stiprūs, ilgalaikiai ir teigiami socialiniai ryšiai. Kaltinamojo gyvenamoji vieta yra deklaruota nakvynės namuose, o tai suponuoja išvadą, jog kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Lietuvos Respublikoje J. S. nėra susaistytas kitais pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, be to, jis turi ryšių užsienio valstybėse, ketino išvykti dirbti į užsienį. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, J. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis).Apygardos teismas kaltinamajam J. S. suėmimo terminą pratęsė nustatęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas), jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nustatydamas šį pagrindą apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinimai J. S. pareikšti dėl pasikėsinimo padaryti apysunkį ir labai sunkį nusikaltimus. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog J. S. praeityje teistas už smurtinio nusikaltimo prieš I. K. padarymą, nagrinėjamoje byloje I. K. taip pat yra nukentėjusioji, dalis kaltinamajam inkriminuojamų veiksmų yra panašaus pobūdžio kaip ir veiksmai, už kuriuos J. S. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu. Be to, ikiteisminio tyrimo šioje byloje metu, kai įtarimas J. S. buvo pareikštas tik pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jam buvo taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tačiau šios kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, nes kaltinamasis galimai pasikėsino padaryti BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose ir BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog kaltinamojo veiksmų, kurie gali būti vertinami kaip nusikalstami, dinamika, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas anksčiau, pobūdis leidžia manyti, kad jis gali imtis smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją ar kitus asmenis ir ateityje. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kaltinamajam J. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.Kaltinamojo J. S. skunde nurodomos aplinkybės apie jo turimą informaciją apie galimai kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas nėra skundo dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo dalykas. Kaltinamajam nėra jokių kliūčių apie jo žinomas galimai padarytas nusikalstamas veikas raštu pranešti teisėsaugos institucijoms. Įvertinusi pirmiau aptartų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas J. S., kiekį, pobūdį ir sunkumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam J. S. neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo J. S. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.